Kaip pasiruošti persikraustymui mikroautobusu į Vokietiją: Vadovas iš vidaus

Per beveik dvidešimt metų, kuriuos praleidau kelyje, mačiau viską – nuo sofa, iškritusio iš užverstos „Gazelės“ ties Kaunu, iki liūdnų veidų, kai muitininkas Vokietijoje klausia, kuris daiktas yra „asmens vartojimo“ prerogatyva, o kuris – nelegalus importas. Žmonės dažnai galvoja, kad persikraustymas mikroautobusu į Vokietiją yra tik užkrauti daiktus ir važiuoti, tačiau realybė yra šiek tiek kompleksiškesnė, ypač jei norite išvengti nervų suirimo ir tuščių pokalbių su pareigūnais. Štai paprastas (net šiek tiek nuo šono) žinynas, kaip tai padaryti taip, kad kablys nepalūžtų o vidury, o orentyrai nešoktų į aukštesnį dešimtuką.

Susiruošimas ir dėžės (kas veikia nervus)

Kokia dėžė geriausia tinka persikraustymui?

Nenaudokite plastikinių dėžių iš parduotuvės, jos slysta ir sučiuožia kaip roikštės ant ledo. Geriausiai turi storos, penkiųjų sluoksnių kartoninės dėžės, būtent jūsų mašinos ratai nesukels chaoso. Viena vertus, kai dėžė suminkštėja, tenka laikyti visą krūvą rankomis, kita vertus – jei ant viršaus uždėsite something sunkų, viskas sudužties. Pasitikėkite manimi, gera dėžė pusę reikalo išsprendžia, o kita pusė – tai geras klijų kiekis, kai juos sulipdo.

Ar tikrai reikia išmontuoti baldus?

Absoliučiai taip, nebent jūsų mikroautobusas yra 8 metrų ilgio ir turi pakėlėją (kas retai pasitaiko įprastam „persikraustymui mikroautobusu į Vokietiją“). Lova ar spinta, kurios nenuimti rėmai, užims pusę vietos ir viską įstrigs tarp sienelių. Kartais vairuotojai gali įkišti ir taip, bet tada rizikuojate ne tik sugadinti baldą, bet ir įstrigti pervežant pro angą arba vėliau negalėti nieko ištraukti Vokietijos pusėje.

Kaip užpakuoti trapų daiktą, pavyzdžiui, indus?

Popieriaus rankšluosčiai yra geri, bet burbuliukų plėvelė (bubble wrap) yra karalius. Nenaudokite laikraščių – juose dažniausiai būna daug rašalo, o jums po kelionės nepatiks rankose juodus indus skalbti. Susukite kiekvieną lėkštę atskirai, o tada visas grupę uždėkite į dėžę vertikaliai, ne horizontaliai, tada jie neplis, jei kas nors staiga stabdos kelyje.

Ar reikia pasirašyti inventoriaus sąrašą?

Be abejo, tai ne formalumas, o jūsų draugas. Be sąrašo jūs neįrodysite, kad jums nebuvo pavogtas brangus televizorius ar „Sony“ garso kolonėlė. Parašykite viską, net tą seną dviratį, kuris stovi balkone jau penkerius metus – kai sužinosite, kaip pasiruošti persikraustymui mikroautobusu į Vokietiją, suprasite, kad detalumas svarbiausias už viską.

Ką daryti su daiktais, kuriais nebeinašu?

Geriausia atsikratyti jų dar Lietuvoje. Nešioti pusės buto šiukšles per visą Europą nėra protinga, degalai tuo brangiau. Ką aš sakau (iš patirties) – išmeskite, duokite kaimynams arba parduokite „Olx“ už simbolinę kainą, bet neneškite to į Vokietiją, ten šiukšlių ivežimas kainuoja pinigus.

Dokumentai ir muitinė (biurokratinis siaubas)

Kokius dokumentus reikia tur�ti savaeigiui asmeniui?

Jums reikės asmens dokumento (pasas ar ID), vairuotojo pažymėjimo (jei vairuojate patys) ir transporto priemonės apdraudimo „Žalios kortelės“. Be to, jei automobilis ne jūsų, būtina galiojanti notarine įgaliojimo forma, kitaip muitinėje Vokietijoje gali sukryžiuoti rankas ir sakyti, kad automobilį vagiate.

Ar turiu deklaruoti turtą muitinėje?

Jei tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesių, tai dažniausiai ne. Tačiau jei vežate naują, su etiketėmis, dulkių siurbliuką ar trejas naujas „Adidas“ batų dėžutes, gali tekti sumokėti PVM ir muito mokestį. Muitininkai (customs officers) yra protingi žmonės, jie mato skirtumą tarp naudoto ir parduotuvės prekės.

Kas yra T2L dokumentas ir ar jis būtinas?

Tai dokumentas, patvirtinantis, kad prekės yra ES laisvosios apyvartos prekės. Paprastai, jei vežate naudotus daiktus iš Lietuvos (ES) į Vokietiją (ES), jums jis nereikalingas. Bet aš visada patariu pasidomėti, jei vežate brangią techniką be pirkimo čekių – kartais pareigūnai gali būti įniršę ir reikalauti įrodymų. (Nemanau, kad reikia, bet geriau būti sausam).

Ar vokiškas adresas svarbus išvykstant?

Taip, labai svarbu net jei dar neturate buto. Jei nieko neturite, galite nurodyti draugo ar net viešbučio adresą, bet tikslas turi būti aiškus – negali tiesiog važiuoti „į Vokietiją“ be tikslo. Muitinė dažnai klausia: „Kur einate?“ ir atsakymas „ieškoti gyvenamos vietos“ juos nebūtinai patenkins.

Kas, jei vairuotojas yra trečiasis asmuo?

Tada jis turi turėti dokumentus, patvirtinančius, kad jis veža jūsų daiktus legaliai – sutartį ar įgaliojimą. Kartais žmonės samdo „birus“ iš skelbimų, kurie neturi jokių dokumentų, o tais sunkiais akimirkais galiu pasakyti, kad tai didelė rizika.

Vokietijos niuansai, apie kuriuos niekas nesako

Ar Vokietijoje galima stovėti kur nors su mikroautobusu?

Jūsų tikslas yra rasti vietą su „Ladezonen“ ženklu, skirta krovininiams automobiliams, o paprastame miesto kvartale stovėti negalima. Vokietijos policija yra labai greita, o baudos (Geldbußen) už neteisėtą stovėjimą gali siekti šimtus eurų, todėl kaip tik nustojęs galvoti, kaip pasiruošti persikraustymui mikroautobusu į Vokietiją, pradėkite galvoti apie legalų parkavimą.

Ar sunku užukti į senus namus?

Labai sunku. Vokietijos miestuose gatvės dažnai siauros, o namai turi staigius posūkius ir vamzdžius, iššokusius iš sienų. Reikia tiksliai išmatuoti aukštį ir plotį, kitaip jūsų variklio dangtis gali tapti aksesuaru ant rūsio įėjimo lubų.

Kaip elgtis su kaimynais, kai kraunama?

Vokiečiai mėgsta tvarką (Ordnung), o triukšmas sekmadieniais yra tabu. Jei pradėsite mušti dėžes į mikroautobusą 7 valandą ryto sekmadienį, policija atvyks greičiau nei jūs spėsite pasakyti „Guten Morgen“. Gerbkite ramybės laiką, kitaip turėsite problemų ne su daiktais, o su kaimynų susirūpinimu.

Ar reikia mokėti už vietą iškraunant?

Jeigu mieste – dažnai taip, ypač jei užimate vietą mokesčio zonoje arba specialioje krovininės zonoje su laikmačiu. Užsisakykite vietą iš anksto (Anwohnerparken), tai kainuoja keletą eurų, bet sutaupo nervų. Be to, kai kalbame apie tai, kaip pasiruošti persikraustymui mikroautobusu į Vokietiją, piniginiai nuostoliai dėl baudų nėra planuojami.

Ar reikia „Ummeldung“ (registracijos) iš karto?

Jums reikės užsiregistruoti gyvenamojoje vietoje (Einwohnermeldeamt) per 2 savaites. Tai nėra tiesiogiai susiję su važiavimu, bet jūsų adresas taps oficialus, todėl visi siuntimai ar dokumentai pradės važiuoti ten, kur tikrai gyvenate, o ne į draugo butą.

Kainos, mokesčiai ir kodėl pigu dažnai būna brangu

Kiek gali kainuoti toks persikraustymas?

Priklausomai nuo to, kiek turite daiktų (m³) ir kokio atstumo (pvz., iš Vilniaus į Berlyną ar Miuncheną), kaina svyruoja nuo 800 iki 2000 eurų. Skamba keistai, tačiau kiekvienas atvejis individualus – jeigu reikia įvežti daug daiktų (pilna „Ford Transit“ 20m³), tai bus brangiau, o jei tik kelios dėžės – pigiau.

Ar reikia mokėti už kelią (mokestis už naudojimąsi keliu Vokietijoje)?

Lengvieji automobiliai Vokietijoje neturi mokesčio už kelius (mokesčio už naudojimąsi keliu Vokietijoje), tačiau sunkesniems transporto priemonėms (virš 3,5 tų) reikia mokėti mokesčius. Dėl to dažniausiai mikroautobusai ( kurie yra po 3,5 t) važiuoja nemokamai, tačiau aš visada patariu patikrinti svorį, kad nebūtų nemalonumų su „Toll Collect“ sistema.

Kodėl kainos skiriasi tarp firmų?

Kai kurios firmos vežia dalinius krovinius (grupiniai pervežimai) ir tai atiduoda pigiau, bet jūs turite palaukti, kol jems surinks pilną mašiną. Kiti siūlo „Direct“ – tada jūs mokate už visą mašiną, bet daiktai atvyksta greičiau. Jei skubate, mokėkite už greitį, jei ne – taupykite pinigus ir laukite.

Ar degalai įskaičiuoti į kainą?

Dažniausiai taip, tačiau visada klauskite, ar kaina yra „All Inclusive“. Yra firmų, kurios rašo mažą kainą, o paskui papildo degalus, kuro priedėlius ar „Greitąją užklotą“ vairuotojui. Aš vieną kartą mačiau, kaip klientas gynėsi nuo papildomų 150 eurų už kuro priedėlį, kurio nebuvo sąskaitoje.

Ar verta klausti nuolaidos?

Visada verta pabandyti, ypač jei persikraustote ne vasaros sezono metu. Firmos dažnai turi „užpildytas graph“ savaitgaliais, o vidurio savaitę gali pasiūlyti nuolaidą, kad tik užpildytų mašiną. Nieko neprašius – negausi.

Kelionės eiga ir vairuotojai (žmonės visgi)

Kiek laiko trunka kelionė?

Įprastai į centrines Vokietijos vietas (pvz., Frankfurtas, Hanoveris) važiuojama apie 12–14 valandų su poilsio pertraukomis. Tiesioginė (Direct) kelionė gali trukti ilgiau, jei vairuotojas turi laikomąjį poilsį, todėl nereikia spausti jį vairuoti be sustojimų – tai yra nelegalu ir pavojinga.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Dauguma firmų to nedaro dėl draudimo sąlygų, tačiau kai kurie leidžia jei sutinkate pasirašyti atsakomybės dokumentą. Aš asmeniškai nepatartų – vairuotojai nori ramiai važiuoti, kalbėti su giminaičiais ar klausyti muzikos, o jūsų buvimas gali juos nervinti ar klaustinėti per daug.

Kas daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Pirmiausia neskubėkite panikuoti – kelyje viskas įvyksta: eismo įvykiai, uždarytos kelionės dėl statybų ar net tiesiog blogas oras. Susisiekti su dispečeriumi ir gaukite tikslų laiką, bet šauktis į telefoną tikrai nepadės, tik pablogins situaciją.

Kaip užtikrinti, kad vairuotojas nebus „alkoholis“?

Pasirinktikite patikimas, įtakingas pervežimo įmones, kurios turi gerą reputaciją. Negeriau, kai pasamdytas vairuotojas iš „gėrimo“ skelbimo atvyksta į pusę nakties ir jūs matote, kad jis nekalba aiškiai. Geriau pasakykite „ne“ iš karto, nors gana keista jausti tokį kvapą.

Ar reikia maitinti vairuotoją?

Jei tai nenurodyta sutartyje, paprastai ne, tačiau jei jis praleidžia naktį kelyje ar laukia, kol jūsų daiktus kraunate, tai mandagu pasiūlyti kavos ar užeiti į užeigą. Tai gali padaryti jį maloniausiu ir labiau pasirengusiu padėti su sunkiais daiktais, o ne tik su ratukais.

Kas gali suklysti (ir dažnai suklysta)

Kas nutinka, jei sugenda mikroautobusas?

Tada jūsų daiktai stovi kelio šalyje, o reikia rasti kitą transportą. Geros firmos turi draudimą „Kasko“ ir galimybą pasiųsti kitą mikroautobusą iš artimiausio miesto. Blogiausia, kai vairuotojas pasako: „Aš nežinau, ką daryti“, o tu turi skambinti į pagalbos tarnybą.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Nedidelėse, patikimose firmose – ne. Bet jei pasitikite „kirpėjais“ (tokia ispanų kalba žodis reiškia kirpėjus, bet čia turiu galvoje apskritai neprofesionalus), o daiktai nėra uždėti į sandėlį, tai rizikuojate. Todėl būtinai palaikykite ryšį ir nedėkite pinigų ar brangių daiktų į neužrakintas dėžes.

Kas jei Vokietijos pareigūnai sustabdo mašiną?

Jiems dažniausiai rūpi dokumentai (T2L ar pasas) ir svoris. Jei viskas tvarkoje – jie tiesiog patikrina ir leidžia važiuoti toliau. Jei mašina perpulta – gali būti bauda ar reikalavimas iškrauti dalį krovinio į kitą automobilį.

Ar reikia gerti vandenį iš bakelio?

Nemanau, kad tai susiję su persikraustymu, bet priežiūrai svarbu. Jei vairuotojas sako, kad variklis perkaista, o jis nevartoja radiatoriaus skysčio – tai blogas ženklas. Geriau pasirūpinkite, kad transporto priemonė būtų techniškai tvarkoje.

Kaip elgtis su smulkiais sužalojimais (įbrėžimais)?

Patikrinkite būklę prieš išvykstant ir prieš atvykstant. Jei pamatote naują įbrėžimą ant mikroautobuso šono – nufotografuokite ją ir praneškite vadovui. Jums jūsų baldai nėra atsakingi už marškinėlius, bet už jusų daiktus – taip.

Galutiniai patarimai ir išvados

Viskas šitoje srityje suskamba paprastai, kol nepateki į realią situaciją su rūko juosta Lenkijoje ar užstrigusiu sunkvežimiu priešais. Kaip pasiruošti persikraustymui mikroautobusu į Vokietiją – tai ne tik dėžių lipimas, bet ir psichologinis pasiruošimas, kantrybės bei logistinės strategijos klausimas. Naudokite štą informaciją, pasitarkite su patyrusiais vairuotojais ir, svarbiausia, nebijokite klausti klausimų, kol pasirašote sutartį. Gerai suplanuotas kelias – tai pusė sėkmės, o kita pusė – tai tikrai ramios naktys naujame namuose be nerimo dėl dingusių daiktų.

Jeigu vis dar abejojate arba jums atrodo, kad tai per sudėtinga – tiesiog susisiekti su mumis, mes padėsime išvengti tų bėdų, kuriuos aš mačiau savo karjeroje.