Kaip planuoti kraustymosi procesą į Vokietiją profesionaliai?

Sekdamas šią erdvę beveik dvidešimt metų, mačiau viską – nuo puikių, suvarvytų reisų iki tokių katastrofų, kurias norėtųi pamiršti. Daugelis klausia, kaip planuoti kraustymosi procesą į Vokietiją profesionaliai, tačiau dažnai nepaiso paprasčiausių dalykų, kuos laikau savigynos pagrindais. Vokietija nėra tas pats kaimas kitoje gatvėje, čia tvarka ir reikalavimai gali užgniaužti net patų drąsiausių. Čia ne tik apie dėžių įkėlimą į sunkvežimį, bet ir apie tą, kaip suvaldyti dokumentų chaosą bei emocijas, kai pasienyje kažką reikia paaiškinti griežtam muitininkui vokiškai. Jeigu norite išvengti nereikalingų rūpesčių ir pinigų gaišimo, reikia žiūrėti platiau nei į savo patalpų kvadratūrą.

Pradžia: kada ir kaip viską pradėti?

Kada tiksliai reikia pradėti galvoti apie persikraustymą?

Nepalikite šito dalyko ant paskutinės minutės, tikrai nepalikite, jei nenorite problemų. Idealus laikas yra mažiausiai mėnuo, o dar geriau du prieš išvykstant, nes geros firmos turi užsakytus grafikus kažkur į Miuncheną ar Hamburgą jau seniai. Kaip planuoti kraustymosi procesą į Vokietiją profesionaliai, jei jau paskutinę dieną skambinate ir prašote "ką nors greito"? Nieko neiš to, tik didelės kainos arba apgavystės. Turite susirasti laiką dėl pakavimo, surašyti inventorius (sąrašus) ir viską iš anksto susitarti su vadybininkais, o ne versti juos daryti stichinius sprendimus.

Ar verta rinktis brangias pervežimo firmas ar ieškoti pigiau?

Čia kaip su naudotais automobiliais – ne visada brangu reiškia kokybiška, bet pigu dažniausiai reiškia didelę galvą. Esu matęs įmones, kurios uždirba tik iš tų "užstatų", kurias pasiima iš nekantrių klientų, o tada dingsta arba uždelia savaitėmis. Žiūrėkite ne į kainą, o į tai, kas įeina į ją – ar draudimas, ar pakavimo medžiagos (ne parduotuvės dėžės), ar vairuotojai normalūs. Kartais užsidėjus šimtą eurų daugiau, išvengiate to, kad jūsų sofas liks dvi savaitės kažkur netoli Berlyno sandėlyje be priėjimo.

Kaip suprasti, kad įmonė yra normali ir neapgaus?

Patikrinkite, ar jie turi realų adresą (ne virtualų biurą) ir ne tik "facebook" puslapį su gražiais, pavogtais nuotraukomis. Jei jie neduoda raštiškos sutarties arba reikalauja visą sumą grynaisiais iš karto – bėkite toli. Vienas klientas pasakė, kad jam atsiuntė "sutartį" per whatsapp, o kai pakėlė klausimą dėl draudimo, jie tiesiog nustatė numerių. Taip pat, jei atsakyme į klausimą jums rašo "viskas bus gerai", bet nepaaiškina, ką darys su muitine – tai blogas ženklas.

Ar galiu ką nors daryti pats, kad sutaupyčiau?

Žinoma, galite susipakuoti dėžes patys, tai sutaupys nemažai, bet tada prarasite dalį draudimo (bent jau daugumoje atvejų, jei ne oficialiai). Jei supakuojate lėtas dužtas jas uždėsite ant viršaus, o jos suges – niekas to neatkompensuos. Taip pat galite padėti su įkėlimu, jei esate fiziškai stiprus, tačiau vairuotojai dažnai nemėgsta, kai kas kišasi į jų darbą, nes taip lengviau susižeisti arba padaryti žalos turtui, o tada kas kaltės ieškos? O, ir dar vienas dalykas – nepakrokite savo nugaros dėl to, kad sutaupote 50 eurų.

Ką daryti, jei neturiu pakavimo medžiagų?

Geriausia jas nusipirkti iš tų pačių pervežėjų, jų dėžės stipresnes (tokia dviguba skudra). Parduotuvės dėžės nuo bananų ar kiaušinių yra prastos, jos suyla po svorio, ypač jei ten knygos ar indai. Nenaudokite senų maišų, nes jie plyšta, ir tada tenka rinkti drabužius iš sunkvežimio rato apačios (nemanau, kad norit to patirti Frankfurte). Užsisakykite ką tik reikia, ir tiek, nereikia per daug.

Dokumentai ir vokiškas biurokratinis siaubas

Kokius dokumentus būtinai reikia tur�ti kelionės metu?

Turite turėti pasą arba asmens kodą, daiktų sąrašą (inventorių) ir, svarbiausia, tą garsiąją "Užregistravimo deklaraciją" arba vokiškai "Ausfuhrkunde". Be šio dokumento vokiečių muitinė gali laikyti, kad prekiaujate naujais daiktais ir reikalauti mokesčių. Kaip planuoti kraustymosi procesą į Vokietiją profesionaliai, jei pasienyje sustojate trims valandoms dėl nereikalingo popieriaus? Pasirūpinkite šiuo dalyku iš anksto per savo muitinę arba per logistikos partnerį, kitaip gali būti įdomiai.

Ar visus dokumentus reikia versti į vokiečių kalbą?

Ne visus, bet daugumą – taip. Ypač jei tai inventoriaus sąrašas arba techninės transporto priemonės dokumentai. Vokietija labai priklauso nuo tikslių užrašų, ir jei jų suprasti negali, jims paprasčiau uždaryti ribą. Vertimai turi būti patvirtinti vertėju (bent jau tam tikrais atvejais), o ne tiesiog "google translate" išspausdintas lapas, kurį jie sušypsos ir išmes. Nenaudinga juos mėginti apgauti, jie turi savo sistemą viską patikrinti.

Kas daromas su transporto priemone, jei ją vežiu?

Automobilis turi būti užregistruotas Lietuvoje (arba kitoje šalyje) ir turėti "laikinąją išvežimo leidimą", kitaip - "raudonus numerius". Jei važiuosite su lietuviais numeriais be to leidimo, jums gali skirti baudą arba konfiskuoti mašiną, nes tai laikoma nelegalia prekyba. (Aš nebūčiau tikras apie visus niuansus su naujaisiais įstatymais po Brexito, tai geriau pasikonsultuokite su auto brokeriu, kad netyčia nepažeistum). Be to, vokiškas draudimas privalomas iš karto, kitaip - didelės problemos.

Kodėl vokiečiai taip griežti dėl inventoriaus sąrašo?

Jiems reikia tikslumo, nes tai apsaugo juos nuo nelegalios prekybos, narkotikų gabenimo ir kitokių nesamonėų. Jei sąraše rašote "daugiau mažiau krepšys drabužių", jie gali pradėti viską iškrauti ir tikrinti. Turite nurodyti, ką tiksliai vežate – "vienas dviratis", "trys dėžės virtuvės reikmenų". Esu matęs, kaip kelias valandas stovėjome pasienyje, nes vairuotojas parašė "buitinė technika" vietoje to, kad "šaldytuvas ir indaplovė", o jiems tai buvo įtartina.

Ar reikia deklaruoti visą turtą?

Taip, jei norite, kad draudimas veiktų. Jei sąraše nėra jūsų brangiausio televizoriaus, ir jis dingsta kelyje, niekas jums neatskurs. Būkite sąžiningi, tikrai nėra prasmės slėpti didelius daiktus, vokiečiai su technika moka tikrai gerai. Geriau užrašyti viską, net tą seną pasakų rinkinį, kuris nėra vertas nieko, bet jums brangus (jaučiu emociją). Užpildykite formas atidžiai.

Biudžetas, kainos ir piniginiai smūgiai

Kiek maždaug gali kainuoti toks pervežimas į Vokietiją?

Kainos labai svyruoja priklausomai nuo tūrio (kubinių metrų) ir atstumo – ar tai Miunchenas, ar kažkoks kaimelis netoli Olandijos sienos. Vidutiniškai, jei kalbame apie standartinį butą (apie 40-50 kubų), tai kainuotų nuo 1500 iki 3000 eurų, bet tikrai gali būti ir brangiau. Sunku pasakyti tiksliai be matavimų, nes kartais klientai sako "turiu tris dėžes", o prie jų dar ir pianiną, apie kurį nepamiršo paminėti, arba didelę garso sistemą.

Kokios gali būti paslėptos išlaidos, apie kurias niekas nesako?

Daugelis pamiršta apie tai, kad Vokietijoje dažnai reikia mokėti už leidimą stovėti sunkvežimiui mieste (Einbahnstraße ir t.t.), o tai kainuoja. Taip pat, jei nėra lifto ir reikia nešti daiktus penktu aukštu laiptais – tai papildomai mokama, ir tai nėra pigu. Dar vienas dalykas – jei sunkvežimis negali privažiuoti prie pat durų ir reikia pervežti daiktus rankomis 100 metrų, tai taip pat kainuoja, paprastai pagal valandą.

Ar draudimas tikrai toks svarbus?

Be abejo, be draudimo niekur nevažiuokite, tai tiesiog kvaila. Buvo atvejų, kai vairuotojas, važiuodamas per mišką, užkliuvo už šakos ir privėrė kelias dėžes su stiklu. Jei nėra draudimo, viską mokate patys. Patikrinkite, ar draudimas dengia ir tą, kas nutinka pakavimo metu (jei pakuoja firma), ir ar jis galioja Vokietijoje (dauguma taip, bet geriau pasitikrinti). Ne visos Lietuvos draudimo kompanijos užtikrina pilną apsaugą užsienyje be papildomo mokesčio.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Galima pabandyti, bet ne per daug. Jei jau suteikiate visus duomenis tiksliai, geriausios firmos duoda fiksuotą kainą, kurią sunku sumušti. Tačiau, jei turite lankstumo dėl pristatymo datos (pvz., galite laukti savaitę), gali gauti nuolaidą. Nepagesiokite per daug, nes gali gauti žmogų, kuris tiesiog pažadės pigiau, o paskui atkeliaus su sugadinta sunkvežimio transmisija ir pareikalaus daugiau.

Kaip mokėti – iš karto ar po atvykimo?

Niekada nemokėkite 100 proc. iš karto, tai aidi kaip apgavystė. Standartinė praktika yra 30-50 proc. avansas, o likutį – gavus daiktus arba prieš iškraunant. Jei kas kas reikalauja visos sumos grynaisiais prieš pakrovimą Lietuvoje – tai didelė rizika. Žinau vieną šeimą, taip praradusią 2000 eurų, kai "firma" tiesiog išsijungė telefonus po to, kai gavo pinigus, ir daugiau niekas nesigirdėjo.

Pakavimas, dėžės ir keisti dalykai

Kokias dėžes naudoti geriausia?

Nenaudokite parduotuvės dėžių nuo kiaušinių ar bananų, jos yra per silpnos ir gali sugriūti po sunkesnio krūvio. Geriausia naudoti standartines pervežimo dėžes, kurias galima nusipirkti iš firmos. Jose yra specialios angos, patogios nešti, ir jos nesudūsta po svorio. Jei norite sutaupyti, galite jas nusipirkti naudotas, bet tik tiktai, jei jos nėra sugadintos ar drėgnos (drėgmė – priešas).

Ar galima vežti maistą ir chemikalus?

Maistą geriau nevežti, išskyrus tai, kas yra uždaryta ir neperduoda kvapo. Vokiečiai gali būti labai griežti dėl mėsos ar pieno produktų, jei jie nėra originalioje pakuotėje. Chemikalus (ploviklius, dažus) reikia uždaryti labai hermetiškai, nes jei kas nutekės sugadins visus kitus daiktus, ir niekas jums to neatkompensuos. Tiesiog išmeskite senus indus su likusiais maisto produktais, nėra verta (gaila, bet taip yra).

Kaip elgtis su baldais, kurie išardomi?

Visus didelius baldus reikia išardyti, o sraigtus ir varžtus padėti į atskirą, pažymėtą maišelį. Nieko neįsivaizduoju blogiau nei atvykti į naują butą Vokietijoje ir suvokti, kad neturite kaip surinkti lovos, nes varžtai liko Vilniuje. Užrašykite ant maišelio "lova svetainėje" ar "spinta", kad neprašytumėt vairuotojo ieškoti tarp tūkstančio dėžių (jis bus nepatenkintas).

Ar verta vežti senus, nereikalingus daiktus?

Apšaipyk save, jei planuoji vežti seną sovietinę spintelę, kuri jau suirusi. Vokietijoje šiukšlių išvežimas labai brangus (ne žinotum, tikrai brangiau nei čia), ir tu greičiau sumokėsi už sąvartyną už tą spintelę nei už jos pervežimą. Palik tai, kas nereikalinga, dovanok kaimynams arba išmesk. Kraustymasis – puiki proga atsikratyti senų rūpesčių (tikrai ne, neatlieka to darbo vairuotojai, tai ne jų pareiga).

Viskas, kas susiję su kelione ir pristatymu

Kiek laiko trunka kelionė į Vokietiją?

Paprastai tai trunka vieną arba dvi dienas, priklausomai nuo to, kur kelyje reikia sustoti, ar yra eismo įvykių. Tačiau neplanuokite kadencijos tobulai, nes gali užstrigti pasienyje arba užstringti variklis (seni sunkvežimiai turi savo charakterį). Kaip planuoti kraustymosi procesą į Vokietiją profesionaliai, jei skambini kiekvieną valandą ir klausiu "kur jūs"? Tai nervina vairuotoją ir padaro blogą nuomonę apie tave. Geriau turėti rezervą dienai ar dviem.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju sunkvežimyje?

Techniškai galima, jei yra vieta ir leidimas, bet tai nėra labai patogu. Tiesiog sėdi ten valandas, kalbi su vairuotoju (jei jis nori kalbėti, dažnai jie mėgsta ramybę) ir nieko nedarysi. Be to, Vokietijoje yra griežti poilsio laikų reikalavimai vairuotojams, tad gali tekti sustoti kur nors poilsio aikštelėje ir laukti. Geriau nusipirkti bilietą lėktuvu ar traukiniu ir susitikti tiesiog vietoje.

Kas daryti, jei daiktai atvyko sugadinti?

Jei pamatote, kad dėžė sutrupėjusi ar stalas sulūžęs – nedelsdami nufotografuokite tai ir nedėkite ant šono. Parašykite pažeidimų aktą kartu su vairuotoju (jis gali būti nepatenkintas, bet privalo). Be to, nedelsiant praneškite draudikui. Jei pasirašote, kad viską "gerai" gavote, o paskui rasti sulūžusią vazą – niekas jums nepadės, neapsisuk (taip yra su draudimu).

Ar galima pristatyti daiktus į sandėlį, jei dar neturiu buto?

Taip, tai dažnai daroma, ypač kai eini į nuomą dar neradęs būsto. Vokietijoje yra daug "Selbstlager" sandėlių, kur galite laikinai padėti daiktus. Tačiau reikia tai susitarti iš anksto, nes ne visos pervežimo firmos turi savo sandėlių ten (dažniausiai jos tiesiog iškrauna į kiemą, o tu turi spėti susitvarkyti). Už sandėliavimą ten reikės mokėti atskirai, tai neįeina į pagrindinę kainą.

Ar reikia kuriam nors pranešti apie atvykimą?

Jei gyvenate daugiabučio name, kur yra bendras įėjimas arba "Hausmeisteris", būtinai praneškite. Vokietijos kaimynai gali būti labai "užsičiaupę" ir jei sunkvežimis užims visą gatvę be įspėjimo, gali skambinti policiją (jie myli tai daryti). Nusirašykite lapelį į pašto dėžutę arba palikite ant durų, kad ta dieną bus triukšmu, gerbti kaimynus čia labai svarbu.

Kas dėl alkoholio ir tabako?

Galite vežti tam tikrą kiekį be mokesčių, nes tai laikoma asmeninio vartojimo daiktais, jei persikeliate gyventi amžinai. Tačiau jei bandysite vežti dešimt dėžių viskio – tai bus laikoma prekyba ir konfiskuos (ir bauda). Geriau nebandyti to daryti, muitinės šunys tikrai uodžia tai geriau nei tu manytum. (Nebentu tu esi verslininkas, bet tada tai kita istorija ir reikia licencijos).

Kodėl vokiečiai taip bijo triukšmo?

Jie tiesiog turi tokį įstatymą "Ruhezeit" (ramybės laikas), ir jis labai griežtas. Negali garsiai kalbėti ar mesti dėžių sekmadienį arba po 20:00 vakare (priklausomai nuo žemės). Vienas klientas gavo 500 eurų baudą už tai, kad vairuotojas metė dėžę ant grindų per ilgesnį laiką, o kaimynas iškvietė policiją. Žinok taisykles arba pasilik sandėlyje (nepatarčiau rizikuoti).

Pabaigos smulkmenos ir išvados

Ar verta viską parduoti ir nusipirkti naują Vokietijoje?

Kartais taip, ypač jei turi senus baldus, kuriems neverta mokėti pervežimo. Vokietijoje daiktai gali būti brangesni, bet "IKEA" ten irgi yra (nors sunkesnių spintų neįsivaizduoju ten vežti toli). Skaičiuok, ar pervežimo kaina nėra didesnė už tų baldų vertę. Jei turi šeimos relikvijas ar brangius daiktus – vežk. Jei tai senas sofas, kuris duoda po šoną – palik (tikrai nepagailėsi).

Ką daryti, jei vokiečių kalbos nemoku?

Būtinai pasirūpinkite vertėju bent svarbiausių dokumentų arba susiraskite draugą, kuris padėtų susikalbėti su vairuotoju ir "Hausmeisteriu". Dauguma vairuotojų kalba rusiškai arba angliškai, bet su biurokratija reikės vokiškai. Nenaudinga tikti į "mums viskas aišku" būseną, nes tada gali likti be dėžių (arba jos nuvažiuos į kitą miestą). Kalbos barjeras gali sukelti daug nereikalingo streso.

Kas yra svarbiausia visame šitame procese?

Ramybė ir planavimas, o ne panika. Jei viską padarysi iš paskutiniųjųjų, tai gausi nervų išsigijimą vietoj naujo gyvenimo pradžios. Kaip planuoti kraustymosi procesą į Vokietiją profesionaliai? Tai reiškia pasirūpinti tuo, kad kai vairuotojas užsidarys duris ir išvažiuos, tu galėtum gerti kavę ramioje naujame bute, o ne nešiotis dėžes naktį pagal žibintus.

Viskas baigiasi taip, kaip pradėjai – nuo gerai parengto plano ir kantrybės. Nesvarbu, ar tai pirmas kartas, ar dešimtas, vokiečių tvarka niekur nedings, todėl geriau su ja draugauti nei kovoti. Tikiuosi, šie atsakymai padės išvengti tų bėdų, kuriuos mačiau per savo metus (o jų buvo). Sėkmės kelyje ir lai vokiečių muitinė būna nuoširdi (jei tik gali būti).