Kaip paspartinti persikraustymo procesą į Vokietiją: praktiniai patarimai iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo tų, kurie vežia vieną krepšį, iki tų, kurie pervežia visus gyvenimus dvejuose sunkvežimiuose. Viskas prasideda taip pat: susirūpinimas, noras viską padaryti greitai, o tada... staigmenos. Dažnai klausiate, kaip paspartinti persikraustymo procesą į Vokietiją, ir atsakymas nėra toks paprastas kaip "važiuok greičiau". Tai tikrai priklauso nuo to, kiek gerai susitvarkėte galvoje ir popieriuose. Greitis čia – tai ne tik vairuotojo koja ant dujos, bet ir jūsų pasiruošimas. Jei norite išvengti naktinių nemigų prieš išvykimą, geriau viską suplanuokite iš anksto, kitaip Vokietijos biurokratija jus suvalgys su pusryčiais. Tad, kaip padaryti, kad viskas vyktų sklandžiai? Kalbėsime tiesiogiai, be jokių užmaskuotų patarimų.

Popierizas, kuris vargina visus

Ar tikrai reikia vertinti visus dokumentus į vokiečių kalbą?

Tai vienas dažniausių klausimų ir didžiausias mitas. Ne, nereikia versti kvitų už duoną ar vaistų pakuočių, jei jums tiesiog reikia jų vartoti. Bet jei kalbame apie sutartis, gimimo liudijimus ar diplomas, kur reikės registruotis "Bürgeramt" (savivaldybėje), tai vertimas privalomas. Be to, jis turi būti prisegtas prie originalo. Buvo atvejis, kai klientas atvyko su pažymėmis lietuviškai ir norėjo tiesiog parodyti, bet ten net nepriėmė paraiškos. Vokietai mėgsta tvarką, o jiems neaiškus tekstas sukelia paniką. Taigi, pasidarykite vertimus iš anksto, tai greičiau užtikrins, kad kaip paspartinti persikraustymo procesą į Vokietiją klausimas išliks tik teorinis, o ne praktinis problemų šaltinis.

Kiek laiko užtrunka vizos ar leidimo gyventi gavimas?

Čia viskas labai priklauso nuo to, kur kreipiatės ir ką turite. Jei esate ES pilietis, tai paprasčiau, tiesiog "Anmeldung" (registracija) mieste. O jei iš trečiosios šalies? Tai gali trukti mėnesį ar net du. Vienas mano klientas laukė beveik pusmetį, nes dokumentuose trūko vieno parašo. Niekada nežinai, ką pastebės pareigūnas. Geriausia kreiptis į Vokietijos ambasadą Lietuvoje dar prieš išvykimą, o ne laukti, kol jums ten pasibaigs galiojimo laikas. Būkite pasiruošę tai, kad tai nebus greita. Tačiau jei visus dokumentus pateiksite iš karto, tai pagreitins procesą, nors garantijų nėra.

Kas daryti su vairuotojo pažymėjimu – jis galioja?

Jei esate ES šalies pilietis, jūsų pažymėjimas galioja be jokių problemų, nereikia keisti į vokišką (išskyrus, jei jis paseno). Tiesa, jei atvažiuojate iš už ES ribų, čia bus daugiau rūpesčių ir reikės laikyti privalomų kursų. Vokietijoje eismo taisyklės griežtos, o policija dažnai sustabdo lietuviškus mašinas su priekaba. Turiu omenyje, kad jei planuojate vairuoti ilgiau nei 6 mėnesius, geriau pasidomėkite šiuo klausimu detaliau. Nerekomenduoju rizikuoti be draudimo, nes baudos ten tikrai ne iš mažųjų.

Ar reikia mokėti už daiktų įvežimą (muitinė)?

Tai rafinuotas klausimas. Jei persikraustote įgyvendindami gyvenamosios vietos keitimą (t.y., gyvenote ne Vokietijoje mažiau metų ir čia kelsitės gyventi ilgam), daiktai gali būti atvežami be muito. Bet čia yra vienas "bet". Jūs privalote pateikti specialią deklaraciją ir įrodyti, kad daiktai naudoti ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Negalima nusipirkti naujos televizijos prieš pat išvykimą ir sakyti, kad tai "asmeniniai daiktai". Muitininkai to nebus įsitikinę. Jie tikrai patikrins serialus ar pirkimo datas.

Ką daryti, jei dingo svarbus dokumentas kelyje?

O tai tikrai blogiausia situacija, kuri gali nutikti. Pirmiausia – neberūkykite ir nesikeikiate. Skambinkite į policiją ten, kur pastebėjote praradimą, arba ten, kur gyvente. Vėliau reikės gauti naują iš Lietuvos. Dabar viskas dažnai galima elektroniniu būdu per "Epaslaugas", bet tai užtrunka. Buvo atvejis, kai klientas prarado vedybų liudijimą, o Vokietijoje jis buvo būtinas draudimui gauti. Teko laužti galvą, kaip tai padaryti greitai. Geriausia visus svarbiausius dokumentus turėti ne vienoje vietoje, o padaryti kopijas ir palikti ką nors giminaičiams.

Ar "Anmeldung" (registracija) yra svarbiausias dalykas?

Be abejo, tai pirmas dalykas, kurį turite padaryti. Be šio popieriaus negalite gauti nei banko sąskaitos, nei darbo sutarties, netgi interneto prijungimo gali būti problema. Vokietija myli registraciją. Jei gyvensite be registracijos, tai yra nelegalu. Kadangi norite sužinoti, kaip paspartinti persikraustymo procesą į Vokietiją, pradėkite būtent nuo to – suraskite būstą (net jei laikiną) ir nueikite į "Rathaus" (rotušę) kuo greičiau. Užtrunka dieną, dvi, o naudos tikrai daug.

Ar sunku susitvarkyti su socialiniu draudimu?

Kai turite darbo sutartį, darbdavys viską užregistruja pats. Jei ne, turite eiti patys į "Sozialamt" arba ligonių kasą. Tai nėra labai sudėtinga, tik eilės gali būti ilgos. Būtina turėti registraciją ir banko sąskaitą. Vienas mano pažįstamas laukė beveik mėnesį, kol jam išsiuntė kortelę, tad nedarykite to paskutinę minutę. Be socialinio draudimo ten gyventi labai pavojinga, ypač jei susirgsite.

Kokia situacija su vaistais – ar galima vežti didelius kiekius?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet nebegalinėtus kiekius. Jei turite receptinių vaistų, būtina turėti gydytojo pažymą lietuviškai (ir versti į vokišką arba anglišką). Negalima vežti vaistų, kurie yra kontroliuojami (pvz., stiprūs nuskausminamieji be recepto). Muitinė labai griežtai žiūri į vaistus. Ypač jei atrodo, kad juos galima parduoti. Geriau pasikonsultuokite su gydytoju, jei vartojate ką nors specialaus.

Dėl ko dažniausia užstringa visi reikalai?

Dėl vėlavimų ir netikslumų. Žmonės dažnai manęs klauso, ar galima daryti viską savaitę. Ne, negalima. Vokietijos sistema veikia tiksliai, bet lėtai. Jei trūksta vieno parašo, viskas sustoja. Taip pat dėl to, kad žmonės nepasiduoda vertinti arba neturi banko kortelės. Atrodo smulkmenos, bet jos sukausto visą procesą. Kantrybė čia brangiausia valiuta.

Daiktai, dėžės ir viskas, kas telpa į sunkvežimį

Kada tiksliai reikia pradėti rengti daiktus?

Nors kiek įmanoma anksčiau. Negeriau, kai pradedi dėti į dėžes išvakarės. Tada tikrai prarandi pusę daiktų arba susimuši taurę. Aš visada sakau – pradėkite prieš mėnesį. Dėžės pasidaro kažkur po lova, o tu jas pamiršti. Jei norite suprasti, kaip paspartinti persikraustymo procesą į Vokietiją, pradėkite nuo to, kad nusipirksite gerą pakavimo juostą (ir ne taupykite jos). Gera juosta – tai pusė sėkmės.

Kokias dėžes geriausia naudoti – naujas ar naudotas?

Naujos yra, žinoma, tvirtesnės, bet brangios. Jei radote parduotuvėje (pavyzdžiui, prie prekybos centro) dėžių iš po bananų ar kurkumų – imkite jas, jei jos tvirtos. Svarbiausia, kad dugnas neiškristų. Buvo atvejis, kai klientas norėjo taupyti ir dėjo knygas į popierines maišus. Galite pasivaizduoti, kas atsitiko kelyje... Viska išbyrėjo. Naudokite standartinių dydžių dėžes, jas lengviau krauti į sunkvežimį.

Ar verta vežti senus baldus ar geriau nusipirkti naujus?

Tai klausimas, kurį kiekvienas sprendžia pats. Bet jei turite seną sofą, kuri jau trys kartus buvo perkalta, ją palikite. Vokietijoje baldai gali būti brangūs, bet galima rasti ir pigių variantų ("IKEA" arba naudotų daiktų portaluose). Pervežimas kainuoja. Paskaičiuokite – kainuos vežti tą sofą 1000 kilometrų ar nusipirkti naują? Dažnai pigiau nusipirkti. (Na, nebent tai yra prabangus antikvarinis baldas, tada aišku, vežkite).

Kaip užpildyti daiktų sąrašą muitinei?

Būtinai detaliai. Negalima rašyti "baldai" ar "indai". Reikia rašyti "medinė spintelė, 3 vnt.", "porceliano lėkštės, 12 vnt.". Muitininkas mato, kad sąrašas tvarkingas, ir greičiau praleidžia. Jei sąrašas bus chaotiškas, jie gali pradėti viską iškrauti ir tikrinti. O tai užtrunka valandas ir kainuoja pinigus. Yra specialios formos (pvz., 0350), jas reikia užpildyti lietuviškai, bet su vokiška antrašte.

Ką daryti su chemija (plovikliais, dažais)?

Geriau atiduoti kaimynams ar išmesti. Viską, kas degus, liejamas ar pavojingas, negalima vežti bendrame konteineryje su baldais. Jei turite aliejaus paletės ar dažų likučių, jų neims nei geras vežėjas, nei muitinė leis. Ne kartą matęs, kaip žmonės bando slėpti benziną garaže, bet tai draudžiama. Nusipirkite naujus atvykusę, jie ten nėra toks brangūs.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Asmeniniam vartojui - taip, bet ne gyvulius, ne dešrelėms, ne dešimt maišų miltų. Vokietija turi savo gamintojų, o mūsų maistas jiems keistas. Druska, cukrus - ok. Bet jei bandysite vežti dešras per sieną, gali būti problema su veterinarija. Geriau suvalgykite "keptą duoną" kelionės metu ir nenusipilkite pusę bagažinės miltų, vistiek pigiau čia nusipirkti.

Kas nutinka, jei pasigendu kažko išsiuntus?

Tai tikrai nepatogu. Jei vežate patys, tikrai tikrinkite kiekvieną kampą. Jei samdomi firmą, būtinai turėkite sąrašą su numeriais. Jei trūksta dėžės, skambite iš karto. Vokietijoje dažnai vežėjai palieja daiktus sandėliuke, o tu gali būti net ne mieste. Vienas klientas negalėjo rasti keptuvės mėnesį, o ji buvo pasislėpusi tarp patalynės. Tikrinimas darant iškrovą yra būtinas, kitaip vėliau niekas neatsakys.

Ar reikia specialiai surengti techniką (šaldytuvą, skalbimo mašiną)?

Taip, būtina. Šaldytuvas turi būti išjungtas ir išblaužtas bent parą prieš kelionę, kitu atveju jis gaiš pūsti. Skalbimo mašina reikia užfiksuoti, kad būgnas neišritų (dažnai naudojamos specialios varžtos). Jei tiesiog įkišite šaldytuvą į sunkvežimį, atvykus rasite tik dulkes ir vandens, nes jis suges per vibraciją. Tvarka čia labai svarbi.

Kiek vietos reikia turėti sunkvežimyje?

Žmonės dažnai suklaidina "kubinius metrus" su realiu daiktų kiekiu. Standartinis vieno kambario butas telpa į apie 15-20 kubinių metrų sunkvežimį. Jei sakote "aš turiu nedaug daiktų", o tada išsirengia dvi sofa ir pianinas, tai nebe "nedaug". Geriau, jei specialistas atvažiuoja ir įvertina. Aš asmeniškai visada laikiausi taisyklės – geriau turėti šiek tiek daugiau vietos, nei stumti dėžes su galva.

Ar saugu vežti brangius daiktus (auksą, pinigus)?

Niekada nesiųskite brangių daiktų bendrame konteineryje. Pinigus, juvelyrinius dirbinius, dokumentus vežkite su savimi. Firminis draudimas dažnai nedengia tokių daiktų, jei jie nėra deklaruoti kaip ypatingo vertės. Buvo atvejis, kai žmogus padėjo pinigų kriaukle į seną striukę, o ją ką nors padovanojo... Tai tikrai ne tas dalykas. Pasilikite brangiausią sau pasisavinti.

Rinkimės firmą ir kainą (bei kaip nenukentėti)

Kaip atskirti gerą firmą nuo "kirvų"?

Pirma, žiūrėkite į kainą. Jei kaina per maža, tai pavojinga. Antra, ar turi CMR draudimą? Trečta, ar gali parodyt atliktų darbų nuotraukų? Gera firma niekada nesako "mes viską vežame be sąrašo". Žiūrėkite atsiliepimus, bet ne tik savo puslapyje, bet ir "Google Maps" ar "Facebook" grupėse. Jei matote daug skundų dėl sulaužytų kojų ar pavogtų daiktų – bėkite. (O taip, ir pasiklauskite draugų, gal kuris nors jau važiavo).

Ar brangiau reiškia geriau pervežime?

Ne visada. Kartais už brangų logotipą mokate tik marketingą, o vairuotojas gali būti tas pats kaip ir pigesnėje firmoje. svarbu, kad būtų aiškus sutarties punktas apie atsakomybę. Pigi firma gali paprašyti mokėti iš anksto 100%, o tada dingti. Vidutinė kaina su aiškia sutartimi paprastai yra saugesnis pasirinkimas nei labai pigi arba per brangi "premjuminė" be garantijų.

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas į Vokietiją?

Kainos labai svyruoja. Jei tai tik kelios dėžės su siuntiniais ("part load"), gali kainuoti nuo 300 iki 800 eurų priklausomai nuo svorio. Jei visas butas su baldais, tai skrenda į tūkstančius. Pavyzdžiui, 2 kambarių buto pervežimas į Miuncheną gali kainuoti apie 1500-2500 eurų. Čia įeina darbas, kuras, ir mokestis už tunelius ar keltus. Nereikėtų tikėtis, kad už 200 eurų ką nors nuveš pro šalį.

Ar reikia mokėti iš anksto?

Dauguma firmų prašo avanso (apie 30-50%), o likutį – atvykus ar iškraunant. Niekada nemokėkite 100% iš anksto. Tai didžiausia klaida. Jei kas nors negerai, tu neturi jokios galios reikalauti. Mokėkite tada, kai matai, kad daiktai saugūs ir viskas vyksta pagal planą. Sutartyje turi būti aiškiai parašyta, kada ir kiek mokama.

Kas daryti, jei firma sugadino daiktą?

Pirmiausia, nedelsiant padarykite nuotraukas. Parašykite pastabą į CMR sąskaitą-faktūrą (krovejas turi pasirašyti, kad pastebėjai). Tada skambink į firmą. Jei jie neatsako, rašykite pareiškimą draudimo kompanijai. Pagal CMR konvenciją vežėjas atsakinga už žalą. Bet be įrodymų (nuotraukų, užrašų) niekas nepadės. Nereikia pyktis tiesiog taip, reikia veikti strategiškai.

Ar galima pasikraustyti patys su priekaba?

Taip, galima, jei turite vairuotojo pažymėjimą (kategorija B95 arba BE, priklausomai nuo priekabos svorio). Bet nepamirškite, kad Vokietijoje greičiai ribojami (80 km/h su priekaba), o kalnų keliai gali būti sunkūs. Taip pat reikės tarptautinės draudimo poliso. Be to, jums teks patiems iškrauti, kas gali būti fiziškai sunku. Jei esate jaunas ir stiprus – why not, bet jei ne, geriau sumokėti už krovėjus.

Kokios yra paslėptos išlaidos?

Dažniausiai tai mokestis už "liftą" (jei sunkvežimis negali privažiuoti prie pat durų) arba už didelius atstumus nekeliaujant (pvz., gyvenate užmiestyje). Taip pat gali būti mokestis už užtikrinimą (padangų grandinės žiemą). Klauskite apie šiuos dalykus iš karto, kad nepasirodytų, kad kaina "nuo" turi dar 500 eurų priemokes.

Ar verta rinktis didelę tarptautinę firmą ar vietinę Lietuvoje?

Vietinės firmos dažnai yra lankstesnės ir pigesnės, o didelės turi geresnį "tracking" (sekimą). Bet vietinės firmos dažnai vežia tuos pačius vairuotojus. svarbu, kad firma būtų patikima, o ne logotipo dydis. Aš dažniau rekomenduoju vidutines firmas, kurios specializuojasi būtent Lietuvos-Vokietijos maršrutuose, jos žino specifiką geriau.

Ką daryti, jei vairuotojas sako, kad negali privažiuoti?

Tikrinkite iš anksto savo gatvę. Vokietijos miestuose (ypač senosiuose rajonuose) gatvės siauros. Jei sunkvežimis negali privažiuoti, reikės mažesnės mašinos (pervežimo) pasamdyti. Tai kainuoja papildomai. Geriau pasirūpinkite tuo iš anksto – nupirkite leidimą stovėjimui arba sutvarkykite vietą. Nereikia tikėtis, kad 20 tonų gigantas įvažiuos į viduramžių gatvę.

Atvykimas ir pirmieji žingsniai

Ką daryti pirmiausia atvykus į naują būstą?

Pirmiausia – nusipirkite vandens ir maisto, jei neturite. Tada patikrinkite, ar srovės vanduo ir šviesa veikia (skaitikliai). Prieš tai padarykite nuotraukas skaitiklių būklės, kad neprikaltų, jog išsijungėte šviesą metams atgal. Vėliau – išsikrauti dėžes su pagrindiniais daiktais, kad galėtumėt miegoti. Likusį chaosą palikite rytojui.

Kaip greitai rasti būstą Vokietijoje?

Tai šiandien didžiausia problema. Rinktinėse vietose (Miunchenas, Berlynas, Hamburgas) būstų nėra. Naudojite "ImmoScout24" arba "WG-Gesucht". Jei nežinote vokiečių kalbos, pasinaudokite vertėju. Būkite pasiruošę, kad reikės parodyti 3-4 mėnesių užmokesčio pajamas (Schufa). Be tai labai sunku. Jei neturite darbo, reikės "Miete" (garanto).

Ar sunku susirasti darbą nekalbant vokiečiškai?

Priklauso nuo srities. IT, inžinerijos, statybose – galima ir su angliškai. Bet jei norite dirbti su žmonėmis (pardavimai, medicina), vokiečių kalba būtina. Darbo paieška gali trukti ilgai, todėl geriau turėti kažką susitarta iš anksto arba bent jau pinigų atsargas 3-4 mėnesiams. Dirbau su viena šeima, kuriai pinigai baigėsi per mėnesį, tai buvo labai liūdna.

Kur išmesti šiukšles po iškrovimo?

Vokietijoje šiukšlių išmetimas – tai ceremonija. Negalima tiesiog mesti į bet kurį konteinerį. Reikia "Wertstoffhof" (perdirbimo centro) arba specialių ženkluotų konteinerių. Dėžės dažnai turi būti suskaldytos ir padėtos į "Papier" (popieriaus) konteinerį. Jei pamete šiukšles netinkamai, gali gauti baudą. Klauskite kaimynų, kur jų išmeta, jie padės.

Kaip susitvarkyti su internetu?

Vokietijoje internetas dažnai sujungtas su telefonu (DSL ar Kabel). Užsakyti gali užtrukti savaitę-dvi. Kol laukiate, gerkite kavinėse arba naudokite mobiliųjų duomenis. Būtinai pasidarykite "WLAN" namuose kuo greičiau, be šiandien be to kaip be rankų. Be to, dauguma biurokratinių dalykų dabar daroma elektroniniu būdu.

Ar saugu vaikščioti naktį mieste?

Dauguma vietų saugios, bet visada yra išimčių. Dideliuose miestuose stotys gali būti pavojingos. Nenaudokite "Grüße aus" tipo kuprinės (tokios su vokišku vėliavėlės raštu), nes tai iškart parodo, kad esi turistas ir lengvas taikinys. Būkite budrūs, kaip ir bet kur. Vokietija nėra rojus, čia taip pat yra nusikaltimų.

Ką daryti, jei susirgo ir neturi draudimo?

Eikite į ligoninę, jei būna pavojingai. Neapdraudęs žmogus gaus sąskaitą, kuri gali būti baisi. Todėl "Anmeldung" padaryti ir susitvarkyti draudimą yra pirmi prioritetai. Yra specialios ligonių kasos (AOK, TK ir pan.) kurios padeda, bet jos reikalauja registracijos. Nedelskite su tuo.

Ar verta susirasti lietuvišką bendruomenę?

Pradžioje – labai verta. Tai padeda nejausti vienišo, gali pamatyti, kaip kiti sprendžia problemas. Yra daug Facebook grupių "Lietuviai Vokietijoje". Bet nepamirškite, kad tik per tą bendruomenę nepraeisite – reikia integruotis ir mokytis kalbos. Kitaip liksite savo "burbule" amžinai.

Kaip susitvarkyti su maistu pirmomis dienomis?

Raskite artimiausią "Lidl" ar "Aldi". Ten maistas pigus ir kokybiškas. Nereikia ieškoti jokių egzotikų. Pirkite pagrindinius produktus (duona, sūris, dešra, daržovės). Vokietiška duona skiriasi nuo mūsų, ji gali būti kieta, bet įprandama. Pirmiausia nusipirkite arbatą ir kavę, be to sunku gyventi.

Kas nutinka, jei negaliu susitvarkyti pats?

Vokietijoje yra socialinės pagalbos sistemų ("Sozialamt"), bet jos skirtos tik tiems, kas tikrai nieko neturi. Jei tiesiog tingit ar neorganizuotai – niekas nepades. Ten sistemą dirba tiksliai. Jei jaučiatės prislėgtas, kreipkitės į psichologą (taip pat galima per draudimą). Persikraustymas – didelis stresas, nereikia jo ignoruoti.

Trumpa išvada

Galiausiai, norint suprasti, kaip paspartinti persikraustymo procesą į Vokietiją, reikia ne tiek greičio, kiek organizuotumo ir kantrybės. Nėra stebuklo vaistų, kurie padarys, kad vokietiškas biurokratas skubėtų. Viskas priklauso nuo to, kiek gerai pasiruošiate dokumentus, kiek atsargiai renkatės pervežėjus ir kaip greitai integruateis į vietinę sistemą. Nesijaudinkite, jei kas nors nepasiseks – tai normalu. Svarbiausia yra neatsiduoti ir žiūrėti į priekį. Sėkmės kelyje, Vokietija laukia, jei tik esi pasiruošęs.