Kaip pasiruošti persikraustymui iš Vokietijos ekonomiškai: Patirtis ir Pamokos

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską. Nuo tų, kurie vežia tik vieną krepšį, iki tų, kuriai perkelia visus gyvenimus tris kartus per metų. Dažnai žmonės klausto, kaip pasiruošti persikraustymui iš Vokietijos ekonomiškai, kad nepameistų pusės algos tik dėl transporto. Tiesą sakant, tai nėra jokia rocket science, bet reikia žinoti keletą niuansų, kurių nesuraišo internetiniai skaičiuokliai. Vokietija – tai specifinė rinka su savo taisyklėmis, ir jei jas suprasi, galima taupyti šimtus eurų. Štai mano nuomonė, kaip tai padaryti protingai, be nereikalingo streso.

Apie pinigus ir bendras kainas

Kiek realiai kainuoja persikraustymas iš Vokietijos?

Tai vias populiariausias klausimas, kurio negaliu išvengti. Kainos svyruoja kaip oras Bavarijoje – priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir kur būtent gyvenate. Jei turite tik kelias dėžes ir kelis baldus, tai gali tekti nuo 500 iki 800 eurų. Jei tai pilnas namas su pianinu, skaičiuokite nuo 2500 eurų. Tačiau svarbu ne tik kiek, bet ir kaip jums tai pasakys. Jei kas pasako, kad atveš viską už 200 eurų iš Miuncheno, bėkite toli, nes tai arba apgavystė, arba jūsų daiktai važiuos su kai kuriais „dubleriais“ (kažkas, kas vežia drauge), o tai rizikuota.

Kaip pasiruošti persikraustymui iš Vokietijos ekonomiškai, pradedant nuo biudžeto?

Pradėkite nuo sąskaitų. Susiraskite mažiausiai tris skirtingas pasiūlymas ir nebijokite derėtis. Dažnai firmai yra kur kas lengviau nuleisti kainą, jei matyt, kad tikrai domitės ir laiką paieškote. Taip pat stenkitės nepervesti daiktų per savaitgalius ar šventes, nes tuomet kainos šoka aukštyn dėl vairuotojų viršvalandžių. Ekonomiškumas – tai ir lankstumas. Jei galite palaukti su išvežimu savaitę-dvi, gausite geriausią pasiūlymą.

Ar turiu mokėti už daiktų iškrovimą Lietuvoje?

Paprastai, jei pasirenkate „durys į duris“ paslaugą, tai įeina į kainą, bet... čia dažnai būna pavojingiausia vieta. Kai kurios firmos skaičiuoja tik vežimą iki patalpos, o ne įnešimą į butą jei nėra liftas. Už kiekvieną aukštą gali paprašyti po 50 eurų. Visada klauskite, ar įskaičiuota „nešimas į trečią aukštą be lifto“, kitaip gausite staigmeną prieš pat namus. (Nesu tikras, kodėl tai dar nėra standartas, bet tokia yra mūsų realybė).

Ar avansas privalomas?

90% atvejų – taip. Niekas neisiųs mašinos į kitą šalį be jokio užstato. Įprasta yra mokėti nuo 10% iki 30% avanso, kad užsakyta būtų data užfiksuota. Jei kas sakо, kad mokėsite tik gavus daiktus – įtarikai. Vairuotojui reikia degalų, o firmai – užtikrinimo, kad jis nevažiuos tuščia atgal. Tačiau niekada nemokėkite 100% iš anksto.

Kodėl toli gražu nėra fiksuotos kainos?

Nors ir atrodo paprasta, kelyje gali atsitikti viskas. Aš mačiau situaciją, kai perėjo Lenkijoje buvo uždaryta dėl avarijos, teko važiuoti apie 100 km aplinkkeliais. Kas tas laikas? Kas tie degalai? Todėl dažniausiai kaina yra apytikslė, galiojanti iki tam tikro kubų skaičiaus. Jei jūsų daiktų telpa į 20 kubinių metrų, o paruošėte 30, aišku, kad kaina padidės. Tai ne apgavystė, o tiesiog fizika.

Ar galiu gauti nuolaidą?

Sakyčiau, taip, bet ne visada. Jei esate studentas ar senjoras, verta paminėti. Kartos firmos turi „lojalumo programas“ arba tiesiog nenori pralosti, jei klientas turi draugų, taip pat norinčių persikraustyti. Tiesiog klauskite tiesiogiai – „Ką galite man pasiūlyti?“. Blogiausias atsakymas, kurį galite gauti, yra „ne“, o geriausias – nuolaida. Nerašykit to el. paštu, skambinkite. Gyvas kontaktas visada veikia geriau.

Bagažas ir jo dėžių paslaptys

Ar verta vežti senus baldus iš Vokietijos?

Skaitykit, aš turiu vieną klientą, kuris vežė seną sofą, jam brangią kaip akmuo. Vokiečių baldai, žinoma, geros kokybės, bet jei tai jau peršlampa, ar verta? Pervežimas kainuoja, o atvežus gali tekti tiesiog išmesti. Ekonomiškiau yra parduoti senus daiktus „Kleinanzeigen“ portale (Vokietijos skelbimai) ir Lietuvoje nusipirkti naudotus, bet geresnes. Taupykite vietą mašinoje tai, kas tikrai verta.

Kaip pasiruošti persikraustymui iš Vokietijos ekonomiškai dėl dėžių?

Tai vienas svarbiausių dalykų. Nenusipirkite dėžių! Vokietijoje jos kainuoja prabangiai. Eikite į bet kurį parduotuvę (Edeka, Aldi, Lidl) ir klauskite padirbinėtojų, ar turi dėžių iš po vaisių ar daržovių. Jas dažnai išmeta nemokamai. Taip sutaupysite šimtus eurų vien dėžių. Tiesiog būkite draugiškas (nors vokiečiai gali atrodyti šalti, jie mielai duoda, jei paprašote pagarbiai). Geriau vieną kartą nuvykti surinkti dėžių nei juos pirkti.

Ar galiu dėti į dėžes drabužius ant kabyklių?

Galima, bet nerekomenduoju. Drabužiai ant kabyklių užima daug vietos aukštyje, o mašina yra erdvinė, bet aukštis ribotas. Geriau sudėti į vakuomines paketes. Jos suspaudia drabužius į trečdalį, tai taupo vietą, o oda nebus sugadinta. Tiesa, vakuomines maišus reikia nusipirkti, bet tai investicija, kuri sumokėlės, kai pamatysite, kiek daugiau vietos liko svarbiems daiktams.

Ką daryti su sunkia technika?

Šaldytuvai, skalbyklės – tai praginas. Vokiška technika sunki, o jei dar ir sena, gali būti, kad pervežimo kaina viršys jos vertę. Be to, reikia išleisti vandenį iš skalbyklės, nuleisti šaldiklį. Jei padarysite blogai, galiute užlipti gatvę (kaip žinote, vokiškas vairuotojas nebus laimingas). Jei technika senesnė nei 5 metai – pagalvokite dar kartą.

Ar saugu dėti brangius daiktus į bendrą mašiną?

Čia esu labai skeptiškas. Jei renkatės „dalinius pervežimus“ (kai jūsų daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais), brangius daiktus papuošalus, dokumentus pinigus – nešikit su savimi. Nors ir yra draudimas, bet jei dingsta kažkas mažo ir vertingo, įrodymai būna sudėtingi. Aš asmeniškai niekada nepatartčiau vežti dukros vestuvinį žiedą tokiame krovininyje.

Kiek dėžių reikia vienam kambariui?

Statistika sako, kad apie 10-12 vidutinių dėžių vienam kambariui be baldų. Bet žmonės dažnai prisikaupia daugiau, nei mano. Pabandykite suskaičiuoti savo knygų – knygos yra sunkios. Vienos knygų dėžė gali sverti 20 kg. Todėl nedėkite visko į vieną dėžę geriau daugiau mažesnių, negu viena neįkeliamas monstras. Vairuotojai turi nugaras, o ne kranus.

Kelionės organizavimas ir laikas

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Vokietijos į Lietuvą?

Tiksliai pasakyti negaliu. Jei važiuojate iš vakarinės dalies (pvz., Kelno), tai gali būti apie 14-16 valandų važiavimo. Jei iš Berlyno, tai trumpiau. Tačiau reikia atsižvelgti į poilsio laikus. Vairuotojas privalo daryti pertraukas. Taip pat Lenkijos keliai gali būti... na, jau geresni, bet vis dar tenka važiuoti aplinkkeliais. Neplanuokite persikraustymui vienos dienos – geriau suteikite vairuotojui laiko atvykti ramiai.

Ar galima nurodyti tikslią atvykimo valandą?

Galime nustatyti terminą, pvz., „antradienis 9-17 valandos“, bet tiksliai „10:15“ nepasakysiu. Kelyje daug nestabilių veiksnių. Polcijos patikros (nors retos, bet įvyksta), avarijos, blogas oras. Jei jums reikalinga tiksliai valanda, geriau susitarti dėl išankstinio pristatymo į sandėlį, o tik tada į namus. (Čia turiu omenyje, kad jei statote gyventojus prie durų, nenusiminkite, jei pavėluos valanda).

Kokiu keliu dažniausiai važiuojate?

Dauguma kas naudoja A1 autostradą Lenkijoje per Ščečiną arba Varšuvą. Priklauso nuo to, kur būstate išsikrausčiusi. Vakarų Vokietija dažniau eina pro Ščečiną, rytų – pro Varšuvą. Svarbu suprasti, kai kurios firmos bando sutaupyti ir neina greituoju keliu, o važiuoja „šalutiniais“. Tai gali trukti ilgiau, bet kartais ir pigiau. Jei jums svarbu greitis – paklauskite apie maršrutą.

Ar reikia būti namuose, kai atvyksta mašina?

Privalomai. Bent kuris nors suaugęs narys. Vairuotojas negali įvežti daiktų be jūsų, kas neteisingai. Be to, reikia parodyti, kur ką padėti. Jei tik vairuotojas atveža ir išmeta kieme, o jūsų nėra, vėliau gali būti nesusipratimų dėl sugadintų daiktų. Būkite ten, arba pasirūpinkite, kad kažkas kitas būtų atstovaujantis.

Ar galima persikraustyti žiemą?

Žinoma, ir tai yra pigiau. Žiemos sezonas (nuo lapkričio iki kovo) yra „mirusis“ laikotarpis pervežimų srityje. Firmos siūlo didžiules nuolaidas, nes tiesiog nori užpildyti mašinas. Tik problema gali būti su šalčiu. Jei daiktai bus iškraunami lauke, o bus -15 laipsnių, kai kurie daiktai (pvz., muzikos instrumentai arba elektronika) gali nukentėti. Verta pagalvoti.

Kas daro vairuotojas poilsio metu?

Pagal įstatymus jis privalo ilsėti. Jei jis važiuoja 4,5 valandas, turi 45 minučių pertrauką. Jei eina naktis, jis turi eiti į poilsio aikštelę (Rastplatz). Jis nebegali važiuoti, tik kad jums būtų greičiau. Nesipūskite į jį. Pas mane buvo atvejis, kai klientas skambino vairuotojui kiekvieną valandą, ką jis veikia. Tas vairuotojas tiesiog užsimojo ir sustojo. Gerbkite jų darbą.

Dokumentai ir biurokratija Vokietijoje

Kokius dokumentus reikia tur�ti išvykstant?

Pirmiausia, tai „Abmeldung“ – išsiregistravimas iš gyvenamosios vietos. Be šio lapo jums gali būti sunkiai su mokesčiais. Taip pat reikia sąrašo daiktų (inventoriaus), nors ne visaip aišku, kodėl to reikia jei nevykstate į trečiąją šalį, bet dauguma vadybininkų to prašo. Dar reikia asmens dokumento. Jei vežate automobilį, tai čia visai kita istorija su draudimu ir numeriais.

Ar reikia mokėti muito ar PVM?

Kad ir keista skambėti, bet jei grįžtate gyventi į Lietuvą ir daiktai buvo naudojami ne mažiau kaip 6 mėnesius, PVM mokėti nereikia (transfer of residence). Tai nėra importas. Tačiau reikia užpildyti specialias deklaracijas Lietuvos muitinėje (jei reikia). Neskubėkite mokėti mokesčių, jei jums kas bandys tai primesti iš anksto, išsiaiškinkite teises. (Nors, žinoma, muitinės taisyklės pasikeičia dažnai, geriau pasitikrinti oficialiu šaltiniu).

Kas yra CMR draudimas?

CMR – tai tarptautinis vežimo dokumentas. Jis taip pat apima draudimą, bet labai ribotą – dažniausiai tik apie 8-10 EUR už kilogramą. Jūsų sofas, sverianti 100 kg, bus apdrausta tik už 1000 EUR. Jei ji kainuoja 2000, ir ją prarandate, pralošite pinigus. Todėl, jei vežate brangius daiktus, susitarkite dėl papildomo draudimo. Neklauskite, ar jis „įskaičiuotas“, klauskite, ką jis apima.

Ar reikia deklaruoti grynusius pinigus?

Jei vežiate daugiau nei 10 000 EUR grynaisiais, tai privalote deklaruoti. Jei ne, galiu juos konfiskuoti muitinėje. Tai ne mokesčiai, tiesiog privalomas pranešimas. Dauguma žmonių žino tai, bet visada yra kas nors, kuris bandyti „praslysti“. Nerekomenduoju. Baudos yra didelės, o nervų sunaudojimas nevertas.

Ką daryti su vokišku draudimu?

Jei turite nuosavą butą Vokietijoje ir jums yra namų draudimas (Hausratversicherung), jis gali galioti ir pervežimo metu. Patikrinkite sąlygas! Kartais jis apima pervežimą visoje Europoje. Taip galite sutaupyti už papildomą draudimą. Tiesa, daugelis vokiečių agentų to nežino arba tingi paieškoti, todėl patys giliai įskaitytinėte į savo sutartį.

Ar galiu veži vaikus važiuojant su vairuotoju?

Techniškai – ne, tai ne keleivinis transportas. Žmogus, kuris veža jūsų daiktus, yra profesionalas, ne taksi vairuotojas. Be to, dauguma draudimų neleidžia vežti keleivių krovininiame automobilyje. Jei norite važiuoti su savo daiktais, turite susitarti apie specialų pervežimą su keleivių kėdėmis. Tai brangiau, bet saugu.

Nenuoseklūs klausimai ir paskutiniai patarimai

Kodėl vairuotojai dažnai kalba tik rusiškai ar lietuviškai?

Nors tai Vokietija, dauguma pervežėjų yra iš Rytų Europos. Vokiškai kalbantys vairuotojai kainuoja gerokai brangiau. Taip yra todėl, kad rinkos specifika – pigesnė darbo jėga. Jei jums svarbu, kad vairuotojas kalbėtų vokiškai, tai tą reikia pažymėti užsakymo metu, tačiau tai padidins kainą maždaug 20-30%.

Ar galima pasitikėti firmomis iš „skelbimų“?

Čia esu labai atsargus. Yra daug gerų smulkių vežėjų, bet yra ir tie, kurie tiesiog nusipirka seną „Fiat Ducato“ ir važinėja. Patikrinkite, ar jie turi tinklalapį, ar turi realų adresą. Jei telefonu atsiliepia kažkas, kas neina pasakyti firmos pavadinimo – bėkite. Geriau mokėti šiek tiek daugiau patikimam, nei rasti pigią, bet problemą.

Kaip elgtis, jei daiktas sulūžo?

Pirmiausia, nufotografuokite žalą vietoje. Nerašykite rašto po savaitės. Parašykite pastabą į CMR dokumentą arba pridėkite priedą. Vairuotojas turi pasirašyti, kad nesutinka. Tada susisiekite su vadybininku. Jei pranešate vėlai, gali būti sakoma, kad tai jūsų kaltė (gal jūs patys nupjovote baldą vėliau).

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Nebūtina, bet labai pageidautina. Vairuotojai dirba sunkų darbą, dažnai be pietų. Jei jums padėjo nešit sunkias dėžes į trečią aukštą be lifto, 20-50 eurų arbatpinigių (priklausomai nuo darbo apimties) bus labai įvertinta. Tai užtikrina, kad jūsų daiktai bus įvežami su ypatinga pagarba.

Ką daryti, jei vairuotojas bijo važiuoti į mano kiemą?

Kai kurios vokiečių vietovės turi labai siaurus keliukus. Jei sunkvežimis ten praslys arba užkliuns apie medį, jis atsakomybę neprisiims. Jei vairuotojas sako, kad negali važiuoti, klausykite jo. Tada reikia ruoštis pervežimui traktoriumi (jei kaimas) arba nešti daiktus toliau pėsčiomis. Tai papildomi kaštai, bet saugumo sumetimais.

Kaip pasiruošti persikraustymui iš Vokietijos ekonomiškai, jei aš vienas?

Vieniški žmonės dažnai perka per daug dėžių. Sugalvokite apie „pilkąją zoną“. Nenaudokite daiktų, kurių nenaudojote metus, prieš persikraustymą. Juos išmeskite arba atiduokite. Mažiau daiktų = mažesnė mašina = pigiau. Kartas nuo karto reikia atsikratyti senų laikraščių, kuriuos laikote „ką nors pamiršau“.

Ar galiu veži maistą?

Taip, bet tik uždarytą ilgaamžį maistą. Nevežkite atidarytų skysčių (saldžiausiosios vandens, aliejų). Jie gali išsilieti ir sugadinti visus kitus daiktus. Aš mačiau, kaip vienas indų rinkinys buvo visai sugadintas dėl išsiliejusio acto. Nėra nieko blogiau kvapo už vyno ir acto mišinį uždaroje sunkvežimyje vasarą.

Kiek laiko iš anksto reikia užsakyti?

Optimaliai – 2-3 savaites. Vasarą reikia 4-6 savaites. Jei laukiat paskutinę sekundę, gite gauti brangiausią pasiūlymą arba visai likti be mašinos. Firmos turi grafikus. (Nors kartais galiu atsekti ir paskutinę minutę, jei turiu laisvą mašiną sugrįžtančią iš Vokietijos tuščia – tada galiu pasiūlyti super kainą, bet tai kaip loterija).

Ar verta pirkti dėžes su specialiais skyrieliais (pvz., taurėms)?

Jei turite daug brangios porceliano – taip. Jei pora taurių iš IKEA – neapsieisit be popieriaus.