Kaip pasiruošti persikraustymui iš Vokietijos į Lietuvą patiems? Vadovas iš vidaus

Taigi, nusprendėte grįžti ar išsikraustyti? Puiku. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo degtų vilkikų iki prarastų pianinų. Dažnai žmonės klausta, kaip pasiruošti persikraustymui iš Vokietijos į Lietuvą patiems, nes firmai nori už tai imti astronominių sumų. Žinau, pirmiausia giliai įkvėpkite. Tai nebus lengva, o tiesiog... pavojinga jūsų nugarai, bet jei taupybite – tai vienintelis kelias. Čia nėra mokslas, bet yra būtinybė žinoti keletą niuansų, kurie sušvelnins šią siaubingą patirtį. Sėkmingas persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą priklauso ne nuo to, kiek turite pinigų, o nuo to, ar nepakelsite nugaros pirmąją valandą.

Viskas apie tai, kaip pasiruošti persikraustymui iš Vokietijos į Lietuvą patiems: pradžia

Kada geriausia pradėti rinkti dėžes?

Nežiūrėkite į kalendorių ir laukite idealios dienos. Pradėkite šiandien. Vokietijos prekybos centruose, tokiuose kaip „Kaufland“ ar „Rewe“, dažnai galima rasti nemokamų dėžių tiesiai po parduotuve, bet jos dažnai būna sutraiškytos. Aš asmeniškai visada patariu nuvažiuoti prie statybų aikštelių arba klausti mažesnių parduotuvių vadovų, jei jie neturi ką daryti su iškrautomis dėžėmis.Vienam standartiniam 1-2 kambarių butui jums reikės maždaug 20–30 dėžių, o jei turite daug knygų – dar daugiau. Nenaudokite per didelių dėžių, nes jas neįmanoma nešti (taip, teisingai, skamba banaliai, bet visi tas klaidą padaro).

Ar verta pirkti naujas dėžes ar rasti naudotas?

Jei planuojate kažką kruopščiai pasiruošti persikraustymui iš Vokietijos į Lietuvą patiems, pinigus geriau skirkite ne į dėžes, o į klijų juostą. Naudotos dėžės, jei jos tvirtos (pvz., po vyno ar bananų), yra puikios. Naujų perkimas yra prabangus, kai galima jas gauti nemokamai. Vienintelis išimtinis atvejis – kai perkate specialias dėžes drabužiams, kurios turi strypą ant viršaus, tačiau ir toms galima rasti alternatyvų. Dažniausiai žmonės tiesiog perka per daug padangų pakuotės dėžių, kurios pusiau suyra pakrovimo metu.

Kaip teisingai pažymėti kiekvieną dėžę?

Nerašykite tiesiog „virtuvė“. Parašykite „Virtuvė: keptuvės, indai, miltai“. Pasitikėkite manimi, kai atvyksite į Lietuvą ir pradėsite ieškoti arbatinuko pietums, o jis bus dėžėje pažymėtoje „balkonas“, įsižiebsite. Naudokite kelias spalvas – raudona virtuvei, mėlyna miegamajam. Be to, pažymėkite dėžę, kurioje yra svarbiausi daiktai (patalynė, vonios reikmenys, tualeto popierius). Pirmą naktį Lietuvoje nenorite kabintis po visą vagoną su žibintuvėliu ieškodant šukų.

Ką daryti su baldais, kurie neišsikrauna?

Tai viena didžiausių bėdų. Jei baldai turi skyrius, juos reikia išardyti. Tiesiog neįsivaizduoju, kaip tuos didžiulius „IKEA“ spintas galima pervežti surenkamas – jos sugers visą vietą sunkvežimyje. Paimkite atsuktuvą ir išsirinkite duris, stalviršius, lentynas. Visus varžtus ir plokštes suklijuokite prie pačio baldo lipnia juosta. Buvo atvejis, kai klientas visus varžtus metė į vieną maišelį, o jis pasimetė kelionės metu... Gerai, kad prie to paties baldo buvo lipdukas (aš juos visada užklijuoju užsakovams), kad ir taip padėjo surinkti atgal.

Ar reikalingas inventoriaus sąrašas?

Absoliučiai taip. Tai ne joks formalumas, o jūsų nervų taupymas. Užsirašykite, kas yra kurioje dėžėje. Galite padaryti nuotraukas su telefone, atidarius dėžę. Jei dings kažkas brangaus (o tai kartais nutinka, ypač jei naktį sustosite prie keisto poilsio aikštelio Lenkijoje), turėsite įrodymų draudžiui (jei jį įsigijote). Be to, kraunant iškrovą Lietuvoje žinosite tiksliai, ką reikia nešti į namus pirmiausia, o kas galėtų laukti garaže.

Ar verta vežti senus dalykus?

Atsakykime sau tiesiai: ar tu tą seną sofą, kurią šunių nukando dar prieš dešimt metų, tikrai reikia Lietuvoje? Krovinius iš Vokietijos vežti brangu, o kiekvienas kilogramas reiškia daugiau degalų. Persikraustymas iš Vokietijos į Lietuvą patiems yra puiki proga atsikratyti nereikalingų daiktų. Vokiškose „Sperrmüll“ dienose daug kas paduoda gerus daiktus, o čia mes juos bandome nešti per visą Europą. Išsiųskite drabužius labdarai, senus baldus palikite gatvėje su užrašu „Zu verschenken“ – juos išveš per valandą.

Dokumentai ir Vokietijos biurokratija persikraustant

Kada reikia išsiregistruoti iš buto Vokietijoje (Abmeldung)?

Tai pirmas ir svarbiausias žingsnis. „Abmeldung“ padaryti turite būtent tada, kai išvykstate, ne prieš mėnesį. Jei išsiregistruosite per anksti, jums gali nutrūkti draudimas ar netgi reikės grąžinti pinigus už radijo mokesčį ( Rundfunkbeitrag ), kurį sumokėjote už visus metus iš anksto. Eikite į „Bürgerbüro“, paimkite popierių (arba padarykite tai tiesiogiai internetu, jei jūsų miestas tai leidžia) ir saugokite tą lapą. Be jo neįvežsite mašinos Lietuvą be mokesčių. Ir negalvokite, kad „nobody cares“ – vokiečai moka very carefully.

Kas daryti su šiukšlinėmis (Müll) išvykimo metu?

Nepalikite jų virtuvėje. Vokiški šeimininkai yra labai griežti dėl tvarkos ir gali nuskaityti iš jūsų „Kaution“ ( užstatą ) visus pinigus už valymą. Jei liko šiukšlių, nuvežkite į artimiausią konteinerį (žiūrėkite, kad nebūtų uždrausta) arba į „Wertstoffhof“. Ypač stenkite nepalikti stiklinių butelių – skambantis triukšmas gali erzinti kaimynus. Kartais irgi nepykite, bet kai matau, kaip žmonės užpildo svetainę maišais, aš tiesiog verkčiau. Tvarka turi būti.

Ar galiu vairuoti vokišką mašiną su lietuviškais numeriais?

Jei jūsų mašina yra užregistruota Vokietijoje ir dar neatsiregistruota, jos su lietuviškais numeriais vairuoti negalite, net jei einate tiesiai į Lietuvą. Tai yra draudžiama ir gali baigtis didelėmis baudomis bei mašinos konfiskavimu (tikrai galiu pasakyti, policija ant A6 autostrados tą labai mėgsta tam tikrose vietose). Jūs turite gauti vokiškus „Export“ numerius (raudonus) arba vairuoti su senais numeriais, turint galiojantį „Abmeldung“ lapą ir techninę apžiūrą (TÜV), kurios galiojimo laikas baigiasi tą pačią dieną.

Kaip nutraukti interneto ir telefonų sutartis?

Perskaitykite savo sutartį daugiausia dėmesio skirkite „Kündigungsfrist“ terminui. Dažniausiai tai 3 mėnesiai. Jei pranešite per vėlu, teks mokėti dar mėnesį ar du. Kai kurioms firmoms (ypač „Deutsche Telekom“) užtenka pateikti „Umzugsbescheinigung“ (persikraustymo pažymėjimą) iš „Einwohnermeldeamt“, kad nutrauktų sutartį be baudų nedelsiant. Nedelskite su tuo, kitaip pinigai liks vokiečių kišenėse.

Ką daryti su „Kindergeld“ pašalu?

Jei vaikas su jumis keliauja į Lietuvą, „Kindergeld“ teisė gali baigtis, jei nebeliksite dirbti Vokietijoje. Privalote pranešti „Familienkasse“ apie išvykimą. Jei užmiršite, vėliau gausite reikalavimą gražinti išmoktas pinigus (tikrai to nenorite, sumos būna šokinėjančios). Vienas mano klientas taip padarė... na, teko mokėti tūkstančius atgal. Geriau parašykite laišką iš karto, kai tik išsiregistruojate.

Ar reikia versti lietuviškus dokumentus į vokiečių kalbą?

Jei atiduodate raktus šeimininkui, gali reikėti lietuviško paso ar vairuotojo pažymėjimo kopijos (jei jis to paprašo, kadangi turi patikrinti, kas gyveno). Bet dažniausia jiems užtenka „Abmeldung“. Tačiau jei gaunate kokius nors dokumentus iš Lietuvos (pvz., darbo sutartį, jei ten dirbsite toliau), gali tekti versti. Geriau pasidomėkite „vereidigte Übersetzer“ reikalavimais jūsų konkrečiu atveju, nors dažniausiai nėra būtina.

Ką daryti su technine apžiūra (TÜV)?

Jei mašinos „TÜV“ galiojimo laikas baigiasi kelionės metu arba tą dieną, kai išvykstate, jūs negalite ja važiuoti viešais keliais (net kelionės į Lietuvą). Tai labai griežta. Turite arba pratęsti TÜV Vokietijoje (jei laikas dar neišėjo), arba nuvežti mašina tralą (kas brangu). Pasitikėkite, geriau pratęskite tai mėnesiui anksčiau, nes sulaikyti ant A9 autostrados dėl pasenusios techninės nėra malonus patyrimas.

Sunkvežimio nuoma ir vairavimas kelionėje

Kur geriausia išsinuomoti sunkvežimį Vokietijoje?

Nenaudokite didžiųjų kompanijų, jei norite sutaupyti (pvz., „Sixt“ gali būti per brangi). Žiūrėkite į vietines firmas, kurios dirba su perkraustymais („Umzugswagen“). Dažnai jos turi geresnes kainas ir nereikalauja šimto dokumentų. Tačiau įsitikinkite, ar į kainą įeina draudimas (Kasko), ir kokia yra franchise (privaloma dalis). Buvo atvejų, kai žmonės nuomavosi pigiau, o paskui užbrėžė garažo stulpą ir turėjo mokėti tūkstantį eurų.

Ar reikia turėti specialų vairuotojo pažymėjimą?

Jei sunkvežimis, kurį nuomuate, yra mažesnis nei 3,5 tonos (pvz., 3,5t „Ford Transit“), ir jūs vairuojate B kategoriją, tai jums nereikia jokių papildomų leidimų. Tačiau jei pasirinksite 7,5 tonų sunkvežimį (o jį gali nuomoti asmuo su C kategorija tik su 95 kodu), turėsite patikrinti savo teises. Dažniausiai persikraustymui iš Vokietijos į Lietuvą patiems pakanka 3,5 tonų automobilio su pakaba. Jis talpiai užteks dideliam butui.

Kaip elgtis su kuru (Diesel vs AdBlue)?

Dauguma modernių sunkvežimių važiuoja dyzeliu ir reikalauja AdBlue skysčio. Išsinuomodami automobilį, paprašykite, kad jūsams parodytų, kur užpilti AdBlue, ir patikrinkite, ar jo pakanka. Jei jo baigsis, automobilis tiesiog sustos ir nebeveiks. Ir tai nutiks pačiame blogiausioje vietoje, pvz., Lenkijos autostrados viduryje. Taip pat nepamirškite, jog degalų bakelį dažnai reikia grąžinti pilną (kaip ir įprastai nuomojant automobilius), o kurą Vokietijoje brangiau už Lietuvoje.

Ar sunkvežimis užsuka į standartines degalines?

Žiūrėkite į aukštį. 3,5 tonų sunkvežimis paprastai praeis, bet didesni (arba su aukštu pavėsiu) gali nešliužti pro degalinių arkus. Vokietijoje daugelyje vietų yra ribojimai (2,0m ar 2,2m). Jei užbraižysite kėbulą į arką, jums teks mokėtie už viską pačiam. Geriau sustokite didžiuosiuose sankryžos kompleksuose („Autohof“), kur yra specialios zonos sunkvežimiams. Ten ir kuras pigesnis, ir maistas geresnis.

Ką daryti, jei pasigesta vietos dėžėms?

Jei supakavote viską, o dar liko pusė svetainės, neturėtumėte griebti viršaus ir versti dėžių. Pavojinga. Jei tik galima, prikabinkite priekabą (jei vairuotojo pažymėjime to leidžia – BE kategorija). Jei ne... reikės padaryti antrą kelionę arba pasikviesti draugą su tentu. Aš mačiau, kaip vienas vyras užpyldė dėžes per stogą, važiuodamas per kalnelį jas prarado ant autostrados. Negerai.

Ar reikia žieminės padangos vairuojant per lapkričį?

Vokietijoje tai yra griežtas įstatymas („Obligatorische Winterreifen“). Jei nuomate sunkvežimį žiemą, įsitikinkite, kad jame stovi žieminės padangos (su M+S žyme). Policija gali sulaikyti ir uždrausti važiuoti toliau. Taip pat atkreipkite dėmesį į kalnų perėjas, jei važiuosite per Bavariją ar Čekiją – ten gali reikėti grandinių, nors 3,5 t sunkvežimiui dažniausiai nėra privalomos, bet tikinu, geriau turėti.

Kur saugiai praleisti naktį kelionės metu?

Nenaudokite atsitiktinių miškelių prie kelio Lenkijoje (nors ir gundu). Geriau sustoti užmokėtose stovyklavietėse arba „Truckstop“ aikštelėse, kur yra saugumo kalnėlės. Sunkvežimių plėšikavimas nėra toks paplitęs kaip anksčiau, bet jis vis dar egzistuoja. Ypatingai saugokite dėžes su elektronika – jos turėtų būti viduje sunkvežimio, o ne „pavėsyje“, jei jis atidaromas iš išorės. Jei turite kelią per Varšuvą, ten eismas tikras chaosas, taip pat planuokite laiko atsargas.

Ką laukia Lietuvos muitinėje ir kitoje pusėje

Ar turiu deklaruoti dalykus Lietuvoje?

Jei daiktai naudoti ir asmeniniai, mokesčių mokėti nereikia (tai yra „transfer of residence“ procedūra). Tačiau rekomenduoju turėti sąrašą (tą patį, kurį darėte pradžioje). Jei daiktų daug (kaip verslui) arba jie nauji (su etiketėmis), muitininkai gali susidomėti. Pasakykite tiesą – „persikraustau“. Jei klausia, ar parduosite, – sakykite, kad ne, asmeniniam naudojimui. Melavimas gali baigtis bauda ir konfiskavimu (tikrai nepatarčiau pulti į kišenę).

Kas su tabaku ir alkoholiu?

Standartinės normos galioja visiems, nors esate persikraustęs. Negalite vežti 200 degtinės butelių „dovanoms broliui“. Jei turite daugiau nei įprasta, tai bus laikoma prekyba. Žiūrėkite, jei turite didelį kiekį (pvz., 10 litrų degtinės), geriau deklaruokite ir mokėkite mokestį, nei bandykite paslėpti. Muitininkai turi „noses“ ir sužinoja. Buvo atvejis, kai vyras bandė užmaskuoti du degtinės šokus tarp drabužių... baigėsi liūdnai.

Ką daryti su gyvūnais?

Jei vežate šunį ar katę, jis turi turėti mikrochipą, pasą (EU pasą) ir paskutiniąją raupų vakcinaciją (ne senesnę kaip 21 dieną, bet ne senesnę kaip metus). Lietuvos muitinėje jų retai kada tikrina išsamiai, jei viskas tvarkoje, bet jei trūksta mikrochipo – nepraleis. Taip pat nepamirškite, kad toli važiuojant gyvūnui reikia vandens ir galimybės išeiti. Neliudokite jį kelyje visą dieną, tai yra žiauru (ir dažnai matau tokius vaikus vairuotojus... štai dėl to aš ir nemėgstu žmonių).

Ar sunkvežimis gali važiuoti Lietuvoje be tam tikrų leidimų?

Jei tai įprastinis 3,5 t sunkvežimis, važiuokite ramiai. Jei didesnis – reikės leidimų. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad Lietuvoje yra griežti greičio ribojimai gyvenvietėse (dažnai 50 km/h, o prie mokyklų net 30 km/h). „Muitinė“ ar policija prie pat sienos (Kybartai arba Lazdijai) dažnai tikrina sunkvežimius dėl svorio. Nenupilkite per daug svėrio (nors su buto daiktais sunku viršyti 3,5 t, nebent tu turi kelis tonų knygų).

Kaip greitai išsiregistruoti mašiną Lietuvoje?

Kai atvykstate, turite 30 dienų (o praktiškai geriau padaryti iškart) užregistruoti mašiną „Regitroje“. Jums reikės techninės apžiūros (ji čia atliekama iškart) ir civilinio atsakomybės draudimo. Vokišką policijos numerį (raudoną) reikia nusikirpti (arba nusiplėšti) ir paduoti draudimo kompanijai, kad jie uždarytų sutartį Vokietijoje. Nedelskite, nes vokiška draudimo kompanija rašo sąskaitas už kiekvieną dieną.

Realios bėdos, kurios gali nutikti kelyje

Ar verta kviesti draugus pagalbon?

Draugai tai gražu, kol kas nors nelūžta. Jei kas nors nukris nuo laiptų su dėže su televizorių draugas taps tavo priešu. Be to, jei jie sužaloja nugarą, o nebuvo oficialiai užsamdyti, draudimas (jei tokio net ir neturėjai) nieko nepadarys. Aš visada sakau – geriau nupirkti geras kelines ar pasamdyti porą vyrų paskutinei valandai, nei gydyti nugarą. O galit juos pavaišinti alumi ir picą, bet ne leiskite kelti sunkesnių daiktų (jūsų sveikata brangesnė).

Ar apdrausti krovinią turėtų būti privaloma?

Dauguma nuomos firmų siūlo tik obliguarinį draudimą, kuris dengia žalą kitiems (pvz., atsitrenkėt į kitą mašiną), bet ne dėžės, kurios iškrito susidūrus su duobe. Yra specialus „Transportversicherung“, bet jis kainuoja. Galvodamas, kaip pasiruošti persikraustymui iš Vokietijos į Lietuvą patiems, apsvarstykite šią išlaidą. Ypač jei vežate brangias elektroniką ar meno kūrinius. Asmeniškai dažniau patariu pasidžiaugti, kad niekas nenuskilo, nei užsidirbti galvos su draudikų tyrimais po įvykio.

Kas daryti, jei sunkvežimis sugesta?

Pirmiausia – nesišokite iš jo, jei esate greitkelyje. Skambinkite nuomotojui. Jų sutartyje turi būti nurodytas pagalbos numeris „Pannendienst“. Nenaudokite savo vietinio patikimo mechaniko, jei neteišsite leidimo – gali prarasti garantiją arba gauti baudą už neteisėtą remontą. Būkite kantrūs, padėjimas gali užtrukti (ypač sekmadienį Lenkijoje). Tad pasirūpinkite vandens ir maisto atsargomis kabinoje.

Ar verta vežti maistą?

Nesivežkite produktų, kuris gali sugesti (pienas, mėsa). Vokietijos sausainių ar vyno galite pasiimti, bet šaldytuvo turinys per 12-15 valandų kelionės sušals arba sušils. Nerašyk man nesąmonių, kad šaldytuve viskas bus gerai, kai jis nėra įjungtas. Geriau suvalgykite viską vakare išvykimo dieną, o Lietuvoje nusipirkite naujų. Maisto prekėms yra savo taisyklės, todėl per muitinę išjungtas šaldytas maistas keliauja problematškai.

Ką daryti su raktais po išsikraustymo?

Jei nuomotas sunkvežimis su pakaba – raktus reikia grąžinti į tą pačią vietą Vokietijoje. Taip, sužinosite, kad jums teks važiuoti atgal. Arba galima susitarti dėl „One-Way“ nuomos, bet tai kainuos brangiai (kartais net dvigubai). Paprašykite draugų Vokietijoje, jei tokių turite, arba derėkitės. Galbūt galesite paleisti automobilį Vilniuje tais firmos partneriais? Tokių paslaugų retai yra, bet už kainą viskas įmanoma (kaip sakau, pinigai viską išspręs).

Kiek laiko iš viso užtrunks visa ši istorija?

Skaičiuokite taip: pakavimas 2-3 dienos (jei greiti), kelionė 1-2 dienos (priklausomai nuo maršruto), išsikraustymas 1 diena. Ir dar nepamirškite, kad reikia pailsėti. Nieks nebegyvens po 20 valandų vairo. Jei kelsite iš Miuncheno, tai apie 1300 km. Pusiaukelėje prie Varšuvos sustokite papietauti. Nepinskite, tai pavojingu (be to, tai pavojingu kitiems dalyviams). Geriau atvykti vėlai, nei neatsigyventi.

Ar yra kokia nors paslaptis, apie ką niekas nesako?

Pagrindinė paslaptis yra ta, kad po viso to jums niekas nepagirs. Jūs būsite pavargęs, susižalojęs ir tikras, kad niekada daugiau nepersikraustysite. Bet atsiminsite, kiek pinigų sutaupėte. Be to, nepamirškite pasakyti „Ačiū“ savo žmonai ar vyrams, kurie padėjo. Ir jei kur nors pakeliui pamatysite sunkvežimio vairuotoją, pamojuokite jam – jis taip pat nori namo.

Išvada

Galiausiai, nėra tobulo būdo suplanuoti visko, kaip pasiruošti persikraustymui iš Vokietijos į Lietuvą patiems, nes visada kažkas nueina ne taip. Žinoma, pasitikėkite savo jėgomis, tačiau nesižeminkite pagalbos jei reikia. Svarbiausia yra ne dėžių kiekis, o tai, kad saugiai ir sveiki atvyktumėte į naująjį namą. Sėkmės kelyje, o jei kas neaišku – skambinkite man, paskambinsiu (tikrai galiu padaryti išimtį, jei sužinosit, kad perskaitėt šitą straipsnį).