Kaip pasiruošti perkraustymui baldų pervežimui iš Vokietijos? Praktiški patarimai iš vidaus

Sveiki, dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir matau viską – nuo idealiai suplanuotų reidų iki tokių chaoticz, kad plaukai šokuoja. Dažnai klientai klausia, kaip pasiruošti perkraustymui baldų pervežimui iš Vokietijos, ir tikėjasi, kad tai bus kaip pasakos apie "Kelionę su vilkiniu". Realybėje dažniausiai būna kitaip: pakilnos dienos, prarasti raktai arba vokiečių kaimynai, kurie neleidžia pastatyti sunkvežimio. Čia nebus sauso aiškinimo apie dėžių dydžius, o tiesiogas kalbas apie tai, kas tikrai svarbu, kad jūsų seifas ar sofa nenukristų kelyje. Pasidžiaukim, kad pasiruošti tinkamai galima ir be nervų išsiurbimo, tik reikia žinoti keletą niuansų, kuriuos dažnai praleidžiate pro akis.

Pasiruošimas ir dėžių chaosas

Ar tikrai reikia pirkti brangias dėžes?

Sakyčiau, ne visada. Žinoma, jei turite porą tūkstančių eurų vertės porcelianą, tai geriau įsigyti specialias dėžes, bet įprastiems daiktams puikiai tinka tie, kuriuos galite nemokamai gauti parduotuvėse arba iš draugų. Buvau matęs, kad žmonės išleidžia šimtus eurų už "perkraustymo rinkinius", kurie po pirmo naudojimo eina išmetam. Pagrindas yra tai, kad dėžė būtų stipri, o ne su logotipu. Kartais netgi naudojame sulietas paprastas dėžes – jos laiko geriau, nei atrodo. Svarbiausia – nepadaryti per sunkių dėžių, nes niekas nenori susižeisti nugaros juos nešiodamas į trečią aukštą be lifto.

Ką daryti su sofa, kuris netilpt į duris?

Tai klasika. Vokiečiuose dažnai būna senos statybos namuose, kur laiptinės siauros ir vingiuotos, o lietuviškai butai taip pat net visada dideli. Jei žinote, kad sofa didelis, išsukite jį iš anksto. Vairuotojams nėra jokių norų kirpti baldų galus pusiau, nors kartais tenka padaryti "meninio pjūvio" (tai yra, tiesiog priverstinai nupjauta kojelę). Geriau užduotį išspręsti Vokietijoje, negu laukti, kad ką nors priversime įlįsti pro langą. Pjaustyti baldus yra paskutinė išeitis, kuri paprastai baigiasi papildomais mokesčiais ir nepykstančia žmona.

Ar reikia lipduku ant dėžių?

Būtinai. Pasitikėkite, nėra nieko blogiau, nei atvykti į Vilnių, o vairuotojas klausti "kur dėti šitą?", o tu žiūri į kalną be etikečių dėžių. Užrašykite ne tik "Virtuvė", bet ir "Kruša" arba "Svarbu". Kartais užrašau "Viršus" didelėmis raidėmis, kad nė nebandytų statyti ant šono. Taip pat, jei dėžėje yra trapūs daiktai, pažymėkite ją raudonai. Vieną kartą dėžė su vitrina buvo padėta apačioje po trimis ketaus krosnimis... nu, vaizdas buvo liūdnas.

Kuo supakuoti stiklo baldus?

Burbuliukais. Nėra ką čia išradinėti. Naudokite senus laikraščius, rankšluosčius arba specialią pūką. Stiklas turi judėti mažiausiai 2-3 cm nuo dėžės sienelės. Aš asmeniškai visada dedu kelias dėžes ant vienos kitos su tarpais, bet tarp jų – putplasčio sluoksnį. Jei klausiate, kaip pasiruošti perkraustymui baldų pervežimui iš Vokietijos, kad nenušoktų stiklas, tai atsakymas paprastas: kuo daugiau amortizacijos, tuo mažiau širdies priepuolių kelyje.

Ar verta vesti drabužius ant kabyklių?

Yra specialios dėžės ant kabyklių – "wardrobe boxes". Jos puikios, bet brangios ir daug vietos užima furgone. Jei drabužių nėra daug, paprasčiau juos susukti ir padėti į dėžes arba krepšius. Klientai dažnai sako, kad nenori susukti rūbų, bet tada gauname masę kibirų, kurios užima pusę sunkvežimio. Verta pagalvoti, ar tie drabužiai tikrai brangūs, ar verti tiek vietos.

Kodėl vairuotojas nepakoja mano daiktų?

Dėl draudimo ir atsakomybės. Jei vairuotojas sugadina jūsų daiktą pakuodamas, įmonė gali turėti problemų, o jei jūs pakuodate, tai jūsų rizika. Be to, mes esame pervežimo, o ne perkraustymo kompanija ( nors kartais padedame, jei sutinka ). Geriau turėti viską supakuota iki mūsų atvykimo. Tai greičiau ir saugiau. Vieną kartą teko laukti valandą, kol klientas surinko paskutinę dėžę – furgonas stovėjo po namais su įjungtu varikliu, degalai degė... ne malonu.

Ar reikia išvalyti baldus prieš vežant?

Nebūtina iki blizgesio, bet nereikėtų vežti dulkių maišų. Buvau atsivežęs sofa, kurioje buvo tiek dulkių, kad vairuotojas visą kelią čiaudėjo. Be to, jei kelyje sustojame muitinėje, purvinus daiktus gali norėti tiksliau patikrinti, ar ten nėra kenksmingų organizmų. Paprasta higiena niekada nekenkia.

Ką daryti su skystiais ir chemija?

Viską užsukite. Kruopščiai. Jei galite, geriau tie daiktus vežti savo automobiliu, o ne furgonu su baldais. Buvo atvejis, kai plėvelė su skalbimo priemonėmis susprogo ant minkšto baldų komplekto – tekstūrės išgelbėti nepavyko. Skysčiai turi eiti atskirai, gerai uždengti, o dar geriau – neitiškančiuose induose.

Logistika Vokietijoje ir susitikimai

Kur geriausia sutikti vairuotoją Vokietijoje?

Tai labai priklauso nuo jūsų gyvenamosios vietos. Jei gyvenate mieste centre (pvz., Berlyne ar Miunchene), sunkvežimis negalės važiuoti į visus kvartalus dėl "Umweltzone" arba tiesiog siaurų gatvių. Geriausia sutikti dideliais prekybos centrais prie miesto pakraščio, kur yra didelė aikštelė. Taip sutaupysite laiko ir nervų, nes vairuotojas nėra psichikas, kad važinėtų pro vokiškus gatvių siaurimus ir gėdintų kaimynus. Pasiruošti baldų pervežimui iš Vokietijos reiškia ir susirasti tinkamą vietos apkrovai.

Ar vairuotojas padėsnešti daiktus į trečią aukštą?

Tai priklauso nuo to, ką sutarėte. Standartiškai, pervežimo kaina įeina pakrovimas į furgoną ir iškrovimas prie durų (pirmame aukšte). Jeigu reikia nešti aukštyn be lifto, tai papildomai mokama. Vairuotojai nėra šaltkalviai ar krovikai, jie vairuoja. Už kiekvieną aukštą be lifto arba už ilgesnį nešimą atstumą imamas mokestis, nes tai užtrunka valandas. Darbuotojai taip pat žmonės, jų nugaros ne iš geležies.

Kas jei aš vėluoju iš darbo Vokietijoje?

Būkite tikri, vairuotojai mėgsta tikslumą. Jei žinote, kad vėluosite, praneškite iš karto. Gali būti, kad vairuotojas turi kitą užsakymą toje pačioje teritorijoje arba turi grįžti tam tikru laiku (vairuotojų poilsio laikas reglamentuotas). Ilgas laukimas gali padidinti sąskaitą, nes laikas – pinigai logistikoje. Nebūkite tais, kurie praleidžia pusę dienos neatsakę į skambutį, o paskui kaltuoja vairuotoją, kad jis "nuvažiavo".

Ar gali vairuotojas atvykti anksčiau?

Kartais taip nutinka, jei kelyje nebuvo spūstų. Jei negalite būti ankstyviau, pasakykite tuojau pat, kai jums primena apie važiavimą. Paprastai vairuotojai praneša dieną prieš arba 2-3 valandas prieš atvykimą. Jei jis jau ten ir laukia... tai jau jūsų galva. Geriau turėti gero kaimyno numerį, kuris gali priimti siuntą. (Arba bent jau parodytų, kur stovėti furgonui).

Ar reikia kalbėti vokiškai su vairuotoju?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba angliškai arba rusiškai, vokiškai – mažiau. Bet jei susidūsite su vietine policija arba "Bauamt" (statybos valdyba), kuri bandys išvaryti furgoną iš gatvės, vokiškai labai praverčia. Aš pats prastai kalbu vokiškai, bet užtenka "Entschuldigung" ir "Nur kurz", kad išvengti didelių rūpesčių. Tačiau su mumis galite drąsiai kalbėti lietuviškai.

Kas daryti, jei neleidžia pastatyti sunkvežimio prie namo?

Vokietijoje tai labai dažna problema. Jei draudžia stovėti, turite rasti artimiausią leidžiamą vietą. Tada gali tekti nuvežti daiktus "pėsčiomis" arba susitarti su vairuotoju dėl "šlyties" (galima naudoti rankines vežimėlius). Taip pat yra galimybė gauti leidimą laikinam stovėjimui (Ausnahmegenehmigung), bet tai reikalauja laiko, o mums dažnai jo nėra. Geriau iš anksto pasivaikščioti aplinkui ir pažymėti, kur galima stovėti be rūpesčių.

Kainos ir piniginiai klausimai

Kiek maždaug kainuoja kubinis metras pervežimo?

Kainos svyruoja, bet šiuo metu kalbėtume apie 100-150 EUR už kubą (tai atsitinka tarp Lietuvos ir Vokietijos). Žinoma, jei turite tik kelis kubus, kaina gali būti didesnė, nes reikia dalintis išlaidomis. Perkraustymas iš Vokietijos nėra pigus, degalai brangūs, o tiltų mokesčiai (Maut) Vokietijoje kainuoja šimtus eurų vienam reidui. Nepasitikėkite, kad gausite kainą kaip "Lietuvoje po miestą".

Ar kaina gali pasikeisti pačioje kelionės metu?

Taip, kartais atsitiko netikėtų dalykų. Pavyzdžiui, jei užsibrėžėte, kad daiktų yra 10 kubų, o pasirodo, kad 15, tai aišku, kils kaina. Arba jei reikia naudoti liftinę mašiną, kurios nebuvo planuota. Aš visada įsidėjau į galvą, kad geriau jums pasakyti realią kainą iš karto (su atsarga), nei vėliau pyktis. Be to, jei sulaikome muitinėje dėl jūsų dokumentų problemų, laukimo mokestis taip pat gali būti pridėtas.

Ar reikia mokėti už degalus ypatingai?

Ne, degalai įeina į bendrą sąskaitą. Bet žinokite, kad jei reikia važiuoti tolimą atstumą (pvz., į Miuncheno apylinkes, kur toli nuo autostrados), kaina gali šiek tiek skirtis nuo standartinio maršruto (pvz., Berlynas arba Frankfurteras). Taip pat reikėtų atsižvelgti į kursus, jei mokate eurais, o įmonės apskaita yra kitokia (nors dažniausiai viskas eina eurais).

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Įprastai, jei tai "dalies krovinys" (kai važiuoja su kitais klientais), tai gali trukti nuo 3 iki 7 dienų. Jei užsakote ekskursinį reidą (tik jūsų daiktai), tai gali užtrukti 1-2 dienas viena kryptimi. Važiavimas pats nėra ilgas, bet surinkimas ir išdėliojimas pas kitus klientus įeina į laiką. Taip pat reikia prisiminti apie vairuotojo poilsį – jo pažeidimas gali baigtis didelėmis baudomomis.

Ar galiu mokėti grynaisiais vairuotojui?

Geriau ne. Mums nerašomi kvitai (PVM) už grynųjų pinigų mokėjimus, o vairuotojams draudžiama imti didelių sumų rankomis dėl saugumo. Geriausia pervesti į sąskaitą prieš išvykstant arba gauti sąskaitą-faktūrą ir apmokėti ją. Jei mokate grynais, be kvito, nebus įrodymo, kad mokėjote, o tai problemą sukelia su VMI arba ginčytis nebus ko. (Nors seniai buvo kitaip, bet dabar griežčiau).

Kodėl brangu pervežti įrenginius ar techniką?

Technika reikalauja specialaus pakavimo, o įrenginiai (pvz., pramoninės siuvimo mašinos) dažnai būna labai sunki ir netelpa į standartinį furgoną. Reikia užtikrinti, kad jie nejuda ir nenusėdo nuo vibracijos. Be to, jei technika brangi, mums reikia didesnio draudimo, kuris taip pat brangiau kainuoja. Perkraustymas iš Vokietijos su technika visada yra atsakingesnis uždavinys nei su paprastomis kėdėmis.

Muitinė, dokumentai ir "juodi dėžiniai"

Ar reikia deklaruoti senus daiktus?

Jei pervežate asmeninius daiktus (baldus, drabužius), kuriuos naudojote bent 6 mėnesius, ir jie nėra prekybai, tai dažniausiai PVM ir muitų mokėti nereikia. Tai vadinama "pervežimo su išsikėlimu" procedūra. Bet reikia užpildyti deklaraciją ir parodyti, kad jūs išsikraustote iš Vokietijos į Lietuvą (pvz., darbo sutarties pabaigos dokumentą). Dokumentų reikia daugiau, nei atrodo.

Ką daryti su vynu ar maisto produktais?

Čia pasidaro įdomiau. Jei vežate butelį vyno sau, tai dažniausiai praeina, tačiau yra akcizų limitai. Jei vežate dešimt dėžių vokiško alaus, muitininkai gali susirūpinti, ar tai ne prekybai. Geriau nuo to susilaikyti arba pasidomėti tiksliais limitais (man atrodo, kad asmeniniam naudojimui tai labai mažos kiekiai, bet geriau patikrinti ne iš manęs, o oficialiuose šaltiniuose, nes aš galiu klaidingai prisiminti). Maisto produktus, kuriai genda, geriau nevežti – tik trukdys tikrinimą.

Ar turiu būti fiziškai prie muitinės?

Ne, nebūtinai. Muitinės procedūras dažnai atlieka brokeris arba vairuotojas pavedamas. Jūs tiesiog pateikiate dokumentus (nuotraukas, vertinimą, jei reikia), ir viskas tvarkoma elektroniniu būdu. Tačiau jei kyla abejonių dėl daiktų kilmės ar vertės, gali būti reikalaujama asmens patvirtinimo. Geriausiai viską sutvarkyti iš anksto su mumis, kad nereikėtų važiuoti į patikros punktą 200 km atstumu.

Kas jei pamiršau inventoriaus sąrašą?

Tai blogai. Inventoriaus sąrašas (packing list) yra vienas svarbiausių dokumentų. Be jo muitinė gali sulaikyti furgoną arba pradėti tikrinimą "akliu" būdu, kas kainuoja laiko ir pinigų. Sąraše turi būti nurodyta, kas yra kiekvienu dėžutėje (bent jau apibendrintai). Nerašykite "daiktai", rašykite "virtuvės reikmenys", "drabužiai" ir t.t. (T.y., ne "viskas kas buvo spintoje").

Ar turiu būti Lietuvos pilietis?

Nėra svarbu, kokios Jūsų pilietybės, svarbu, kad turite teisę gyventi Lietuvoje (jei perkraustotės čia galutinai). Jei esate trečiosios šalies pilietis, gali reikėti vizos ar leidimo gyventi kopijų. Muitinė dažnai tikrina, ar nebandote tiesiog "paleisti" prekių rinką be mokesčių, naudodami išsikėlimo kaip pretekstą.

Ar dažnai tikrina furgonus?

Statistiškai ne, tačiau rizikos grupėse (nauji daiktai, didelės siuntos, keisti maršrutai) tikrinama dažniau. Dirbu šioje srityje daug metų ir matau, kad sistemingiems, gerai parengtiems klientams viskas praeina lyg riešutai. Bet jei vairuotojas atrodo įtartai arba yra pažeidęs taisykles (pvz., viršijęs darbo laiką), tai gali būti pagrindas sustabdyti. Rūpinkitės dokumentais – tai geriausia apsauga.

Ar reikia drausti siuntą?

Stipriai rekomenduoju. Standartinis draudimas dažnai dengia tik 10 EUR už kg arba kažką panašaus, o tai reiškia, kad jei dingsta brangus kompiuteris, negausite jo pilnos vertės. Galite įsigyti papildomą draudimą "visą vertę". Nėra nieko blogiau, nei apie tai sužinoti tik tada, kai furgonas užsidega (tai retas atvejis, bet yra buvę). Pasidėkite galvai už drabužių.

Ką daryti, jei kažkas sugedo kelyje?

Skubiai apie tai praneškite. Jei pažeistas konteineris arba matote, kad dėžės draskosi – užfotografuokite vietą ir pažeidimą. Negalima iškrauti visko ir tada skambinti sakyti "o čia buvo sulūžęs". Kaimynai lietuviškose daugybinėse namuose mėgsta stebėti procesą, jei kas nors nukrenta – jie gali būti liudininkai. Bet geriau tiesiog iškarto susisiekti su dispčeriu.

Kodėl aš negaliu susisiekti tiesiogiai su vairuotoju?

Galite, bet geriau per dispčerį arba mane. Vairuotojas vairuoja, jis negali rašyti žinučių tuo metu, kai važiuoja 90 km/h autostradoje. Be to, jei reikia keisti planus, dispčeris žino, kur yra kiti vairuotojai ir kaip galima perkelti laikus. Tiesioginis ryšys su vairuotoju kartais sukelia chaosą, kai vienas pasako viena, o kitas kita. Nors pats esu vairuotojas praeityje, žinau, kad kai vairuoju, nenoriu girdėti nieko, išskyrus "stovėk, čia kebabas".

Ar vežate ir gyvūnus?

Tai jau visai kita istorija. Gyvūnams reikia veterinarinių pasų, čipų ir skiepų. Jie negali važiuoti furgone su baldais, turi būti salone su keleiviu. Aš asmeniškai nesiimu vežti šunų tarp sofos ir spintos, nes tai šalta ir juokinga (tiesiog blogai gyvūnui). Tam reikalingi specialūs pervežimai. Naudokitės paslaugom, kurios specializuojasi būtent gyvūnų gabenime – taip saugiau.

Galutiniai patarimai tiems, kurie vis bijo.

Viskas bus gerai. Pagrindinis dalykas – nešvaistykite laiko ir pasirūpinkite dokumentais. Kaip pasiruošti perkraustymui baldų pervežimui iš Vokietijos? Paprasčiausiai susirūpinkite tuo, kas reikia dokumentams, o baldus supakuokite taip, kad jie neužkristų ant kojų. Likusią dalį padarysime mes. Niekada nėra buvo taip, kad kažkas nebuvo išspręsta – net ir tais atvejais, kai klientai nusprendžia vežti "šaldytuvą pilną maisto" (taip, buvo tokia situacija). Sėkmės kelyje ir laukite mūsų su dėžėmis paruoštais!