Kaip sumažinti persikraustymo kaštus iš Vokietijos? Ne viskas tiek paprasta

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir, turiu pripažinti, Vokietija visada buvo tas "duonos šaltinis", bet kartais ir galvos skausmas. Žmonės dažnai klausia, kaip sumažinti persikraustymo kaštus iš Vokietijos, tikėdamiesi išgirsti vieno stebuklingo žodžio. Deja, stebuklų nėra, yra tik geras planavimas ir šiek tiek psichologijos. Kainos šiuo metu tiesiog siaubingos – kuras brangsta, vairuotojų trūksta, o olandiškose ar lenkiškose plokštelėse mašinos važiuoja vis greičiau. Sutaupyti galima, bet tai reikalauja kantrybės. Jei norite, kad jūsų baldai ir nervai išliktų sveiki, reikia žinoti keletą niuansų, kurių nepasakys jokia reklama. Štai mano nuomonė, kaip tai padaryti realiajame pasaulyje, be rausvų akelių.

Kur prasidėja kainos ir kodėl taip brangu?

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Tai labai populiarus klausimas, bet atsakymas visada vienodas – „noriu pamatyti sąrašą“. Negaliu tiesiog pasakyti skaičiaus, nes vienam tai yra dvi dėžės ir kėdė, kitam – visas namas iš trijų aukštų vilos Miunchene. Paprastai, jei kalbame apie standartinį butą, kaina svyruoja nuo tūkstančio iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo to, kiek daugumoje esate. Didžiausią dalį sudaro kuras ir vairuotojo darbo laikas. Taip, kaip sumažinti persikraustymo kaštus iš Vokietijos? Pirmiausia sužinokite tikslius kubinius metrus. Daugelis klientų prisimena tik didžiuosius daiktus, bet pamiršta apie drabužių krūvas po lova ar spintelę balkone.

Kodėl kainos tokios aukštos sezonu?

Žinai, kai visi turėtų atostogas? Tada mūsų darbas prasideda. Vasarą, ypač rugpjūčio mėnesį, kainos šoka į viršų, nes visi nori vežti vaikus į mokyklas Lietuvoje. Tokiu momentu sunku rasti laisvą mašiną, o net ir radus, teks mokėti už skubą. Jei galite, persikraustykitę pavasarį arba rudenį. Tada vairuotojai ne tokiai užsiimti ir galima derėtis dėl kainos. Mano praktika rodo, kad pavasario atvežimai kartais būna net 15-20 proc pigesni. Taip, oras gali būti bjaurus, bet piniginė bus storesnė.

Ar verta laukti „paskutinio momento“ pasiūlymo?

Kartais tai veikia, bet tai lošimas. Buvau atvejų, kai laukiant pigesnio varianto, klientas likdavo be mašinos visai. Vokietijos firmos užsakymus planuoja savaitėmis iš anksto. Jei turite fiksuotas datais, pvz., išsinuomavote butą iki pirmosios, nebesilikite ant „galbūt“. Pigiau gali tapti tik tuo atveju, jei kuris vairuotojas grįžta tuščias (taip vadinami „backload“ užsakymai), bet tokius dalykus sunku numatyti. Geresnis variantas – rašyti kelios firmoms ir klausti, ar neturi kažko panašaus.

Kaip apskaičiuoti daiktų tūrį (kubus)?

Nesikreipkite į manąs, kai sakydami „mažai daiktų“, o atvyksta du sunkvežimiai. Geriausias būdas – stovėti su lipniu juostelės metru ir matuoti. Ilgis padauginamas iš pločio ir aukščio. Jei nemokatę, nufotografuokite kiekvieną kambarį iš kampo. Man asmeniškai taip lengviau įsivaizduoti, ką reikės įmezzti į mikroautobusą. Dar vienas dalykas – drabužiai. Jei juos suspaudžiate vakuuminėse maišuose, jie užima mažiau vietos, tai aišku, bet tada svoris didėja (tikrai ne, svoris tas pats, o tik tūris mažėja, atsiprašau, klaida).

Ar atstumas įtakingas kainai?

Žinoma, Minskas yra arčiau nei Hamburgas, bet čia kalbu apie Lietuvą. Tačiau jei gyvenate giliau Vokietijos viduje, pavyzdžiui, netoli Bavarijos, kainos bus didesnės nei tiems, kas iš Berlyno ar netoli sienos. Čia ne tik kuras, bet ir vairuotojo poilsis. Negi jis turi važiuoti 12 valandų be sustojimo? Tai nelegalu ir pavojinga. Todėl tolimi reisai brangiau, tenka įskaitytinai nakvynės.

Pakavimas – kur čia galima sutaupyti?

Kur gauti dėžių nemokamai?

Klausimas, kurį girdžiu kasdien. Nereikia jų pirkti! Eikite į bet kurį parduotuvę (Discounter, toks kaip Aldi ar Lidl) ir klauskite, ar turi likučių. Vaisių dėžės tvirtos, o maisto prekių – puikios tiks knygoms ar drabužiams. Dar vienas variantas – „kleinanzeigen“ (Vokietijos skelbimai). Žmonės išsikrausčiusi dažnai išduoda dėžes už 0 eurų, tik reikia nuvykti pasiimti. Taip sutaupysite šimtus eurų, nes naujų dėžių kaina... ojoj, ten tikrai nėra malonu.

Ar verta pirkti specialias pakavimo dėžes?

Jei turite brangų elektronikos ar tapybos, gali būti, verta. Bet paprastiems daiktams? Nemanau. Naudojamos dėžės atlieka tą pačią funkciją – laiko daiktus vienoje vietoje. Vienintelis dalykas, į kurį aš visada patariu investuoti – tai burbuliukų plėvelė (puppack). Niekada nežinai, kada vairuotojas staigiai stabdys prieš raudoną šviesoforą. O taip, Vokietijoje vairuotojai labai tausojia sankryžas, bet keliuose viskas kita.

Kaip supakuoti lėtai breakančius daiktus?

Nenaudokite laikraščių! Juose daug dažų, kurie nusiteps jūsų indus. Geresnis variantas – seni drabužiai ar rankšluosčiai. Taip ne tik apsaugosite stiklą, bet ir sutaupysite vietos. Kartais klientai sako: „Aš supakuosiu patys“. O tada, atvykus, paaiškėja, kad lėkštės sudėtos viena ant kitos be jokio tarpinio. Žinote, ką girdite atidarius dėžę? Triukšmą, primenantį šukės. Kadangi mūsų tikslas – kaip sumažinti persikraustymo kaštus iš Vokietijos, tai taip pat reiškia išvengti daiktų sulaužymo, nes juos pirkti iš naujo brangiau nei pakavimo medžiagos.

Ar reikia išrašyti daiktų sąrašą (Inventara)?

Taip, tai būtina. Ir ne dėl to, kad aš noriu skaityti. Jei sulaikys muitinė (nors tarp ES šalių jos neturėtų būti, bet kartais patikrina) ar nutiks avarija, be sąrašo neįmanoma įrodyti, kas buvo mašinoje. Rašykite „knygų dėžė“, „virtuvės reikmenys“. Nereikia detaliai „puodas su dangteliu“, tiesiog grupuokite. Tai sutaupo laiko įkrovimo metu.

Ar galima vežti daiktus be dėžių, tik uždenktas antvežiu?

Galima, bet labai nerekomenduoju. Kai daiktai stovi vienas ant kito, jie slenka. Vairuotojas brzsdžia, viskas nukrenta. Be to, įkrauti tai trunka ilgiau. Jei norite sutaupyti vairuotojo laiko, supakuokite viską į vienodo dydžio dėžes. Tada jos kaip legomai įeina viena į kitą. Tai vienas efektyviausių būdų, kaip sumažinti persikraustymo kaštus iš Vokietijos, nes laikas – pinigai.

Transportas ir logistika – kas veikia kainą?

Ką rinktis – mikroautobusą ar sunkvežimį?

Jei turite mažą butą, 3.5 tonų mikroautobusas užteks. Jis pigesnis, gali važiuoti greičiau (tiksliau, ne taip greitai sugenda, bet greitis tas pats) ir lengviau randa parkavimą mieste. Tačiau jei turite pianiną ar didelę sekciją, reikės sunkvežimio su liftu. Neapsimokės kviesti tris mikroautobusus, kai vienas sunkvežimis atliks darbą greičiau. (Galbūt suklydau, trys mikroautobusai gali būti pigiau, tai reikia skaičiuoti atskirai, bet manau, kad sunkvežimis bus protingesnis variantas dideliems kiekiams).

Ar vairuotojas padeda krauti?

Standartiškai – taip, jis padeda krauti į mašiną ir iškrauti. Bet jis nebus kalė. Jei reikia nešti daiktus iš penkto aukšto be lifto, tai jau papildoma paslauga. Vokietijoje liftai dažnai yra nedideli, į juos netelpa sofa. Tada reikia nešti laiptais. Už tai imamas mokestis, nes fiziškai tai labai sunku. Pasirūpinkite, kad būtų bent vienas padėjėjas iš jūsų pusės, tai pavers procesą greitesnį.

Kas nutinka, jei daiktų telpa daugiau nei planuota?

Tai klasika. Klientas sako „turiu 10 kubų“, o atvyksta ir pasirodo, kad 15. Mašina maža. Ką daryti? Tenka daryti papildomą reisą arba keisti mašiną vietoje. Abu variantai brangūs. Būkite sąžiningi su savimi ir su vairuotoju. Geriau viršyti kiekį planuojant, nei stebėtis vietoje. Aš asmeniškai visada dedu mažą „rezervą“ prie skaičiavimo, bent 1-2 kubus.

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Vokietijos?

Priklausomai nuo vietos. Iš Berlyno į Vilnių važiuojant be sustojimų (kas neįmanoma dėl taisyklių) trunka apie 10-12 valandų. Bet realiai tai visada diena su naktimi ar dvi dienos. Vairuotojai turi poilsio režimus. Nedarykite spaudimo vairuotojui, kad jis „važiuotų greičiau“, nes tai pavojinga. Jis geriau atiduos laisvai savo pažiūrą, jei pavargs. O jei jis pavargs, jūsų baldai gali nukristi.

Ar saugu perduoti raktus vairuotojui?

Daug kas bijo, kad vairuotojas paims visus daiktus ir išnyks. Esu šioje srityje 20 metų ir retai girdėjau tokių istorijų. Profesionalios firmos turi draudimą, sutartis, pasus. Tačiau, jei jaučiatės nepatogiai, būkite prie įkrovimo. Galima pasitikėti, bet ir patikrinti visada naudinga. Ypač jei vežate brangius daiktus, juos užfiksuokite vaizdo įraše.

Paslėpti mokesčiai ir nemalonumai

Ar reikia mokėti už liftą Vokietijoje?

Kai kurie namų savininkai Vokietijoje labai griežti. Jei norite naudotis liftą krauti, gali tekti užmokėti statybinės firmos, kuri jį aptarnauja, arba padėti prižiūrėtojui „ranką“. Tai mažos sumos, bet jos kaupiasi. Klauskite iš anksto. Kartais pigiau nešti per kelis aukštus, nei mokėti 50 eurų už paspaudimą mygtuko.

Kas su mokesčiais už tiltus ir tunelius?

Vokietijoje dauguma kelių nemokami, nebent tu važiuoji per Alpes (tai jau ne Vokietija). Tačiau jei kelias eina per Belgiją ar Prancūziją, ten yra mokesčiai. Bet kalbant apie Lietuvą, čia tik kuras. Ir galbūt viena „Vignette“ (kelių mokesčio ženklelis), jei važiuojate per kurią nors šalį, kur ji reikalinga, bet tiesioginis maršrutas paprastai vengia mokamų kelių.

Ar draudimas apima viską?

Draudimas CMR apima tik turtą, kuris yra vairuotojo atsakomybėje. Jei jūs pats supakojote lėkštes ir jos susilaužė, vairuotojas nebus kaltas. Taip pat yra draudimo limitai, dažnai tai 8-10 EUR už kilogramą. Jei vežate 100 kg svarų brangų paveikslą, o jis dingsta, gausite tik 800 EUR. Jei norite pilno apsaugos, reikia specialios sutarties. Tai papildomas kaštas, bet kartais vertas.

Kas nutinka jei sulūžta kažkas brangaus?

Tada prasideda „kašmaras“ su draudimo kompanija. Reikia įrodymų, nuotraukų, inventorius. Geriausia iškart susisiekti su vairuotoju. Jei jis pažiūri ir sako „oj, atsiprašau, aš tai numetau“, tai lengviau. Jei jis sako „taip čia buvo“, tai bus sunkiau. Todėl papildomai fotografuokite brangiausius daiktus prieš pakavimą.

Ar galima sutaupyti ant draudimo?

Techniškai – taip, galima jo neturėti (jei sutinka abi pusės), tai yra rizika. Bet kodėl jūs klausiate to? Jei vairuotojas užvažiuoja į duobę (o Vokietijoje jų nėra, bet Lietuvoje... ojoj), ir viskas iškrenta, liekite be nieko. Nepatariu. Draudimas yra tas dalykas, kurio tikimės nenaudoti, bet džiaugiamės, kai jis yra. Kaip sumažinti persikraustymo kaštus iš Vokietijos? Ne draudimo atsisakymu, o rizikos mažinimu.

Gyvenimas tarp dviejų šalių (Lietuva - Vokietija)

Ar galima vežti maistą ir alkoholį?

Maistą galima, jei jis yra originalioje pakuotėje ir nebegalinio tinkamumo (nepasibaigęs). Mėsos, pieno produktų geriau nevežti, muitinė gai uždrausti. Alkoholis? Asmeniniam naudojimui galima tam tikrą kiekį, bet jei bandysite vežti dešimt dėžių alaus, tai gali būti pripažinta prekyba. Vokietijoje alus pigesnis, taip, bet neapsimokėtume kviesti mašiną dėl keleto kasetų.

Ar reikia deklaruoti elektroniką prie sienos?

Tarp ES šalių sienų nėra muitinės kontrolės taip, kaip anksčiau. Tačiau jei turite 5 naujus neįpakuotus iPhone dėžėse, gali kilti klausimų. Geriau išpakuoti, padaryti, kad atrodytų naudojama. Arba tiesiog nevežti tokių kiekių. Nuo 2024 metų (gal nuo 2025? Aš visai painiojuosi su tais naujaisais įstatymais apie CBAM ar kaip ten), griežtėja kontrolė, bet paprastiems persikraustymams tai turėtų nekilti.

Kas su augalais ir gyvūnais?

Augalus vežti sunkiau, turi būti sertifikatai, kad kenkėjų nėra. Mano praktika: augalus geriau palikti kaimynams ar parduoti. Juos pervežti brangiau nei nusipirkti naujus Lietuvoje. Gyvūnai gali važiuoti tik jei vairuotojas turi leidimą (žemės ūkio reikmėms) ir tai nėra keletas šunų, o vienas ar du su narveliais.

Ką daryti jei vairuotojas užstriga sienoj?

Buvę toks atvejas, kai pasieniečai tikrinę mašiną valandas. Vairuotojui tai laikas nemokamas? Ne, jis gauna algą, o laikas eina. Tai gali pailginti pristatymą. Niekas nekalbės apie tai, bet tai realus pavojus, ypač jei dokumentai tvarkingi ne 100%. Tikrinkite sutartis.

Ar verta kviesti draugus pagalboni?

Draugai padės pigiau (geriau su alumi ir kebabu), bet jie nėra profesionalai. Vienas draugas nukrito nuo gulės ir sulaužė ranką – tai ligoninės kaštai, kurie viršys persikraustymo kainą. Profesionalai žino, ką daro. Nors kartais ir pas juos nutiko... (vienas metė pianiną žemyn, bet tai sena istorija, dabar jie geresni).

Ar galima veži daiktus kitam žmogui, kuris nėra greta?

Galima, tai vadinasi „trečiosios šalies siunta“. Bet tada reikia ypatingos sutarties, jei reikia mokėjimo iš to žmogaus. Vokietijos firmos gali būti atsargios, dėl pinigų plovimo taisyklių. Geriau, jei sutartį pasirašo tas, kas ir moka. Arba tiesiog padėkite draugui.

Išvada

Na, štai ir viskas. Kaip sumažinti persikraustymo kaštus iš Vokietijos? Svarbiausia – nebijoti klausti, derėtis ir būti sąžiningi apie savo daiktų kiekį. Nėra vieno magiško mygtuko, tik geras organizavimas. Dirbu šioje srityje jau labai ilgai ir matau, kad tie, kurie ruošiasi iš anksto, moka mažiau ir gyvena ramiau. O tie, kurie viską palieka paskutinę dieną, moka ne tik pinigus, bet ir savo nervus. Sekmės kelyje, ir vengkite vokiškų kelių darbų sekmadieniais, ten visur eismo spūstys.