Kaip planuoti perkraustymo procesą į Vokietiją mikroautobusu?

Sveiki, taigi nusprendėte keliatį į Vokietiją. Gerai, galvoju, kad jau susirgo nuo to viso planavimo, nes aš tąją kančią pažįstu iš 20 metų patirties. Perkraustymas į Vokietiją mikroautobusu – tai ne tiesiog įsėti ir važiuoti, yra čia daugiau smulkimenių, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dirbu su logistika kasdien, matau viską – nuo tų, kas viską suplanavo tiksliai iki minučės, iki tų, kurie stovi ant A9 autobano su uždegusiu varikliu ir neaiškumu, kur jie yra. Čia ne apie idealias brožiūras, o apie tai, kaip tai vyksta iš tikrųjų. Jei norite nenuvilti ir sutaupyti nervų, geriau pasiklausyti to, kas jau turi ant odos randų nuo rėmų ir muitinės. Sėkimės į šį procesą be nereikalingo patoso, tiesiai iš vairuotojo kabos.

Dokumentai ir legalios briketos

Ar galiu vairuoti įprastą „B“ kategoriją?

Žinoma, kad gali, jei svoris neviršija 3,5 tonos. Dažniausiai žmonės renkasi būtent tokius mikroautobusus, nes nereikia jokio papildomo vairuotojo pažymėjimo. Bet čia yra vienas „šunų“ – pasitikėkite manimi, girdėjau ne vieną istoriją. Jei užpildysite tą baką iki galo, įkelsite sunkių baldų ir įsodinsite keleivius, gali būti, kad viršysit ribą. Vokiškas policija mėgsta svarsčius. Vienas mano klientas taip užstrigo prie Miuncheno – teko iškrauti pusę daiktų į lauką, kad nubaustių mažiau. Taip kad, žiūrėkite į technines pasas, o ne į savo jausmus.

Kas su vairuotojo pažymėjimo punktais Vokietijoje?

Nieko nenukenksia, jei vairuojate teisėtai. Vokietija turi savo baudų sistemą, tačiau mūsų lietuviški punktai yra susieti su ES duomenų baze. Jei padarysite nusikaltimą kelyje, bauda ateis į namus. Kai kurie galvoja, kad jei užsienio numeriai, tai nieko nebus per klaviatūrą nuspausta – melas. Dabar viskas yra internete. Tiesiog važiuokite taip, kaip turi būti, ir nebandykite varyti 140 ten, kur leidžiama tik šimtas.

Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo?

Jei važiuojate ES viduje, tai mums nereikia, mūsų lietuviškas tinka puikiai. Kitas reikalas būtų, jei nuspręstumėt užklysti į Šveicariją ar kur toliau, bet jei tik Vokietija, tai užtenka to, kas turite kišenėje. Nereikia jokio papildomo mokesčio biurokratijai. Savaime suprantama, patikrinkite, ar galioja pažymėjimas, nereikia būti genijum, kad tai suprastum.

Kokie dokumentai reikalingi pačiam automobiliui?

Techninis pasas (draudimas) ir vairuotojo pažymėjimas – tai pagrindas. Be šitų dviejų jūs niekur nepajudėsite iš vietos. Taip pat patikrinkite „Green Card“ – nors ES šalyse jis nebūtinas draudžio atžvilgiu, bet kai kurie eismo prižiūrėtojai mėgsta jį matyti. Geriau turėt ir nereikėt, negu stovėti aiškinantis. O ir jei techninė pasibaigusi... na, tada jums tikrai reikės stipresnio „rago“ nei mano patarimai.

Ar reikia kažką deklaruoti Lietuvoje išvykstant?

Jei tai jūsų asmeniniai daiktai ir perkraustymas į Vokietiją mikroautobusu vyksta ne verslo tikslais, tai išvykstant iš Lietuvos jums nieko nereikia daryti. Muitinė mums neįsikiša, kai išvežate savo turką į kitą ES šalį. Viskas vyksta laisvai. Tikrai nebūkite vienas tų, kuris bando užpildyti kokias nors deklaracijas išvykimo terminaluose – ten jūs tiesiog praleisite laiką.

Kas dėl CMR sąskaitos faktūros?

Čia dažnai painiojama. Jei vežate savo daiktus, CMR jums nereikia. CMR reikalinga, kai vežate krovinį verslo klientui. Jei samdote firmą, jos kuria. Jei važiuojate patys su savo mikroautobusu, tai tiesiog turite dokumentus, kad daiktai jūsų (pvz., pirkimo čekiai arba tiesiog žodinis patvirtinimas, jei tai ne nauji daiktai). Neduokite sau sukti galvos su tais popieriais, jei jums nėra įmonės.

Ar galiu vežti kitų žmonių daiktus?

Galima, bet čia jau įsiterpia juridiniai niuansai. Jei jums už tai moka, tai jau yra veikla, reikalingos licencijos ir viskas kas su tuo susiję. Jei padėte kaimynui nemokamai – tai viena, bet jei imate pinigus, gali būti nemalonumų kelyje su patruliu. Vokiškai žodžiu „Schwarzarbeit“ (juoda darba) jie nesimėgto. Geriau pasirašyti kažkokį nutarimą, kad tai dovana ar panašiai, kad nebūtų klausimų.

Kas nutinka, jei techninė pasibaigusi kelyje?

Nedarykite taip. Seržiškai. Jei sustabdys, gausite didelę baudą ir turėsite kreiptis pagalbos. Vokietijoje techninės patikros tikrinimas yra griežtas. Jei jau taip nutiko, važiuokite labai lėtai (jei leidžia) ir užsukite į pirmąją serviso stotį arba nuomokite kitą automobilį. Važiuoti su pasibaigusia technine – tai kaip žaisti ruletę su vienu kūliu.

Ar turiu turėti savo apyraudą?

Būtina. Kelyje gali nutikti bet kas, nuo padangos plyšimo iki šlyno su „Fiatu“. Vokietijoje medicinos paslaugos nėra pigios, o jei dar padarysite žalos kitam be draudimo... Tada jūsų perkraustymas į Vokietiją mikroautobusu taps brangiausias gyvenime. Pasidėkite tą kortelę į piniginę ir pamirškite, kad ji ten yra, kol jos nereikės.

Mikroautobuso parinkimas ir techninė pusė

Ką geriau rinktis – Fiat Ducato ar Ford Transit?

Abu geri, bet turi savo niuansų. Fiatas dažniau pasitaiko kaip mikroautobuso bazė, jis erdvus, bet variklis gana būgninis. Transitas yra patikimesnis, ypač senesni modeliai, bet gali būti siauresnis kraštuose. Asmeniškai aš dažniau linkęs pasakyti „Fordas“, dėl važiuoklės patikimumo, nors Fiatas tinka puikiai, jei gerai prižiūrėtas. Žinoma, čia dar ir nuo to, ką radote nuomojant.

Kiek tikrai telpa į 3,5 tonų mikroautobusą?

Stengkitės įsivaizduoti tūrį, ne svorį. Jei perkraunate butą su sofos ir šaldytuvo, tikriausiai reikės dviejų važiavimų arba didesnės mašinos. 3,5 tonis yra ne taip daug, kaip atrodo – ten svoris pačios mašinos ir degalų sukaupa apie 2,5 tonos. Jums lieka apie toną daiktų. Sofa, šaldytuvas, skalbimo mašina... ir jau jūs ant ribos. Skaičiuokite protingai.

Ar verta imti mikroautobusą su kėbulu („kėbulukas“)?

Tikrai taip. Jūs nevažiuosite atviru vėjui. Vokietijoje oras gali būti neprognozuojamas, lietus pūtą. Be to, saugumo sumetimais – kas matys, kas per daiktai? „Kėbulukas“ sutaupo daug nervų, o ir degalų sąnaudos mažesnės dėl aerodinamikos (nors mažai kas to laikosi). Taip pat daiktai neiškrenta, jeigu staigiai stabdote.

Kaip patikrinti padangas prieš kelionę?

�iūrėkite į protektoriaus gylį – turi būti ne mažiau kaip 1,6 mm, bet geriau, jei daugiau, ypač važiuojant į Vokietiją, ten daug lietaus. Pasitikrinkite slėgį! Nenormalu, kai žmogus važiuoja su pūkuotomis padangomis ir stebisi, kad mašina veda kaip šluota. O ir pasidėkite rezervinę ratą, kuris nėra pūkuotas (tai dažna klaida).

Ar reikia žieminės padangos važiuojant į Vokietiją?

Žiemos metu – būtinai. Vokietija turi griežtus įstatymus dėl žieminės padangos (nuo spalio iki balandžio, priklausomai nuo orų). Jei sulaikys jūsų su vasarinėmis ir bus sniegas – bauda didelė, o jei įvyks avarija – draudimas nemokės. Nesigrokite su jų policija, jie tiksliai žino, ką žiūri.

Kas daryti, jei mikroautobusu užsidega indikatorius?

Nebijokite sustoti. Jei dega akvariumas (variklio gedimas), sustokite nedelsdami. Vokiečiai turi puikią pagalbos tarnybą (ADAC), bet jei neturite draudžiamojo transporto, tai kainuos brangiai. Geriau iš anksto pasidarykite kurios nors Lietuvos draudimo kompanijos pagalbos numerį, kuris veiktų užsienyje.

Ar sunku valdyti tokią mašiną mieste?

Gali būti iššūkis. Ypač Vokietijos miestuose, kur gatvės siauros, o statiniai aukšti. Mikroautobusu aukštis dažnai būna apie 2,2–2,4 metro. Žiūrėkite į aukšto ribojimo ženklus. Vienas mano pažįstamas nuėmė orlaivio anteną prie parduotuvės įėjimo Halėje – tai buvo brangus mokymas.

Kiek degalų suvartoja toks mikroautobusas?

Priklauso nuo to, kaip vairuojate. Vidutiniškai galima tikėtis 8–10 litrų šimtui, bet jei kelsite pilną krovinį ir vairuosite greitai, gali ir 12-13 iššokti. Vokietijoje degalai brangesni nei pas mus (nors dabar kainos vėl šokinėja), tad geriau pasirūpinkite pinigais. Aš asmeniškai stengiuosi važiuoti ekonomiškai, 90 km/h greičiu.

Kelionės eiga, keliai ir mokesčiai

Kur geriau kirsti sieną – per Lenkiją arba Kaliningradą?

Jeigu važiuojate iš Lietuvos, tai per Lenkiją (Lazdijai/Sejny arba Kalvarija/Budziskas) yra vienintelis variantas su mikroautobusu be vizų ir papildomų problemų. Per Kaliningradą reikėtų važiuoti per Rusiją, o dabar tai ir pavojinga, ir biurokratiškai sudėtinga. Taigi, Lenkija – mūsų draugas (nors keliai vietomis... žinote).

Ar reikia mokėti už važiavimą keliais Lenkijoje?

Taip, Lenkija dabar turi elektroninę mokesčių sistemą (viaTOLL), bet ji taikoma sunkesniems nei 3,5 tonos automobiliams. Jei jūsų mikroautobuso bendroji masė neviršija 3,5 t (kaip dauguma nuomomis imamų), tuomet jums mokėti nereikia. Tiesiog važiuojate. Dėmesio – jei nuomosite didesnį mikroautobusą (pvz., 4 tonų), turėsite susitvarkyti viaTOLL. Geriau dar kartą pasitikrinti techninę.

Ką daryti su vokiškais mokesčiais (vignette)?

Vokietijoje nėra paprastų vinietių, kaip Lietuvoje ar Čekijoje. Mokesčius už automagistrales moka tik sunkvežimiai ir autobusai (>3,5 t). Jūs su 3,5 t mikroautobusu važiuojate nemokamai (išskyrus tam tikrus tunelius ir tiltus, pvz., Hersta arba Warnow). Bet vėlgi – jei viršijat svorį, privalote turėt „GO-Box“ ir mokėti už kiekvieną kilometrą. Tai gana brangu.

Kur geriausia sustoti pailsėti?

Yra daug poilsio aikštelių (Rasthof) tiesiog ant autobano. Jose degalai ir maistas brangesni, bet patogu. Jei norite pigiau, suukite į miestelį prie autobano. Tik žiūrėkite, kur statote – ne visur leidžiama stovėti su mikrobe ilgiau kaip valandą. Vokiečiai gali užrašyti baudą už neteisėtą stovėjimą.

Kiek laiko užtrunka nuvažiuoti iki Berlyno?

Jei važiuojate be stabdymų ir be „kišenių“, tai apie 8–9 valandas nuo Vilniaus. Bet su sustojimais, degalų įpylimu ir pietumis – tikėkitės 10–12 valandų. Neskubėkite, atėjus į Vokietiją, greitis didelis, bet pavojus taip pat. Geriau atvykti pavargus, nei neatvykti visai.

Ar saugu važiuoti naktį?

Naktį eismas mažiau, bet yra daug sunkvežimių, ir jų vairuotojai gali būti pavargę. Be to, dalis degalinių naktį gali būti uždarytos arba dirba tik automatai. Jei nesate įpratę važiuoti naktį, geriau pradėti rytą. O ir jei kas nutiks su mašina naktį, tai rasti pagalbą gali būti sudėtingiau.

Kokia yra greičio riba Vokietijos autobanuose?

Magistralėje daug kur nėra ribojimo (rekomenduojama 130 km/h), bet yra ir vietų su ribojimais (120 arba 100). Geriausia važiuoti 130–140, jei oras leidžia. Miestuose – standartiškai 50, o gyvenamuosiuose rajonuose dažnai 30. Policija stovi ten, kur nenujungiate galvos.

Ar galiu naudotis GPS navigacija?

Žinoma, bet nenaudokite telefono rankose, tai baudžiama. Nustatykite navigaciją taip, kad vengtumėt miestų centrų, jei nesate tikri dydžiu. Kartais navigacija „veda“ per siauras gatves, kur sunku pravažiuoti su „Transitu“. Asmeniškai aš visada turiu atsarginį planą – žemėlapį.

Krovinys, pakavimas ir iškrovimas

Kaip geriausiai užsegti daiktus?

Nenaudokite virvelių – jos gali įsirėžti į baldus arba trūkti. Pirkite raketinius diržus (ratchet straps). Užsegkite viską tvirtai prie sienų. Jei viduje tuščia vieta, daiktai pradės šokti. Girdėjau, kad vienas vyras taip važiavo, kad indai iškrito iš dėžės visam viduje. Tai nėra malonu surinkti.

Ar reikia išimti visas baldų dalis?

Taip, išimkite stalus, rankenas, visus, kuriuos galima. Tai sumažina pažeidimo tikimybę ir sutaupo vietos. Dar kartą patikrinkite ar skryniai uždaryti (nors tai ir taip aišku, bet žmonės pamiršta). Vienas klientas paliko atvirą indų skalbimo mašiną su vandeniu viduje... galvojau, kad jis išprotėjo.

Kaip segreguoti daiktus?

Sunkusius daiktus (šaldytuvas, skalbyklė) kelkite į apačią, tarp ratų ašių, kad mažiau veiktų svorio centrą. Lengvus dalykus – ant viršaus. Būtinai pažymėkite dėžes („Virtuvė“, „Miegamasis“), kad iškraunant neieškotumėt šampūno tarp puodų. Pasidėkite ant viršaus tai, ko nedingsit, jei kas užlips ant stogo.

Ką daryti su brangiais daiktais?

Juos geriau vežti su savimi keleivių salone, o ne bagažinėje. Dokumentus, pinigus, vaistus ir brangias bijouterijas laikykite pas save. Niekada nežinai, kur gali sustoti per naktį ar kas gali atsitikti. Nereikia šokiruoti, bet saugumas – pirmiausia.

Ar reikia specialių dėžių?

Geriau naudoti tvirtas, movas dėžes, o ne taip vadinamus „kiaušinius dėžes“, kurios sugenda nuo svorio. Jei neturite, galima nusipirkti specialių perkraustymo dėžių – jos mažiau, bet stipresnės. Tai investicija į jūsų nervus.

Kaip išvengti drėgmės?

Uždenkite daiktus plėvele, bet palikite angas orui cirkuliuoti, kitaip gali padėgti arba susirgti pelėsiu. Ypač jei vaziuojate per lietų. Nenaudokite senų, plyšinų tentų – tikrai neapsisaugosite.

Kaip organizuoti iškrovimą Vokietijoje?

Geriausia, jei kas laukia gale. Vokietuose griežtos taisyklės dėl šiukšlių – negalima tiesiog mesti visko į konteinerį, jei tai yra statybinės atliekos ar dideli daiktai. Susiplanuokite iš ankste, kur dėsietį senus baldus, kuriuos nebebeite.

Ar verta įsigyti apsauginę grindų dėklą mikroautobusui?

Gali būti naudinga, jei įkelsite kasą. Bet dažniausiai užtenka senos drobės ar kartono. Svarbiau užkloti grindis, kad nesusibruižintų, kai įlipsite su puriais batais iš degalinės.

Ką daryti su likusia įranga (pakuotėmis)?

Vokietijoje yra tvarka. Dėžės gali būti paimamos (Papiercontainer) arba reikia vežti į perdirbimo centrą. Nelaistykite jų prie kiemo gatvės, kaimynai gali paskambinti policijai (Ordnungsamt), o tai gali baigtis bauda.

Išvada

Na važ, ir turbūt viskas pagrindiniai dalykai išdėstyti. Kaip planuoti perkraustymo procesą į Vokietiją mikroautobusu – tai ne mokslas, bet reikia galvos ant pečių. Nekreipkite dėmesio į taisytus (tarkim, šiek tiek painius) dokumentus, tiesiog žiūrėkite į kelią ir savo daiktus. Svarbiausia – neskubėkite. Geriau praleisti dieną daugiau, nei gaišti savo nervus (ir pinigus) bandydamas viską numesti per vieną dieną. Vokietija – šalis tvarkos, taigi jeigu elgsitės protingai, viskas praės sklandžiai. Sėkmės kelyje ir laukiamas jūsų naujajame namuose!