Kaip planuoti kraustymąsi į Vokietiją su mikroautobusu: vadovas, kurio nerasite brošiūrose

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidesimt penkerius metus, ir galima sakyti, mačiau viską – nuo idealiai įrengtų „Mercedes“ Vito iki senokų „Ford Transit“, kurie vos užsikuria ant kalnelio. Kai klientai šaukia ir klausia, kaip planuoti kraustymąsi į Vokietiją su mikroautobusu, jie dažnai galvoja, kad tai tiesiog pakrovė ir važiavo. Tikrovėje, ypač su Lietuvos ir Vokietijos keliais, viskas yra kur kas sudėtingesnė, o kartais tiesiog absurdiška. Pas mane galvos ne tik kainos, bet ir tai, kaip pro šalies vairuotojai šnekasi apie savo klientus, kodėl Lenkijoje stabdo kiekvieną antrą furgoną ir kodėl svarbiausia yra ne talpa, o axelės (svorio pasiskirstymas). Rašysiu taip, kaip pasakiau geram draugui prie alaus, be jokio „šiame straipsnyje sužinosite“ nulšpto.

Dokumentai, biurokratija ir kita nervų draskyklė

Ar būtinas CMR draudimas, jei gabenu tik savus daiktus?

Žiūrėk, čia yra taip: oficialiai, jei vežate krovinių, jums reikia CMR sutarties. Jei tai yra jūsų asmeniniai daiktai (vadinama, „household removal“), tuomet ribojamos atsakomybės taisyklės gali skirtis, bet dažniausiai vairuotojai vis tiek įrašo kaip krovį. Aš visada patariu turėti tą CMR, nes sulaikyti kažkur Vokietijoje be dokumentų – tai paprasčiausias uždavinys pareigūnams. Jums tikrai nėra smagu aiškinti vokiškai tai, kas yra rašoma ant lietuviško lapelio. Šiaip ar taip, šitas lapas gerins jūsų saugumo jausmą, nors teisiškai tai gali būti pilnas Šiaurės Afrika. (Tegu man teisininkai pamėgins sutilpti į tą furgoną).

Kiek laiko užtrunka surasti tinkamą pervežėją?

Neduok Dievo, jei planuojate važiuoti šią savaitę. Geros firmos turi užsakymus už savaitę-dvi, o sezonu (vasarą, rugsėjį) net ir už mėnesį. Esu matęs situation, kai žmonės laukia iki paskutinės akimirkos, tada skambina į mažas firmins ir gauna „seną, gera“ vairuotoją, kuris iš tiesų nieko nebevežia jau metus. Geriau paieškoti iš anksto, pasitikrinti rekvizitus ir, jei įmanoma, kalbėti ne su dispečeriu, o ožiu (vairuotoju), kuris tiesiog važiuos.

Ar reikia deklaruoti išvežamą turtą Lietuvoje?

Techniškai taip, jei vertė viršija tam tikrą limitą, bet kas tikrai tai daro? Sąžiningai, 99 proc. žmonių tiesiog įsėda ir važiuoja. Tačiau jei turite brangią techniką, ar daug meno kūrinių, aš labai rekomenduočiau susisiekti su muitinės konsultantu. Yra tikimybė, kad jūsų automobilį gali sustabdyti patikrinimui ties Lietuvos-Lenkijos arba Lenkijos-Vokietijos riba. Toks nervingas dalykas, kai turi įrodinėti, kad ne prekiauojate naudotomis drabužėmis.

Kas daryti su vairuotojo darbo laiku arba poilsio laikais?

Čia dažna klaida. Klientai mano, kad vairuotojas yra robotas. Ne, jis turi tachografa (jei tai >3.5t) arba tiesiog fiziologiją (jei mažesnis). Jei planuojate važiuoti viena diena, tai tikrai neįmanoma be sustojimų. Įtraukite į planą mažiausiai vieną 45 minučių pertrauką. Vokietijoje griežtai stebi, ar vairuotojai nemiega vairuodami. Geriau nuvykti vėliau, nei užkliūnti į baudą arba, Blogiausiu atveju, avariją dėl miego.

Ar sunku gauti tarptautinį draudimą automobiliui?

Dauguma kompanijų jį turi, bet jei nuomate mikroautobusą patys, patikrinkite „žaliąją kortelę“ (Green Card). Ji privalo galioti visose šalyse, per kurias važiuosite (Lietuva, Lenkija, Vokietija). Buvau atvejų, kai žmonės užmiršdavo papildomai apdrausti Lenkiją (nors dabar dažnai įeina į bendrą), ir tada ties siena kildavo didelių problemų. Vokietijai jis būtinas, kitaip jei nutrins ką nors kitam – atlyginsite iš savo kišenės.

Kas nutinka, jei mikroautobusu sugenda kelyje?

Tai yra baisiausias siaubas. Jeigu pasirašėte sutartį su rimta firma, jie turi turi turėti pagalbos tarnybą. Jei važiuojate „savarankiškai“ su pažįstamu, gali tekti stovėti prie kelio iki ryto. Aš asmeniškai visada rekomenduoju turėti pasirašytą sutartį, kurioje parašyta, kas atsako už techninės būklės priežiūrą kelio metu. Nepamirškite, vokiečių autobilių pagalbos kaina gali prilygti pusės Jūsų krovinio vertei.

Ar reikia mokėti už važiavimą po Vokietijos autostradomis?

Jei mikroautobuso svoris viršija 7,5 tonos (kas retai, kai kraustomės), tai taip, reikia „Maut“ kortelės. Bet jei turite įprastą 3.5 tonos furgoną, tai autostradose važiuojate nemokamai. Dėmesį: kai kurie atskiri ruožai ar tiltai gali turėti mokėjimus, bet įprastai tai nebetenka paprastiems pervežimui skirtiems furgonams. Vengkite miestų centrų, kur yra „Umweltzone“ (ekologinės zonos), jei automobilis neturi atitinkamos žaliosios kortelės.

Kainos, pinigai ir realybė: kiek kainuoja nerimas

Kodėl kaina skiriasi 200 eur vienomis ir 500 kitomis dienomis?

Kodėl? Degalai! Eurų kursas! O kartais tiesiog vairuotojo nuotaika. Nėra fiksuotos kainos, nors kai kurie ją įkibinės. Jei degalai Lietuvoje brangsta, tai pervežėjai nedelsiant keliauja kainas. Be to, savaitgaliais ar švenčių dienomis kelionė kainuoja brangiau, nes vairuotojui reikia išmokėti už viršvalandžius arba ilgiau laukti grįžtant tuščiomis. Žiūrėkite ne į paskutinį skaičių, o į tai, kas įskaičiuota.

Ar verta kreiptis į tarpininkus?

Galvojate, kad tarpininkai padės? Kartais – taip, jei neturite laiko burėtis pačiam. Bet jie uždirba ant maržos, todėl kaina bus aukštesnė. Esu matęs, kaip tarpininkai suveda klientą su bet kokiuo vairuotoju, kuris turi laisvą vietą, nepaisant to, ar vairuotojas blaivus, ar ne. Geriau rasti pervežėją per rekomendacijas arba„Facebook“ grupes, nors ir ten yra daug melagių.

Ką daryti, jei parduotuvėje pateikia per brangų įkainį?

Nepažadėkite nieko, kol nepalyginsite. Kaskart kai aš girdžiu kainą, kuri prasideda nuo 1000 eurų paprastam pervežimui į Miuncheną, man norisi juoktis. Imkitės skaičiuotuvo. Sumokėkite už degalus (ten ir atgal), už vairuotojo darbą (pamaitavimas, nakvyne) ir pridėkite šiek tiek pelno. Jei gaunate skaičių, kuris toli nuo šios formulės – klausinėkite, kodėl toks brangus.

Ar reikia mokėti avansą?

Be avanso niekas neikiš piršto. Vokietijon važiuoti be užmokesčio garantijos – tai beviltiška. Bet nepamirškite, kad avansas neturi viršyti 30-50 proc. Buvau atvejo, kai žmogus sumokėjo 90 proc. ir vairuotojas „dingo“ (tiksliau, rado geresnį užsakymą). Žinoma, teisiniu požiūriu tai vagystė, bet ką darysite, kai jis yra kažkur prie Achemeno? Raykite sąžiningą, bet nekvailą.

Kaip elgtis, jei vairuotojas keliauja kainą važiavimo metu?

Tai kaip košmaras. Toks dalykas nutinka, kai sutartyje nėra fiksuotos kainos „galutinai“. Vairuotojas pasako: „Oi, čia taip sunku krauti, reikia daugiau pinigų“. Jei esate Vokietijoje be kitos išeičios – jūs esate įkaitas. Todėl visada, visada, visada rašykite sutartį su galutine suma, įskaitant visus mokesčius. Jei jis pradeda šantažuoti – skambinkite į policiją (bet tikrai tai nieko neišspręs).

Ar taip, kad pigiau yra susirasti patį vairuotoją be firmos?

Pigiau – taip, saugiau – ne. Jei vairuotojas dirba „pavieniai“ (vadinasi, be įmonės), neturėsite jokios garantijos. Jis gali sugedęs, o jūs liksite su daiktais kiauryje kelyje. Firmos, nors ir imasi mokestį, turi atsakomybę. Nors, prisipažinsiu, kai kurių firmų atsakomybė yra tiek pat verta, kiek ir tos beverčiai vairuotojo pažadai.

Ar nurodyta kaina apima ir krovimo darbus?

Dažnai ne! Žmonės gauna kainą 300 eur ir sužino, kad tai tik už vairą. Jei reikia išnešti sofas iš 4-o aukšto be lifto – tai kainos darbo. Kiekvienas vairuotojas yra vairuotojas, ne krovikas, nors kai kurie gali ir padėti už papildomą mokestį (arba dėl gero bendravimo). Geriau iškarto paklauskite: „Ar įskaičiuota įkėlimas ir iškėlimas?“.

Krovimas, daiktai ir kaip niekas neatsiskriaus

Kiek daiktų realiai telpa į 3.5t mikroautobusą?

Jūs manote, kad viskas telpa, bet niekada netenka. 3.5 tonos mikroautobuso talpa yra apie 15-20 kubinių metrų. Skaičiai nieko nekalba, tad pamėginkite taip: įsivaizduokite 1.5 kvadratinio metro butą. Visi baldai, dėžės, šaldytuvas – tai daug. Esu matęs, kaip žmonės bando įstumti dviratį virš visko, tiesiog užpylant ant veidrodžio. (Nepatarauju daryti taip, veidrodis lūžta labai greitai).

Ar reikia išmontuoti baldus?

Būtina. Ne, vėl įsivaizduokite, kaip bandote įvežti didžiulę spintą per siaurus Vokietijos namų duris. Nors kalbame apie mikroautobusą – erdvės aukštis taip pat ribotas. Jei galite išsukti kojas nuo stalo – išsukite. Taip taupoji vietą ir sumažini riziką, kažką pažeisti.

Kaip užtikrinti, kad daiktai nenukris ir nesužalos?

Nenaudokite „nieko“ (tarkim, senų laikraščių, jei jūsų tėvas jų nebedirba). Geriausia įsigyti šiaudų, pakuočių putų ir juostų. Viskas turi būti įtvirtinta. Vokietijoje keliai gera būklės, bet posūkiai yra aštrūs. Jei dėžė su porcelianu nukris – tai gausite krislus (kalbu iš patirties). Vokietijos vairuotojai yra labai disciplinuoti, tačiau fiziniai dėsniai niekur nedings.

Ar galiu vežti augalus ir gyvūnus?

Augalus – taip, bet reikia apsaugoti nuo šalto (jei žiema) arba nuo per daug saulės. Gyvūnus? Tai jau sudėtingesnė istorija. Oficialiai šunys ir katės turi turėti pasą (pet passport), mikrochipą ir skiepus. Be to, jie turi būti ne kelionei trukdantys. Nors daugelis sneka, kad „niekas nebeatidaro“, aš nesiūlyčiau rizikuoti, jei mylite savo augintinį. Vokietijos gyvūnų globos organizacijos yra griežtos.

Kas daryti su smulkiomis detalėmis (raktais, dokumentais)?

Neškite juos mikrobuse. Kartais vairuotojai iškrauna viską ir išvažiuoja, o jūs sužinote, kad raktai nuo naujo būsto liko dėžėje, kurią jis jau nuvežė į sandėlį. Visus svarbius dokumentus, pinigus ir raktus turėkite su savimi mažame krepšyte, kurią neleisite iš rankų.

Ar galiu vežti maisto produktų?

Vokietijos muitinė labai dažnai tikrina maistą. Negalima vežti mėsos, pieno produktų ir kiaušinių dideliais kiekiais (viršijant asmeninį poreikį). Vaisiai ir daržovės dažniausiai leidžiami, tačiau turi būti švarios, be žemės. Esu matęs, kaip moteris neteko viso kraitinio mėsos产品的 dėl vieno suktukui. Nepirkite rizikos.

Kaip taisyti daiktus, kad nenukristų?

Startuokite sunkiausius daiktus (šaldytuvas, skalbyklė) žemyn, arčiau ašies. Tiesiai ant grindų. Tada dėkite baldus, o viršuje – dėžes. Centruokite svorį. Jei svoris nelygiai pasiskirstęs, furgonas gali „pajuokti“ posūkiuose, o tai pavojinga ne tik daiktams, bet ir gyvybei. (Kažką aš čia per daug techniškai pasakiau, tiesa? Viską apverčia ant šono, jei blogai padėsite).

Vokietijos specifika ir praktiniai patarimai

Kaip susitarti su vairuotoju, jei nemoki vokiškai?

Dauguma vairuotojų kalba angliškai, bent jau pagrindinius žodžius. Bet dauguma iš Lietuvos ar Lenkijos taip pat greitai išmoksta lietuviškai arba rusiškai (jei tai jų gimtoji). Naudokitės „Google Translate“, jei reikia paaiškinti sudėtingesnį dalyką. Svarbiausia – būti aiškiems adresais ir kontaktiniais numeriais. Parašykite adresą ant popieriaus dideliais raidėmis.

Ar galima sustoti bet kur nakvynei?

Ne, Vokietijoje negalima tiesiog sustoti šalia kelio ir miegoti furgone. Yra specialios stovėjimo aikštelės (Rastplatz) arba moteliai sunkvežimiams. Miegoti miesto centre gatvėje nelegalu ir gali baigtis bauda. Be to, tai nesaugu. Vairuotojas turi žinoti, kur gali legaliai ilsėtis.

Ką daryti, jei Vokietijoje kyla problema su parkavimu?

Vokietijos miestai yra ankštos. Didelis mikroautobusas netilps į požeminę parkingą. Reikia ieškoti „Park and Ride“ aikštelių miesto pakraščiuose. Būtinai susiplanuokite iš anksto – kiekvienas ratas mieste gali kainuoti brangiau nei duonos kepalas.

Ar reikia rūpintis įranga (keltuvai, rampomis)?

Dauguma mikroautobusų neturi keltuvų. Tai sunkvežimiams. Jei turite labai sunkų daiktą (pvz., pianiną), praneškite iš anksto. Gali tekti samdyti papildomą kėlimo mechanizmą arba tiesiog kelių vyrų rankoms. (Aš vieną kartą mačiau, kaip bandė nuleisti pianiną laiptais ant „pripučiamos“ čiužinio – nenusisekė).

Kas daryti, jei atvykstate anksčiau už planuotą laiką?

Paskambinkite gavėjui (ar sau, jei tai jūsų būstas). Negalite tiesiog stovėti gatvėje su įjungtu varikliu. Vokietijos kaimynai yra labai jautrūs triukšmui. Jei neina susisiekti – rasite kavinę ir palauksite. Nerusijuokite skambinimų, tai geriau už pyktį.

Ar saugu palikti daiktus furgone, jei paliekami vakarui?

Absoliučiai ne. Niekada net palikite nieko vertingo. Ypač dideliuose miestuose (Berlynas, Hamburgas). Vagysčių iš furgonų statistika yra aukšta. Jei vairuotojas sako, kad paliks furgoną parke ir išys miegoti – reikalaukite, kad jis nuvežtų daiktus į saugią vietą (pvz., saugykla) arba kad jis būtų užrakintas sandėlyje.

Ką daryti, jei gatvė uždėta (konstrukcijos, šventės)?

Tai kasdienybė Vokietijos miestuose. Vairuotojas turi būti pasiruošęs pakeisti maršrutą. Arba jums reikės nešti daiktus toliau. Jei žinote apie sankryžas – pasidarykite planą B. Vokietijai dažnai daro remontus, kurių nėra žinoma iš anksto.

Buitiniai, smulkūs bet svarbūs dalykai

Ar galima gerti vandenį iš vandentiekio Vokietijoje?

Taip, vanduo čia labai geros kokybės, gali gerti tiesiai iš čiaupo. Kraustymosi metu tai sutaupo pinigų, nereikia perkti butelių. Bet užtikrinkite, kad žmogus, kuris kelia, turi savo butelį.

Kaip elgtis su šiukšlėmis?

Nesmeskite šiukšlių kur. Vokietijoje yra griežta rūšiavimo sistema. Jei krovimo metu susidaro daug pakuočių, surūšiuokite jas (popierius, plastikas) ir išmeskite tinkamose konteineriuose. Nusibodo kaimynams matyti lietuvių furgonus su pilnomis šiukšlių maišais gatvėje (deja, tai labai dažnas įvaizdis).

Ar reikia turėti grynųjų pinigų?

Taip, labai praverčia. Už mažą kavę, už automatinį praustuvą, už nakvynę mažuose viešbučiuose – visur reikės grynų. Kortelės ne visur veikia (ypač senose vietose). Geriau turėti 50-100 eurų mažų nominalų.

Ką daryti, jei vairuotojas šaltai elgiasi?

Nepanikuokite. Vokiečiams (ir kai kuriems mūsiškiams) būdingas būti „sausiems“. Jis tiesiog daro savo darbą. Jei jis nesikalba, tai nebūtinai reiškia, kad jis nėra profesionalas. Tikrai tokia situacija man buvo, kai vairuotojas nebuvo pasakęs nė žodžio visą kelionę, bet Atėjo į vietą, iškrovė visą be pažeidimų ir išvyko. Profesionalumas ne visada lyg smagu šnekejimui.

Ar galima duoti arbatpinigių?

Nebūtina, bet labai padeda. 10-20 eurų arbatpinigių gali padaryti stebuklą. Tą patį vairuotoją, kuris maniau, kad nebus padėti nešti, aš pamatžiau kaip neša dėžes su šypseno veide, kai jam davau kavę ir kepalą. Žmogiškas požiūris viską pakeičia.

Ar reikia rūpintis internetu?

Vairuotojai dažnai turi „router“ arba SIM kortelę Su dideliu kiekiu duomenų. Tačiau gali būti vietų, kurioje nėra signalo (pvz., per kalnus). Susitarkite iš anksto, kaip susisieksite, jei dingsite iš radaro.

Ką daryti su pažyma apie gyvenamąją vietą?

Jeigu vairuotojas sustoja patikrinimui, jis gali turėti parodyti, ką veža. Jums padės, jei turėsite sutartį nuomos arba pirkimo iš Vokietijoje. Tai leidžia suprasti, kad tai ne komercinė veikla.

Ar verta viską daryti patys, ar nuomoti profesionalų?

Klausimas, kurį klausiu sau kasdien. Kai suskaičiuojate degalus, nuomos kainą, nervus ir laiką – dažnai pasirodo, kad profesionalus pervežėjas nėra toks brangus. Jis žina kelią, jis žino paslaptis, jis turi draudimą. Kraustymasis į Vokietiją su mikroautobusu nėra tik transportavimas – tai tas pats, kas šokis ant viršutinių plytelių. Viską turi būti tiksliai ir laiku. Aš, kaip žmogus, kuris tai mačiau daug kartų, drįstu sakyti: jei neišmanote biurokratos, geriau mokėkite už ramybę. Geriau šiek tiek brangiau, nei rinktis pačias pigiausias galimybes, kurios galiausiai kainuos dvigubai daugiau nei nervai ir sugadinti daiktai.

Sėkmės kelyje, ir nepamirškite – puodelis kavos vairuotojui gali būti geriausia investicija šioje kelionėje.