Kaip pasiruošti persikraustymui į Vokietiją su parama? Patirtis be lakštų

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus. Matau viską – nuo tų, kurie vežia vieną krepšį, iki tų, kurie pervežia visus gyvenimus su didele priekaba. Vokietija yra mums artima, tačiau dažnai taip nutinka, kad žmonės nusprendžia važiuoti „šiandien“, o rytoj jau susiduria su biurokratija arba sugedusiu sunkvežimiu. Klientai dažnai klausia, kaip pasiruošti persikraustymui į Vokietiją su parama, nes vieniems reikia finasinės paramos iš darbdavio, kitiems tiesiog patariamoji pagalba, o trečius domina valstybinės išmokos. Čia nėra taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, todėl stengsiuosi papasakoti taip, kaip yra iš tiesų, be jokių gražių reklamų. Turite žinoti, į ką įsibėgėjate, kad kelionė nebaigtųsi miške prie Berlyno.

Biurokratinis chaosas ir dokumentai

Ar tikrai reikia tiek daug popierių tiesiog judėjimui?

Žinote, prieš daugelį metų buvo paprasčiau, bet dabar? Vokietija mėgsta tvarką. Jums būtinas pasas arba asmens kodas, kuris galioja, darbo sutartis, jei jau ją turite, o taip pat visokie išrašai iš banko. Jei važiuojate su šeima, reikės liudijimų apie gimimą ir net sutuoktinio sutikimo (jei vienas važiuoja pirmiau). Be šių dalykų jūsų gali neįleisti į šalį arba neįregistruoti vietinėje policijoje. Negana to, visi dokumentai turi būti arba vokiškai, arba su įgaliotų vertėjų antspaudais. Neteisingai užpildytas anketas laukas gali prailginti procesą savaitėmis. Taip, tai yra varginanti, bet be to ten neprasimuši.

Ką daryti su vairuotojo pažymėjimu, jei planuoju važiuoti savo automobiliu?

Tai vienas dažniausių klausimų. Lietuvos pažymėjimas galioja tik pusę metų, tada jį būtina keisti į vokišką. Žinai, kai kuriems atrodo, kad galima važiuoti ir ilgiau, kol sustabdys policija, bet geriau to nedaryti. Procesas nėra labai sudėtingas, reikės eiti į Führerscheinstelle, paimti vaizdo akį ir pateikti gyvenamosios vietos registracijos lapelą. Jei turite seną, be „plastiko“ tipo pažymėjimą, gali tekti daryti visus egzaminus iš naujo, nors dažniausiai tiesiog keičiamas knygelė. Taip pat nepamirškite apie techninę apžiūrą – TUV ten yra griežtesnis nei mūsų „Ketra“.

Kaip greitai reikia susitvarkyti su Anmeldung (registracija)?

Tai yra pats svarbiausias dalykas. Turite 14 dienų nuo tada, kai apsigyvenate bute, kad praneštumėte vietinei registratūrai (Bürgeramt). Jei pavėluosite, gali gauti baudą, kuri, tiesą sakant, gali būti nemaloni. Be šio lapelio negalite gauti nei banko kortelės, nei interneto, nei darbo oficialiai. Pats procesas gali užtrukti, nes vietos dažnai užimtos savaitėms į priekį, todėl derėtų susitikti iš karto. Vokiškas tvarkomaniškumas čia pasireiškia pilnu savo grožiu – be jų žinios jūs oficialiai neegzistuojate.

Ar verta rūpintis socialiniu draudimu iš karto?

Absoliučiai taip. Jei važiuojate dirbti, darbdavys privalo jums užregistruoti socialinį draudimą. O jei važiuojate be darbo, turite susirasti ligos draudimą (Krankenversicherung), nes be jo negalite gyventi. Vokietijoje sistema tokia, kad jei suteikia jums pagalbą (pvz., Algeld II socialinę išmoką), jums bus priskirta draudimo kasą. Tai nėra pigu, bet jei susirgsit, be to bus didelių rūpesčių. Vienam mano klientui taip nutiko, kad susirgo po savaitės ir sąskaitos buvo milžiniškos, todėl neapsileiskite nuoširdžiai.

Kas daryti, jei nežinau vokiškai su dokumentais?

Nebijokite klausti pagalbos. Daugelis įstaigų taria angliškai, ypač didesniuose miestuose, bet biurokratai mėgsta kalbėti vokiškai. Galite pasiimti kartą draugą arba pasinaudoti vertėjų paslaugomis, bent pirmą kartą. Yra ir nemokamų konsultacijų centrų užsieniečiams (Migrationsberatung), kurie padės užpildyti formas. Geriau praleisti valandą su vertėju ir viską suprasti, nei vėliau gaivioti klaidas. Žinoma, tai kainuoja, bet taupau ant dokumentų – tai savigvaizda.

Finansinė parama ir išlaidos

Ar galiu gauti valstybinę paramą persikraustymui?

Tai priklauso nuo jūsų situacijos. Jei esate samdomas darbuotojas ir persikeliate dėl darbo, galite gauti „Umzugskostenpauschale“ – tai nemokestina išmoka, kuri padengia dalį išlaidų. Ji nėra milžiniška, bet užtenka benzino ir dėžių. O jei esate bedarbis ir registruojatės Jobcenter, galite kreiptis dėl išmokos (Wohngeld arba socialinės paramos), tačiau tai yra sudėtingesnis procesas. Jie turi patvirtinti, kad persikėlimas yra „būtinas“, pavyzdžiui, dėl šeimos arba darbo. Jie nebus aistringi mokėti už jūsų norą keliauti.

Kaip pasiruošti persikraustymui į Vokietiją su parama, jei turiu šeimą?

Šeimos žmonėms gali būti suteikiama daugiau paramos, ypač jei vaikus tenka įrašyti į mokyklas ar darželius. Yra specifinės programos, padedančios integruotis, taip pat galioja ir šeimos pajamas papildančios išmokos (Kindergeld), kurias galite gauti vos įvykus persikėlimui. Tačiau viskas prasideda nuo to, kad turiite būstą ir registraciją. Būtent šiuo atveju svarbu iš anksto susitarti su darbdaviu, ar jis siūlo kokias nors papildomas priemones šeimos nariams. Kartais darbdaviai padengia net laikiną buto nuomą pirmą mėnesį.

Kiek realiai kainuoja patalpų nuoma Vokietijoje?

Čia labai priklauso nuo miesto. Miunchene arba Frankfurte kainos yra astronomiškos, gali tekti mokėti tūkstančius už nedidelį butą. Rytuose, pvz., Saksonijoje ar Brandenburge, galima rasti pigiau, netgi pusiau mažiau nei Vilniuje. Taip pat reikia prisidėti prie „Kaution“ – užstato, kuris paprastai lyg 3 mėnesių nuomai. Tai didelė suma vienu kartą, kurią reikia turėti sąskaitoje. Daugelis to nesitikėjo ir tada turi skolintis iš pažiūrų. Nebijokite klauti savininko apie visas papildomas išlaidas (Nebenkosten), kurios apima šildymą, vandenį ir tualetų priežiūrą.

Ar turiu teisę į algeld (socialinę išmoką) iš karto?

Jei atvykstate be darbo, turite teisę kreiptis į Jobcenter, tačiau išmoka gali būti mokama tik po tam tikro laiko, kol bus įvertinta jūsų situacija. Be to, jie gali taikyti sankcijas, jei neparodote, kad aktyviai ieškote darbo. Taip pat turite žinoti apie taisyklę, kad išmokos dydis gali priklausyti nuo jūsų turto. Jei turite brangů automobilį ar didelius santaupas Lietuvoje, tai gali būti įskaičiuota kaip turtas, kurį turite panaudoti pragyvenimui. Tai nėra patogu, bet tokia yra sistema.

Kaip su pinigais perkeliantis per sieną?

Jeigu vežate grynaisiais pinigais virš 10 tūkstančių eurų, privalote paskelbti muitinėje, kitaip juos gali konfiskuoti. Geriau viską pervesti į vokišką banko sąskaitą, tačiau vokiečių bankai gailosi užsieniečius ir dažnai atidaro sąskaitas tik su vizitu. Reikia turėti „Schufa“ istoriją, kurią, aišku, neturite, todėl gali tekti naudotis specialiomis bankininkystės paslaugomis (N26, Monese ir pan.). Pinigų perkelimas yra svarbi dalis to, kaip pasiruošti persikraustymui į Vokietiją su parama, kadangi be pinigų ten neapsieisite nė savaitės.

Ar galiu dirbti juodai pirmas mėnesį?

Nenusipelniau būti moralistu, bet griežtai nerekomenduoju. Vokietijoje kontrolė yra stipri, ir jei jus pagaus, ne tik prarasite darbą, bet ir gali būti deportuoti bei uždraustas įvažiuoti į Šengeno erdvę. Be to, jei dirbate juodai, neturite jokios socialinės garantijos. Jei susižalosite, gydytojai išrašys sąskaitą, kurią teks mokėti patys. Geriau sutarti su darbdaviu dėl bandomojo laikotarpio oficialiai. Tiesa, yra situacijų, kai darbdaviai bando apgauti, todėl viską patikrinkite sutartyje.

Logistika: kaip viską nuvežti

Ką daryti, jei daugiau daiktų nei telpa į automobilį?

Tuomet reikia kreiptis į pervežimo firmas. Yra du pagrindiniai būdai: dalinis krovinys (kai jūsų daiktai važiuoja su kitų klientų daiktais) arba pilnas krovinius sunkvežimis. Dalinis yra pigesnis, bet lėtesnis, reikia palaukti, kol surinks visą mašiną. Mano patirtis rodo, kad jei persikeliate su visa šeima, geriau pasiimti atskirą sunkvežimį, nors tai kainuoja brangiau. Žinoma, reikia įvertinti, ar Vokietijoje esantis namas turi pakankamai vietos patalpinti visus baldus, nes ten dažnai butai yra mažesni nei mūsų.

Ar turiu pirkti dėžes ar galiu rasti nemokamų?

Galite rasti parduotuvėse, tiesa, dėžės po daržovių arba bananų dažnai būna sulaužytos arba purvos. Nerekomenduoju juos naudoti, ypač jei vežate knygas ar indus. Geriau investuoti į naujas, stiprias dėžes, kurios nesugrūvs po svorio. Taip pat užsakykite lipdukus su pomirtinėmis žymėjimais („Knygos“, „Lūžtantys“), tai sutaupys laiko pakrovimo metu. Vienas kartas vežiau klientui dėžę su paslėpta vyno butele, kuri per kulniuką plyšo... (o čia be juoko – išsiliejęs vynas sugadino visą kilimą). Taip kad, geriau nebijoti pinigų už pakavimą.

Kaip pasiruošti persikraustymui į Vokietiją su parama, kai kalbame apie pianiną?

Tai sudėtingas klausimas. Pianinai yra sunkūs ir jautrūs. Paprasti „krautuvai“ su juos nežais, jums reikės specializuotos firmos su keltuvais. Be to, reikia žinoti, ar vokiškame name yra pakankamai platūs laiptai ir ar aukštos lubos. Kartais teka išmontuoti langą arba net įvežti pro balkoną. Tai viskas kainuoja papildomai. Jei pianinas brangus, įsigykite draudimą „viskas rizika“, nes kritimo atveju jo neatsisaky-site.

Kiek laiko trunka tas pervežimas?

Jei tai yra pilnas krovinių sunkvežimis iš Vilniaus į, tarkime, Hamburgą, tai paprastai užtrunka apie 2-3 dienas, atsižvelgiant į oro sąlygas ir custom procedūras. Tačiau jei tai dalinis krovinys, gali tekti laukti savaitę dėl kitų klientų. Be to, vokiškus kelius dažnai daro statybos, ir ten greičio apribojimai yra griežti. Vieną kartą mus užstrigso traukinių perėjoje kažkur netoli Hanoverio valandą, tai viską pavėlino. Nustatykite sau laiko atsargą, nebent norite miegoti tuščiame bute ant grindų.

Ar reikia drausti daiktus?

Būtina. Nors vairuotojai būna profesionalūs, yra ir avarijų, ir gaisrų. Yra standartinis draudimas pagal CMR konvenciją, bet jis padengia tik labai mažą sumą už kilogramą (apie 8-10 eurų). Jei vežate brangią elektroniką ar baldus, geriau sudaryti papildomą draudimo sutartį. Pats asmuo, kurį pažįstu, taip nepadarė – sunkvežimis užsidegė (ne dėl jo kaltės), ir jis neteko visko. Nepasitikėkite tik viltimi.

Kas daryti su baldais, kurie netilps į butą?

Gera praktika yra iš anksto išmatuoti durų plotus ir kambarius Vokietijoje. Jei suprantate, kad didelė sekcija netilps, geriau ją parduoti Lietuvoje. Vokiečiai dažnai palieka butus su integruota virtuve ar spintomis (Einbauküche), tad jums gali tiesiog nereikėti savų baldų. Jei visgi nusprendžiate vežti ir vėliau suprantate, kad netilps, teks ieškoti sandėliuko (Lagerhaus), kas vėl kainuoja. Nėra geriau kaip parsivežti sofą, kurią tenka išmesti po dvi dienas.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Maisto produktus, ypač mėsą ir pieno produktus, vežti draudžiama arba griežtai reglamentuota dėl sanitarijos taisyklių. Alkoholį vežti galima, bet tam yra ribojimai. Jei įvešite daugiau nei leidžiama, tai bus laikoma prekyba ir reikės mokėti very high mokesčius (akcizą). Geriau neapsiriskti ir neprižiūrėti muitininko, kuris gali viską išbarstyti ant kelio. Vienas klientas bandė įvežti keletą dešimčių butelių degtinės „dovanoms draugams“ – teko mokėt baudą didesnę nei degtinė vertė.

Kaip elgtis su custom (muitine) keliaujant į Vokietiją?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES, tai formaliai muitinės net nėra (tikrinimas gali būti atsitiktinis). Tačiau jei vežate daug daiktų, kurie atrodo kaip prekybinis krovinių, gali sustabdyti ir paklausti, kodėl tiek daug. Reikia turėti „Užsienio reikalų“ pažymėjimą arba kitą dokumentą, patvirtinantį, kad tai jūsų asmeniniai daiktai ir persikeliate į gyvenamąją vietą. Geriau turėti dėžių sąrašą (Packing list) vokiškai, kad nereikėtų aiškinti iš rankų.

Kas laukia iš karto po atvykimo?

Kur išmesti šiukšles pirmąją dieną?

Atrodo juokinga, bet tai tikra problema. Vokietijoje šiukšlių segregacija yra religija. Yra geltoni maišai (plastikas), mėlyni (popierius), rudi (kompostas), juodi (liekanos) ir specialus konteineriai stiklui. Jei padėsite blogą dalyką į blogą vietą, gali būti, kad jūsų šiukšles niekas neišveš, o gaunate įspėjimą. Be to, šiukšlių maišus dažnai reikia užsigyti paties (su specialiu lipduku). Tad pirmiausia susiraskite artimiausią „Wertstoffhof“ arba paklauskite kaimyno, nes gėda užmesti neteisingai.

Kodėl internetas jungiasi tik po 3 savaičių?

Vokietijos ryšio operatoriai yra... lėti. Nors reklamuoja „glasfaser“ (pluošto), realiai jungimas gali užeiti mėnesį ar daugiau. Jei turite mobilaus ryšio internetą Lietuvoje, pirmiausia pasirūpinkite jo tarifu, kuris veiktų Vokietijoje (roamingas), arba pasilikite vietinio operatoriaus. Dirbau viename mieste, kur klientas sėdėjo be interneto beveik mėnesį ir negalėjo net susisiekti su darbdaviu. Tai buvo katastrofa. Tad, kaip pasiruošti persikraustymui į Vokietiją su parama? Pasirūpinkite ryšiu iš karto.

Kaip rasti mokyklą vaikams?

Tai reikia daryti dar iš Lietuvos. Geriausios mokyklos (Gymnasium) turi eiles. Jums teks eiti į Schulamt (mokyklinį departamentą) ir pateikti prašymą. Jeigu vaikas nemoka vokiškai, jį paprastai siunčia į „Willkommensklasse“ – pasiruošimo klasę. Tai gali trukti pusmetį ar metus, kol jis pradės mokytis bendroje klasėje. Nesijaudinkite, vaikai adaptuojasi greičiau nei suaugusieji. Bet dokumentus (pažymius) reikia tarifuoti vokiškai ir pateikti originalus.

Ar tikrai tiek griežtos taisyklės dėl triukšmo?

Taip, ypač po 16:00 valandos ir sekmadieniais. Jei pradėsite gręžti sienas arba garsiai kelti baldus sekmadienį, kaimynai paskambins policiją (Ordnungsamt). Vokiška ramybė (Ruhezeit) yra šventa. Vieną kartą matėme, kai žmonės vos nebuvo iškeldinti iš buto, nes per daug garsiai leido muziką trečiąją naktį. Gerbkit kaimynus, pasisveikinkite su jais (Hausmeister), tai užtikrins ramų gyvenimą.

Kur gauti vandens ar elektros sutartį?

Elektra ir dujos dažnai būna jau įjungtos, tačiau reikia užsiregistruoti pas tiekėją (Stadtwerke). Vanduo dažnai būna įskaičiuotas į šaltųjų nuomos mokesčio (Nebenkosten) dalį, bet kartais reikia atskirai. Būtinai nusiskaitykite skaitiklius įsiregistravimo dieną, kitaip galite mokėti už buvusio gyventojo suvartotus resursus. Vokietijoje skaitiklių nuskaitymas (Ablesung) yra ritualas, kurį reikia atlikti labai tiksliai.

Ką daryti, jei susirgau ir neturi draudimo?

Vykite į ligoninę (Krankenhaus) tiesiog taip, jei tai yra pavojinga gyvybei, jums padės, bet vėliau gausite sąskaitą. Jei tai nedidelė problema, ieškokite „praktinio gydytojo“ (Hausarzt). Be draudimo vizitas kainuoja nuo 50 iki 100 eurų, o vaistai brangiai. Jei turite socialinę išmoką, tuomet jums priskirsia ligos kasą (AOK, TK ir pan.), kuri padengs viską. Bet kol jos nėra – būkite atsargūs su sveikata.

Nesklandumai ir patarimai

Ar verta kviestis pervežimo firmą iš Lietuvos ar rasti Vokietijoje?

Mano nuomone, geriau iš Lietuvos, jei jiems patikima. Vokiečiai dirba pagal savo standartus, kainos yra triskart didesnės, o jums gali tekti laukti savaitę, kol jiems bus patogu. Lietuviškos firmos yra lankstesnės, gali atvažiuoti naktį ar savaitgalį (kas Vokietijoje yra neįmanoma). Tačiau patikrinkite, ar jie turi vežimo licenciją. Buvo atvejų, kai „firmos“ su pavogtais sunkvežimiais vos neapvogė klientus pačioje Rūpoldingo perėjoje (čia galvojau apie vieną vietą prie pasienio, bet pavadinti negaliu).

Kas yra „Schufa“ ir kodėl visi bijo to žodžio?

Schufa tai yra kreditingumo biuras. Jei Lietuvoje turite įsiskolinimų arba blogą istoriją, tai gali patekti į jų bazę (nors ne visada). Vokietijoje be Schufa negalite nieko nuomotis, nusipirkti išsimokėtinai. Jei įsirašysite į juodąjį sąrašą, gyvenimas tampa labai sudėtingas. Todėl mokėkite sąskaitas laiku, net tas mažas už telefoną. Vienas mano pažįstamas užmiršo sumokėti 15 eurų už spotify ir vėliau negalėjo nuomotis buto, nes buvo užfiksuotas vėlavimas.

Kaip elgtis su vietine policija tiesiogiai?

Jei sustabdys, būkite ramūs. Vokietijos policija yra labai disciplinuota, jie neima kyšius (nepaisant gandų) ir tikrina viską pagal procedūrą. Jei nekalbate vokiškai, galite klausti, ar kalba angliškai. Jei turite problemą, pvz., vagystę, skambinkite 110. Jie atvyks greitai. Nėra prasmės ginčytis su jais gatvėje, geriau sutikti su baudą ir paduoti dokumentus. Ginčai sprendžiami teisme, o ne kelyje.

Ar sunku integruotis į vietinę bendruomenę?

Gali būti, ypač mažuose miesteliuose, kur visi visi pažįsta. Vokiečiai yra šalti iš pradžių, bet kai jums įsiteikia, tampa geri draugai. Svarbiausia yra laikytas taisyklių ir būti punktualus. Jei sakot, kad atėsi 10:00, būkite 9:55. Mano klientui, kuris visada vėlavo į susitikimus su darbdaviu, sutartis nebuvo pratęsta. Tai kultūros dalykas, kurio reikia išmokti. Nedarykite garsų vakarėlių (apie tai jau kalbėjau), ir gyvensite ramiai.

Ką daryti, jei viskas nepavyksta ir norėčiau sugrįžti?

Niekas nedraudžia sugrįžti. Tai nėra pralaimėjimas. Daugelis bando, supranta, kad jiems netinka, ir grįžta namo. Prieš tai tik sužinokite, kaip atsisakyti buto (Kündigungsfrist) ir kaip išsiregistruoti (Abmeldung). Jei tiesiog išvykstate be šių procedūrų, gali likti sąskaitų, kurios bus persekiojimo jums. Visus dalykus reikia uždaryti tvarkingai, kaip ir atvykstant. Tai yra normalus gyvenimo etapas, ne baimė.

Kaip pasiruošti persikraustymui į Vokietiją su parama, jei aš vienas?

Būkite pasiruošę tam, kad pirmas mėnesis gali būti vienišas. Išsinuomokite kambarį (WG) bendrabutyje, tai geriausias būdas susirasti draugus ir išmokti kalbos. Taip pat naudokitės „Facebook“ grupėmis lietuviams Vokietijoje, ten dažnai dalinasi naudinga informacija, kurios nerasite vadovėliuose. Parama gali būti ne tik piniginė, bet ir informacinė. Užsirašykite visus svarbius telefonus iš karto.

Išvados

Viskas sukurta taip, kad atrodytų sudėtinga, bet iš tiesų tai tik kruopštumas ir planavimas. Kaip pasiruošti persikraustymui į Vokietiją su parama? Pirmiausia nustatykite prioritetus: dokumentai, būstas ir pinigai. Jei turite aišų planą, o dar geriau – patikimą žmogų, kuris jau įveikė šį kelią, bus daug lengviau. Niekas nesako, kad bus be klaidų, jas daro visi, net tie vokiečai. Svarbiausia yra ne užstrigti vienoje vietoje ir klausti, jei kas neaišku. Sėkmės kelyje, ten tikrai yra gerų galimybių, jei sugebate susitvarkyti su tais popieriais.