Kaip sumažinti išlaidas persikraustymo metu iš Vokietijos?

Dirbu šitoje srityje jau virš dvidešimties metų ir matau viską – nuo tų, kurie perkuliauja visą gyvenimą dviejose palėpėse, iki tokių, kurie bando „patalpinti“ dramblio į „Smart“ bagažinę. Vokietija nėra pigi šalis, o kai kalba eina apie persikraustymą iš Vokietijos, kainos gali tiesiog užkabinti už gerklės, jeigu nepasiruoši. Dažniausiai žmonės klauso kaimynų ar „žinau žmogų“ ir meta pinigus vėjui, nors realiai kaip sumažinti išlaidas persikraustymo metu iš Vokietijos, priklauso tik nuo keleto logiškų sprendimų. Nereikia būti genijumi, tiesiog reikia suprasti sistemą, kuri kartais veikia beveik kaip šveicariškas laikrodis, o kartais – kaip senas sovietinis buldozeris. Susikalbėkime paprastai, be reklamų ir tuščių pažadų.

Bendrai pasiruošimas ir planavimas (Kai viskas dar namuose)

Kada reikia pradėti galvoti apie persikraustymą?

Niekada ne per vėlu, bet idealiai – mėnesį du prieš. Buvau situacijose, kai žmonės skambino sekmadienį ir norėjo važiuoti trečiadienį. Tokiu atveju kaip sumažinti išlaidas persikraustymo metu iš Vokietijos nebegalvoji – tiesiog moki už skubą. Planuodami iš anksto, galite rasti pigesnius reisus arba suderinti dalinį krovinį. Planavimas taupo ne tik pinigus, bet ir nervus, o pastarųjų po tokių kelionių lieka daug.

Ar tikrai reikia vežti tą sofą?

Patarčiau pagalvėti. Jei sofą atnešėte iš „IKEA“ prieš penkerius metus ir ji jau virš kelinių dyglių, vežti ją per visą Europą nėra verta. Vokiečiai labai mėgsta gaminti kokybiškus baldus, bet jei jūsų baldas nėra kietos medienos ar brangios markės, transportavimo išlaidos viršys jo vertę. Parduokite jį vietiniame „Kleinanzeigen“ portalui. Pinigus gausite čia pat, o oponentui nereikės mokėti už papildomus kubinius metrus.

Ką daryti su daiktais, kurių nereikia?

Čia tiesioginis dalykas. Jei daikto nenaudojote trejus metus, jums jis nereikės ir Lietuvoje. Neš vežti šiukšlių – brangiausia pramoga. Vokietijoje yra puikios sistemės, kaip atsikratyti daiktų, bet didžiųjų atliekų (Sperrmüll) ivežimas kainuoja. Geriausia viską, kas neverta, parduoti arba paduoti į labdarą bent keliomis dienomis prieš išsivežimą.

Ar verta rūpintis dėžėmis patiems?

Absoliučiai taip. Niekada nemačiau, kad pervežėjai duotų dėžes nemokamai (jei duoda – kaina įskaičiuota į valandą arba kilometrus). Eikite į paprastą parduotuvę, paimkite dėžių iš po vaisių arba sulčių. Jos tvirtos, nemokamos (galite paaiškinti vadovui) ir idealios tinka knygoms ar indams. Užsisakant specialias „moving“ dėžes, sumokėsite už pavadinimą, o ne kokybę.

Kodėl reikia inventorizaus sąrašo?

Mano, kaip profesionalo, nuomone, tai būtinas pikelių reikalas. Ne tiek dėl muitinės (jei judate ES viduje), kiek dėl savo ramybės. Parašykite ant lapelio, ką įkeliate: „3 dėžės virtuvei, 1 dviratis, 1 lagamina“. Vėliau, kai atkeliausite (o vairuotojas norės greitiau išvažiuoti), galėsite patikrinti, ar viskas yra. Be šio sąrašo išlaidų persikraustymo metu iš Vokietijos apskaičiuoti neišsiversite, nes pradėsite ginčytis dėl dingusių daiktų.

Daiktų pakavimas ir paslėptos išlaidos

Kaip teisingai suskaičiuoti tūrį?

Tai daug kur daroma „akies“. Žiūrite į kambarį ir sakykite: „Na, gal 10 kubinių“. O išties užeina 15. Vokietijoje kambariai dideli, o daiktų kaupiasi daug. Geriausia imti matavimo juostą. Paimkite vienos dėžės matmenis, pamatuokite visas dėžes ir sudėkite. Taip gausite tikrąjį tūrį, o ne „kaip man atrodo“. Kiekvienas nepataisytas kubinis metras – tai papildomi eurai jūsų sąskaitoje.

Ar pirkti specialų burbuliukų plėvelę?

Kodėl gi ne, jeigu turite daug stiklo. Bet jeigu turite tik keletą lėkščių, apvyniokite jas senais laikraščiais. Vokiečių laikraščio puslapis yra tankesnis ir geriau absorbuja smūgius nei mūsų (nepažeidžiu niekam, tiesą sakau). Išleisti šimtus eurų į plėvelę, kurią vėliau ir išmesite, yra švaistymas, nebent turtite paveikslų kolekciją.

Kas nutinka, jei blogai supakuosiu?

Daugelis sako: „Oi, vairuotojas juk įdės“. Vadai, vairuotojas yra atsakingas už važiavimą, o ne už jūsų supakuotus trintuves. Jei indas bus blogai uždėtas ir sudrasktas jūsų dėžėje, pervežėjas nebus kaltas. Buvau matęs, kaip atsidarydavo dėžė su vyno buteliais be atsparinčių... tai buvo labai drigna vaizdas. Taigi, norint sumažinti išlaidas persikraustymo metu iš Vokietijos, geriau investuokite laiką į kokybišką pakavimą nei į drabužių valymą vėliau.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Tai gana retai privaloma, bet pasakykime tiesą – išmontuota lova imuna daug mažiau vietos. Taip pat sumažėja rizika, kad nulūžs kojelė ar nutrūks fiksatoriai. Jeigu nesate „gidas“ meistras, pasiklauskite pervežėjo. Dalis kompanijų tai daro nemokamai (kaip įkėlimo dalį), o kitos už tai paprašo papildomai. Užklauskite iš anksto, kad nenumalštumėte.

Ką daryti su Pfand (statinėmis)?

Tai yra klasikinis Vokietijos dalykas. Nekelkite tuščių statinių su savimi! Nuėję į bet kurį prekybos centrą, galite grąžinti statines ir gauti savo pinigus atgal. Tas pinigas padengs degalines kelyje. Kartais žmonės pamiršta ir vežia tą „auksą“ per 1500 km. Nėra tokios strategijos, kaip persikraustymo iš Vokietijos taupyjimui, kur būtų logiška vežti tuščius butelius.

Transporto pasirinkimas ir logistika

Ką pasirinkti: pilną sunkvežimį ar dalinį krovinią?

Jei turite mažai daiktų (pvz., 1-2 kambarių butą), nėra prasmės imti 40 tonų sunkvežimio. Dalinis krovinys (part load) yra pigiausias variantas. Jūsų daiktai važiuoja su kitais klientų daiktais. Taip, bus truputį lėčiau, nes vairuotojas sustos kituose miestuose, bet kainą gali padalinti su keliais asmenimis. Dideliems namams – tik pilna mašina.

Ar galima persikraustyti su keleiviniu mikroautobusu?

Galima, jeigu esi didelis entuziastas ir turi vairuotojo pažymėjimą (kai reikia). Pagalvojus, kaip sumažinti išlaidas persikraustymo metu iš Vokietijos, atrodo puikus idėja – nuomai mašiną ir važiuoji. Bet pamirškite apie kuro kainas ir Maut (mokesčius už kelių naudojimą Vokietijoje). Be to, jeigu mašina sugestų, visi daiktai stovi vietoje, o jūs esate užsienyje be pagalbos. Tai rizikuota.

Kada geriausia važiuoti – žiemos ar vasaros metu?

Žiema, žinoma, yra pigesnė. Nereikia tiek manyti apie oro kondicionieriaus išlaidas (nors ir šildymas kainuoja), o voratinkliai mažesni. Tačiau žiemos padangos ir galimos audros gali uždelsti reisą. Vasarą visi juda – kainos šoka aukštyn. Mano patirtis sako, geriausia – pavasaris arba ruduo (balandis, spalis). Tada oras dar (ar jau) tolerantiškas, o kainos dar nepakilusios į aukštumas.

Ar pervežėjai draudžia dienomis vežti?

Įprastai ne, jei tai yra suplanuota. Tačiau Vokietijoje yra griežti taisyklės dėl poilsio laiko. Jei vairuotojas vairavo 9 valandas, jis privalo ilsėtis. Jūs negalite jo versti važiuoti toliau, nors ir norite, kuo greičiau atvykti. Taigi, planuokite savo atvykimą su atsarga. Jeigu spėsite, gerai, jei ne – bus naktinis atvykimas.

Kokia yra didžiausia klaida planuojant maršrutą?

Kelių žemėlapių nepasitikėjimas. Vokietijoje yra miestų, kur centre sunkvežimiams draudžiama važiuoti (Environmental zone). Jei vairuotojas nuvažiuos į centrą be „Umweltplakette“, gausiu didelį baudą. Ir ką? Jūs ją mokėsite. Todėl reikia tiksliai nurodyti iškrovimo vietą arba susitarti apie parkavimą už miesto ribų.

Ar įskaičiuota kaina už lifto naudojimą?

Daugelis klausia, ar yra liftas. Jei nėra, kaina didėja, nes reikia nešti per laiptus kiekvieną kilogramą. Bet jei yra liftas, taip pat gali būti problema – jis gali būti per mažas, kad pro jį prilėktų sofa. Tada teks nešti pro langą arba išmontuoti. Viskas svarbu. Persikraustymas iš Vokietijos dažnai sužeidžia ne nugarą, o piniginę dėl tokių neplanuotų detalių.

Dokumentai, įstatymai ir Vokietijos specifika

Kokius dokumentus reikia tur�ti su savimi?

Jei judate ES viduje, tai labai paprasta. Nereikia jokių sudėtingų eksporto dokumentų, nebent vežate transporto priemonę. Jei vežate mašiną, būtina „Abmeldung“ dokumentas, kad parodytumėte, kad ją išregistravote. Be to, jeigu per kelią sulaikysite policija, jie turėti įrodymą, kad tai ne pavogtas daiktas. Inventoriaus sąrašas vėl praverčia.

Ar reikia deklaruoti muitinei?

Esant judėjimui tarp ES šalių (Lietuva ir Vokietija yra ES), nėra muito deklaravimo. Bet! Jeigu jums atrodo, kad turtite daug brangių daiktų (pavyzdžiui, virš 10 tūkstančių eurų vertės), gali tekti pateisti jų kilmę. Nepamirškite, kad muitininkai turi teisę apžiūrėti mašiną bet kurią minutę.

Ką daryti su automobiliu – vežti ar važiuoti?

Labai svarbus klausimas. Jei automobilis senas ir techniškai blogas, geriau jį parduoti Vokietijoje. Jokių triukšmo (lärm) apribojimų ten nebus. Jei vežate mašiną autovežiu, tai kainuoja. Bet jei vairuojate patys, galite parsivežti daiktų viduje (žinoma, saugiai įtvirtinę). Tai vienas iš būdų, kaip sumažinti išlaidas persikraustymo metu iš Vokietijos – naudoti savo automobilį kaip papildomą sandėliuką.

Ar galiu vežti alkoholį ir cigaretę?

Taip, galite, bet ribotais kiekiais. Asmeniniam naudojimą. Jei vežite dešimt dėžių vyno, muitinės pareigūnai gali susimąstyti, ar tai verslas. Yra normos: 90 litrų vyno (ne daugiau kaip 60 proc. stiprumo) ir 110 litrų alaus. Geriau nenueiti šitos ribos, nes baudos yra didelės, o išlaidos persikraustymo metu iš Vokietijos taip išpūtų, kad kojos nukristų.

Ką daryti su augalais ir gyvūnais?

Augalus į Lietuvą vežti galima, bet jie turi būti sveiki, be žemės ant šaknų (geriau nuplauti). Gyvūnus – tik su pasais, ir neperkaitinus mašiną. Vasarą sunkvežimis viduje gali įkaisti iki 50 laipsnių, tai mirtinga katėms ar šunims. Todėl gyvūnus dažniausiai veža atskirai, ne su krovininiu mašina, arba specialiai pritaikytame furgone su kondicionieriumi (kuris vėl brangiau kainuoja).

Ar reikia rūpintis „Umbau“ (pakeitimu) bute?

Kada ką. Jeigu jūsų Vokietijos bute neįrengta virtuvė (kai kurie studentų bendrabučiai), ją reikia palikti. Jeigu įrengėte pats ir ją išmontuojate – butą privalote gražinti originaliomis sąlygomis. Kitu atveju savininkas gali atimti iš „Kaution“ (statymo) už daugiau pinigų nei numatėte. Patikrinkite nuomos sutartį.

Finansai ir rizikos (Kur pinigai pradingsta)

Kodėl kainos skiriasi taip smarkiai?

Nes kaina susideda ne tik iš „nuo A iki B“. Vienos firmos moka vairuotojams algas ir moka mokesčius, kitos – dirba „juodai“. Ką tikriausiai pasakysiu, kad pigiausios firmos dažniausiai turi blogiausią draudimą. Jei jums atrodo, kad pasiūlymas per geras būti tikras – jis tikrai toks nėra.

Ar galiu pasitikėti atsiliepimais internete?

Skaitykite, bet su kritine mintimi. Daugelis pervežėjų susirašo atsiliepimus patys arba sumoka už juos. Geriau klauskite draugų, kurie jau persikraustė. Asmeninė rekomendacija vertesnė nei šimtas penkių žvaigždučių „Google“.

Kokia rizika, jei moku grynais pinigais?

Didelė. Jei darysite sutartį ir sumokėsite viską grynais, o jie dings – nieko nebegalėsite padaryti. Be įrodymų banko pervedimu, bylos teisme nelaimėsite. Nors pervežėjai mėgsta „Euro rankose“ (nes taip nemoka mokesčių), jums saugiau turėti bent minimalių įrodymų apie mokėjimą.

Ar reikia mokėti avansą?

Įprastai taip, 10-20 proc. Užtikrina, kad jūs neatsisakysite paskutinę minutę. Jei nieko nemokate iš anksto, vairuotojas gali tiesiog neatvykti, radę geresnį užsakymą. Bet nėra atmokėkite 100 proc. avanso! Tai didžiausia klaida. Mokėkite likutį tik tada, kai daiktai yra jūsų namuose arba tada kai mašina atvyksta (ir nepaleiskite vairuotojo iš akių kol nebaigti įkėlimo).

Kas daryti, jei daiktai sugenda kelyje?

Jei turite draudimą, skambėkite į draudimo kompaniją. Jei neturite... o dieve, tada gi skambėkite į pervežėją. Jeigu jis pasakys, kad „taip gyvenima“, tuoj gausite didelį nervą. Geriausia isirūpinti draudimu, kuriais dengiamas ne tik pavojus, bet ir mechaniniai pažeidimai. Kainos už tai nėra tokios didelės, lyginant su lovos kaina.

Ar galima derėtis dėl kainos visada?

Visada. Bet ne tokiu būdu – „duokite už 200 eurų mažiau“. Derėkitės dėl sąlygų. Pavyzdžiui, jei patys padėsite įkrauti (pagalbininkai), kaina gali Kristus. Arba jei sutinkate laukti savaitę dėl „part load“. Persikraustymo iš Vokjetijos kainos lankstumo raktas yra jūsų pasirengimas lanksčiai elgtis (laiku, vietomis).

Kaip išvengti „užslėptų“ mokesčių?

Užklausite ką nors „Ar įeina į kainą X?“. Atsakymas „įeina“ gali reikšti, kad jie apskaičiavo tai papildomai, bet neparodė. Prašykite išskirtą sąskaitą: kuras, Maut, vairuotojo darbas, drastas (pakavimo medžiagos). Tuomet matysite, kur yra didžiausia lavina. Galbūt nuspręsite patys nupirkti drastą ir taip sutaupyti.

Vairuotojai, elgesys ir realus gyvenimas

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigs sienoje?

Vokietijos miestuose gatvės siauros ir dažnai vienpusiai. Ir žinau, kad ne kiekvienas vairuotojas yra „Schumacher“. Buvo atvejis, kai vairuotojas įvažiavo į gatvę, kur nebuvo kur sukasi, ir teko išmontuoti tvorą (kas kainavo klientui papildomai). Geriau iš anksto apžiūrėti vietą „Google Street View“ ir nusiųsti nuorodą vairuotojui.

Ar vairuotojai padeda įkelti daiktus?

Įprastai taip (jei įeina į kainą). Bet ne tikėkitės, kad jie darys precizišką darbą, kaip profesionali „packers“ komanda. Jie greiti ir stiprūs, bet gali nešti dėžę kaip buldozeris. Jeigu turite kažką tokio, ką reikia nešti su „pupelių“ (gudrumu), geriau patys padėkite į mašiną arba uždekite „šiukšlių“ (nepageidaujamo nešimo) žymę.

Ką daryti, jei vairuotojas nesikalba angliškai?

Nebijokite – vokiečių kalba mums nelabai artima, bet rankos kalba universali. Tačiau rimčiau: kalbos barjeras gali sukelti nesusipratimų vietose ar laikuje. Rašykite jam svarbius dalykus ant popieriaus (adresas, telefonas). Naudokimės „Google Translate“ jeigu reikia. Pagrindas – laikas ir adresas nėra sudėtingi žodžiai.

Ar reikia maitinti vairuotoją?

Džentelmeniškas gestas, bet ne privalomas. Jei jis padės jums nešti daiktus 5 valandas ir bus pavargęs, galite pasiūlyti vandens arbatos. Dėl to daiktai bus perkelti daug glaudžiau. Niekas nedraudžia būti žmogumi. (Nors, žinoma, jis turi savo pinigus maistui).

Ką daryti su vėluojančiu atvykimu?

Skambinkite. Vokietijoje yra „Stau“ (spūstys) kiekviename kelyje. Jei vairuotojas sako, kad vėluos 2 valandas, tiesiog planuokite savo dieną taip. Nekelkite dėlto nervų - tai ne jo kaltė, o sistemos. Bet jei vėluoja be paaiškinimo (ir telefono neatsiliepia) – tuomet prasideda rizika.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju keleiviu?

Daug kur leidžiama. Tai yra geras būdas sutaupyti lėktuvo bilieto (nors ir ne patogiausias). Bet atsiminkite – vairuotojas dirbo, jis pavargęs. Jis nebus jūsų gidas. Ir jeigu jis sustojs pailsėti, jums teks laukti mašinoje (pavyzdžiui, poilsio aikštelėje).

Kas yra „Nachlagerkosten“ (sandėliavimo mokestis)?

Jei jums nepavyksta iškrauti daiktų (nėra raktų, nėra vietos), vairuotojas turi juos vežti toliau. Jis negali blokuoti savo mašinos jamai. Tada jis veža į sandėlį, o jums tenka mokėti sandėliavimą. Tai vienas brangiausių dalykų, kurį pamiršti. Užtikrinkite, kad iškrovimo vieta yra paruošta.

Galutiniai patarimai ir išvados

Kodėl verta kreiptis į profesionalus?

Nepaisant to, kad sakau, kaip sumažinti išlaidas persikraustymo metu iš Vokietijos, profesionalai (tokie kaip aš) žino, ką daryti, kai kažkas lūžta. Jie turi draudimą, turi įrangą, turi patirtį. Savarankiškas pervežimas su draugu ir priekaba „prie traktoriaus“ gali baigtis ligone arba sugriuvusiu daiktu. Skminga būklė jums brangesnė nei pervežėjo paslauga.

Kuo pasbaigti šį procesą?

Persikraustymas – tai ne tiesiog fizinis judėjimas, tai psichologinis perėjimas. Vokietiją paliekate su vienomis emocijomis, Lietuvą pasiekiate su kitomis. Svarbiausia – nebijokite klausti. Nėra kvailų klausimų, yra tik kvaili sprendimai (pavyzdžiui, vežti seną šaldytuvą per pusę Europos). Planuokite, sprogąkite ir gerai pasiruoškite – tada ir piniginė nenukentės, o nervai liks sveiki. Sėkmės kelyje!