Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kaip rinktis perkraustymo paslaugas į Vokietiją ir gauti kokybę?
Dirbu šioje srityje jau beveik dvidesimt tris metus, ir, turiu pripažinti, kasdien išmokstu kažką naujo, arba tiesiog vėl patiriu, kad žmonės gali būti nenuspėjami. Perkraustymas į Vokietiją – tai ne tiesiog daiktų užkrovimas į sunkvežimį ir važiavimas, tai ilgas procesas, kuris prasideda dar tada, kai tik susimąstate apie kelionę. Dažnai klientai klausia, kaip rinktis perkraustymo paslaugas į Vokietiją ir gauti kokybę, nes bijo, kad jų turto tiesiog nematys. Ir tai yra natūralu, ypač kai kalbame apie tokius atstumus. Čia ne tik klausimas apie tai, kiek kainuoja benzinas ar Maut mokestis Vokietijoje, bet ir apie tai, ar vairuotojas nebus išgirdęs, ar jis nebus „paverstas“ į krovėją be patirties. Stengsiuosi papasakoti taip, kaip yra iš tikrųjų – be jokio puošmenų lipdukų, tiesiog iš seno vilko burnos.
Kainos ir pinigai (ir kodėl pigu dažniausiai būna blogai)
Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Vokietiją?
Čia nėra vieno atsakymo, kaip ir nėra vieno tipo sunkvežimio. Jei vežate tik kelias krepšys ir dvi rankines, tai galbūt užteks ir 300–400 eurų, jei randate ką nors, kas važiuoja tuščiam grįžtant. Bet jei kalbame apie pilną butą ar namą su baldais, tai kainos svyruoja nuo 1500 iki 3000 eurų, priklausomai nuo tūrio metro kubiniuose. Atsimenu vieną atvejį, kai klientas norėjo nuvežti tik vieną sofą į Miuncheną, ir galiausiai jam išėjo brangiau nei kai kuriems mažesniems butams, nes teko skubinti atskirą mašiną. Vokietija didelė, ir kaina priklauso nuo to, ar važiuojate į vakarus (Berlynas, Hamburgas), ar į pietus (Miunchenas), kur atstumai didesni.
Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?
Žinau, girdėjote šimtą kartų, bet pakartuosiu – pigiausia dažniausiai baigiasi brangiausiai. Jei kas nors siūlo kainą, kuri yra 30 proc. žemesnė nei rinkos vidurkis, galite būti tikri, kad kažkur taupyta. Gali būti, kad jie neturi draudimo, o jei suviršysite kelią ar bus avarija, jūsų daiktai nebus apdrausti. Kartais taupyta ant vairuotojo algos, o toks vairuotojas gali tiesiog neatsirasti ryte. Esu matęs, kaip žmonės taupo ant pakavimo medžiagų – duoda senas, dėmėtas dėžes iš parduotuvės, o tada stebisi, kai indai suskyla. Taupykite ant kavinės, ne ant perkraustymo.
Kas įeina į kainą, o kas ne?
Į kainą dažniausiai įeina darbas (krovimas ir iškrovimas), transportavimas ir pagrindinės pakavimo medžiagos (plėvelės, juostos). Bet čia dėl to, kad kažkas gali nusivilti. Pavyzdžiui, jei turite ypatingai daug knygų (jie sunkios!), kai kurios firmos gali papildomai mokėti už sunkų krovą. Taip pat neįsivaizduokite, kad į kainą įeita pianino išnešimas iš penkto ašto su liftu – tai visada papildomas už mokestį, nes reikia specialios technikos. Viskas, kas yra „nestandartinis“, turi būti aptartas iš anksto, o ne tiesiog padėta į sunkvežimį viltimi, kad niekas nepastebės.
Ar galima susitarti dėl mokėjimo atidėlio?
Dauguma firmų nebeleidžia važiuoti „skolą“, ypač kai eina kalba apie Vokietiją. Yra buvę atvejų, kai žmonės atvyksta į vietą, o klientas sako, kad pinigų nebus iki kitos savaitės. Ką tada daro vairuotojas? Jis negali grįžti atgal tuščias, jis turi užsidėti daiktus į sandėlį, o tai kainuoja pinigus. Todėl dažniausiai reikia sumokėti bent 50 proc. iš anksto, o likutį – atiduodant daiktus. Yra išimčių, jei esate ilgametis klientas, bet naujiems žmonėms taisyklės griežtos.
Kodėl kaina pasikeičia apžiūros metu?
Nes internetu jūsų butas atrodo mažesnis nei yra iš tikrųjų. Žmonės dažnai pamiršta paminėti apie rūsį ar garažą, pilną įrankių. Kai atvyksta vadybininkas ar vairuotojas apžiūrėti, jis mato, kad tūris išauga dvigubai. Tada ir keičiasi kaina. Viena kartą teko važiuoti į vieną namą, kur šeimininkas sakė, kad tik „keletas dėžių“, o ten buvo visas namo inventorius po remontą. Negaliu tiksliai pasakyti, ar jis melavo, ar tiesiog kitaip suprato „keletą“, bet rezultatas buvo toks, kad tekrešti antrą sunkvežimį.
Ar draudimas yra privalomas, ar tai papildomas uždarbis?
Draudimas nėra uždarbis, tai jūsų ramybė. Vokietijoje keliai gali būti slysti, o vairuotojai – tik žmonės. Jei firmą neturi transporto draudimo (jis privalomas pagal įstatymus), tai vagonas. Bet yra ir krovinio draudimas, kuris padengia jūsų daiktų vertę. Jei firmos jis nėra, ir jums susilaužys brangų LCD televizorių, gausite tik nulį. Užtikrinkite, kad draudimo suma atitiktų jūsų daiktų vertę, o ne būtų formalumas, parašytas mažu šriftu sutartyje.
Ar taupyti galima, jei pats pakuoji daiktus?
Galima, bet tikrai ne visada. Jei puikiai užklijuosite dėžes ir įdėsite į jas tarpinį medžiagą, tai taip, taupysite ant darbo rankų. Bet jei dėžės bus pusiau tuščios ar jos bus per sunkios, vairuotojas gali atsisakyti jų vežti, nes gali susilūžti perkeliant. Esu matęs, kaip žmonės bandė įdėti akmenis į dėžes (sakydami, tai tai statybinės atliekos), ir dėžės tiesiog iškrito apačioje. Geriau pasidarykite tai, ką mokate, o sudėtingus dalykus – baldus, pianinus – palikite profesionalams.
Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?
Tikrai gali būti, jei nepaklausote apie tai iš anksto. Pavyzdžiui, jei sunkvežimiui negalima privažiuoti prie pat namų (narrow streets Vokietijoje dažnas dalykas), gali tekti samdyti mažesnę mašiną perkrovimui. Tai vadinama „microbus“ paslauga. Taip pat gali būti mokestis už laukimą, jei jūs pavėluosite su raktais arba su dokumentais pusę dienos. Vairuotojo laikas – tai pinigai, ir jis negali laukti nemokamai.
Vairuotojai, sunkvežimiai ir techninės būklės niuansai
Kaip suprasti, ar sunkvežimis nebus senas šrotas?
Nepakanka tik paklausti. Paprašykite nuotraukos arba vaizdo įrašo. Jei mašina yra senesnė nei 15 metų, tikėkitės problemų su varikliu, o Vokietijoje techninė apžiūra griežta. Esu girdėjęs istorijų, kai seni sunkvežimiai užsidegdavo tiesiuk ant autobano (Autobahn), ir tada prasidėdavo visa drama su gelbėjimo paslaugomis. Geriausios firmos investuoja į techniką, nes tai jų veidas. Jei vairuotojas atvyksta su mašina, kai kur variklis laša aliejų, tai blogas ženklas.
Ar vairuotojai moka angliškai ar vokiškai?
Tai yra didelė problema. Lietuvoje dauguma vairuotojų kalba rusiškai ar lietuviškai, bet su užsieniečiais bendrauti sunku. Jei važiuojate į Vokietiją, vairuotojas turi bent šiek tiek suprasti vokiškus kelio ženklus arba mokėti susisiekti su dispečeriu, jei kiltų problemų. Kartais būna taip, kad vairuotojas tiesiog negali paprašyti kelią arba suprasti, ką sako policija. Geriau klauskite, ar vairuotojas turi patirties tarptautiniuose reisuose.
Kas nutinka, jei vairuotojas susirga kelyje?
Tai realus scenarijus, kuris, tiesą sakant, nutinka dažniau, nei manote. Vairuotojas gaišta valandas vairuodamas, jo imunitetas nukrenta. Jei jis susirga, pvz., perkelti Lenkijoje, turi būti planas B. Gera firma turi atsiųsti kitą vairuotoją arba pakeisti mašiną. Blogiausias variantas – jūsų daiktai stovi kažkur prie krovininio stotelės tris dienas, ir niekas nežino, kur jie yra. Būtinai klauskite, kokia yra firma‘s strategija tokiose situacijose.
Ar vairuotojas padės susidėti daiktus naujame bute?
Priklauso nuo to, ką susitarėte. Standartiškai – taip, jis iškrauna ir padeda įnešti į patalpas. Bet jei jums reikia, kad jis surinktų komplektą baldų (pavyzdžiui, spintą su 10 dalių), tai gali būti papildomas darbas, už kurį reikia mokėti. Vairuotojai dažnai nori tiesiog išmesti dėžes ir važiuoti toliau, nes jie gauna už atstumą, ne už surinkimą. Nustatykite lūkesčius iš anksto.
Kaip elgtis, jei vairuotojas atrodo pavargęs?
Tai pavojinga. Jei matote, kad jis vargsta arba jo akys užmerktos, nedelsiant kreipkitės į dispečerį. Saugumas svarbiau už laiką. Yra buvę atvejų, kai klientai tiesiog pasakydavo vairuotojui „sėsk ir pailsėk“, o šis, gavęs leidimą, užmigdavo valandomis. Geriau atvykti vėliau, nei niekur neatvykti. Profesionalios firmos turi stebėti vairuotojų darbo laiką (tachografas), tačiau ne visada tai kontroliuojama kietai.
Ar galima važiuoti kartu su vairuotoju sunkvežimiu?
Dauguma firmų neleidžia dėl draudimo sąlygų ir saugumo. Sunkvežimis – tai ne keleivinis autobusas, ten nėra saugos diržų galinėje sėdynėje (kaip tada vadinamoje „lovoje“). Be to, vairuotojui reikia ramybės ir poilsio. Yra išimčių, kai leidžiamia vyresniems žmonėms, jei jie negali keliauti kitu būdu, bet tai visada turi būti suderinta raštu. Aš asmeniškai nerekomenduoju, nes kelionė trukda 10–20 valandų, ir čia labai nepatogiai.
Ką daryti, jei vairuotojas pradeda reikalauti papildomų pinigų vietoje?
Nesumokėkite. Skambinkite į savo dispečerį arba vadovą. Visos papildomos paslaugos turi būti užfiksuotos sutartyje arba patvirtintos raštu (pvz., el. paštu) darbo eigoje. Jei vairuotojas sako, kad „už liftą reikia 50 eurų“, o to nebuvo, tai yra šantažas. Geriau laukti ir išspręsti problemą telefonu, nei mokėti gatvėje. Kartais vairuotojai bando užsidirbti „iš kišeno“ (čia tokia lietuviška išraiška), o tai yra draudžiama.
Ar mašina turi būti su „liftu“ (keltuvu)?
Jei turite sunkių daiktų (seifas, pianinas, didelė spinta), tai taip, keltuvas būtinas. Įprastas sunkvežimis be keltuvo gali įvežti tik tuos daiktus, kuriuos galima nešti rankomis. Už keltuvo naudojimą dažnai imamas papildomas mokestis, nes tai paspartina darbą, bet taip ir padidina kuro sąnaudas. Patikrinkite, ar mašina turi pakankamai vietos manevruoti su keltuvu – Vokietijos kiemai dažnai maži.
Dokumentai, draudimas ir tų problemų vengimas
Kokius dokumentus turiu pasirašyti?
Pagrindinis dokumentas yra krovinio perdavimo–priėmimo aktas (CMR sąvada). Jis turi būti parašytas prieš įkrovimą ir iškrovimą. Čia užrašomi visi daiktai, jų būklė (ar nesudaužyti, ar neįdrėskti). Jei aktas nepasirašytas, vėliau bus labai įrodymų, kad daiktas buvo sugadintas jums ne kaltės. Niekada nepasirašykite tuščio lapo arba dokumento, kurio nesuprantate (jei jis vokiškai, prašykite vertimo).
Kas yra CMR sąvada ir kodėl ji svarbi?
CMR – tai tarptautinis vežimo dokumentas. Jis patvirtina, kad firma priėmė jūsų daiktus ir įpareigoja juos pristatyti. Be šio dokumento jūs neturite jokių teisinių gynimo priemonių. Jei slysta keliu arba dingsta, be CMR jūsų žodis prieš firmos žodį. Beje, pasidomėkite, ar firma turi licenciją tarptautiniams pervežimams atlikti – tai taip pat svarbu.
Ar reikia daryti daiktų inventorizaciją (sąrašą)?
Labai rekomenduoju. Nereikia rašyti „knygos“, bet geriau parašyti „15 dėžių su virtuvės reikmenimis, 3 dėžės su drabužiais“ ir t.t. Jei dingsta viena dėžė, be sąrašo sunku įrodyti, kad ji buvo. Kartais žmonės sako, kad „viskas čia“, o pamiršta apie brangų kompiuterį, kuris buvo ant stalo. Inventorius užtikrina, kad niekas nebus „pamiršta“ sunkvežimyje.
Kokios draudimo rūšys yra svarbiausios?
Yra „Transporto draudimas“ (privalomas) ir „Krovinio draudimas“ (būtinas jums). Transporto draudimas apsaugo kitus eismo dalyvius, o krovinio – jūsų turtą. Taip pat yra atsakomybės draudimas, kuris apmoka, jei firma sugadina jūsų daiktus arba jie dingsta. Patikrinkite, ar draudimo suma padengia viską, kas jums brangu, o ne minimalią sumą, pvz., 500 eurų.
Kas nutinka, jei pasibraukia muitinė?
Jei perkraustote tik asmeninius daiktus (buitinę techniką, drabužius, baldus), kuriuos naudojote ne mažiau 6 mėnesių, muitinės mokesčiai Vokietijoje netaikomi (taip vadinamas „Transfer of residence“). Bet jei bandysite vežti naujus daiktus su žymėmis, tai gali būti įvertinta kaip prekyba, ir teks mokėti PVM ir muitus. Būtinai pasirūpinkite reikiamais dokumentais (pervykimo deklaracija), jei norite išvengti problemų.
Ar reikia deklaruoti elektroniką (kompiuterius, telefonus)?
Taip, jei jų yra daug ir jie atrodo kaip prekės. Vienas ar du nešiojami kompiuteriai paprastai nekelia įtarimų, bet jei vežate 5 naujus „iPhone“ dėžėse, tai gali būti problema. Geriau turėti PVM kvitus arba įrodymus, kad tai ne naujos prekės parduotuvei. Muitinės darbuotojai gali būti labai išankstingi (o kartais ir šiek tiek nepageidaujami), kai matai didelę kiekį technikos.
Kaip elgtis, jei dėžė atvyksta sužalota?
Tuometu, kai pasirašinėjate aktą, būtinai užrašykite „dėžė įdrėskta, gali būti sugadinta turinys“. Negalima pasirašyti, kad viskas tvarkoje, o tada vėliau rasti sulūžusį vazą. Be to, fotografuokite pažeidimus vietoje. Tai pagrindinis įrodymas draudimo kompanijai. Jei neužrašysite, draudikas gali pasakyti, kad pažeistas buvo jau prieš įkrovant.
Ar firma turi turėti atsakomybės draudimą?
Be abejo. Jei ji neturi, tai vagonas. Atsakomybės draudimas apsaugo jus tuo atveju, jei firma padaro žalą (pvz., užkerta duris, sugadina grindis). Be šio draudimo, jei kas nors nutiks, teks bylinėtis su pačia firma, o tai gali trukti mėnesiais ar metais. Paprašykite parodyti draudimo polisą (arba jo kopiją).
Kelionės į Vokietiją specifika ir kas gali nutikti kelyje
Kiek laiko trunka kelionė į Vokietiją?
Priklauso nuo maršruto. į Berlyną ar Hamburgą važiuojame apie 12–14 valandų (su poilsiais). į Miuncheną arba šiaurinę Bavariją – gali užtrukti iki 18–20 valandų. Reikia prisiminti, kad vairuotojas turi poilsio pertraukas, tad tai ne tik vairavimo laikas. Neskubėkite, jei vairuotojas sako, kad reikia ilsėtis – jis privalo tai daryti pagal įstatymus.
Ar yra problemų su Vokietijos keliais arba policija?
Vokietijos keliai puikūs, bet yra vietų, kuriose dažnai stovi policija (ypač netoli sienos su Lenkija arba statybų zonose). Jei sunkvežimis neteisingai užkrautas arba viršijamas svoris, baudos didelės. Taip pat griežtai stebima, ar vairuotojas nelaiko telefono rankose. Jei įvyks įvykis, gali būti sustabdytas daiktų gabenimas, o tai reiškia delsą.
Kas daryti, jei sunkvežimis užstringa sniege?
Vokietijoje žiemos gali būti šaltos, ypač pietuose arba kalnuotose vietovėse. Jei sunkvežimis užstringa, reikia kreiptis į gelbėjimo paslaugas. Tai gali užtrukti valandomis. Gera firma turi turėti „winter tires“ (žieminės padangos) nuo spalio iki balandžio, kitaip bus bauda. Niekada neskubėkite planų, jei oras blogas – saugumas pirmiau.
Ar galima vežti augalus ar gyvūnus?
Augalus galima, bet turi būti tikrinami dėl kenkėjų (fitosanitarinis kontrolė). Gyvūnus (šunis, kates) galima vežti tik jei turi visus pasus, mikročipus ir skiepus. Be to, sunkvežimyje dažniausiai neleidžiama vežti gyvūnų, nebent tai specializuota transporto priemonė. Geriau pasirūpinkite gyvūnu kitaip – jie kenčia ilgoje kelionėje be oro.
Kaip yra su parkavimu Vokietijos miestuose?
Tai tikras košmaras. Vokietijos miestuose (ypač senamiestyje) vietos labai siauros. Dažnai reikia specialių leidimų (Anwohnerparken) arba reikia statytis už miesto ir važiuoti mikrobeivikiu. Jei vairuotojas sako, kad negali privažiuoti, tikėkite jam. Jis geriau žino savo mašinos matmenis. Būkite pasiruošę papildomai sumokėti už vietą arba už pervežimą mažesniu automobiliu.
Ar reikia Maut (mokestis už kelius) vairuotojui?
Taip, visi sunkvežimiai, viršijantys 3,5 tonas, privalo turėti Maut įrangą. Tai įskaičiuota į kainą. Jums nereikia rūpintis šiuo dalyku, bet verti žinoti, kad tai nėra pigu (kainos svyruoja pagal išmetamųjų dujų klasę). Jei vairuotojas vengia mokėti Maut (kas yra nelegalu), gali būti baudos.
Kokios yra populiariausios vietos, į kurias vežame?
Dažniausiai vežame į didžiuosius miestus: Berlyną, Hamburgą, Miuncheną, Frankfurtą, Štutgartą. Taip pat daug žmonių važiuoja į industriškus rajonus prie Reino (Kelnas, Diuseldorfas). Kiekvienas regionas turi savo niuansų – pietuose daugiau kalnų, šiaurėje – lygumos ir vėjuota.
Kas daryti, jei atvyksta vėlai?
Jeigu pavėluoja dėl techninių problemų arba eismo įvykių, firma turi jums pranešti. Jei jie nieko nesako, o jūs laukiate prie durų – skambinkite. Kartais vėlavimas gali būti dėl to, kad ankstesnis klientas vėlavo su iškrovimu. Būkite kantrūs, bet reikalaukite informacijos. Vėlavimas dėl „piko valandų“ Vokietijoje taip pat įprastas dalykas.
Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?
Tai nėra privaloma, bet vairuotojai tai labai vertina, ypač jei jis padėjo nešti sunkius daiktus arba dirbo ilgiau nei planuota. 10–20 eurų arba pakvietimas į kavą padės sukurti geresnį atmosferą. Žmonės yra žmonės, o ne robotai. (Aš pats visada duodu, kai matau, kad vyras prakaito).
Išvada
Na, štai ir viskas apie tai, kaip rinktis perkraustymo paslaugas į Vokietiją ir gauti kokybę, iš mano, senuko, perspektyvos. Svarbiausia – nebijoti klausti ir reikalauti aiškumo. Nerašykite sutarčių aklai, patikrinkite mašiną ir pasitikėkite savo intuicija. Jei kažkas atrodo per daug pigu ar įtartai, tai greičiausiai taip ir yra. Perkraustymas yra stresinis, bet su gerais partneriais jis gali būti net malonus.