Kaip pasirūpinti saugiu mikroautobusų transportu į Vokietiją?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus ir, tikiuosi, galiu pasakyti viena – dauguma klientų visiškai neįsivaizduoja, kas nutinka toje kelionės pusėje. Jums atrodo, kad tai tik įsėdimas ir važiavimas, tačiau tikrovėje tai biurokratinis labirintas, kurį reikia praeiti beveik aklu. Ypač kai kalbame apie Vokietiją, kur kelių policija nėra jokia šventyklė, o griežčiausi taisyklių sergėtojai. Kasdien gaunu skambučius iš žmonių, kurie pavargo ieškoti patikimos įmonės, nes buvo apgauti arba jiems tiesiog užstrigo mašina per sieną. Todėl nusprendžiau parašyti šią gido, kad jums būtų aišku, kaip tai veikia iš vidaus, be jokių gražių frazių. Svarbiausia suprasti, kad kaip pasirūpinti saugiu mikroautobusų transportu į Vokietiją nėra tik klausimas apie kainą, tai klausimas apie jūsų nervų tausojimą.

Dokumentai ir biurokratija (kas labiausiai erzina)

Kokių dokumentų reikia pagrindinių?

Tai yra pamatas. Jei dokumentų nėra, tai važiuoti negalima. Mums reikalingi vairuotojo pažymėjimas (tikrai galiojantis), techninis pasas, draudimo „Žalias kortelė“ ir, svarbiausia, CMR sąvada. Be CMR sąvados joks gabenas neįvyks, nes tai vienintelis dokumentas, kuris patvirtina, kad krovinių pervežimas į Vokietiją yra legalus ir užtikrina, kad turtas yra apsaugotas. Dar pridėkime galiojantį TACHO kortelę, jei mikroautobusas svorio kategorijoje, kai tai būtina. Be viso šio rinkinio vokietių pareigūnai mašiną tiesiog nenuvelyks toliau.

Ar reikia Ex1 dokumento, kai vežu seną mašiną?

Čia visada būna painiava. Žmonės sako „velnu seną mašiną, nereikia“, bet aš visada liepiu pasirūpinti. Ex1 reikalingas, jei mašina yra laikoma ne visiškai naudota arba turi trūkumų (pavyzdžiui, perdirbtas iš keleivinio į krovininį). Ypatingai jei mikroautobusas senesnis nei 10 metų. Aš vieną kartą nuklydau (taip, man taip pat nutinka) ir nenusipirkau Ex1 klientui, kuris vežė „Ford Transitą“ dalimis. Muitinėje sėdėjome šešias valandas. Geriau permokėti už dokumentus ir miegoti ramiai.

Kas daryti, jei techninis pasas baigėsi?

Tiesiog nekeliaukite. Nėra jokios kalbos. Vokietijoje techninės būklės patikra yra ritualas. Jei jie sustabdys seną mikroautobusą, kurio techninis pasas nebegalioja, ne tik kad baudą parašys, didžiausia bėda, kad mašiną gali konfiskuoti vietoje. Ir tada jums reikės rasti pinigų ir išpirkti ją ir gabenti atgal. Saugus mikroautobusų pervežimas į Vokietiją prasideda nuo to, kad techninė būklė yra 100 proc. tvirta. Neduokite vairuotojui galimybes prisižiūrėti į variklius po keliu.

O jei mašina iš nuomos?

Tuomet reikia notarinio įgaliojimo arba sutarties, kurioje aiškiai parašyta, kad įmonė leidžia išvežti mašiną už Lietuvos ribų. Nuomos sutartis lietuviškai dažnai nieko nebeišduoda Vokietijos policijai. Jie nori matyti vokišką arba anglų kalba išverstą dokumentą, kuris įrodo, kad vairuotojas turi teisę valdyti šį transporto priemonę. Be to, patikrinkite, ar draudimas užtikrina tarptautinius reisus, nes dažnai standartinės sutartys draudžia važiuoti toliau nei Baltijos šalys.

Ar sunku gauti „95“ kodą vairuotojui?

Jei mikroautobusas turi daugiau nei 8 vietas keleiviams (be vairuotojo), tai kodas yra privalomas. Be jo tai yra neteisėtas verslas. Dauguma mūsų vairuotojų jį turi, bet jei samdote savo vairuotoją, patikrinkite. Vokietijos keliuose dažnai stovi mobili punktai ir tikrina būtent šiuos dalykus. Baudos už tai tokios didelės, kad už jas nupirktumite naują mikroautobusą.

Kur dėti originalius dokumentus?

Jie turi būti pas vairuotoją kabinoje, o ne bagažinėje. Pirmas dalykas, ką policininkas klausia: „Dokumentai, bitte“. Jei vairuotojas pradeda ieškoti po lova arba sako, kad „kažkas juos įdėjo į dėžę“, tai neduoda jokių vilčių. Viskas turi būti po ranka, susitvarkyta ir paruošta parodyti akimirką.

Kelionės eiga ir realybė kelyje

Kiek laiko užtrunka nuvaziuoti iki Miuncheno?

Teoriškai apie 18-20 valandų, jei važiuojate per Lenkiją. Bet realybėje? Žiūrėkime, kokia situacija A2 autostradoje. Jei ten eismas stovi, tai gali užtrukti ir valanda ir ilgiau. Aš visada sakau klientams – nedėkite plaukų į šiaudą. Geriau, jei vairuotojas atvyks vėlai, nei jei bus nuskubėjęs ir padaręs avariją. Atstumai dideli, todėl mikroautobusų transportas į Vokietiją turi būti suplanuotas su atsargos laiku.

Kur geriau važiuoti – per Lenkiją ar Čekiją?

Mane asmeniškai per Lenkiją A2 keliau daugiau, nes važiuoja tiesiau, tačiau kokybė... štai ten kyla abejonių. Čekijoje keliai švaresni, bet yra daugiau kalnų, kuriuose mikroautobusai gali šilti, jei variklis silpnas. Jei jūsų mašina pilna krovinio (pvz., buities technikos), geriau rinktis lygesnį kelią, nors ir brangesnį dėl vinietės. (Žinoma, jei tai keleivinis mikroautobusas, tai Čekija gali būti patogesnė keleiviams).

Ką daryti, jei mašina suirs kelyje?

Tai blogiausias siaubas. Turime turėti sudarytą pagalbos sutartį su visa Europa. Vairuotojas skambina mums, o mes skambinam šaltinei. Prisimenu vieną atvejį, kai klientas vežė restorano įrangą ir prie pat Frankfurto atsisakė sankaba. Vairuotojas sėdėjo šaltame kabinoje 4 valandas, kol atvyko techninė pagalba. Jei neturite draudimo, ši paslauga kainuoja tūkstančius eurų.

Ar vairuotojas gali važiuoti 24 valandas?

Absoliučiai ne. Yra griežti tachografo reikalavimai. Po 4,5 valandų vairavimo jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Po 9 valandų – 11 valandų poilsio. Aš girdėjau istorijų, kai kai kurie „liaudiškai“ keliautojai užlipdo ant tachografo foliją, kad važiuotų toliau. Tai yra mirtinas nuodėmis. Vokietijai bauda už tai bus tokia, kad verslo nebeatsigausite. Kaip pasirūpinti saugiu mikroautobusų transportu į Vokietiją? Nedarykite tokios kvailystės.

Kiek kainuoja degalai?

Degalų kainos šokiruoja. Dabar, kai rašau šį tekstą, benzinas Vokietijoje brangesnis nei Lietuvoje, todėl dažniausiai prisipilame prie pat sienos Lenkijoje arba Čekijoje. Tačiau reikia žiūrėti, kad bakuose liktų pakankamai nuvaziuoti iki pirmos degalinės užsienyje, nes staiga gali užrišti eismą. Klientams dažnai sakau – verta įsiskaityti šias išlaidas į bendrą kainą.

Ar sunku rasti vietą iškrovai Vokietijos miestuose?

Labai sunku. Miestuose kaip Miunchenas, Berlynas ar Hamburgas, centrinėse vietose stovėjimas sunkvežimiams ar dideliems mikroautobusams yra draudžiamas. Reikia iš anksto susitarti dėl „Lieferschein“ (pristatymo vietos) ir užtikrinti, kad ten gali prieiti didelė mašina. Jei vairuotojas atvyks į gatvę, kurioje yra ženklas „Anlieger frei“ (tik gyventojams), gaus baudą.

O jei reikia paimti daug daiktų iš skirtingų vietų?

Tai vadinama „konsolidacija“ arba paprastai „painiava“. Kiekviena sustojimo vieta kainuoja laiką ir pinigus. Jei turite 5 adresai Berlyne, tai nebus atlikta per valandą. Reikia suprasti, kad vairuotojas nėra kurjeris, kuris šokinėja su dėžėmis. Jis padeda iškrauti sunkus daiktus, bet smulkmenų rūšiavimas gali trukti.

Pinigai, rizikos ir nepatogios tiesos

Kodėl kaina tokia skirtinga pas skirtingus pervežėjus?

Klausiate, kodėl vienas keliauja už 300 eurų, o kitas reikalauja 800? Atsakymas paprastas – rizika. Tas, kas važiuoja pigiai, greičiausiai neturi draudimo, vairuoja be poilsio arba jo mašina yra „katastrofa“. Žiūrėkime tiesiai į akis – jei jums svarbus krovinys, ieškokite normalios kainos. Saugus mikroautobusų pervežimas į Vokietiją negali būti pigus, nes degalai, alkoholio testai, draudimas ir atlyginimas kainuoja. Niekas nemoka iš savo kišenės.

Ar imate avansą?

Daugeliu atvejų taip. Jei reikia samdyti vairuotoją iš šalies arba pirkti bilietus lėktuvui (kai reikia parvežti mašiną be važiavimo), mes prašome užstatą. Nenoriu skambinti po to ir prašyti pinigų, kai jūsų mašina jau stovi prie namų. Tai paprasta pagarba tarp verslo partnerių.

Kas nutinka, jei klientas negali priimti krovinio?

Tuomet prasideda problemos. Vairuotojas laukia. Laukimas kainuoja. Paprastai suteikiame 1 valandą nemokamo laukimo, po to skaičiuojame valandinį mokestį. Vokietijoje stovėjimas mokamas beveik visur, todėl vairuotojas negali tiesiog „užstoti ant važiavimo juostos“. Jis turi rasti mokamą aikštelę.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo gavus prekes?

Nerekomenduoju. Per tuos 20 metų matęs esu viską. Krovinys atvyksta, klientas sako „pervesiu rytoj“, o rytoj neatsiliepa. Tada ką? Teismas? Per sienas? Tai ilgas ir brangus procesas. Geriau sudaryti sutartį ir sumokėti dalį iš anksto, o likutį – gavus prekes arba pavedimu prieš išvykstant. Taip saugiau abiems pusėms.

Kaip sužinoti, ar įmonė neapgaulininkas?

Patikrinkite jų internetinę svetainę (jei ji atrodo kaip iš 2000ųjų, tai pavojus), ieškokite atsiliepimų „Google Maps“ arba „Facebook“. Užduokite klausimą apie draudimą. Jei atsiliepime nieko nebeišsiaiškina arba vengia atsakyti – bėkite. Yra daug „firmų“, kurios vežia tik kol kasos nespustą, o paskui išsiformuoja.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Tik su draudimu. Mes ne kartą vežėme pianinus, menkus kūrinius, netgi serverius. Būtina viską užfiksuoti įkrovos metu – nufotografuoti būklę. Kai atvyksta į Hamburgą arba Miuncheną, vairuotojas vėl nufotografuoja iškrovą. Tai vienintelis įrodymas, jei dėžė buvo suplėšta kelionės metu (nors tai retai nutinka, kai įkrauta tvarkingai).

O jei aš tiesiog noriu, kad vairuotojas padėtų man persikelti?

Tai jau ne krovinių, o keleivių pervežimas. Reikia licencijos. Mes galime tai padaryti, bet tai brangiau ir reikalauja kitokio dokumento. Negalima tiesiog pasakyti „vežame daiktus“, o keliame penkis žmones su bagažu. Vokietijos policija tikrina, ar sėdimos vietos atitinka reglamentus. Nenaudokite krovinių pervežėjų kaip pigaus taksi – tai pavojinga ir nelegalu.

Smulkmenos, kurios užtikrina sėkmę

Ar reikia žiūrėti orus?

Žinoma, ypač žiemą. Jei tenką sniego lavinos arba ledas per Alpes (kai važiuojate per Austriją), kelionė gali užtrukti dieną. Vairuotojai mūsų yra patyrę, bet gamta yra neprognozuojama. Turite būti informuotas. Aš pats stebiu orus Kelne ir Miunchene prieš kiekvieną išvykimą.

Ką daryti su važiavimo kortelėmis (vinietėmis)?

Viskas turi būti nupirktta iš anksto. Lenkijos vinietė (e-Toll), Vengrijos (jei ten užeiname), Austrijos. Be to, reikia „Go-Box“ arba panašaus įrenginio mokėti už kelių naudojimą. Jei vairuotojas užuois „vieną“ be mokėjimo, bauda ateina paštą į Lietuvą po mėnesio su dvigubu baudos dydžiu.

Ar galima sekti mašiną realiu laiku?

Taip, mes įsirengėme GPS stebėjimo sistemas. Galite matyti, kur mašina stovi, kiek greičiu važiuoja ir kada sustojo pertraukai. Tai duoda ramybės. Nereikia buzinti vairuotojui kiekvieną valandą – pažiūrėkite telefone. Tai dabar standartas, jei norite užtikrinti transporto į Vokietiją kokybę.

Kas dėl alkoholio?

Nulis tolerancijos. Vokietijoje tai yra šventa. Vokietijos keliuose policija dažnai daro staigius patikrinimus. Jei vairuotojas nusipūtė bent 0,2 promilės, jis važiuoja į kalėjimą (nulepinama), o mašina konfiskuojama. Mes nedirbame su tokiais žmonėmis. Vieną kartą teko atšaukti visą reisą, nes vairuotojas vakare prieš išvykimą „susimaudė“. Geriau prarasti dieną, nei reputaciją.

Ar galima vežti gyvūnus?

Taip, bet tik su pasais. Negalima įsivežti šuns be vakcinacijos pažymėjimo. Be to, gyvūnas turi būti dėžėje arba pririštas, kad nešoktų po kabiną. Vairuotojas turi sutikti su tuo, kad kablyje jam bus draugų. Ne visi mūsų vairuotojai myli gyvūnus, tai reikia pasakyti iš anksto.

Ką daryti, jei pamiršau kažką įdėti į mašiną?

Jei vairuotojas jau važiuoja į Vokietiją, tai labai blogai. Galima jį pasivyti, tik jei jis dar neperėjo sienos, bet tai kainuoja. Geriausia daryti kontrolinį sąrašą (check-list) prieš išvykimą. Aš vieną kartą palikau savo rankinę su pinigais ant sandėlio stalo... važinėjau be pinigų iki Rygos. Taip pat ir jūs – patikrinkite visus ertmes.

Kaip elgtis su muitine?

Keliaujant į Vokietiją (ES viduje) muitinės paprastai nėra, tačiau gali būti kontrolė. Jei vežate daug elektronikos (pvz., 20 naujų telefonų), tai gali būti įtariama prekyba be leidimo. Geriau deklaruoti, jei vertė didelė. Nekurkite problemų sau. Esu girdėjęs istorijų, kai žmonėms tiesiog konfiskuodavo prekes už bandymą įvežti prekybiniu kiekiu kaip asmeninį naudojimą.

O jei reikia parvežti mašiną, kuri nevažiuoja?

Tai vadinama „techninė pagalba“. Mes turime specialią priekabą, kuri tempia sugedusius mikroautobusus. Tai brangiau, nes reikia dviejų vairuotojų arba specialios technikos. Negalima tempti paprasta virve – tai nelegalu ir pavojinga. Kaip pasirūpinti saugiu mikroautobusų transportu į Vokietiją, jei mašina negali judėti? Šaukiate profesionalų su priekaba.

Ar galima vežti nelegalius daiktus?

Klausimas bjaurus, bet reikia paklausti. Ne. Mes nevežame narkotikų, ginklų be leidimų, pavogto turto arba prekių, pažeidžiančių autorines teises. Jei bandysite įsprausti kažką tokio į dėžę uždengtą grindimis, mes tai pastebėsime (įkrovos metu tikriname). Jei policija ras tai mūsų mašinoje, atsakome ne tik jūs, bet ir mes.

Kaip susitarti dėl grąžinimo?

Daugelis klientų klauso, ar vairuotojas gali juos parvežti atgal. Taip, galime. Tai vadinamas „kabotažas“. Reikia tik suderinti grafiką, kad vairuotojas nevažiuotų tuščiais atgal toli. Jei atgal kelią užtikrina kitas užsakymas, kaina gali būti žymiai palankesnė.

Ką daryti, jei vairuotojas prarado raktus?

Tai nutinka. Žmonės yra žmonės. Tada turime kreiptis į pagalbos tarnybą, kurie atidaryta duris. Tai užtrunka valandą-dvi. Klientui tai nepatogu, bet mes padengiame nuostolius, jei tai mūsų kaltė. Jei jūsų (pavyzdžiui, paėmėte raktus iš jo rankų ir pamiršote), tai apmokate patys.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai neprivaloma, bet labai pagerbianti. Lietuviai vairuotojai dirba sunkiai, miega kabinoje, valgo ledų. Jei jums padėjo iškrauti sunkus pianinus ir netyčia nebuvo įbrėžti sienos, 20-50 eurų arbatpinigių padarys juos laimingais. Jie tikrai to nereikalauja, bet tai žmogiškas poelgis.

Galiausiai, kuo skiriasi „buitinis“ pervežimas nuo verslo?

Dokumentais. Buitiniu atveju dažnai važiuojame „krovininio“ režimu, t.y. su CMR. Verslo atveju viską reikia fiksuoti sąskaitose-faktūrose. Jei esate įmonė, padarykite tai teisingai, kad būtų išskaitoma PVM. Mums visiškai nerūpi, kas jūs esate – svarbu, kad viskas būtų tvarkingai suvesta sistemoje.

Išvada

Viskas apie tai, kas atrodo paprasta, iš tiesų susideda iš tūkstančių smulkmenų. Nuo to, ar vairuotojas gerai išsimiegojo, iki to, ar vinietė užfiksuota sistemoje. Aš stengiuosi būti nuoširdus su jumis, nes nusibodo girdėti istorijas apie tai, kaip žmonėms pradingo mašinos arba pinigai. Jei klausote, kaip pasirūpinti saugiu mikroautobusų transportu į Vokietiją, atsakymas paprastas: raskite žmones, kurie nebijo sakyti tiesą apie rizikas ir kainas, o ne tik žada „auksinius kalnus“. Pasitikėkite savo intuicija, patikrinkite dokumentus ir būkite kantrūs – keliai yra neprognozuojami, o mes čia tam, kad jums padėtume tą kelią įveikti.