Kaip pasiruošti mikroautobusui kraustyti baldus į Vokietiją: praktinis vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, ir jei kažką išmokau, tai tai, kad teorija visada skiriasi nuo to, ką iš tikrųjų matai kelyje. Dažnai klientai klausia, kaip viskas turėtų vykti idealiai, bet mes žinome, kad idealas pasitaiko retai. Ypač kai kalbame apie tai, kaip pasiruošti mikroautobusui kraustyti baldus į Vokietiją. Tai ne tik apie tai, kad įkišate sofą į „Sprinterį“ ir važiuojate. Čia yra smulkmenos, apie kurias niekas nemąsto, kol nepradeda drebėti ratlankiai arba kol nepradeda šipti klientas gale. Štai jums mano, kartais šiek tiek chaotiškas, bet tikras vaizdas į tai, kas laukia kelyje.

Pasiruošimas ir techninė pusė (ir kai kas kita)

Ar tinka bet kuris mikroautobusas baldams?

Sakysiu taip – ne visi „vagonai“ yra vienodi. Žinoma, „Mercedes Sprinter“ ar „Ford Transit“ yra standartas, bet esu matęs, kaip žmonės bando krauti baldus į senus „Volkswagen T4“ ir tada stebisi, kodėl viskas netelpa. Svarbiausia yra ne tik ilgis, bet ir aukštis bei pravažiavimo plotis. Jei turite ilgas siuntas, kaip pasiruošti mikroautobusui kraustyti baldus į Vokietiją – pirmiausia išmatuokite durų angą. Kartais patys didžiauliai baldai tiesiog neprasilenkia pro šonines duris, ir tenka viską iškrauti iš naujo gatvėje, o vokiečiai tuo metu spjaudo ant grindų, matydami, kad blokuojate eismą.

Kuo reikia uždengti grindis?

Būtina. Neklauskite kodėl, tiesiog darykite. Aš naudoju senas kilimines dangas arba storą kartoną. Viena kartą važiavavau be jų – vėliau teko dažyti grindis, nes kliento stalas su metalinėmis kojomėlėm viską subraižė kaip plūkinį. Nupirkite „rinklę“ tos grįžtinės medžiagos statybose, kainuoja vos truputį, bet išgelbės depozitą arba nervus.

Ar reikalingi įtempimo juostos?

Be jų nejudėkite iš vietos. Niekada nenaudokite virvių, jos pailgėja, o baldai pradeda šokti. Turiu būti maždaug 4–6 aštrių juostų, su raketėmis (tokiais metaliniais užraktomis). Geriausia yra, kai tų juostų galai su gumomis, kad nebraižytumėt baldų paviršiaus. Pavojingiausia yra tada, kai krovinys atrodo stabilus, bet pirmajame posūkyje „užkrenta“ ant šonų.

Ką daryti su smulkiomis detalėm?

Viską į dėžes! Negaliu pakartoti pakankamai kartų. Jei paliksite rankenės, varžtus ar mažus indus laisvai, jie taps sviediniais. Vieną kartą važiavome per Lenkiją, vairuotojas staigiai stabdė, o tuomet indas nulindo nuo spintos ir suskilo į tūkstančiai fragmentų. Klientas buvo liūdnas. Užrašykite ant dėžės, kas viduje, kad vėliau nesukiotumėt visų dėžių ieškodami arbatinuko.

Kaip teisingai sudėti baldus?

Pirmiausia sunkiausi ir didžiausi daiktai įeina į gylį. Spintos, sekcijos – viskas eina pirmyn. Tada viduryje dedame sofas, o viršuje – viską, kas lengvesnė. Svarbu išlyginti paviršių. Jei susidarys ertmės, krovinys pradės „žaisti“. Kaip pasiruošti mikroautobusui kraustyti baldus į Vokietiją? Pagalvokite apie tai kaip apie žaidimą „Tetris“ – turi būti be tarpų.

Ar verta nuomoti liftą?

Jei klientas gyvena 5 aukšte be lifto – tai ne klausimas, o būtinybė. Nenuomavau kartą, ir vairuotojo nugariau po to dvi savaites gydėme. Vokiečiai dažnai gyvena namuose su dideliais laiptais, bet jei ten butas su siaurais koridoriais – liftas išgelbės daug laiko. Tačiau patikrinkite, ar liftas telpa su sofa – kartais tenka net išmontuoti duris lifte (tai jau tikrai istorija).

Ar reikia išmontuoti baldus?

Beveik visada. Stalui nuimkite kojas, spintoms – duris (o jei galima, ir viršų). Tai ne tik sutaupo vietos, bet ir sumažina pažeidimo tikimybę. Esu matęs, kaip pervežama integruota virtuvė be išmontavimo – tai pyktis. Vėliau viskas išlenda, o viršus įtrūksta nuo vibracijos.

Ką daryti su langų rėmais?

Juos reikia apvynioti su burbuliukine plėvele arba storu kartonu. Rėmai ypač ploni ir trapūs. Jei mikroautobuse bus daug kitų daiktų, rėmas gali tiesiog užspausti arba užgriūti ant jo. Geriau padaryti „karkasą“ iš kartono aplink jį.

Ar reikalingas tachografas?

Jei mikroautobuso masė viršija 3,5 tonos (nors dažniausiai vežame iki 3,5t), tai taip, tachografas būtinas. Jei iki 3,5t ir važiuojate asmeniniais reikalais (ne komerciniai pervežimai), tai gali būti ir be jo, bet aš visada patariu turėti bent važiavimo raštus (draudimas, techninė apžiūra). Vokietijoje policija labai griežtai tikrina tai, jei sustabdo.

Dokumentai ir kita biurokratija (kuri vargina)

Kokius dokumentus reikia turįs?

Būtinai CMR kvitas. Nors tai mikroautobusas, bet jei tai komercinis reisas, CMR yra šventas. Be to, techninis pasas, vairuotojo pažymėjimas (jei reikia C kategorijos, nors 3,5t pakanka B), ir draudimo polisas. Draudimas turi galiooti Vokietijoje (Žalias kortelės nebėra, viskas elektroninėje sistemoje, bet geriau pasitikrinti savo brokeriu).

Ar reikia deklaruoti baldus muitinėje?

Jei tai perkėlimas gyventi (pervykimas), tai dažniausiai ne, jei baldai naudoti ir jūs juos naudojote daugiau kaip 6 mėnesius. Reikia užpildyti „Transfer of Residence“ formą (jei į Vokietiją iš ne ES šalies, bet iš Lietuvos tai paprasčiau). Bet jei vežate naujus baldus į parduotuvę ar klientui, kuris juos nusipirko – tai jau prekyba, reikia TSL dokumentų (susivienodintas transporto dokumentas). Čia aš kartais užstuodu, nes taisyklės keičiasi kasmet, todėl geriau pasiklausti savo muitinės brokerio prieš važiuojant.

Kas daryti, jei klientas negali pateikti PVM kodas?

Vokietijoje klientai dažnai tikisi, kad viskas tvarkinga su PVM mokesčiais. Jei jis nėra PVM mokėtojas, kvite užrašome „Reverse Charge“ procedūrą arba tiesiog įrašome, kad PVM ne taikomas (jei tai paslauga ES viduje). Bet čia reikia labai tiksliai užpildyti CMR laukus, kad vokiečių finansinė policija nesustabdytų.

Ar turiu turėti eksporto kvitą?

Jeigu važiuojate iš Lietuvos ir tai yra prekybinis siuntinis, taip. Jei ne, gali būti problemų sienoje su lietuviais muitininkais, klausiančiais, iš kur tie baldai. Geriau turėti paprastą sutartį su klientu, kur parašyta, kad ką pervežate.

Ką daryti su vokišku „Umweltplakette“?

Tai ekologinė ženkliuką, kurį reikia įklijuoti į priekinį stiklą. Be jo negaliva važiuoti į daugelį miestų centrų („Umweltzone“). Berlyne, Miunchene, Hamburge – visur reikalinga. Galima nusipirkti degalinėje arba internetu. Jei nebus – bauda nuo 100 eurų.

Ar reikia tarptautinio draudimo?

Taip, būtinai civilinės atsakomybės draudimas (krovinio). Jis padengs, jei pvz., užsidegs mikroautobusas arba įkris į avariją. Savo (lietuviško) draudimo užtenka, jei jis galioja „žaliajai kortelei“ (dabar tai tikrinama pagal numerius), bet geriau pasitikrinti kodą.

Kaip užpildyti CMR teisingai?

Būtina nurodyti siuntėjo ir gavėjo adresus, krovinio apibūdinimą (pvz., „Used furniture, 2 pallets“), svorį ir vietų skaičių. Vieną kartą parašiau „baldai“ be svorio, ir vokiečių policija mums stabdė 3 valandas, kol svėrė viską ant svarstyklių. Niekada nerašykite „Briusinis“ arba kažką panašaus, jei ne tikrai.

Kelionės ir vairavimas Vokietijoje (ir kaip neišprotėti)

Kokia geriausia maršruto strategija?

Per Lenkiją (A1) greičiau, bet keliai blogesni, o muitinė (jei reikia) gali užtrukti. Per Čekiją arba per Kaliningradą (taip, kai kuriais atvejais) – neįsivaizduojama. Geriausias variantas dažniausiai yra per Lenkiją, tik reikia pasirūpinti „ViaToll“ kortele (jei >3,5t), o jei mažiau – važiuojate nemokamai (išskyrus autostradas, bet mažesniems mašinoms dažnai nemokamai arba pigiau). (Čia turiu omenyje, kad 3,5t mašinos Lenkijoje moka autostradose, bet ne visur).

Ar verta važiuoti naktį?

Naktį mažiau spūstų, ypač prie Berlyno arba ties Ruhr sritimi. Tačiau naktį daugiau sunkvežimių, kurie gali užmiegoti vairuotojai. Be to, jei reikia iškrauti baldus naktį Vokietijoje – girdėjau, kad gatvėse griežtai reglamentuota triukšmas, gali ateiti policija dėl ramybės pažeidimo. Geriau planuoti atvykti ryte.

Ką daryti su „Maut“ (mokamais keliais)?

Jei mašina >3,5t, reikia „Toll Collect“ įrenginio (OBU). Jei <3,5t – daugiausia mokate per bręžtinę arba kortelę degalinėse (pvz., „Navi“, „DKV“). Nepamirškite, kad Vokietijoje dauguma kelių nemokami lengviesiems, bet kai kuriose vietose (pvz., tuneliai, kai kurios atkarpos) gali reikėti mokėti.

Kur geriausia ilsėtis?

Vokietijoje poilsio aikštelės (Rasthof) yra labai geros, bet brangios (kava 3-4 eurai). Jei norite pigiau, užsukite į miestelio parduotuvės (Lidl, Aldi) stovėjimą aikštelę, jei ten leidžiama stovėti (žiūrėkite ženklus). Tačiau naktimis stovėti neleistinose vietose gali baigtis bauda.

Kaip elgtis su vokiečių vairuotojais?

Jie yra disciplinuoti, bet agresvūs greičiu. Jei važiuojate dešinia juosta (greičiausia) ir lėtai – jie akimirksniu šviesos jums pradės mirksėti. Geriau laikytės dešinės, jei nevykstate 120 km/h (mikroautobusai dažnai ribojami). Nenaudokite dešinės juos pervijimui, jei neprivalote.

Ar saugu važiuoti su pilnu krovininiu mikroautobusu?

Sunkiau. Stabdos neveikia taip greitai, o vėjas (ypač priešais vėju) gali numesti iš kelio. Važiuokite lėčiau, didesniu atstumu. Vieną kartą važiavau per štormą prie Hamburgo su aukštu krovininiu „Fiat Ducato“ – praktiškai valdžiau vairą dviem rankomis su visa jėga, kad nenuvažiuočiau į griovį. Kaip pasiruošti mikroautobusui kraustyti baldus į Vokietiją? Įsivaizduokite, kad tūkstančio kilogramų svoris yra ant tavo pečių.

Ką daryti, jei sugedo mašina?

Pirmiausia – nukreipkite „trikampį“ ir sužinokite vietą. Vokietijoje gelbėjimo tarnybos (ADAC, Allianz) labai greitai atvyksta, bet brangiai. Jei turi „Kasko“ su pagalba kelyje – skambink draudikui. Jei ne – gali tekti mokėti už vilkiką iš savo kišenės, o tai kainuoja šimtus eurų.

Iškrovimas ir klientai (pats įdomiausias)

Kas jei kliento namuose neįeina sofa?

Tai klasika. Matuojame duris iš anksto, bet klientas pamiršo pasakyti apie įėjimo koridoriaus posūkį ar laiptų turėklus. Tada tenka išmontuoti langą arba išnešti sofa per balkoną (jei yra). Vieną kartą teko pernešti sofos dalis per 4 aukštus nenaudojant lifto, nes ji neįėjo. Klientas papildomai sumokėjo už alkoholį vairuotojams (kas, žinoma, draudžiama, bet tai gyvenimas).

Ar reikia surinkti baldus vėl?

Tai priklauso nuo susitarimo. Dažniausiai mes tik atvežame ir padedame įnešti į kambarį. Surinkimas yra papildoma paslauga, už kurią reikia imti pinigų. Neklauskite, kodėl vokiečiai dažnai moka už tai labai gerai – jie tiesiog nemoka arba nemoka kaip.

Kaip apmokėjimas vyksta?

Geriausia grynaisiais prieš iškrovimą arba pavedimu iki atvykimo. Yra buvę atvejų, kai iškrauname viską, o klientas sako: „Ah, pinigų šiuo metu nėra, pervesiu po savaitės“. Tuoj pat pradedame rinkti dėžes atgal į mašiną. Stiprus argumentas.

Ką daryti su pakuojimo atliekomis?

Kartais klientas sako, kad paimk viską save. Kartas nuo karto reikia nuvežti į konteinerį. Vokietijoje šiukšlių konteineriai turi griežtas taisykles (stiklas, popierius, mišrios). Neklauskite, kodėl aš kartais matau lietuviškas pakuotes vokiškuose konteineriuose prie miesto ribų.

Ar reikia daryti nuotraukas prieš iškrovimą?

Būtina. Padaryk nuotraukas, kaip krovinys stovi mašinoje, ir kaip atrodė baldai prieš pakrovimą Lietuvoje. Jei atsiranda įbrėžimas, kurio nebuvo, nuotraukos išgelbės nuo teismo. Turėjau bylą, kur klientas tvirtino, kad spinta buvo įbrėžta, o aš parodžiau nuotrauką, kur ji blizga kaip nauja.

Ką daryti, jei klientas nėra namuose?

Laukti. Neiškrauti nieko be leidimo. Skambinti, rašyti. Jei laukiate daugiau kaip valandą – galite imti mokestį už laukimą (standartinė praktika). Niekada nepalikite krovinio prie durų be prižiūrėtojo.

Ar galima palikti dėžes vokiečiui?

Jis paprašys – palikite. Jie dažnai turi šiukšlių deginimo krosnis arba didelius konteinerius namuose, bet kartais tiesiog nori, kad jūs išsivežiotumėte tai į „Wertstoffhof“ (perdirbimo centrą). Už tai gali paprašyti papildomo mokesčio.

Viskas kas negerai (realios problemos)

Kas jei policija sustabdo ir prašo patikrinti svorį?

Jei viršijate 3,5 tonas su „B“ kategorija – didelės bėdos. Baudos Vokietijoje milžiniškos, o be to, draudimas negalios. Geriau neviršyti. Jei reikia daugiau vietos, imkite didesnę mašiną arba reisk du reisus. Rizikuoti neverta.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių?

Rečiau nei anksčiau, bet dar ypač. Nustatykite GPS trackerį (sekimo įrenginį). Jei sustosite nakvynei neapsaugotoje aikštelėje prie kelio – gali rytą rasti tuščią mikroautobusą. Vokietijoje vagystės dažniausiai vyksta poilsio aikštelėse.

Ką daryti, jei sugedo vienas iš ratais?

Užsidėkite rezervinį ratą. Jei jo nėra – skambink pagalbai. Vokietijos autostradose stovėjimas be trikampio – mirtinas nuodėmė (piniginės prasme). Stovėk toliau nuo kelio, už geltonos linijos.

Ar verta imti vairuotojo padėjėją?

Jei krovinys didelis ir sunkus – taip. Vienam vairuotojui išnešti pianiną ar didelę spintą yra neįmanoma saugiai. Be to, ilgas kelias vienam gali būti pavojingas dėl nuovargio. Antras vairuotojas leidžia važiuoti be sustojimų (pasikeitus).

Kaip elgtis su blogu keliu Vokietijoje?

Taip, jie ten taip pat turi dykros kelių, ypač kaimo vietovėse. Jei GPS nukreipia pro ūkius, o žemės grįžlės po lietaus – nesukite į ten. Geriau nueiti keliasdešimt metrų pėsčiomis ir pasiklausti kelią, nei įstrigti purve su pilnu krovininiu.

Ar reikia kalbėti vokiškai?

Pagalbininkai kalba angliškai, bet seni žmonės kaimuose gali ir nekalbėti. Turėkite parašytą adresą vokiškai (arba parodykite telefone). Nenaudokite vertėjų programų, kai vairuoji – pavojinga.

Ar galiu važiuoti per miestą su dideliu mikroautobusu?

Gali, bet žiūrėk ženklus. Daugelyje miestų yra ribojimai sunkvežimiams (>3,5t) arba uždrausta įvažiuoti į „Environmental zone“ be ženkliuko. GPS nustatykite režimą „Sunkvežimis“, kad nenuvestų pro siaurus gatvelės, kur net su „Smart“ nepraeisi.

Ką daryti su pažeistais baldais atvykus?

Nepaslėpk. Pasakyk iš karto. Padaryk nuotraukas. Jei kaltė jūsų (blogai užfiksavote), turite žinoti, ką darysime (draudimas). Jei kaltė kliento (blogas pakavimas), paaiškink. Vieną kartą klientas pats supakavo vitriną be burbuliukų, ji atėjo sujaukta. Jis norėjo mokėti mums, bet aš padėjau surinkti ir tai nutiko.

Ar keičiasi kainos degalinėse?

Žinoma. Vokietijoje brangiau nei Lietuvoje. Užpildyk baką Lietuvoje arba Lenkijoje (jei tenka važiuoti), jei norite sutaupyti. Be to, daugelyje degalinių reikia apmokėti prieš degalus (kortele arba grynaisiais prie stotelės).

Ar galiu nusipirkti maisto Vokietijoje?

Galiai. Bet parduotuvėse (kaip „Rewe“ ar „Edeka“) kainos aukštos. Pigiau eiti į „Aldi“ ar „Lidl“. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad sekmadieniais viskas uždaryta (išskyrus stoteles ir degalines).

Ar verta dirbti su tarpininkais?

Kartais taip, jei netiesioginio kliento. Bet jie ims savo maržą. Geriausia rasti klientą patys, bet tai reikalauja laiko. Tarpininkai dažnai reikalauja dokumentų, kurių net nenumatysi.

Paskutinis patarimas: ką daryti prieš išvykstant?

Gerkite kavos, užmigykite gerai. Kaip pasiruošti mikroautobusui kraustyti baldus į Vokietiją – tai ne tik technika, tai ir psichologija. Būkite kantrūs su vokiečiais, jie mėgsta tvarką, ir būkite budrūs kelyje. Sėkmės.

Išvada

Na, tiek apie šią chaosą vadinamą veiklą. Tiesiog nepamirškite, kad geriausias pasiruošimas yra tas, kai tikisi blogiausio, bet ruošiasi kaip geriausiam. Pasidarykite check-listą, nepasikliauk tik atmintimi, ir viską užfiksuokite raštu arba nuotraukomis. Kaip pasiruošti mikroautobusui kraustyti baldus į Vokietiją nėra mokslas, bet tai reikalauja patirties, kurią aš įgyjau per šias dvidešimt metų (ir kai kurių pilkų plaukų).