Kaip planuoti kraustymąsi į Vokietiją su mikroautobusų pagalba?

Sveiki, taigi gi vėl susirinkom pašnekėti apie tą patį – daiktų vežimą. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, per akis pasiverčiau, ir kas kartą stebiuosi, kaip žmonės vis vien daro tas pačias klaidas. Kai beveik visiems kyla klausimas, kaip planuoti kraustymąsi į Vokietiją su mikroautobusų pagalba, atrodo, kad tai yra kažkas labai sudėtingo. Iš tikrųjų tai nėra raketų mokslas, bet yra smulkmenų, kurios gali sugadinti jūsų nervus. Vokietija – tai ne Lietuva, ten tvarka kita, o vairuotojai... gerai, tiek apie tai, eikime prie esmės, kas iš tikrųjų jus laukia kelyje ir kaip tai viskas atrodo iš mano, kieto veterano, pusės.

Bendrai apie tą reikalą, kas vyksta

Ar verta viską vežti mikroautobusu ar geriau išsinuomoti sunkvežimį?

Sakyčiau taip – jei daiktų nėra pusės vilkiko, mikriukas geriau. Vokietijos miestuose, ypač senosiuose kvartaluose, prie namo su sunkvežimiu net neprivažiuosi, o gatvės tokios siauros, kad šaltkalvis praeitų su sunkumais. Mikroautobusu lengviau įsibrauti į kiemą, lengviau parkuotis, bet ten ir mažiau vietos. Turite tikrai gerai suskaičiuoti tūrį, kad nereikėtų daryti dviem kelionių, nes tada kaina išlėka į astronominius sumas.

Kiek tai viskas realiai kainuoja, be jokių pavienių?

Žiūrėkime, kainos šiuo metu šokuoja kaip norėdamos. Vidutiniškai, jei vežate iš Kauno ar Vilniaus link Berlyno ar Miuncheno, galite tikėtis nuo 500 iki 1000 eurų, priklausomai nuo to, kiek daiktų ir kiek darbo reikia vairuotojui. Degus labai brangus, o vokiški mokesčiai už važiavimą keliais (mautai) tai tikrai ne smulkmenos. Taip pat, jei reikia įrenginėti (nešti daiktus į ketvirtą aukštą be lifto), tai papildomai mokestis už keltuvus ar rankas.

Kodėl kainos skiriasi taip stipriai tarp firmų?

Nes vienos firmos moka mokesčius, o kitos – ne. Sergio broliaus svainio draugas su „VW Transporteriu“ gali vežti pigiau, jei jis tik važiuoja tuščias atgal į Lietuvą. Bet tokie atvejai reti. Dažniausiai kainą lemia vairuotojo atlyginimas, kuris Vokietijoje privalo būti ne mažesnis kaip 12 eurų per valandą, ir kuro kaina. Dar žiūrėkite, ar į kainą įskaičiuota draudimas, ar ne.

Kaip suprasti, kiek man reikia vietos tūriu?

Geriausia nustatyti ne tūrį, o dėžių kiekį. Paprastai sakome taip: vienas standartinis „Benz“ (prekės ženklas parduotuvėse) krepšys tai apie 0.5 kubo. Jei jūsų daiktai sutilptų į 40 tokių krepšių, tai reikėtų maždaug 20 kubo mikroautobuso. Bet čia labai apytikriai. Aš visada patariu nufotografuoti daiktus padėtus vienoje kambario angose ir atsiųsti man – per žinią peržiūrėsiu ir aš, iš akies jau matau, kiek reikia vietos.

Ar galima važiuoti kartu su vairuotoju?

Įprasta praktika – taip. Vairuotojams dažnai net patogu, kad yra kompanijos, ypač ilguose maršrutuose. Bet turi būti sutarta iš anksto, nes kai kurie vairuotojai važiuoja kaip „kabriolete“ (be sėdynių gale) ir ten vietos nėra. Be to, jei jūsų kelionė trunka 20 valandų, reikia pagalvoti, kur miegosite – vairuotojas turi poilsio režimą, o jūs ne.

Kas nutinka, jei vairuotojas vėluoja?

Tai, deja, įprasta dalyka. Eismo įvykiai, užstrigimas ties pasienio punktu (tikrai ne tas Malborko, bet kuris nors kitas, kur eilės iki dangaus) arba tiesiog blogi orai Lenkijoje. Jei vėluojame valandą ar dvi – tai dar normalu. Jei daugiau – skambinkite. Kartais įvyksta keistų situacijų, pavyzdžiui, vairuotojas prarado raktus arba sugedo variklis ties Vroclavu. Geriau turėkite atsarginį planą, nepergyvenkite per daug.

Ar reikia mokėti iš karto ar galima atidėti?

Dauguma firmų dabar reikalauja avanso, bent 30-50 proc., kad užfiksuotų datą. Likusią dalį mokate, kai daiktai atvežami ir iškraunami. Pasitaiko, kad klientai nori mokėti tik tada, kai viskas stovi kieme. Aš asmeniškai nesuprantu to pasitikėjimo stokos, bet ką darysi – dirbame su žmonėmis. Avansas – tai garantas, kad vairuotojas išvažiuos.

Dokumentai, biurokratija ir Vokietijos reikalai

Kokius dokumentus reikia turėti su savimi?

Būtinai pasas arba ID kortelė. Be to, jei pervežate daugiau kaip 10 000 eurų vertės daiktų (naujų), gali kilti klausimų, bet jei tai asmeniniai daiktai, tai paprasčiau. Geriausia turėti sutartį su pervežėju, kurioje parašyta, ką vežate. Vokietijai to užtenka, nebent jūs esate verslininkas vežantis prekes.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?

Jei tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius, tai mokesčių nėra. Vokai tai vadina „Umzugsgut“. Bet jei vežate naujas baldus su etiketėmis, gali būti apmokestinama. Turi būti parašyta „persikraustymo deklaracija“ arba kažkas panašaus. Aš su tuo dažnai padedu, bet klientas turi pasakyti tiesą apie daiktų būklę.

Kas daryti, jei neturiu inventoriaus sąrašo?

Geriausia jį susirašyti. Nereikia detalaus, kiek šaukštų turite, bet „baldai iš svetainės, indai, drabužiai“ – būtina. Vokietijos pareigūnai gali sustabdyti ir paklausti, ką vežate. Jei neturite sąrašo, gali pradėti braižyti savo, o tai ilgai ir nepatogu. (Tikrai geriau pasidaryti telefonu greitą sąrašą iš anksto).

Ar turi būti vokiška kalba dokumentuose?

Ne būtinai, angliška arba lietuviška dažnai užtenka, jei pareigūnai supranta. Bet jei turite sudėtingą atvejį, vertimas į vokiečių padeda išvengti nesusipratimų. Aš turiu vieną klientą, kuris buvo įsiskundęs, kad jo sutartis buvo lietuviškai ir vokiečiai jos nepriėmė, tai teko versti tiesioginėje.

Ar galima vežti vaikus su dviračiais be dokumentų?

Dviračiai – tai daiktas, vaikus – ne. Vaikai turi turėti savo dokumentus. Dviračiams dokumentų nereikia, jei tai ne jūsų verslas. Bet žiūrėkite, jei dviračiai brangūs (virš 1000 eurų), tai gali būti kaip atskiras daiktas, reikalingas PVMNumerio? Ne, asmeniniam naudojimui nereikia, tiesiog užsirašykite sąraše.

Kaip elgtis su „Anmeldung“ (registracija) klausimu?

Mes, pervežėjai, to nedarome. Tai jūsų reikalas eiti į „Bürgeramt“. Kartais pareigūnai gali klausti, kur gyvensite, ar turite sutartį. Mūsų sutartis su jumis apie pervežimą gali padėti įrodymu, kad tikrai atvykstate gyventi, o ne turistiškai. Bet tai retai.

Dėžių, daiktų ir visokie niuansai

Kokia dėžės geriausia – kartoninė ar plastikinė?

Kartoninės – klasika. Jos pigios, jas galima išmesti arba parduoti (jei geros). Plastikinės tvirtesnės, bet jas reikia gražinti, o jei jas sugadinate – mokate baudą. Aš asmeniškai rekomenduoju kartonines, jas lengviau krauti vieną ant kitos. O šiaip, svarbiausia – kad dėžė nebūtų suplyšusi, nes iškris indai.

Ar galima krauti maišus vietoje dėžių?

Galima, bet nerekomenduoju. Maišai nuslysta, juos sunku sukrauti, jie užima daugiau vietos, nes neturi standartinės formos. Vairuotojai to nemėgsta, nes tada kišen jūsų daiktus kaip bulves. Jei jau labai trūksta pinigų dėžėms, naudokite krepšius, bet ne maišus su šiukšlėmis.

Kaip supakuoti languotas daiktus?

Labai atidžiai. Geriausiai uždėti ant krašto (stovint) ir uždengti stiklo pakavimo plėvele. Tada apvynioti su popieriumi arba putomis. Stiklas dažniausiai lūžta ne nuo smūgio iš viršaus, o nuo to, kad užgula šoną ir paspaudžia. (Aš vieną kartą mačiau, kaip buvo uždėta vitrina ant grindų, ir ant jos užgula dėžė su knygomis – žinote, kas buvo?).

Ar galima vežti maistą?

Taip, galima, bet tik uždarytą. Jei turite atidarytą indą su sriuba, tai gali baigtis labai blogai – pilna mašina vabzdžių ir kvapas. Vokietija griežta dėl sanitarinių taisyklių, todėl geriau išvalyti šaldiklį ir šaldytuvą prieš vežiant. Vaisius ir daržoves galima, jei ne perverta.

Kas daryti su ašarinais skysčiais?

Ašarinais skysčiais (benzinas, aliejus, dažai) vežti griežtai draudžiama (išskyrus traukinių vagonus). Nejuokinga. Jei turite butą dujų balioną, jį turi ištuštinti ir atjungti regulatorių. Už degiųjų medžiagų vežimą gali duoti sąlyginę laisvę. Geriau palikite čia.

Ar reikia išardyti baldus?

Didelius baldus – stalus, spintas, lovas – reikia. Mikroautobuso aukštis apie 2 metrai, o durys žemos. Jei spinta nebeina pro duris, ją reikia išardyti. Vairuotojai dažnai turi štiftylius su savimi, bet geriau pasirūpinkite patys, kad nereikėtų laužyti.

Kaip apsaugoti brangius daiktus (kompiuterius, taurus)?

Jei turite labai brangių dalykų, geriau juos vežti su savimi (pvz., lagamine). Jei visgi reikia vežti mikroautobusu, juos reikia uždėti atskirai, viršuje, pažymėti „Kruopščiai“ arba „Ne gulti“. O šiaip, geriau sudraustikite juos papildomai, nes niekas neapsaugos nuo pavojingio vairavimo.

Kelionės eiga, vairuotojai ir keliai

Kiek laiko trunka kelionė?

Įprastai į Vokietiją (pvz., į Berlyną ar Hamburgą) važiuojame viena diena, 10-12 valandų, priklausomai nuo where you live. Jei toliau į pietus (Miunchenas), tai gali užtrukti 14-16 valandų. Jei reikia iškrauti tą pačią dieną, reikia startuoti labai anksti ryte, pavyzdžiui, 4-6 valandą ryto.

Ar vairuotojai gali dirbti naktį?

Pagal taisykles, vairuotojai turi poilsio laikus. Jie negali važiuoti 24 valandas be sustojimo. Tačiau jei yra du vairuotojoje, jie gali keistis ir važiuoti be sustojimo (išskyrus degalinės). Vienas vairuotojas privalo sustoti po 4,5 valandų vairavimo. Planuodami kaip planuoti kraustymąsi į Vokietiją su mikroautobusų pagalba, atsiminkite šią taisyklę.

Kas vyksta, jei vairuotojas užstrigs sienoje?

Lenkijos-Lietuvos arba Lenkijos-Vokietij� sienos kartais būna įstrigusios. Ypač šventėmis. Tada mes tiesiog laukiam. Klientai dažnai skambina ir pyksta, bet aš negaliu nieko padaryti – čia valstybės siena. Geriausia turėkite kantrybės ir gėrimų automobilyje.

Ar vairuotojai padeda iškrauti daiktus?

Taip, dauguma sutarčių įtraukia „krovinio įkėlimą ir iškėlimą“. Tai reiškia, kad jie neša dėžes iš mikroautobuso į butą. Bet jei reikia nešti 5-ą aukštą be lifto ir jūsų yra 50 dėžių su knygomis, tai gali būti papildomas mokestis arba reikės padėti paties.

Ar galiu nurodyti, kad vairuotojas važiuotų tikru keliu?

Galite nurodyti pageidaujamą maršrutą, jei, pavyzdžiui, nenorite, kad jis važiuotų per Tamsta arba per Varšuvą. Bet vairuotojai dažnai žino geriau, kur greičiau, kur mažiau dirbančių radarų (Vokietijoje jie griežti). Jei jūsų maršrutas ilgesnis, gali tekti mokėti daugiau.

Ar mikroautobusas turi liftą neįgaliesiems?

Retai. Standartiniai pervežimo mikroautobusai neturi liftų. Jei reikia kelti neįgalų žmogų su vežimėliu, tai turi būti speciali mašina, kurią reikia užsakyti iš anksto. Tai kainuoja brangiau.

Ar vairuotojas gali parvežti papildomų daiktų iš Vokietijos į Lietuvą?

Taip, tai vadinasi „krovinys atgal“. Jei jis turi vietos, jis gali užsiimti krovinių vežimu atgal („backload“). Tai gali būti naudinga jums, jei norite parsivežti ką nors iš Vokietijos pigiau, bet tai turi sutarti su vairuotoju.

Problemos ir nepavykusi istorijos

Kas daryti, jei pasiekėte avariją?

Vyksta ir taip. Turi būti draudimas (CMR arba KASKO). Pirmiausia skambinkite policijai, tada man. Mes turime draudimą, kuris padengia žalą, bet procesas gali trukti mėnesį. Geriausia viską užfiksuoti nuotraukomis vietoje.

Ar buvo atvejų, kai dingdavo daiktai?

Dingimas retas, bet pasitaiko, kad pasigenda smulkių dalykų (telefonas, piniginė), kai daiktai stovi kieme nieko neprižiūrėti. Vokietijoje vagystės nėra tokios dažnos kaip Prancūzijoje, bet vis tiek būkite atsargūs. Brangius dalykus laikykite pas save.

Kas nutinka, jei klientas negali priimti siuntos?

Tada turime problemą. Vairuotojas negali laukti amžinai, jam poilsio laikas. Paprastai laukiame valandą-dvi. Jei niekas neatsiranda, gali tekti vežti į sandėlį Vokietijoje, o tai kainuos pinigus jums už saugojimą. Būtinai susitarkite dėl laiko.

Ar galiu atšaukti užsakymą paskutinę minutę?

Galima, bet tai gali kainuoti. Jei vairuotojas jau važiuoja link jūsų namų, o jūs sakinėte „nebereikia“, jums vis tiek teks sumokėti kelionę (bent maždaug pusę), nes jis prarado laiką ir kitą užsakymą.

Kas daryti, jei mikroautobusas sugenda?

Jeigu įvyksta techninė bėda, bandoma sutaisyti vietoje. Jei ne – skambiname pagalbai. Kartais reikia perkrauti daiktus į kitą mikroautobusą. Tai gali užtrukti. Buvo atvejis, kai vairuotojas užstrigo ties Magdeburgu su sugedusiu generatoriumi, teko laukti 12 valandų.

Ar yra kokių nors apgavysčių, apie kurias reikia žinoti?

Yra. Yra firmų, kurios pasako vieną kainą, o paskui uždaro papildomus „priedus“ – už vežimą liftu, už dėžių panaudojimą, už laukimą. Visada klauskite, ar kaina galutinė. Aš asmeniškai stengiuosi viską aiškiai išdėstyti, bet rinkoje yra ir „vilkų“.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad kraustymasis – tai ne tik fizinis darbas, bet ir psichologinis. Planuodami, kaip planuoti kraustymąsi į Vokietiją su mikroautobusų pagalba, rūpinkitės smulkmenomis, susitarkite su vairuotojais iš anksto ir nustatykite aiškias taisykles. Naudokitės proga, kad šis žmogus jums padės, bet nepadarykite iš jo vergo. Sėkmės kelyje ir naujame namuose Vokietijoje, tikiuosi, viskas įvyks sklandžiai be jokių nenumatytų nutikimų. O jei kas – skambinkite, išsiaiškinsim.