Kaip pasiruošti persikraustymui į Vokietiją nedelsiant?

Taip, dar vienas ryto, dar vienas skambutis paniką užkietinusiam žmogui. Sako: „Reikia važiuoti į Vokietiją, gal net rytoj, ką daryti?“ Dirbu šioje srityje virš dvidešimt metų ir tokios situacijos man nebaisios, bet žinau, kad jums – siaubas. Kaip pasiruošti persikraustymui į Vokietiją, kai laiko mažai, o rūpesčių daug? Viskas įmanoma, jei gerai susiplanuojat ir nenukreipiat dėmesio į smulmenybės. Čia ne bus jokių oficialiųjų formulkių, tik geras patarimas iš vidaus. Žemiau išdėliosiu tai, ką dažniausiai pamiršta ir ką būtina žinoti, kad neprarastumite proto pakeliui.

Dokumentai, kurie privalo būti tvarkingi

Ar pasas yra vienintelis dalykas, kurį reikia pasiimti?

Beveik, bet ne vienintelis. Žinoma, pasas arba asmens kodą patvirtinantis dokumentas yra pagrindas, be jo niekur nebeisi (nors su mums ES tai paprasčiau). Tačiau dar būtinai pasiimkite vairuotojo pažymėjimą, jei planuojate vairuoti ten, ir visus šeimos narių dokumentus. Vėliau paaiškinsiu kodėl, bet pasidarykite ir jų kopijas. Tikrai nenuvilsit.

Ką daryti su vairuotojo pažymėjimu, jei jis baigiasi?

Jei baigiasi – eikite ir pakeiskite dabar, ne rytoj. Vokietijoje policija tikrai yra ir jie mėgsta stabdyti lietuvius mašinas su užsienio numeriais (o ypač jei vaziuoji šiek tiek per greitai). Jei neturite galiojančio pažymėjimo, problemų bus daugiau nei tik geras baudas. Geriau prarasti valandą prie „Regitros“ nei dieną prie vokiško policininko.

Ar reikia versti gimimo liudijimus ir kitus popierius?

Kartais reikia, kartais ne. Jei važiuojate dirbti ir reikės nostrifikacijos arba įsidarbinkite oficialioje įmonėje, gali paprašyti vertimų. Bet jei tik keliavate ar ieškote būsto laikinai, tai nėra būtina iš karto. (O čia pagalvojau, kad geriau turėkite su savimi, o vertimą padarykite jau ten, jei prireiks – taip pigiau).

Ar svarbus sveikatos draudimas?

Labai. Nors turite EHIC kortelę (mūsų TP – taip, ją pasiimkite!), ji padeda tik pagrindiniais atvejais. Jei susirgsit sunkiau ar reiksės specialios pagalbos, be privačios draudimo polisos bus nemalonu. Vokietijai medicinos paslaugos kainuoja kaip auksas, geriau neužkabinti šitos strėlės.

Ką daryti su vaikų dokumentais?

Vaikų pasai, gimimo liudijimai, jei važiuojate su šeima – turi būti po ranka. Jei vienas iš tėvų važiuoja su vaiku be kito, būtina raštiškas leidimas (notaruotas). Nenorite, kad sienos pasienio pareigūnas galvoja, kad grobate vaikus. Tai jų mėgstamiausia klausinėti.

Ar reikia darbo sutarties, jei dar neturite darbo?

Jei jos neturite, tai ir nešnekite. Vokietijoje įsiregistruoti gyventi galima ir be darbo, jei turite iš ko pragyventi pinigų sąskaitoje. Dirbu srityje ir matau, kad žmonės dažnai sugalvoja sutartis, kurios nėra. Geriau būkite sąžiningi, neturėsite bėdų vėliau su vizų ar leidimų gynimu.

Kaip susitvarkyti daiktus ir pakavimą

Kur gauti dėžes, kai viskas jau paskubos?

Nereikia jas pirkti! Eikite į artimiausią parduotuvę, pavyzdžiui, „Maxima“ arba statybinių prekių parduotuvę, ir paprašykite tuščių dėžių. Jų visada yra daug, o jas visvien išmes. Taip sutaupysite šimtus eurų, kurias tikrai pravers kelyje ar pirmajame mėnesį Vokietijoje.

Ar verta pirkti brangias pakavimo medžiagas?

Manau, kad ne. Jei turite senų laikraščių, drabužių, kurių nebesinate, naudokite juos užpildui. Vienintelis dalykas, ant kurio netaupykite – tai klijai juosta. Nupirkite gerą, storesnę, nes nėra nieko blogiau nei pakrauti viską į sunkvežimį ir išgirsti, kaip dėžės byra žemiau.

Kaip supakuoti lūžtančius daiktus?

Įsidėkite juos į dėžes, o tarpus užpildykite drabužiais arba rankšluoščiais. Nenaudokite šiaudų, jei neprasote, nes tada vos ne viską reikės plauti. Stikliniai indai turi būti supakuoti atskirai, o ne vienas ant kito, kadangi kelias gali būti labai grubus.

Ar galima vežti maisto produktus?

Taip, bet ne visus. Negalima vežti mėsos, pieno produktų ir kai kurių vaisių, ypač jei juose yra žemės (pvz., bulvių). Viską kitą – konservus, makaronus, džiovintus maisto produktus – vežti galite ir netgi verta, kadangi pirmas savaitę ten pinigus skaičiuosite.

Ką daryti su buitine chemija ir dažais?

Tai pavojingiausi dalykai. Vakar vienas klientas man skambino ir sakė, kad jo dažai išsiliejo ant viso baldų komplekto. Nenaudokite plastikinių butelių, tik metalinių. Geriausia juos išmesti arba atiduoti kaimynams, nes pinigų, kuriuos sutaupysite, neverta to rizikos.

Ar reikia žymėti kiekvieną dėžę?

Būtina. Rašykite, kas viduje ir į kurį kambarį ją reikia nuvežti. Vėliau, kai pavargsite ir iškrausite visas 50 dėžių Vokietijoje bute, nenorite spėlioti, kur yra keptuvė, o kur – odiniai bateliai. Pasitikėkite manimu, tai laiko taupyklė.

Pervežimo organizavimas ir logistika

Kiek laiko užtrunka persikraustymas į Vokietiją?

Priklauso nuo to, kurį miestą pasirinksite. į Berlyną ar Miuncheną važiuosite ilgiau negu į pasienio miestelį. Paprastai patys keliai užtrunka nuo 12 iki 24 valandų, tačiau reikia įsiskaityti ir pakrovimą bei iškrovimą. Tai ne tas pats, kai tiesiog važiuojat atostogauti.

Ar brangu užsisakyti krovininį sunkvežimį?

Gali būti, jei skubate. Jei galite laukti, ieškokite dalinio krovinio (tai yra, kai vienas sunkvežimis veža keletą klientų). Tai pigiau. Tačiau jei norite, kad jūsų daiktai atvyktu greitai ir būtų tik jūsų, teks mokėti už visą sunkvežimį.

Ką daryti, jei sunkvežimis negali privažiuoti prie namų?

Tai labai dažna problema Vokietijos miestuose. Ten gatvės siauros, o žmonės pyksta, kai blokuojate eismą. Jei taip atsitiks, reikės perkrauti daiktus į mažesnį automobilį (pavyzdžiui, „7.5 toną“ arba „Transiter“). Už tai papildomai paprašys, tai žinokite iš anksto.

Kaip apskaičiuoti, kiek kainuos persikraustymas į Vokietiją?

Nėra vienos kainos. Viskas priklauso nuo tūrio (kubinių metrų), atstumo ir prieigos prie objekto. Maždaug gali vadovautis 1-3 eurais už kilometrą už mažą automobilį, bet dideliems pervežimai skaičiuojami kitaip. Būtinai paprašykite išsamių sąskaitų, kad nesistumėtumėte su paslėptomis mokesčiais.

Ar saugu duoti avansą?

Reikia, bet mažą. Neleiskite įkalbėti sumokėti viską iš karto. Yra nemažai įmonių, kurios pasiims pinigus ir išnyks (pasižiūrėkite „Trustpilot“ ar panašias svetaines). 10-20 proc. avansas yra normalus, bet visa suma – tik kai daiktai jau yra sunkvežimyje.

Ar reikia drausti krovinią?

Labai rekomenduoju. Žinoma, sakykite, kad mano vairuotojai geriausi, bet kelyse įvyksta staigmenų. Niekas nenori sužinoti, kad jo sofa sudaužyta tik todėl, kad kažkas staigiai stabdė priešais. Draudimas kainuoja nedaug, bet ramybės duoda daug.

Ar galima veži savo automobilį?

Taip, dauguma pervežėjų gali užvežti ir jūsų automobilį, jei turi tam tinkamą priemonę. Taip pat galima jį vairuoti pats, o sekti sunkvežimį. Bet žinokite, jei automobilis neregistruotas arba techninės apžiūros laikas baigėsi – vokiška policija jo nepraleis.

Vokietijos specifika ir nuoma

Kas tas „Anmeldung“ ir kodėl visi jo bijo?

Tai gyvenamosios vietos registracija. Vokietijoje ji privaloma. Kai tik apsigyvenate bute, turite 14 dienų laiko nuvykti į vietinę „Rathaus“ (savivaldybę) ir užpildyti formą. Be to negausite banko sąskaitos, darbo sutarties ir netgi interneto. Tai biurokratinis velnias, bet su kuriuo reikia susidoroti.

Kaip rasti butą, jei dar neesate Vokietijoje?

Sunku, bet įmanoma. Naudokitės „ImmoScout24“ ar „WG-Gesucht“. Žinoma, nuomotojai mėgsta susipažinti gyvai, tačiau dabar daug kas daro vaizdo skambučius. Būkite pasiruošę parodyti uždarumo įrodymus (Schufa), bet jei jo neturite, gali tekti padėti didesnę užstatą (kaution).

Ar tikrai taip griežta su šiukšlių rūšiavimu?

Taip, vokiečiai su tuo labai. Jei išmesite plastiką į bendrą konteinerį, gausite baudą arba gėdingai nusirasite kaimynų. Išmokite, kur yra „Gelber Sack“ (geltonas maišas) ir kur eina stiklas bei popierius. Tai jų kultūros dalis, geriau nesukti galvos.

Kiek kainuoja užstatas (Kaution) už butą?

Įprastai tai 2-3 mėnesių nuomos dydis. Tai dideli pinigai, kuriuos reikia turėti sąskaitoje iš karto. Kai išsikraustysite, jums juos turėtų grąžinti, jei nieko nesugadinsite. Bet dažnai tai užtrunka kelis mėnesius.

Ar reikia vokiškai kalbėti, kad išsikraustytumėt?

Techniškai ne, jei su jumis yra kas nors, kas kalba. Bet kasdieniam gyvenimui bent bazinis lygis būtinas. Nenorite būti tos situacijos, kai vamzgis prosižioja, o jūs negalite paaiškinti meistrui, kas vyksta.

Ką daryti pirmąją dieną atvykus?

Pirmiausia – gulkite miegoti. Kelias iš Lietuvos pavargina. Antra – nueikite į parduotuvę (pavyzdžiui, Aldi, Lidl ar Rewe) nusipirkti vandens, maisto ir duonos. Trečia – pasitikrinkite internetą, be jo dabar gyventi beveik neįmanoma.

Ar galima gyventi Vokietijoje be banko sąskaitos?

Labai trumpai ir labai nepatogiai. Visos mokėjimai, nuoma iki algų, eina per sąskaitą. Atidarykite ją kuo greičiau, tik nepamirškite pasiimti su savimi asmens dokumento ir to paties „Anmeldung“ lapo.

Ar tikrai Vokietijoje viskas brangu?

Ne viskas. Maistas prekybos centre gali būti net pigesnis nei Lietuvoje, ypač pagrindiniai produktai. Bet paslaugos – mechanikai, siuvėjai, tiesioginis darbas – kainuoja šlykščiai. Taip pat ir alkoholis baruose, tai geriau gerti namie (jei leidžia).

Ką daryti su nenaudojamais daiktais po persikraustymo?

Nevežkite juos! Jei sena sofa jums nereikia, palikkite Lietuvoje. Vokietijoje stambios šiukšlės (Sperrmüll) ivežamos už pinigus arba tik tam skirtomis dienomis. Netaupykite vietos sunkvežimyje seniems daiktams, kuriais niekas nenori naudotis.

Išvada

Galiausiai, kaip pasiruošti persikraustymui į Vokietiją, nusprendžiate ne jūs, o jūsų organizuotumas. Tai nėra rocket science, tiesiog reikia galvos ant pečių. Pasirūpinkite dokumentais, nesupakuokite skysčių į silpnas dėžes ir būkite pasiruošę, kad kažkas nepasiseks (pavyzdžiui, sunkvežimis vėluos). Vokietija yra šalis, kur veikia taisyklės, ir jas verta gerbti. Sėkmės kelyje, o jei kas neaišku – skambinkite man, paaiškinsiu iš naujo.