Kaip sumažinti persikraustymo išlaidų sumą į Vokietiją? Žiūrėkime į tai be gaubtų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir, turiu pripažinti, kasdien matau tą patį. Žmonės visada klausia to paties – bando suprasti, kaip sumažinti persikraustymo išlaidų sumą į Vokietiją, kad liktų bent kiek pinigų gyvenimui ui ten. Sunku jiems kaltinti, nes infliacija, degalai ir viskas kyla, o mes, pervežėjai, turime kažkaip išgyventi. Bet šiandra kalbėsim ne apie mano problemas, o apie jūsų kišenę. Yra būdų, kaip sutaupyti, nenusukant galvos sau ir vairuotojui. Kartais tai tiesiog paprastas logistika žaidimas, kurį reikia žaisti protingai. Jeigu planuojate kelionę į Vokietijos gilumą, į Miuncheną, Hamburgą ar Berlyną, reikia žinoti keletą niuansų, kuriuos aš išdėliosiu čia paprastai, be jokių dailių marketininko žodžių.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti

Ar tikrai verta vežti tą seną sofą?

Dažnai žmonės klauso, kaip sumažinti persikraustymo išlaidų sumą į Vokietiją, o patys vežia senus, jau suplyšusius baldus. Tiesą sakant, tūris – tai pinigai. Kuo daugiau vietos užimate sunkvežimyje, tuo brangiau kainos. Vokietijoje šiukšlių ivežimas labai brangus, tad tos senios spintelės gali kainuoti dvigubai – pervežimas ir atidavimas. Geriau palikti čia arba parduoti už simbolinę kainą. Manau, kad taip elgiasi protingiausi klientai. Neapsunkinkite savo krovinio nereikalingais daiktais, tada ir kaina bus mažesnė. Verta pagalvoti, ar tas daiktas vertas tiek pinigų, kiek kainuos jo nuvežimas tūkstančius kilometrų.

Ar galiu pats susirinkti dėžes ir taip sutaupyti?

Žinoma, gali. Daugelis kompanijų siūlo "pilną paslaugą", kai jie atvyksta, viską įpakuoja, užklepia lipdukus ir nueina. Tai puiku, jeigu neturi laiko ar nori, bet kainuoja papildomai. Jei turi laiko ir nori sutaupyti, imkis pats. Naudok senas dėžes iš parduotuvių (tik užtikrink, kad jos stiprios). Tiesa, turiu pasakyti, kad jei sugadinsi kažką vertingo dėl blogo pakavimo, draudimas nebeišmokės (arba išmokės, bet vargu ar taps lengviau). Geriau pakuoja specialistai, bet jei saugiai – dėk pats.

Į kokias dienas geriausia keliauti?

Stengdamas atsakyti, kaip sumažinti persikraustymo išlaidų sumą į Vokietiją, visada primenu apie datas. Vairuotojai taip pat žmonės, jie nemėgsta važiuoti šventėmis ar savaitgaliais, o jei važiuoja – tai reikalauja atlyginimo. Darbo dienos, ypač antradienis, trečiadienis, paprastai yra pigesnės. Be to, eismas Vokietijoje savaitgaliais, ypač prie miestų, gali būti tikras košmaras. Vienišas vairuotojas gali stringti spūstyse valandas, o laikas – tai pinigai. Planuok kelionę vidurines savaitės dienas, ir matysi, kad pasiūlymai bus švelnesni.

Kas tas "bendras krovinys" ir ar tai safe?

Tai vienas geriausių būdų sutaupyti. Tavo daiktai važiuoja sunkvežimiu, kuriame jau yra kitų žmonių daiktų. Vairuotojas sustoja pas keletą klientų. Pigiau, tačiau ilgiau. Atėjo lauktas? Galbūt. Jei skubate, tai ne jums. Bet jei galite laukti savaitę-dvi, tai puikus būdas. Vienintelė problema – galima šiek tiek nukristi dėžių (nors retai kasdiena). Pasitikėk firma, o ne tiekėjais. (Čia turiu omenyje, kad reikia tikrinti, ar firmos veža patys, ar tik perka servisą).

Ar apdraudimas tikrai būtinas?

Kartais girdžiu, kad žmonės sako "o, man niekas neatsitiks". Tikrai, taip galvojau ir prieš 20 metų. O paskui mačiau, kaip vairuotojas užkliuvo ant ryžių (ne, ne tiesiog ryžių, o pakrauto į dešinę pusę sunkvežimio) ir visa važiuoklė nuvažiavo. Jeigu nėra draudimo, prarasi viską. Vokietijoje keliuose daug degimo ir avarijų. Užsidėk draudimą, tai nedidelė investicija į ramybę. Nedažnai pasitaiko, bet kada pasitaiko – tai būna skaudu.

Kodėl kainuoja laiptai be lifto?

Kas kartą, kai įsivažiuoju į senus namus Kaune ar kažkur Vokietijoje penktame aukšte be lifto, mano rankos pradeda skaudėti iš anksto. Viską teka nešti rankomis. Tai fizinis darbas, jis trunka ilgiau, o vairuotojui reikia daugiau jėgų. Todėl toks mokestis yra logiškas. Jeigu galite, susiderėkite su pašalpinių komanda, kad jie padėtų pakrauti/iškrauti jums, tai gali būti pigiau nei mokėti vairuotojui už "rankinis darbas" valandomis.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Paprastai taip. Didelės spintelės, lovos, sekcijos negali praeiti per duris arba tiesiog netelpa erdvėje (taip pat ir sankabojant su kitu krovininiu). Išmontavimas/montavimas užima laiką. Jeigu moki už valandas, tai geriau pats išsukti visus varžtus, kiek gali. Palik tik tai, ką tikrai nepavyksta. Tada vairuotojas atvyks, padės kasą ir greitai nuveš. Taip sutaupysi bent šimtą ar du.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Vilkikai nėra šaldytuvai. Jeigu veži mėsą, sūrį, vaistaus – tai gali pajuodoti ir keliauti bei kitiems klientams (jei bendras krovinys). Vokietijos muitinė (nors ir ES ribos) gali užklausti apie produktų kiekį, jei yra įtarimų dėl prekybos. Geriau suvalgyk viską kelionės metu arba palik. Alkoholio kiekis taip pat reglamentuojamas. Nereikia vežti dešimt kartonų alaus, gali būti nemandagu.

Ar sunku su Vokietijos miestų eismu?

Berlynas ar Miunchenas – ne toks jau paprastas. Yra žalos zonos (Umweltzone), į kurias negali važiuoti sunkvežimis be tam tikros klasės žalios kortelės. Be to, senamiestyje gatvės siauros, grindinys akmenimis. Ne visada prie pat namo galima pastatyti 40 tonų monstrą. Tada tenka naudoti "šuttle" – mažesnę mašiną, kuri pervežia daiktus iš didelio sunkvežimio į namus. Tai – papildomas mokestis, kurį reikia įsivaizduoti iš anksto.

Papildomi klausimai apie kainas ir niuansus

Kas yra "walk" mokestis?

Tai situacija, kai sunkvežimis negali pastatyti tiesiai prie durų. Turi važiuoti 50 metrų, 100 metrų, o gal net 500 metrų pėsčiomis su dėže rankose. Tai laikoma praturtinimu (arba baisme, priklausomai nuo to, kiek sveri dėžę). Kiekvienas toks metras skaičiuojamas. Žiūrėkite į objektą žemėlapyje. Jeigu privažiuoti negalima – pasiruoškite papildomai mokėti.

Ar verta imti pašalpinius Lietuvoje?

Kartais taip. Lietuvoje darbo jėga pigesnė nei Vokietijoje (ypač jei samdyti vokiečius). Galima susirasti du vyrus, kurie padės užpakuoti viską į dėžes ir padėti į sunkvežimį. Tada vairuotojas tik užsidaro spynas ir važiuoja. Atvykstant į Vokietiją, reikės kasos, bet jeigu ten turi draugų – pats iškrausi. Taip sutaupysi už "krovimo darbus" abiejuose galuose.

Kaip teisingai suskaičiuoti kubus?

Niekas nesuskaičiuoja idealiai. Žiūrėk į savo butą kaip į kubą. 1 kubas = maždaug 10 standartinių dėžių (iš „Iki“ parduotuvės dydžio). Patalpa 20 kvadratų su baldais dažniausiai būna apie 10-12 kubų. Vairuotojai akys užšalia, kai sakote "turiu mažai daiktų", o paskui pradeda rodyti į pilną dvivietį lovą, šaldytuvą ir dviratį. Geriau pervykti nei neįsigyti.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Jei turi lankstumo datomis, gali pasakyti – "jeigu atvyksite savaitę vėliau, galiu mokėti tiek ir tiek". Kartomis pervežėjai tarpusavyje paskleidžia info, kad turi tuščią sunkvežimį tam tikra data iš Vokietijos atgal (backload). Tada gali gauti tikrai nuolaidą. Užsipyksti – ne, tačiau derėtis – būtina.

Kas daryti, jei netelpu į priskirtą tūrį?

Tai dažna problema. Sakot, kad turi 15 kubų, o prieš pat išvykimą prisimini, kad dar turi dviratį, žoliapjovę ir 10 dėžių rūsio. Viskas talpintų, jeigu ne ta dviračio. Tada reikia arba mokėti už papildomą tūrį (jeigu vietos yra), arba palikti dalykus. Nedaryk to vairuotojui, kai jis jau atvykęs. Tai negerai.

Kodėl keliaujimas į Vokietiją brangesnis nei į Lenkiją?

Atstumas, keliai ir mokesčiai. Vokietijos keliai (autobahnai) nemokami, tačiau techninė priežiūra ten griežtesnė, degalai brangesni, o gyvenimo lygis – aukštesnis. Be to, tenka susigrąžinti tuščią mašiną (jei negalima rasti krovinio atgal). Tada grįžtamasis kelias kainuoja pinigus, o juos paskirsto į kainą.

Ar saugu duoti raktus vairuotojui?

Turiu pasakyti, kad 99% vairuotojų – normalūs žmonės. Yra keletas (ypač tarp tų, kurie dirba ne pagal sutartį, o "šiaip"), su kuriais reikia būti atsargiems. Geriau raktus neikšti į savo kišenę ir važiuoti kartu, arba pasilikti vieną raktą sau. Jei turi brangiausių daiktų (papuošalai, pinigai), juos vežk su savimi keleivinėje mašinoje.

Kas, jei kažkas sulūžta pervežimo metu?

Įvykio aktas. Būtinai. Ką matai – tai ir fiksuoji. Nufotografuok, nufilmuok. Nedelsk, kol vairuotojas išvažiuos. Draudimo kompanijos be dokumentų nieko nemokės. Aš pats mačiau situations, kai klientai praleido momentą ir paskui gailėjosi. Būk atidi.

Ar galima vežti augalus?

Vokietija yra griežta dėl karantinių kenkėjų. Žolės, žemės su augalais negali vežti. Vazos su dirbtiniais gėlėmis – prašom. Tikros gėlės – pavojinga. Galiu užtikrinti, kad sienos užtikrins tavo augalą prieš pat sieną, o tada liks tik džiaugtis (ar nebežiūrėti). Geriau dovanok kaimynams.

Ar reikia mokėti už pradžią (depozitą)?

Daugelis seriozių firmų to neprašo, jeigu sutartis pasirašyta ir draudimas sumokėtas. Bet jeigu pasirinkai "mėslenį" pervežėją (neregistruotą), jis gali paprašyti avanso degalams. Tokiu atveju gauk kvitą. Saugiau dirbti su tomis firmomis, kurios siunčia Sąskaitą-faktūrą.

Ar reikia gerti vairuotojams kavą?

Ne privalomas, bet labai padeda susikurti gerą nuotaiką. Žmogus, kuris pavargo, gali būti šiek tiek nekantrus. Kibiras arbatos arba duona su sviestu gali paversti tą vairuotoją į tavo pagalbininką, kuris padės neįkišti lentynos ne į tą pusę. Etiketas veikia.

Kiek užtrunka kelionė į Vokietiją?

Priklauso, kur važiuoji. į Berlyną – 12-14 valandų važiavimo. į Miuncheną – ilgiau. Atsimink, kad vairuotojui po 4,5 valandų reikia poilsio. Jis negali važiuoti 20 valandų iš eilės (nors buvau matau ir tokių... šiaip sau). Todėl pridėk poilsio laiką prie važiavimo laiko. Paprastai tai viena diena į vieną pusę.

Ar brangu gauti dėžes iš firmos?

Užsiduoda. Firmos uždirba ne tik nuvežimu, bet ir parduodant medžiagas. Tiesą sakant, gali rasti pigiau ("Ozon", "Klaipėdos mediena", statybiniuose centruose). Bet turiu prisipažinti, kad firmos dėžės dažnai yra tvirtesnės ir pritaikytos viena prie kitos (kuber), tad jas lengviau įstatyti į sunkvežimį. Svarstyk, kas tau svarbiau – kaina ar patogumas.

Kodėl kainos meta šuolius pavasarį ir vasarą?

Paprasčiausiai – visi nori persikraustyti. Vaikai baigia mokyklą, žmonės turi atostogas. Paklausa didelė, o mašinų kiekis ribotas. Tada vairuotojai gali rinktis brangiausius užsakymus. Žiema, ypač sausis-vasaris, yra "mirusis sezonas". Tada galima gauti tikrai puikius pasiūlymus, jeigu drįsti keliauti šaltuoju metu (tik pasirūpink keliais, o tie vairuotojai žino, ką daro).

Kas daryti su šiukšlėmis, išsikraunant Vokietijoje?

Negali tiesiog išmesti į gatvę. Vokietijoje šiukšliadėžės yra užrakintos, turi specialius "mikrochip'us" arba korteleles. Jeigu turi draugų, paprašyk jų kortelės. Jeigu ne – gali tekti nueiti į "recycling center" (Wertstoffhof) ir ten sumokėti už šiukšlių išvežimą. Tai nedidelė suma, bet apie tai reikia pagalvoti.

Ar galima vežti savo mašiną vilkike?

Taip, tai dažnas pasirinkimas. Mašina įkeliamas į sunkvežimį vilkiką (su įranga). Kainuoja papildomai, bet sutaupai degalų, nuovargio ir laiko, nes nereikia važiuoti paskui sunkvežimį. Be to, jeigu tu vienas, ką darysi su mašina Vokietijoje? Geriau, kad ji atvyktu kartu su baldais.

Ar tikrai reikalingas inventoriaus sąrašas (Versendungsliste)?

Vokietijoje, jeigu registruoji gyvenamąją vietą, gali tekti parodyti, kad išvykai iš Lietuvos ir turi daiktų. Be to, jeigu įvyksi eismo įvykis ir viskas sudegs, be sąrašo neįrodysi, kas ten buvo. Geriau parašyti ant popieriaus "spintelė, 2 dėžės knygų" negu gintis be įrodymų.

Kas daryti, jei vėluju su išsirengimu?

Klausk vairuotojo. Jeigu jam niekas neškubėja (paskui kitas užsakymas kitą dieną), gali palaukti valandą-dvi. Jeigu skubėjimas – jis gali palikti dalį dalykų (bet tai retai). Geriau pradėti ruoštis savaitę iki išvykimo, o ne naktį prieš.

Ar verta imti tikrus ekspertus (ekspertinę vertinimo paslaugą)?

Tik jei turi labai brangių daiktų ( paveikslų, antikvaro). Paprastam butui – nereikia. Eksperimentas su 100 eurų vertės sofa nepadarys jums didelės naudos, išskyrus papildomą stresą ir pinigus.

Kas, jei mano daiktai netyčia sugadina ką nors kaimynui Vokietijoje?

Tai gana nemaloni situacija. Vilkikas išsukdamas gali praraut sienelę arba užkliūsti už garso įtampos laido. Draudimas paprastai apdengia žalą trečiesiems asmenims ( civilinė atsakomybė). Užtikrink, kad ši draudimo rūšis yra įtraukta į sutartį.

Ar yra kokia slaptųjų paslaugų?

Kartais galiu pasakyti, kad kai kurios firmos turi savo "sutrumpintus maršrutus" arba dirba su subrangeriais (tarpininkais). Tokiu atveju galima užsisakyti pervežimą be tarpininkų tiesiogiai su vairuotoju. Rizikinga, jeigu nežinai, ką darai, bet gali sutaupyti 20-30%. Tiesą sakant, man nelabai patinka tokios schemos, nes jie dažnai "nuskrenda" su pinigais.

Ar reikia mokėti už palaidinimo mokestį (demurrage)?

Jei vairuotojas atvyksta į objektą, o objekto nėra (pavyzdžiui, dar nepamainote raktų), jis laukia. Jo laikas kainuoja. Po 2 valandų laukimo paprastai pradedami skaičiuoti mokestį už laukimą. Būk tikras, kad viskas pasiruošę laiku, kad nereikėtų mokėti už vairuotojo sniegą.

Ar saugu vežti pinigus ir dokumentus?

Absoliučiai ne. Viską brangiausią (gimimo liudijimai, sutartys, dideli pinigų kiekiai) vežk su savimi. Jokius dokumentus nedėk į dėžę "giliai". Jeigu dėžė dingsta arba sudrėkna (gali būti lietus, kai krauna), bus vėlu.

Kokios išvados?

Viskas baigiasi tuo, kad norint sutaupyti, reikia tiesiog galvoti. Kaip sumažinti persikraustymo išlaidų sumą į Vokietiją – nebus paslaptis, jeigu išmesti šiukšles, pasirinkti tinkamas datas ir neperpildyti sunkvežimio nereikalingais daiktais. Dirbu šitą darbą jau ilgai, ir galiu pasakyti – geriausias klientas yra tas, kuris pasiruošęs. Jis sutaupo ne tik sau, bet ir man nervų. Gero kelio, ir tegul Vokietijoje viskas įsibėgės sklandžiai. Pasitikėk patirtimi, o ne pigiausia reklama.