Kaip planuoti perkraustymą iš Vokietijos į Lietuvą tinkamai?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir stengiuosi nešti gerą naujieną – viskas nėra taip baisu, kaip atrodo iš pradžių. Žinoma, perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą visada yra tam tikras stresas, nes reikia susitvarkyti su turtu, dokumentais ir visais tais smulkmenomis, apie kurias net nenujautote. Esu matęs viską – nuo idealiai suplanuotų procesų Berlyne iki chaoso Miuncheno priemiesčiuose, kai klientai pamiršta pasakyti apie penktą aukštą be lifto. Svarbiausia yra suprasti, kad perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą reikalauja laiko, kantrybės ir gero ryšio su vežėju. Toliau rasite atsakymus į tuos klausimus, kurie kyla dažniausiai, ir tikiuosi, tai padės išvengti nereikalingų rūpesčių.

Kainos ir biurokratija

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Viskas čia labai priklauso nuo to, kiek daug turite daiktų ir iš kur tiksliai Vokietijoje vykstate. Jei tai tik keli kelioniniai maišai iš Dortmundo, tai gali tekti vos keli šimtai eurų, bet jei keliate visą butą iš Hamburko su pianinu, skaičiai bus kur kas didesni. Vidutiniškai perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą kainuoja nuo 600 iki 2000 eurų, priklausomai nuo tūrio metro kubais. Verta paminėti, kad kainą taip pat įtakoja degalai, kurie Vokietijoje brangesni nei pas mus, tad reikia tai įskaityti į biudžetą.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Būna, kad firmos užmiršta paminėti užsakymo mokestį arba priemoką už sunkių daiktų kėlimą, ypač jei nėra lifto. Vokiški namai turi savo specifiką – kartais reikia specialių leidimų stovėti sunkvežimiams prie namų, tai irgi gali kainuoti. Taip pat, jei reikia išmontuoti ir vėl surinkti komplektą baldus, tai dažnai mokama atskirai pagal valandas. Geriausia visada klausti "ar viskas įskaičiuota", kad vėliau netektų keisti pinigus ant kelio.

Ką daryti su PVM, kai vežate daiktus į Lietuvą?

Jei perkraustote savo asmeninius daiktus, kuriuos naudojote ne mažiau kaip šešis mėnesius Vokietijoje, jums nereikia mokėti PVM Lietuvoje. Tai vadinama "perkėlimo procedūra", kai leidžiama išvežti turtą be mokesčių. Svarbu turėti dokumentus, įrodančius, kad gyvenote Vokietijoje (pvz., išregistracijos pažymėjimą – Abmeldebescheinigung). Jei vežate naujus daiktus, pirkinius su kvitais iš parduotuvės, tai gali tekti sumokėti PVM, nes tai laikoma prekyba.

Ar apdraudimas įeina į kainą ar reikia mokėti atskirai?

Dauguma rimtų firmų siūlo privalomą draudimą, kuris paprastai dengia tik labai minimalią sumą, pvz., 6-10 EUR už kilogramą. Tai reiškia, jei pasidaužo brangus televizorius, pinigų gali ir neužtekti. Aš visada patariu susimokėti už pilnavertį draudimą (casco), ypač jei perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą vyksta su brangia technika. Geriau pasidaryti raminančiai ir mokėti šiek tiek daugiau, nei vėliau gailėti sugadintų daiktų.

Kaip susitarti dėl mokėjimo – grynaisiais ar pervedimu?

Seniai nebėra saugu vežti grynųjų pinigų didelėmis sumomis, ypač kieno nors kit automobilyje. Dažniausiai viskas susitaria apie pervedimą prieš išvykstant arba atvykus į vietą. Kartais imama nedidelė avanso suma (depozitas), kad klientas nepadingtų paskutinę minute. Aš asmeniškai visada rekomenduoju pervedimą, kad liktų elekroninė pėdsaka, jei kiltų ginčų (nors tikimės, kad tokie nebus).

Baldai, daiktai ir pakavimas

Ar verta pirkti naujas dėžes ar galima rasti naudotų?

Kodėl gi ne, jei turite kur gauti stiprių, naudotų dėžių iš parduotuvių? Vokiškos dėžės, pvz., iš "Rewe" ar "Kaufland", yra labai kokybiškos. Bet jei neturite laiko jomis gaudyti, pirkimas yra geriausias variantas. Naujos dėžės yra vienodo dydžio, lengviau krauti į sunkvežimį, jos neišsipleša per krautuvę. Tiesiog nenaudokite senų, drėgnų dėžių, kurios gali sugriūti po keliasdešimt kilogramų krovinio.

Kaip teisingai supakuoti lėtai daiktus, kad jie nesužalotų?

Stiklo ir keramikos daiktus visada reikia įdėti į dėžę vertikaliai, ne gulsčiai, kaip įdėtumėte lėkštes į spintelę. Tarpai tarp daiktų užpildykite bulvių lupenomis, senais laikraščiais arba specialios putos plastiku. Būtina uždėti lipduką "TRAPIA" kiekvienoje toki dėžėje. Esu matęs, kaip žmonės įdėja porcelianą į didelę dėžę be užpildo, ir galite įsivaizduoti, kas atsitinka pirmajame posūkyje kelio į Kauną.

Ar reikia ištuštinti spintas ir spinteles prieš vežant?

Absoliučiai taip. Niekada nevežkite spintų pilnų drabužių ar knygų – jų negalima pakelti net su kelių vyrų komanda, o mediena gali tiesiog lūžti savo svorio. Visus drabužius geriau susukti į vakuumines maišus – tai taupo vietą ir apsaugo nuo drėgmės. Ištuštinti reikia ir komodų stalčių, nors juos kartais galima palikti, jei uždaryti (bet tada komodas tampa labai sunkus).

Ką daryti, jei turiu daug daiktų, bet mažai vietos sunkvežimyje?

Tada reikia rimtai susimąstyti, ką jums tikrai reikia. Prieš perkraustymą iš Vokietijos į Lietuvą verta padaryti "plovimą" – atsikratyti senų drabužių, sugadintų baldų ar technikos, kurią nebesinaudosite. Galite padovanoti kaimynams Vokietijoje arba nuvežti į "Sperrmüll" (didelių atliekų surinkimo vietą). Mokėti už erdvę, kurioje vežiate šiukšles, yra beprotiška.

Ar galima vežti augalus ir kaip juos apsaugoti?

Augalus vežti galima, bet reikia atsižvelgti į sezoną. Žiema reikia įdėti į transportą, nes jie gali užšalti, o vasarą – užtikrinti vėdinimą. Geriausia juos supakuoti į dėžes, kad nelūžtų šakos, o vazonus uždengti, kad išbyrėtų žemė. Svarbiausia – nevežkite karpomų augalų be sertifikatų, nes muitinė gali juos konfiskuoti dėl kibirėlių ligų.

Ar vairuotojai padeda susirinkti baldus atgal Lietuvoje?

Įprasta praktika, kad vairuotojai padeda iškrauti daiktus į patalpas, bet baldų surinkimas paprastai yra papildoma paslauga. Vieni gali tai padaryti greičiau ir geriau už papildomą mokestį, kiti tiesiog padės detalių krūvą ir pasakys "viskas, čia jūsų reikalas". Viską aptarkite iš anksto, kad nereikėtų ieškoti meistro paskutine minute, kai vairuotojas jau skubėtų toliau.

Logistika, laikas ir vairuotojai

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Vokietijos į Lietuvą?

Jei viskas vyksta sklandžiai ir nėra didelių spūdzių, tai kelionė iš, tarkime, Berlyno iki Vilniaus trunka apie 12–14 valandų važiavimo. Tačiau sukraunant ir iškraunant daiktus, tai viskas užtrunka bent vieną pilną dieną, o dažnai ir dvi, jei reikia apkeliauti keletą vietų. Geriausia neplanuoti atvykimo tikslia一分钟, nes kelyje viskas gali nutikti – nuo padangos plišimo iki policijos patikros.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju sunkvežimiu?

Techniškai – ne, jei tai yra krovininis transportas, skirtas kroviniams, o ne keleiviams. Draudimas nedengia keleivių tokiuose automobiliuose, o vairuotojas gali gauti baudą, jei sustos kontroliuojant. Ypač Vokietijoje ant greitkelių (Autobahn) policija yra labai griežta. Geriau susitarti, kad vairuotojus paima jus iš Vokietijos, o jūs važiuojate savo automobiliu ar traukiniu atgal.

Kas vyksta, jei vairuotojas pavėluoja prie išsikrovimo vietos?

Būna visko. Kartais vairuotojas užstringa eismo spūstyje ties Poznanės arba ties Varšuva, kartais tiesiog per ilgai trunka iškrovimas prieš tai. Jei pavėluoja porą valandų, tai dar normalu, bet jei jis neatsiranda ir neatsiliepia į telefoną – tai jau problema. Tada reikia skambinti į dispečerinę. Tiesiog nereikėtų panikuoti, nes dažniausiai tai ne jų kaltė, o blogi kelių sąlyvos.

Ar reikia rūpintis vietos stovėjimo leidimu Vokietijoje?

Žinoma, ypač jei gyvenate dideliuose miestuose kaip Miunchenas, Štutgartas arba Frankfurte. Sunkvežimiams ten labai sunku rasti vietą, o užstatyta mašina gali būti greitai nuvaryta. Geriausia iš anksto pasikalbėti su savininkais arba vietine savivaldybe, ar galima laikinai užimti vietą gatvėje. Kartais teks krauti daiktus toli nuo namų ir vežti juos per 200 metrų (tai bus brangiau).

Kaip elgtis, jei turiu daiktų keliuose adresuose Vokietijoje?

Tai labai dažna situacija, kai žmonės krauna daiktus iš buto, dar iš garažo ir iš darbo vietos. Reikia aiškiai užsirašyti adresus ir nurodyti, kiek laiko tai užtruks. Vairuotojai nemėgsta važinėti ratu po visą miestą dėl vienos dėžės, todėl geriau viską susigrupuoti. Jei perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą vyksta iš kelių vietų, tikėkitės priemokos už papildomą laiką.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai ar angliškai?

Dauguma mūsų vairuotojų yra lietuviai, tad komunikacija neturėtų būti problema. Bet jei ateis tarptautinė komanda (kas retoka, bet nutinka), gali tekti kalbėtis angliškai arba rusiškai. Visada patariu parašyti adresą ant popieriaus, kad nebūtų nesusipratimų telefonu. Ypač vokiški adresai gali būti sudėtingi (tarp jų ir "Gasse" ir "Weg" gatvės), tad aiškumas čia svarbiausias.

Gyvūnai, maistas ir specifiniai daiktai

Ar galima vežti šunį ar katę to pačio automobilio krove?

Galima, bet tik jei yra atskira vieta ir gyvūnas yra dėžėje (narve). Negalima leisti šuniui bėgioti tarp baldų, nes tai yra ir saugumo pažeidimas, ir higienos klausimas. Vairuotojai dažnai nėra patenkinti, kai kelyje šuo loja arba užmiega ant jų lovų. Be to, reikia turėti pasą ar veterinarinę pažymą su čipu, kitaip per sieną nepraleis.

Ką daryti su maisto atlikuoniais – ar juos galima vežti?

Nuvežti kelių dėžių makaronų ar aliejaus galima, bet jokio mėsos ar pieno produktų, jei jie nėra originalioje pakuotėje ir su negaliojančiu galiojimo laiku. Muitinė labai griežtai žiūri į gyvūnų kilmės produktus dėl ligų. Geriau suvalgyti visus ledus ir sūrį prieš išvykstant, nei rizikuoti, kad viską konfiskuos sienos kelyje (o paskui dar ir baudą rašys).

Ar saugu vežti brangius vaizdo žaidimus, kompiuterius?

Kompiuterinė technika yra jautri bothi smūgiams, tiek vibracijai. Geriausia juos vežti su savimi, jei keliaujate savo automobiliu. Jei reikia vežti krove – tada tik originalioje pakuotėje, uždėta į dėžę, pažymėtą kaip "Labai trapi". Aš pats nekartą matau, kaip po ilgos kelionės "sukeičia" vaizdo plokštę, jei ji buvo tiesiog mesta ant grindų sunkvežimyje.

Ar leidžiama vežti alkoholį ir kiek?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet yra ribojimai. Lietuvoje leidžiama įvežti tam tikrą kiekį alkoholio be mokesčių (pvz., 10l stipraus, 20l vyno). Jei turite daugiau, gali būti pripažinta prekyba ir reikės sumokėti akcizą. Vokiškai alus yra pigus, bet neverta jį vežti dešimtimis dėžių, jei norite išvengti problemų su muitininkais ties Kybartų arba Medininkų punktais.

Kaip elgtis su vaistais, kuriuos reikia kasdien?

Vaistus geriau turėti su savimi rankinėje bagaže, o ne dėžėse giliau sunkvežimio. Jei turite stiprių, narkotinių vaistų (pvz., morfino), būtina turėti gydytojo pažymą, kad tai jūsų asmeninės priemonės. Muitinė gali uždaryti krovį, jei ras įtartinų tablečių be dokumentų, o tada perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą taps tikru košmaru.

Problemos ir nesklandumai

Kas nutinka, jei pasidaužia kažkas brangaus kelyje?

Tada įsigalioja draudimo taisyklės. Reikia iškarto užfiksuoti žalą, padaryti nuotraukas ir parašysi vairuotojai pažymą (aktą). Nedelskite, kol vairuotojas išvažiuos – vėliau jis gali teigti, kad taip buvo nuo pradžių. Gera firma visada padės išspręsti šią problemą, o bloga – pradės vengti telefonų. (Čia turiu omenyje tas firmas, kurios siūlo kainas "nuo 1 euro" – toliau nuo jų bėkite).

Ar buvote matęs, kad klientai kažką pamiršta pasiimti?

Oi, kiek kartų! Žmonės pamiršta vaikus (ne, juokauju, vaikus retai), bet dažnai palieka raktus, dokumentus ar net maistą šaldytuve. Vienas kartą klientas paliko visus savo pinigus seife, kuris stovėjo garaže. Nuvykome į Lietuvą, jis skambina verkdamas... Teko tuo pačiu vairuotoju važiuoti atgal grąžinti. Taip pat, patikrinkite po lova ir spintomis – ten dažnai pasislėpia daiktai.

Ką daryti, jei vairuotojas atrodo įtartinai arba neatsiliepia?

Tai gana pavojinga situacija. Jei jau sutartumai pasirašyti ir pinigai sumokėti, o vairuotojas dingsta, reikia skambinti į policiją ir firmos vadovą. Visada tikrinkite, ar firma yra reali, ar turi interneto svetainę ir atsiliepimus. Ypatingai saugokitės "vokiškų" firmų, kurios iš tikrųjų veikia iš Rytų Europos ir neturi jokių teisių vežti krovinių.

Ar galima kažką paslėpti, kad nemokėčiau daugiau?

Nerekomenduoju. Vairuotojai turi akį išmokę matuoti tūrį. Jei pasakysite, kad turite 10 kubinių, o juose sutilps 15, jis tiesiog nebesugebės pakrauti visko. Tuomet teks arba palikti daiktus gatvėje, arba mokėti už antrą reisą. Geriau būti sąžiningas iš pradžių – tai sutaupo nervų abiem pusėms.

Ar yra kokių nors specifinių Vokietijos taisyklių, apie kurias nežinome?

Vokietijoje labai griežtai žiūrima į triukšmą. Negalima garsiai kalbėti, krauti baldus sekmadieniais arba ankstyvais rytais (pvz., prieš 7:00 ryto). Kaimynai iškviečia policiją vos girdėję garsesnį suplakimą. Taip pat, jei gyvenate daugiabutyje, reikia pranešti "Hausmeister" (namų prižiūrėtojui) apie išvykimą, kad jis užblokuotų liftą arba parūpintų raktus.

Ar verta rūpintis sandėliavimu Lietuvoje, jei dar neturite buto?

Taip, daugelis firmų turi savo sandėlius Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Galima padėti daiktus ir po mėnesio, kol rasite gyvenamąją vietą. Kainos nėra didelės, lyginant su tuo, kiek kainuoja rasti laikiną vietą draugų garaže. Be to, sandėlyje daiktai saugesni nuo drėgmės ir vagių nei lauke po drobė.

Pabaigos ir smulkmenos

Kaip susiskaičiuoti už paslaugą – prieš išvykstant ar atvykus?

Dauguma firmų dirba taip: 50% mokama iš anksto (už degalus ir rezervaciją), o likusią 50% – atvykus į vietą, kai viskas jau padaryta. Niekada nemokėkite 100% iš anksto, jei nenorite, kad jūsų numeris būtų blokuojamas. Yra nusikalstamų grupuočių, kurios surenka išankstinį mokėjimą ir dingsta. (Čia galiu pasakyti iš patirties – tikrai girdėjau tokių istorijų).

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Tai nėra privaloma, bet labai vertinama. Lietuviškai vairuotojams padėjus 10-20 eurų arba padovanojus kelių butelių vandens, jums gali padėti daugiau (pvz., nešti baldus antrą aukštą be priekaištų). Tai sukuria gerą atmosferą. Žinoma, jei jie dirbo blogai, nieko neduokite.

Ką daryti su šiukšlėmis, kurios lieka po išsikrovimo?

Gerai, klausimas yra toks – kodėl jūs jas vežėte? (Nedelsiant atsiprašau už pyktį, bet tai tiesiog beprotiška). Jei visgi taip atsitiko, kad turi šiukšlių dėžių, jas reikia susirūpinti patalpinti į konteinerius Lietuvoje. Vairuotojai neveža šiukšlių atgal į Vokietiją, tai brangu ir nelegalu.

Ar galima kreiptis į jus pagalbai dėl dokumentų pildymo?

Žinoma, jei sutartumą pasirašote su mumis, padėsime suformuoti daiktų sąrašą (inventorių), kurio reikia muitinėje. Mes jau žinome, kaip turi atrodyti tas dokumentas, kad nebuvo klausimų. Svarbiausia nenurodyti "viskas", o išvardinti brangiausius daiktus.

Kas daryti, jei turiu labai didelės masės seifą?

Seifai yra košmaras. Jei jis tuščias – dar pusiau gerai, bet jei pilnas – jis sveria toną. Tokiu atveju reikia specialių keltuvų arba keliamosios technikos. Paprasčiausias būdas – ištuštinti seifą prieš kelionę, o tada jį pervežti kaip paprastą metalinę spintelę. Niekada neslėpkite seifo užpildyto – gali nulūžti sunkvežimo grindys.

Ar galima suteikti nuolaidą, jei esu senas klientas?

Mes visada vertiname lojalumą. Jei jau kartą vežėmė jūsų turtą, kitą kartą galime pasiūlyti geriausią kainą arba nemokamai duoti dėžių. Tiesiog priminkite mums apie ankstesnį perkraustymą iš Vokietijos į Lietuvą, kai skambinsite užsakyti. Šiais laikais klientai labai svarbūs.

Ar reikia bijoti, kad daiktai dings?

Statistiškai tai labai reta nutikti, jei renkatės patikimą vežėją. Visi turi CMR draudimą, kuris atsako už krovį. Tačiau visada pasilikite brangiausius daiktus (pinigus, juvelerinius dirbinius, dokumentus) pas save. Nekelkite šių dalykų į sunkvežimį net jei jie įdėti į saugią dėžę.

Ką daryti, jei turiu daug knygų?

Knygos yra vienas sunkiausių daiktų vienetui, nes popierius labai tankus. Geriausia jas krauti į mažas dėžes, kad jose neperdegtų rankos (vienos tos dėžės gali svėri 20-30 kg). Jei turite biblioteką, gali tekti mokėti daugiau už tūrį, nes knygoms reikia daugiau vietos ir jų sunkiau perkelti.

Ar galima vežti motociklą kartu su baldais?

Taip, tai labai populiaru. Motociklas užfiksuojamas specialiais rėmais (motociklų stovais) sunkvežimo viduje, kad neišslystų kelio metu. Paprastai tai kainuoja papildomai, bet labai patogu – nereikia važiuoti atskirai. Tik įsitikinkite, kad motociklas yra tuščias (nėra degalų baku), kad kelyje nedūmuotų.

Ar keičiasi kaina priklausomai nuo metų laiko?

Taip, vasarą ir ypač rugsėjo mėnesį (kai prasideda mokslo metai) kainos šoka aukštyn. Visi grįžta iš atostogų, studentai išvažiuoja studijuoti. Žioma kainos gali būti mažesnės, tačiau ten yra savo rizikų (sniegas, šaltis). Geriausia planuoti perkraustymą iš Vokietijos į Lietuvą pavasarį arba rudens pradžioje.

Ar galima atšaukti užsakymą be baudos?

Tai priklauso nuo to, kiek laiko liko iki išvykimo. Jei atšaukiate savaitę prieš – dažniausia baudos nėra, jei grąžinate avansą. Jei atšaukiate paskutinę minutę, kai vairuotojas jau važiuoja link jūsų namų Vokietijoje – teks mokėti bent degalus ir vairuotojo laiką. Būkite sąžiningi.

Ką daryti, jei man reikalinga labai greita pagalba?

Yra "ekspresinės" paslaugos, kai atvykstama per 24-48 valandas, bet tai kainuoja dvigubai brangiau. Reikia suprasti, kad sunkvežimis nebegali skristi kaip lėktuvas. Jei bėda – skambinkite, mes bandysime kažką išgalvoti, tarkime, surasti tuščią mašiną, kuri grįžta iš Vokietijos.

Ar jūsų firma vežia ir į kitas šalis ne tik Lietuvon?

Taip, mes esame tarptautinė komanda, bet mūsų pagrindinis maršrutas yra Vokietija-Lietuva. Jei reikia nuvežti daiktus toliau į Latviją, Estiją ar net iki Norvegijos – tai įmanoma, bet reikia tai suderinti iš anksto. Kainos tokiu atveju bus skaičiuojamos atskirai.

Ar verta viską daryti patys ar geriau pasikviesti specialistus?

Jei turite tik kelis krepšius – važiuokite patys. Jei turite butą ar namą – geriau pasikviesti specialistus. Sąnarių ir nervų kaina yra didesnė nei už paslaugą sumokėti pinigai. Patirtis rodo, kad savarankiškas perkraustymas dažniausiai baigiasi nusivylimu ir sugadintais daiktais.

Išvada

Viskas apie perkraustymą iš Vokietijos į Lietuvą atrodo sudėtinga tik tol, kol nepradėsite veikti. Svarbiausia yra pasirinkti patikimą partnerį, kuris nebraižo kainų ir atsako į telefonus. Nereikia būti perfekcionistu – pakanka, kad daiktai atvyktų saugiai ir laiku. Niekada nežinai, kas gali nutikti kelyje, tad pasiruoškite lanksčiai. Sėkmės jūsų kelionėje ir tikiuosi, pasimatysime Lietuvoje su kavos puodeliu rankoje.