Kaip sumažinti riziką kraustantis baldus į Vokietiją: Kas tikrai vyksta kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvišimt treją metą ir, turiu pripažinti, keliai į Vokietiją mums nieko naujo neparoš, bet klientams visada bus stresą kelianti patirtis. Kas kartą, kai kalbu apie tai, kaip sumažinti riziką kraustantis baldus į Vokietiją, matau tas pačias baimas – ar atvyks, ar nesužalota, ar su vairuotoju viskas gerai. Vokietija gali būti disciplinuota šalis, bet keliuose, ypač ties Lenkijos ir Vokietijos sandūra arba vėžiant per miestus prie Berlyno, įvyksta viskas. Reikia ne tik tikėti geriausiu, bet ir būti pasiruošusiam blogiausiam, o dar geriau – žinoti, kurie "akrai" dažniausiai kirsti. Tegu šis straipsnis bus jums gidas, kaip išvengti tų bėdų, kuriuos aš mačiau ne vieną kartą per savo karjerą, ir kaip užtikrinti, kad jūsų sofa nenuklyptų į nežinomą kryptį.

Dokumentai ir biurokratinis chaosas

Ar tikrai reikalingas detalus krovinio sąrašas?

Žinoma, ne vienas klientas mano, kad užtenka parašyti "baldai" ant lapo, bet tai didelė klaida. Vokiečiai mėgsta tvarką, ir jei sulaikys tiražą pasienyje, be sąrašo jums teks sunku. Geriau parašykite viską: "2 mėginiai suoliai, 1 stalas su 4 kojomis, 5 dėžių su virtuvės reikmenimis". Taip pat nurodykite apytikrę vertę. Jei nieko nenurodysite, muitinės pareigūnai gali įvertinti savo nuožiūra, ir tai paprastai būna kur kas brangiau. Be to, jei dingsta kažkas (o tai, deja, nutinka), sąrašas pagrindinis jūsų draugas draudimo bylose.

Ką daryti su PVM deklaracija, jei persikraustome gyventi?

Čia dažnai pasitaiko begalybės nesusipratimų. Jei pervežate daiktus, kurie priklauso jums ilgiau kaip šešis mėnesius ir skirti asmeniniam naudojimui, PVM mokėti nereikia. Tai vadinama "persikraustymo išimtimi". Bet būkite atidi, reikia pateikti dokumentus, kad jūsų tikrai įsirašinėjo gyventi Vokietijoje (registracijos 'Anmeldung' kopija). Būna atvejų, kai žmonės bando išsiversči su suklastotais lapais, bet vokiečių muitinė turi akis kaip sakalai, tai pastebi akivaizdžiai.

O jei aš tiesiog parduodu daiktą vokiui draugui?

Tada tai jau ne persikraustymas, o prekyba, čia visai kitas režimas. Tuomet reikės mokėti PVM ir, galbūt, importo muitus, priklausomai nuo prekės. Aš asmeniškai nesiūlyčiau slėpti tokio dalyko, nes jei sugaubą – baudos didelės. Geriau iš karto viską deklaruoti kaip prekybinį sandorį, o ne kaip asmeninius daiktus, ir gauti Sąskaitą-faktūrą, kuri užtikrina sklandžią pervežimą be nepykantų pareigūnų pažiūrų.

Ar CMR draudimas apima visa mano turimą vertę?

Čia daug kas suklysta. CMR – tai tarptautinė krovinio pervežimo sutartis, ir joje yra numatyta atsakomybės riba, paprastai ji susijusi su SVR (specialiųjų atsiskaitymo vienetų) kiekiu. Jei tiražas sudegsta o ir jūsų baldai verti 20 tūkstančių eurų, o CMR draudimas apima tik dvidešimt SVR (tai yra apie 60-70 eurų už bilietą), tai gausite tik tą sumą. Būtinai pasitikrinkite, ar pervežėjas pasiūlė papildomą draudimą (All Risk), ar galite padidinti atsakomybės sumą prieš išvykdami.

Kas nutinka, jei pamiršau pasą ar vairuotojo pažymėjimą?

Na, tada laukiate pakeliui. Vairuotojai turi būti discipline, bet žmonės yra žmonės, kartais tikrai užmiršta pasą degaline. Jei pasienio Kontrolės punkte (Grenzübergang) trūksta dokumentų, krovinys gali būti areštuotas iki kol situacija išsiaiškinama. Geroji naujiena ta, kad šiuolaikinės sistemos dažnai leidžia patikrinti duomenis elektroniniu būdu, tačiau papildomų nervų tikrai užteks. Geriau du kartus patikrinti dokumentus prieš išvažiavimą, nei kažkur stovėti prie Vokietijos sienos su pilnu sunkiasvoriu.

Ar reikalingas Ex1 dokumentas, jei išvykstam iš Lietuvos?

Jeigu krovinys išvyksta iš Lietuvos ir yra skirtas eksportui (taip pat ir asmeniniams daiktams su siekiu gyventi užsienyje), tai taip, eksporto deklaracija būtina. Be jos, negalite įvežti daiktų į Vokietiją be PVM, nes nebus įrodymo, kad jie išvyko iš ES (nors Lietuva ir Vokietija yra ES, bet procedūros vis dar egzistuoja dėl PVM mechanizmo). Dažniausiai šį dokumentą suformuoja logistikos agentas arba pervežėjas, bet pasitikrinkite, kad jis tikrai yra padarytas.

Ką daryti, jei vokiečių muitinė paprašo papildomų dokumentų vienoje vietoje?

Būna, kad stabdo tiesiog bet kurį automobilį profilaktikai. Tuomet reikia kantrybės. Jei reikia papildomų dokumentų, pvz., pirkimo kvitų ar nuomos sutarties, reikia juos greitai nusiųsti el. paštu arba per WeTransfer. Aš atsimenu vieną atvejį, klientas negalėjo rasti senos sofos čekio, teko rašyti oficialų paaiškinimą, kad sofa nupirkta prieš 10 metų. Viskas išsisprendė, bet užtruko keturias valandas.

Pakavimas – ar tik „maistas turi būt supakuotas“?

Ar galima naudoti tik paprastą spalvotą plėvelę (stretch)?

Tikrai nepatarčiau, jei norite, kad baldai neatrodytų įgriuvę po kelio. Plėvelė gerai laiko kartus kartu, bet ji neapsaugo nuo smūgių. Tiražą juda, vairuotojas staigiai stabdo į raudoną šviesoforo signalą, o jūsų spinta nuo svorio pasislinko ir smogia į sienelę. Reikalingas gofruotas kartonas, putų polistirolas arba „honeycomb“ (bičių koricės) plokštės. Tas uždarbis už kokybiškesnę medžiagą visada sumokėjasi per nervus, kuriuos sutaupote.

Kaip užfiksuoti stalo su stiklu viršumi?

Stiklas – tai mūsų blogiausias siaubas. Jis lūžta nuo mažiausio vibracijos ar netiesioginio prisilietimo. Reikia kruopščiai apvynioti stiklą burbuliukine plėvele, uždėti sankabas ant kraštų, o tada stipriai uždėti plokštes ir uždengti stalu arba sofa. Kartais aš net pasiūlau klientams imti stiklus atskirai į keleivinį automobilį, jei jie tali - taip saugiau. O bet kuriuo atveju – nepalikite tarpų.

Ar verta išardyti baldus prieš vežimą?

Be abejo. Kiekviena dalis atskirai yra kur mažiau jautrus pažeidimams. Staldo kojos, lovos galvūgaliai, spintos moduliai – visą tai geriau nuimti. Vieną kartą matęs, kaip klientas norėjo vežti išardytą spintą rinkinį, bet ne uždėjo varžtų į maišelį. Atvyko į vietą, o varžtų neberado – jie papuolė po gurnų (čia aš šiek tiek pajuokauju, bet tikrai buvo painu surasti). Išardymas taip pat sutaupo vietos tiraže, kas leidžia uždėti daugiau kitų daiktų arba vengti spaudimo.

Kas su patalynės ir drabužių dėžėmis?

Jei patalynė supakuota į dėžes, galima vežti, bet svarbu, kad dėžės būtų stiprios. Viena kartą mane vijosi istorija, kai klientas į dėžes supako daugiau svorio negu ji atlaikė, ir apaščia tiesiog išlindo. Gaila, kad viduje buvo dovanos su porcelianu. Naudokite kokybiškas, mažiau naudotas dėžes iš prekybos centrų (kai kurie juos dovanoja arba parduoda pigiai), o ne senas, drėgnas skysčio dėžes.

Kaip pažymėti dėžes, kad nesinervintum išpakavus?

Parašykite marškinėlius ant kiekvienos dėžės: "Virtuvė", "Miegamasis", "Svarbu". Taip pat pridėkite numerį, pvz., "1 iš 15". Tai padeda išvengti situacijų, kai viena dėžė lieka kažkur tiražo gale arba nukrenta ir dingsta be žinios. Ypač svarbu, jei vežate daug smulkių daiktų. Pasirašykite viršuje ir šone – vairuotojai dažnai krauna vieną ant kitos ir matosi tik viršus.

Ar saugu vežti elektroniką kartu su baldais?

Geriau ja pati vežti su savimi, jei įmanoma. Bet jei reikia vežti tiražu, tai tokia elektronika turi būti originalioje pakuotėje, gerai uždaryta. Stabdant tiražą inertinės jėgos didelės, televizorius gali nuskristi nuo lentynos, jei neprifiksavote. (Atsiprašau, turiu omeny ne skristi kaip lėktuvas, o nukristi žemyn). Geriau užsegti diržais arba įstumti tarp kitų daiktų taip, kad negalėtų judėti.

Ką daryti, jei tiražas drėgnas arba šaltas?

Prieš pakrovimą patikrinkite, ar tiražas švarus ir sausas. Jei ten buvo užšaldyti kiaulienos karkasai ankščiau (kaip dažnai būna grįžtant iš Anglijos), gali būti blogas kvapas. Reikalingas grindų kilimėlis arba dangtelis. O jei lyja, reikia užtikrinti, kad vairuotojas uždenkia tiražą audeklu prieš pradedamas krauti. Negalime leisti, kad jūsų sofa sugers vandens.

Pasirinkimas – ką tiksliai žiūrėti surinkiant kainą

Kodėl pigiausia kaina dažniausiai brangiausiai kainuoja?

Tai taisyklė, kurią išmokau per savo metus savyje. Jei kas siūlo pervežimą į Miuncheną už 200 eurų, tai greičiausiai tai bus vairuotojas be draudimo, su nulūžusia pavara, kuris tiesiog numes jūsų daiktus prie durų ir išvažiuos. Jokia padėjimas, jokie įrankiai. O kai atsiranda problemų, pvz., sulūžta koja, niekas nebesiskambina. Todėl kaip sumažinti riziką kraustantis baldus į Vokietiją, tiesiog reikia atsisakypti nuo akivaizdžiai per pigių pasiūlymų.

Ar verta rinktis didelias pervežimo firmas ar smulkius vežėjus?

Didelės firmos turi sistemas, bet dažnai klientas yra tik numeris jų duomenų bazėje. Smulkus pervežėjas, kuris veža vieną tiražą, gali būti atidesnis, bet... gali neturėti resursų, jei kas nors nutinka. Aš asmeniškai labiau pasitikiu vidutinio dydžio firmomis, kurios turi savo tiražus ir nuolatinius vairuotojus, o ne nuomoja savo "gumbą" kas kartą. Taip pat pažiūrėkite, ar įmonė egzistuoja ne vieną metą – jei Registrų centre tik 3 mėnesiai, geriau venkite.

Kas yba dalinis krovinys (LTL) ir kodėl jis pavojingesnis?

LTL reiškia, kad jūsų daiktai važiuoja kartu su kitų klientų kroviniu same tiraže. Tai pigiau, bet rizikingiau. Daiktai gali būti perkeliami, stumdomi, vienas ant kito. Jei tiražas užpildytas tvarkingai, viskas gerai, bet jei ten yra statybinės atliekos arba rūdys statybinės medžiagos, jūsų baldai gali būti apdriskę. Pasitaisykite (t.y. patikrinkite), ar vairuotojas fiksuoja krovinius diržais.

Ar reikia matyti tiražą akimis prieš pasirašant sutartį?

Jeigu galite – būtinai. Nėra nieko blogiau, nei atvykti į sandėlį ir pamatyti, kad jus laukia senas, įtrūkęs sunkiasvoris su purvu grindimis. Užsukite pas pačius pervežėjus, jei tai įmanoma. Jei negalite, paprašykite nuotraukų siuntimo dieną. Tai jums duos ramybės. Taip pat patikrinkite, ar vairuotojas nebuvo pavargęs – žmonių faktorius svarbiausias.

Kaip suprasti, ar vairuotojas gali dirbti Vokietijoje?

Jis turi turėti galiojančius vairuotojo pažymėjimus ir leidimus dirbti (tai ypač aktualu, jei vairuotojas ne iš ES, pvz., iš Ukrainos ar Baltarusijos, nors dabar situacija pasikeitė). Jei vokiečių policija sustabdys tiražą ir paaiškės, kad dokumentai tvarka nelegali, jūsų krovinys gali būti areštuotas ir pristatymas užtrukti savaitėm. Paprašykite pervežėjo parodyti dokumentų kopijas.

Kas atsitinka, jei pervežėjas pavėluoja?

Vokiškai sakant "Verspätung" yra kažkas įprasto, bet ne visada. Jei vėluoja dvi valandas, galima suprasti – statybose stovėjo. Jei vėluoja dieną ir neatsiliepia – tai problema. Būtinai rašykite sutartyje terminus ir baudas už vėlavimą (paprasčiausiai fiksuokite, kad, jei vėluoja daugiau kaip 24 valandas, neatsilyginti). Tai neleidžia vairuotojoms rinkti kelių užsakymų vienam tiražui virš galimybių.

Ar reikia suteikti pinigus arbancius (gėrimus) vairuotojui?

Tai jau kultūrinis dalykas. Lietuvoje ar Rytuose įprasta duoti "dešimtuką" už gerą darbą ar už iškrovimą. Vokietijoje tai mažiau įprasta, tačiau vairuotojai visada vertina. Tai gali padėti, kad jūsų daiktai būtų padėti atidesniau (nors aš nieko tokio nesakau oficialiai!). Bet neprasote, tai turi būti jūsų noras, jei likote patenkinti.

Vokietijos specifika ir vietos pavojai

Ar galiu nunešti daiktus tiesiai į butą be lifto?

Vokietijoje daug namų be lifto, ypač senesniuose rajonuose arba mažesniuose miestuose. Jei butas penktame aukšte, ir nėra lifto, tai problema. Reikia numatyti papildomus vyrus iškrovimui (ne vienas vairuotojas nepakels sofos penkiaukštės laiptais nenuvargęs). Be to, sužinokite iš savininko, ar leidžiama nešti didelius daiktus laiptais – kai kur taisyklės griežtos dėl grindų apsaugos.

Kaip sužinoti, ar sunkiasvoris gali užvažiuoti prie namo?

Vokietijos miestų centrai dažnai turi „Umweltzone“ (ekologinę zoną) arba draudžius sunkiasvoriams važiuoti po tam tikra valanda. Be to, gatvės gali būti siauros, su statybomis. Tiesiog išsiųskite vairuotojui nuotrauką vietos iš Google Maps arba patikrinkite, ar nėra ženklų „Anlieger frei“ (tik gyventojams). Jei vairuotojas užvažiuoja į gatvę, kurioje negalima, gausite baudą, kurią teks mokėti.

Kas yra „Abfallscheu“ ir kodėl ji pavojinga?

Tai ne terminas, o supratimas, kad vokiečiai labai bijo šiukšlių ir nešvarumų. Jei atvežate daiktus ir prieš pat duris palikate dėžių, spausdos ar plėvelės, kaimynai gali paskambinti policijai arba „Ordnungsamt“ (tvarkos tarnybai). Būtinai susitarkite su vairuotoju, kad pakuotės išvežamos su juo, arba išmeskite į konteinerius pagal taisykles. Niekada nepalikite nieko bendrose patalpose.

Ar saugu palikti daiktus lauke, jei vėluoja raktų perdavimas?

Niekada. Jei tik nėra akylai prižiūrimo (kas kainuos pinigus), neneškite daiktų ant gatvės. Vokietijoje vagystės nėra tokios didelės kaip kaimyninėse šalyse, bet... aš pamiršau vieną atvejį Miunchene, klientas palikti dėžę su vaizdo plokštėm, ir ji dingo per penkias minutes. Niekada nepasitikiu atsitiktinumu. Geriau laukti.

Kas daryti, jei raktai nuo buto nepasiekiami?

Tada būna "katastrofa". Vairuotojas negali laukti amžinai, jo laikas yra pinigai. Geriausia turėti kontakto asmenį Vokietijoje (draugą, agentą), kuris gali paimti raktus. Jei nieko tokio nėra, reikia kreiptis į „Schlüsseldienst“ (atsidarymo paslauga), bet tai kainuoja brangiai ir užtrunka. Susitarkite laiku ir, jei reikia, pasilikite vairuotojui palydovu.

Viskas blogai – kas toliau?

Kaip fiksuoti žalą, kai atvyksta į vietą?

Pirmiausia – nefiksuokite! T.y., nepradėkite iškrauti, kol nepasirašėte protokolo. Jei matote, kad dėžėsutrinta, drėgna arba susilūžusi, sufotografuokite ją iš visų pusių ir šalia tiražo (kad matyusi numerius). Tada vairuotojas turi parašyti "protokolo įrašą" CMR dokumente. Privaloma nurodyti, kas yra sugadinta. Jei vairuotojas atsisako parašyti, skambinkite policiją (tai jūsų teisė).

Kiek laiko turiu pareikšti pretenziją?

Pagal tarptautines sutartis, paprastai tai yra 7 dienos (CMR), tačiau realiame pasaulyje geriau tai padaryti iš karto. Nerašykite žinutę po mėnesio, kad "stačiau lentą ir ji lūžta" – niekas nebeliegs. Draudikai mėgsta vengti mokėjimų, todėl kuo greičiau ir detaliau pateiksite faktus, tuo didesnė tikimybė gauti kompensaciją.

Ar man reikia savo draudimo?

Nenuo šito neatšoks. Tiražo draudimas dažnai turi daug išimčių (pvz., jei žalą padarė jūs pats arba blogai supakavote). Turėkite savo namų turto draudimą arba specialų persikraustymo draudimą – tai jūsų saugumo tinklas. Aš visada primenu savo klientams, kad geriau pervoki 50 eurų už draudimą nei prarasti 2000 eurų vertę sofos.

O jei vairuotojas tiesiog išvažiuoja be protokolo?

Tai blogas ženklas. Tokiu atveju jums liko tik vienas kelias – skambinti į pervežimo firmą ir reikalauti veiksmų. Taisyklingos firmos tokio nedarys. Jei tai atsitiko, greičiausiai susidūrėte su "juodąja" rinka. Tokiu atveju užtenka tik laiko ir pinigų prarasti, nors yra teismų, bet... ką aš galiu pasakyti, tai ilgas ir nuobodus procesas.

Kas daryti, jei dingsta visaSiunta?

Tai baisiausia situacija. Tada reikia skambinti policijai abi šalyse (Lietuvoje ir Vokietijoje) ir pareikšti pretenziją draudikui. Gerai, kad turi tą krovinio sąrašą, apie kurią kalbėjau pradžioje. Be jo, įrodyti, kas dingo, beveik neįmanoma. (Vėlgi šitos situacijos yra retos, bet jos nutinka).

Ką išmokau per šiuos metus

Kaip jau minėjau, kaip sumažinti riziką kraustantis baldus į Vokietiją nėra mokslas, o daugiau kantrybės ir detalių derinimo menas. Pasitikėkite savo intuicija, jei kaina arba bendravimas su pervežėju rodos įtartinas – geriau pasilikite. Vokietija laukia jūsų su savo tvarka, bet ji nesudėtinga, jei pasiruošiate iš anksto. Nepulkite į paniką, darykite nuotraukas, rašykite protokolus ir tada gersite savo naujuose namuose be nereikalingų nerimų. Sėkmės kelyje!