Kaip sumažinti perkraustymo į Vokietiją kaštus: praktiški patarimai iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, tikiuosi, sužinojau apie kelių ir vairuotojų būdą daugiau negu patys vairuotojai. Žmonės visada klausia to paties – kaip neišleisti viso turimo biudžeto, kai reikia persikelti gyventi į Vokietiją. Tiesą sakant, atsakymas nėra vienas, nes kiekviena situacija yra unikali, o tų paslėptų mokesčių gausybė. Čia nėra tik apie tai, kad reikia rasti pigiausią pasiūlymą internete, tai apie tai, kaip neapsirikti su tūriu, dokumentais ir tuo, kas vyksta pasienio punktuose. Noriu pasidalinti tuo, ką matau kasdien iš pirmo rankų, ir padėti jums išvengti tų klaidų, kurios kainuoja brangiausiai.

Apie planavimą ir dėžes (ir kodėl visada trūksta laiko)

Ar tikrai verta pirkti naujas dėžes?

Dažnai klientai sako: „Aš nupirksiu naujas dėžes, kad būtų tvarkinga“. Gerai, tai jūsų reikalas, bet tiesiog nusipirkite jas iš didelių parduotuvių, kurios išleidžia prekes, o ne iš pervežėjų. Pervežėjai už dėžę užpildo kainą dvigubai, nes jiems tai „papildoma paslauga“. Eikite į statybinių prekių parduotuvę arba suraskite naudotų. Tik įsitikinkite, kad dugnas neįtrūkęs, nes jei iškris jūsų indai, vargu ar ką nors atginsite. Taigi, dėžės – tai vieta, kur galite taupyti be jokio nuostolio.

Kada pradėti rūpintis pervežimu?

Nesilaukite paskutinės savaitės. Vokietija yra populiari kryptis, o ypač vasarą arba metų pradžioje, kai visi vyksta dirbti, vietų trūksta. Jei kreipiatės savaitę prieš išvykimą, turbūt teks mokėti už skubą. O skubas šioje srityje – tai papildomi 30–50 proc. prie kainos. Geriausia užsisakyti mažiausiai mėnesį iki, o dar geriau – du. Tada galite ramiai derėtis dėl datų ir nebėgti su galva.

Ar verta daryti inventorizaciją patys?

Absoliučiai taip. Nerašykite „dėžė su daiktais“, parašykite „dėžė su virtuvės reikmenimis“ arba „knygos“. Ne tik dėl to, kad pasimetėte (nors tai irgi svarbu), bet dėl draudimo. Jei dingsta dėžė be aprašymo, draudikas nieko negrąžins. Be to, vairuotojas pamatęs detalių sąrašą elgiasi atsakingiau, žinodamas, kad turinys yra inventorizuotas. Tai paprasta psichologija.

Ką daryti su baldais, kurie nebeatitinka kambario?

Jei turite seną sofą, kuri nebeįeina į naujųjų buto duris Vokietijoje, nesusimėginkite ją vežti. Vokietijoje atliekų ivežimas (Sperrmüll) yra tikrai brangus dalykas. Geriau ją parduokite arba duokite kam čia Lietuvoje. Užtaupyti galite šimtus eurų vien už tai, kad nereikės mokėti už sunkiųjų atliekų ivežimą į Berlyno ar Miuncheno degesines.

Kodėl visada pasirodo daugiau daiktų nei planavote?

Tai yra klasika. Žmogus sako: „Aš turiu vos 10 kubinių metrų“. Atvažiavęs pareikšiu, kad čia yra 15. Kodėl? Nes visada pamirštate spintas, palėpės daiktus, dviračius balkone. Pridėkite prie savo skaičiavimų visada 10–15 proc. atsargos. Jei sutarsite dėl kainos už fiksuotą tūrį, o jo bus daugiau, pradės ginčytis arba reikalauti papildomų pinigų vietojeje.

Pasirinkimas ir kainos (kur dingsta pinigai)

Ką rinktis: dalinį krovinį ar pilną automobilį?

Jei turite mažai daiktų, tarkime, 2–3 m2, dalinis krovinys (dalinis pervežimas) yra pigiausias. Bet čia yra pagavimas. Jūs nežinote, kada vairuotojas atvyks, nes jis turi sustoti pas kitus klientus Lenkijoje, Čekijoje. Gali būti, kad atvažiuos po savaitės. Jei laiko riba nėra svarbi – taupykite. Jei svarbu – mokėkite už pilną mašiną (ekskliuzyvų pervežimą). Tai sumažina perkraustymo į Vokietiją kaštus laiko prasme, nors pinigais gali kainuoti brangiau.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia įvežti į centrą?

Taip, ir kaip. Vokietijos miestuose, ypač dideliuose kaip Frankfurtas ar Štutgartas, yra zonos, kuriose sunkvežimiams negalima važiuoti be specialių leidimų (Umweltplakette). Be to, siauros gatvelės ir „žalia zona“ užtat gatvėse. Jei vairuotojas negali priartėti prie pat namų, jis turi perkrauti daiktus į mažesnę mašiną. Tai vadinama „micro“ arba „shuttle“ paslauga, ir ji kainuoja kaip akis iš galvos. Klausiate iš karto ar adresas yra sunkvežimiui prieinamas.

Ar galima kažkaip sumažinti kainą derėdamiesi?

Galite bandyti, bet nenusimėginkite per daug. Mums, pervežėjams, taip pat reikia uždirbti, o degalai Vokietijoje ne ką pigesni nei čia. Tačiau jei esate lankstus su datos (pvz., galite išvykti antradienį vietoj penktadienio), gauti nuolaidą tikrai įmanoma. Dar vienas dalykas – jei patys parengiate daiktus įlaipinimui (pakraunate į mašiną), kainą galima numesti apie 20–30 proc. Tiesiog būkite pasiruošę fiziškai dirbti.

Ką daryti, jei pasiūlymas atrodo per pigus?

Bėkite. Kiekvieną kartą, kai matau kainą, kuri yra 30 proc. žemesnė nei rinkos vidurkis, žinau, kad ten kažkas negerai. Tai gali būti „beždžionės“ (neregistruota firma), kurios vos įvežus daiktus į Vokietiją, reikalaus dvigubai daugiau pinigų, arba tiesiog dingstantys vairuotojai. Tikriname, ar turi tarptautinę licenciją. Jei ne, jūsų draudimas negalioja.

Ar verta imti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymą?

Kartais taip, kartais ne. Perskaitykite smulkmenas. „Viskas įskaičiuota“ dažnai neįeina pakavimo medžiagos, neįeina laiptų kėlimas (jei nėra lifto), neįeina iškrovimas jei aukštas aukštas. Klauskite konkrečiai: „Ar įskaičiuota dėžės? Ar įskaičiuotas lifts?“. Toks tikslumas sumažins jūsų perkraustymo į Vokietiją kaštus, nes nenukrypsite nuo biudžeto pabaigoje.

Vokietijos specifika ir dokumentai

Ar reikia mokėti už muitinę?

Jei persikeliate gyventi ilgam (pakeičiate gyvenamąją vietą), daiktai gali būti įvežami be mokesčių, tai vadinama „Transfer of Residence“. Bet būkite atidūs – reikia pateikti registraciją iš Vokietijos (Anmeldung) ir įrodymus, kad gyvenote Lietuvoje mažiausiai 12 mėnesių. Jei daiktų per daug arba atrodo, kad tai prekybinis krovinys, muitininkai gali sustabdyti. Vieną kartą turėjau klientą, kuris vežė 20 naujų monitorių – sakydami, kad tai dovana broliui. Taip neveikia.

Kas dėl draudimo – ar jis būtinas?

Be abejo. Vokietijoje keliai yra greiti, o Autobahn – tai vieta, kur nutinka įvykiai. Jeigu mašina sūkuriuoti ir sulaužo jūsų turtą, be draudimo liksite be nieko. Patikrinkite, ar draudimas dengia ir vairuotojo (krautojo) klaidas. Kai kurios pigios firmos draudžia tik technines mašinos gedimas, o ne tai, kad vairuotojas numetė jūsų indą.

Ar reikia kalbėti vokiškai su vairuotoju?

Ne būtinai, dauguma vairuotojų moka rusiškai arba angliškai, bet lietuviškai reta. Tačiau jei galite susikalbėti vokiškai, tai labai padės spręsti ginčus vietose. Vairuotojai dažnai gerbia klientus, kurie žino taisykles. O jei nežinote – nieko baisaus, rankų kalba visada veikia, jei tik abipusiai pageidaujama.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei kainai?

Tūris ir atstumas. Bet čia yra vienas dalykas, kurį dažnai pamirštama – prieiga. Jei Lietuvoje reikia nešti daiktus 300 metrų nuo namų iki mašinos, tai laikomas kaip ilgas atstumas (Langstrecke). Tas pats Vokietijoje. Jei nėra galimybės pastatyti mašinos prie durų, kaina augs. Tai fizinis darbas, o jis kainuoja.

Ar reikia deklaruoti elektrinius prietaisus?

Įprastai ne, jei tai nėra nauji, su etiketėmis. Vokietijos muitinė dažniau domisi alkoholiu, tabaku arba vaistais (ypač stipriaisiais). Jei turite vaistų, kurie yra kontroliuojami, būtinai turėkite receptą. Nereikia jų mesti į bendrą dėžę, laikykite pas save. (Aš visada primenu, kad vaistai turi būti su originaliomis pakuotėmis, kitaip gali būti narkotikų prekybos įtarimas, o tai jau siaubingai nepageidaujama).

Realios situacijos ir problemos

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja?

Tai nutinka dažniau nei norėtume. Buvo atvejis, kai vairuotojas užstrigo prie Hamburgo dėl eismo įvykio (ne jo kaltė), ir atvyko po dviem dienomis. Klientas buvo piktas, bet kas darysite? Jei jums reikalingi daiktai iš karto (pvz., lova vaikui), pasirūpinkite, kad jie būtų pakrauti paskutiniai, arba vežkite juos su savimi automobiliu. Niekada neikite į kelį tik su vienu rūbu, pasiimkite „išgyvenimo“ rinkinį.

Ar dažnai gadina daiktus?

Apie tai kalbama daug, bet statistiškai tai nutinka retai, jei dirba profesionalai. Tačiau kai nutinka – tai baisu. Vienas klientas turėjo brangų itališką stalą, kurį vairuotojas nukreipė į duris (neperžiūrėjo brėžinio). Stalas skilo. Draudimas padengė, bet nervų prarado daug. Jei turite labai brangius dalykus, geriau juos vežti patys arba užtikrinkite ypatingą pakavą (medinį dėžę).

Kaip elgtis su blogomis firmomis?

Yra firmų, kurios ima avansą ir dingsta. Arba atvažiuoja, įkrauna, o tada reikalauja „priedo prie kuro“. Tai yra šantažas. Jei matote tokias žymes, skambinkite policijai (čia veikia ir Vokietijoje) ir neduokite pinigų iki galo. Žinau, kad sunku, kai tavo daiktai užrakinta mašinoje, bet jei duosite, jums niekas negarantuoja, kad jie ją atrakins.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Formaliai ne, bet praktiškai – taip. Jei vairuotojai padėjo išpakuoti, neįsižeidė dėl sunkių laiptų ir buvo mandagūs, 10–20 eurų kiekvienam (jei jų du) sukurs gerą nuotaiką. Jie dirba sunkų darbą. Tai nėra privaloma, bet žmonių santykiai visada padeda išvengti nepykimo. (Aš asmeniškai visada duodu kofio arba vandens, tai veikia stebuklingai).

Ką daryti su nelegaliais daiktais?

Nesirinkite to nešti. Vokietijos policija yra labai griežta. Aš žinau vieną istoriją, kai žmogus sėdo į kalėjimą dėl senų šaunamųjų ginklų, kurie buvo senelio palikimas ir nebuvo registruoti. Jis manė, kad tai „suvenyras“. Ne, nėra. Jei abejojate dėl bet ko – klauskite. Geriau klausti ir atsisakyti, nei turėti problemų.

Ar verta viską vežti paties (su priekaba)?

Jei turite mažai daiktų (iki 2 m3) ir norite sutaupyti, tai geras variantas. Bet prisiminkite apie degalus, keltų kainas (pvz., per Švediją arba per Karaliaučiaus regioną), ir nuovargį. Be to, jei kils problema su priekaba Vokietijoje, pagalbos paslaugos ten milžiniškos. Kartais pigiau išsinuomoti mašiną su vairuotoju, nei gydyti nugarą po to, kai pats nešei šaldytuvą trečiajame aukšte be lifto.

Ką daryti, jei daiktai netilpa į sutartą tūrį?

Tada prasideda diskusijos. Geriausia turėti atsarginį biudžetą, arba dar geriau – išmesti nereikalingus daiktus prieš išvykimą. Aš matau, kaip žmonės vežia senus žurnalus, kurie nieko nėra verti. Kodėl? Už juos mokate tiek pat, kiek už sofa. Svoris ir tūris – tai pinigai. Nenaudingų daiktų išmetimas yra efektyviausias būdas, kaip sumažinti perkraustymo į Vokietiją kaštus (tai turbūt svarbiausias patarimas).

Ar reikia rūpintis parkavimo leidimu Vokietijoje?

Taip, absoliučiai. Jei vairuotojas atvyks ir negalės pastatyti, jis stovės su įjungtu varikliu (kas Vokietijoje draudžiama) arba važiuos ratu, kol jums išspręsite problema su policija. Užsirašykite vietą iš anksto, pasikalbėkite su kaimynais. Vokiečai mėgsta tvarką, jei pasakysite, kad ketinate krauti daiktus ir bus mašina 10 metrų, jie dažnai nusileis.

Kaip apskaičiuoti tūrį, jei neturiu metro?

Naudokite paprastą taisyklę: viena standartinė dėžė (apie 50x40x40 cm) yra apie 0.08 m3. Jei turite 20 dėžių – tai 1.6 m3. Prie to pridėkite baldus. Šaldytuvas yra apie 1–1.5 m3. Lovos su grotelėmis – 1.5–2 m3. Taip galite apytiksliai suskaičiuoti. Nenaudokite „aš jaučiu, kad tai 5 kubai“ – jausmas čia klysta.

Ar galima vežti maistus?

Galima, bet tik uždarytus ir nekenksmingus. Mėsos ar sūrių geriau nevežti, muitinė gali uždrausti dėl veterinarinių reikalavimų (nors ES viduje ribos mažesnės, bet vis tiek yra taisyklių). Konservai ir sausi produktai – rūpestis nereikalingas. Tik įsitikinkite, kad atidaryta dėžė su makaronais neišsipylė per visą mašiną.

Kas dėl dviračių ir sporto inventoriaus?

Dviračiai reikalauja specialaus pakavimo arba pakabinimo ant mašinos sienų. Jei tiesiog numesite į krūvą, jie gali susigadinti. Taisyklė paprasta: dviratis = 0.5 m3. Jei turite keturis, tai jau jūsų kaina šokteli. (Kartais vairuotojai sutinka juos įkišti į tarpus nemokamai, jei vietos lieka, bet neįsivaizduokite to kaip garantiją).

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui atgalinėje kelionėje?

Dažnai vairuotojai ima grįžtąs su kitu kroviniu. Jei jūsų daiktai yra maži ir jie sutalpinami į kampą, tai gali būti pigiau (grįžtamasis krovinys). Bet rizikuojate, kad jie bus uždaryti sandėlyje savaitę. Jei jums reikalingi daiktai iš karto, mokėkite už tiesioginį pervežimą. Pinigai vs. laikas – čia visada pasirenkate vieną.

Ką daryti, jei pasibaigia pinigai vietojeje?

Tai blogiausia scenarijus. Būna, kad klientas pasirodo su mažiau pinigų, nei sutarta. Vairuotojas turi teisę neikrauti daiktų, kol nebus sumokėta. Geriausia susitarti dėl mokėjimo iš anksto (pervedimu). Pinigai grynais vietoje dažnai sukelia įtampą, o vairuotojai nenori nešiotis didelių sumų sau.

Ar yra kokių nors slaptų mokesčių?

„Mokestis už laiptų taką“ jei nėra lifto ir aukštas aukštas. „Mokestis už laukimą“, jei jūs pavėluojate. „Mokestis už dangčių uždarymą“ (jei daug daiktų viršuje). Klausiate apie tai iš karto. Jei jie sako „nieko papildomo“, paprašykite įrašyti į sutartį „be papildomų mokesčių“.

Kaip pasiruošti psichologiškai?

Perkraustymas – tai stresas. Nenusimėginkite dėl smulkmenų. Jei sužlūžo lėkštė – tai tik lėkštė. Svarbiausia, kad šeima sveika atvyktų. Vokietija yra tvarkinga šalis, ten viskas susitvarko, net ir daiktai. (Galbūt aš per daug optimistiškas po 20 metų, bet stengiuosi žiūrėti taip).

Ar galima sutaupyti ant draudimo?

Negalima. Tai tas dalykas, kurio taupyti negalima. Vienas įvykis gali padaryti žalą už tūkstančius eurų. Už 50–100 eurų draudimo premiją jūs gaunate ramybę. Pasitikėkite manimi, aš girdėjau istorijų, kai žmonės gailėjosi pinigų draudžiui, kai degė mašina (nedažnai, bet nutinka).

Pabaigai – ką svarbiausia prisiminti?

Planuokite anksti, klausykite patarimų ir neikite į pigiausią variantu aklai. Perkraustymas į Vokietiją gali būti sklandus, jei pasiruošiate. Ir vienas dalykas – jei kas nors nepavyksta, nepykite ant vairuotojų, jie irgi žmonės ir noriaip tik padėti (dauguma).

Išvada

Viskas apie tai, kaip sumažinti perkraustymo į Vokietiją kaštus, sugrįžta prie vieno –žinojimo ir planavimo. Nėra stebuklingų tablečių, kurios padarys, kad kaina nukristų per pusę, bet yra būdų, kaip išvengti nereikalingų išlaidų. Tiksliai susiskaičiuokite tūrį, atsisakykite šiukšlių, kurioms nešti net verta, ir pasirūpinkite dokumentais. Dirbu šioje srityje ilgai ir matau, kad tas, kurie skiria laiko pasiruošimui, galiausiai moka mažiau ir patiria mažiau streso nei tie, kurie ieško „pigiausio“ sprendimo paskutinę minute. Sėkmės kelyje ir saugių kelionių!