Kaip pasiruošti mikroautobusų perkraustymui iš Vokietijos: praktinis vadovas

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir pasakyčiau – niekas niekada nėra pilnai pasiruošę taip, kaip reikia. Vokietija pasižymi tuo, kad viskas atrodo tvarkinga, bet kai pradedi vežti mikroautobusus, staiga iškyla būtų, apie kurias net nenusimanei. Dažnai klientai klausia, kaip pasiruošti mikroautobusų perkraustymui iš Vokietijos, kad nebūtų nemalonumų sienoje ar kelyje. Čia ne tik apie tai, kad parsivežti mašiną, tai visas procesas, nuo sutarties pasirašymo iki to, kaip tinkamai užfiksuoti rida. Tiesiog čia reikia žinoti keletą pagrindinių dalykų, kad nereikėtų mokėti baudų ar galvoti, kur dėti sugedusį vilkiką.

Dokumentacijos ir įstatymų miškas

Ar reikalingi originalūs dokumentų užrašai ant mašinos?

Žinoma, be originalų niekur nepervaziuosiu. Vokietijai tai šventa, net jei tai senas „Mercedes“ su dužtais posūkiais. Turi turėti originalią Fahrzeugschein kortelę ir, jei yra, Fahrzeugbrief. Be jų sienos pareigūnai sušoks arba tiesiog neleis važiuoti. Kartais pirkėjai bando pasakyti, kad „ dokumentai keliauja atskirai“, tai aš juos iš karto stabdu, nes tai sukelia problemų. Jeigu radote mašiną be dokumentų, geriau ją ten ir palikite, nes nervų tai kainuos daugiau nei pati mašina.

Kas daryti su draudimu, jei vaziuoju savo vairu?

Tai vienas populiariausių klausimų. Jei vaziuojate savo vairu su Vokietijos numeriais, jūs turite turėti galiojantį „Export“ draudimą, kuris uždengia visą Kelionę iki Lietuvos. Niekada nenaudokite tik Vokietijos viduje galiojančio draudimo, nes jei nutiko incidentas Lenkijoje, draudimo bendrovė tiesiog nebus mokėti. Užsirašykite draudimą bent 15 dienų su galimybe pratęsti, geriau permokėti už draudimą nei gauti sąskaitą už sužalotą automobilį. (Čia pataisymas: turėjau omenyje, kad privalu turėti Žalią kortelę, kitaip tiesiog suimtų).

Ar lengvai gaunami trumpalaikiai numeriai?

Iš tiesų, dabar jau truputį sudėtingiau nei prieš penkerius metus. Anksčiau užėjai į bet kurį „ADAC“ ar draudimų biurą, padavei dokumentus ir po valandos gavai numerius. Dabar dažnai reikia derinti laiką arba eiti į specificus vietose, kurios dirba su eksportu. Be to, kaina šoktelėjo, dabar už tas plokštes su draudimu tektų išmokėti apie 150-200 eurų, priklausomai nuo vietovės. Taigi, neapsirašykite rytojaus vizito, galite likti be numerių ir privalėti lipti į traukinį.

Kaip teisingai įforminti pirkimo-pardavimo sutartį?

Sutartis turi būti dvikalbis arba anglų kalba, kitaip mūsų muitinė jos nepriims. Viskas turi būti aišku: kas parduoda, kas perka, VIN kodas, rida, kaina ir data. Būtinai nurodykite, kad transporto priemonė yra techniškai tinkama naudoti (nors kartais tai yra dideliausias melas), nes kitaip gali būti problemų su technine apžiūra Lietuvoje. Ir saugokite tą dokumentą kaip akį, be jo jums niekas nebus gražinti PVM, o tai jau nemažai pinigų.

Ar reikia deklaruoti grynąsias lėšas sienoje?

Taip, jeigu pervežiate daugiau nei 10 000 eurų grynųjų. Žinoma, dažniausiai mokame pavedimu arba dalyku, bet kartais seni vairuotojai mėgsta turėti kišenėje „avansą“. Jei sulaiko jus sienoje su didele suma be deklaracijos, pinigus gali konfiskuoti, o tai labai nepageidautina. Geriau viską apmokėti banku ir turėti įrodymų, kad pinigai cirkuliuoja legaliai. Muitinė dabar turi tas skaitytoves, kurios iš karto matuoja pinigų kiekybę.

Vokietijos rinka ir paieška

Kur geriausia ieškoti mikroautobusų?

Ne vien tik „Mobile.de“ ar „Autoscout24“, nors ten yra didžiausia pasiūla. Geriausiai dirbti su tais pažaistais prekeiviais Miunsteryje arba netoli Hamburgo, kur yra dideli aikštelės. Kartais gera žinia skyla vietiniuose forumsuose arba „Facebook“ grupėse, bet ten reikia būti labai atsargiamas. Aš asmeniškai visada patariu važiuoti į tas didžiąsias stovėjimo aikšteles, kur galima pamačyti dešimtis vienodo tipo mašinų ir išsirinkti geriausią.

Kodėl kaina svyruoja taip stipriai?

Priklauso nuo sezono, būklės ir to, kaip greitai prekeivias nori atsikratyti mašinos. Jeigu matau, kad mašina stovi jau tris mėnesius, galima drąsiai derėtis, net iki 20 proc. Tačiau jei tai ką tik atvežtas iš leasingo modelis, kaina bus kietą. Taip pat įtakos turi ir tai, ar mašina buvo naudojama kaip keleivinis, ar kaip krovininis. Žmonės nemėgsta to kas buvo naudojama statyboms, net jei vidus išvalytas.

Ar verta tikėti pirkėjo patikimumo įvertinimais?

Tik dalinai. Vokietijoje viskas atrodo švari, bet ir ten yra „apšpyrę“ prekeiviai, kurie sugeba išgrybti rida arba užmaskuoti rūdžius. Tas „Scheckheft“ (techninės priežiūros knygelė) gali būti padirbta. Aš visada žiūrėčiau ne į tai, ką sako pardavėjas, o į tai, kaip atrodo variklis po dangčiu. Jei ten yra dažų likučių arba per daug švaros, vadinasi, kažką slėpė.

Kaip patikrinti, ar mašina nebuvo avarinė?

Pagalvokite, jei grotelės (kabina) yra pakeistos arba yra įtrūkimų rėmuose. Vokietijai tai didelė problema, nes jie labai griežtai žiūri į saugumą. Užsukite po mašina, pažiūrėkite, ar nevyniojote rėmų. Jei matote, kad paspėvės ne tos spalvos arba yra suvirinimo žymžių, bėkite toliau. Aš kartą nupirkau „VW Transporterį“, kuris atrodė kaip naujas, o pasirodo, buvo sulaužytas per pusę ir sulipdytas.

Ar galima derėtis Vokietijoje?

Žinoma, ir net reikia. Jie nėra įprasti nuo mūsų, tačiau jei atėjote su grynaisiais pinigais arba pasiruošę pasirašyti sutartį dabar, kaina gali nukristi. Nebijokite sakyti, kad mašina per brangi, kad yra brūkšnių arba jog reikės daryti techninę. Vokietijai prekeiviai vertina konkretų klientą, kuris nedelioja. Bet neperlenkite lazdos, gali tiesiog išlysti iš sandėlio.

Techninė pusė ir techninė apžiūra

Ką tikrinti prieš išvažiavimą iš aikštelės?

Pirmiausia tepalai. Jei variklis šaltas, tepalų lygis gali atrodyti normalus, bet jei jis užsidejęs, tepalo kešas turi būti rudas, ne juodas kaip kava. Taip pat patikrinkite stabdžius – užsukite ratą ir pažiūrėkite, ar nelydi. Vokietijos keliai leidžia važiuoti greitai, taigi stabdžių būklė čia prioritetas. Ir žinoma, padangos. Jei jos su plikomis vietomis, geriau derėkis dėl naujų, arba nusipirktite pigiau.

Ar TÜV (techninė apžiūra) Lietuvoje priima Vokietijos TÜV?

Priima, jeigu jis dar galioja nemažai laiko. Bet jei TÜV baigiasi po savaitės, Lietuvoje gali reikalauti naujo techninio. Aš visada patariu pasidaryti techninį Vokietijoje prieš išvykdamas, jeigu planuojate važiuoti toliau nei 500 km. Taip užtikrinate, kad mašina tikrai saugi. Be to, jeigu TÜV naujas, tai dideliausią garantija, kad mašina nebuvo keleri metai stovėjusi kieme.

Kas daryti, jei mašina sužiūrėjus nebetinka?

Jei jau padėjote užstatą, tikrai bus sunku jį gauti atgal, nebent sutartyje yra punktas apie „grąžinimą esant techniniams trūkumams“. Geriausia viską išsiaiškinti prieš mokėjimą. Jei pastebite, kad variklis dūzgina arba pavarų dėžės šokteli, nedarykite tos klaidos, manydamas, kad „susitvarkysiu Lietuvoje“. Lietuvoje remontas kainuos dvigubai brangiau nei Vokietijoje, o laiko prarasite daug.

Ar sunku surasti dalis seniems mikroautobusams?

Vokietijoje nėra sunku, bet Lietuvoje gali būti problemų, jei tai retas modelis. Jei perkate „Mercedes Sprinterį“, dalys yra visur. Jei tai koks senas „Iveco Daily“ su specifine variklio modifikacija, gali tekti laukti savaitę iš Vokietijos. Aš asmeniškai visada pasiimu su savimi kelias svarbesnes dalis, jei tai yra labai senas modelis. Bet dažniausiai užtenka nueiti į bet kurį detalių sandėlį.

Ką daryti su AdBlue sistema?

Dauguma naujų mikroautobusų turi AdBlue sistemą, ir jeigu ji neveikia, mašina tiesiog neįsijungs. Prieš išvykdami užpilkite pilną bakelį AdBlue skysčio, kad užtektų kelionei. Kartais Vokietijoje parduodamos mašinos su išjungta AdBlue sistema (su emulatoriumi), o tai Lietuvoje yra nelegalu. Muitinė tai gali patikrinti, o gaudote baudą. Taigi, įsitikinkite, kad viskas veikia kaip prašoma gamykloje.

Organizaciniai momentai ir kaina

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas į Lietuvą?

Kainos svyruoja nuo 400 iki 800 eurų, priklausomai nuo to, kur Vokietijoje yra mašina. Jei tai Miunsteris arba Hamburgas, pigiau, jei ką nors toliau pietuose, prie Miuncheno, brangiau. Taip pat įtakos turi kuro kaina, kuri dabar, tiesą sakant, šokinėja kaip beprots. Aš niekada nesakau konkretios kainos iš karto, nežinodamas maršruto. Be to, reikia prisiminti apie skirtingas tarifus už vairuotojo darbą naktį.

Ar pigiau važiuoti savo vairu?

Teoriškai taip, jeigu turite laiko ir noro. Tačiau jei suskaičiuojate kuro, alkoholio (naktinis), maisto ir, svarbiausia, savo laiko kainą, skirtumas nėra toks didelis. Be to, jei mašina sugenda kelyje, jūs likstate vienas su problema. O pervežėjas turi draudimą ir pagalbos paslaugą. Jeigu perkate vieną mašiną sau, galite važiuoti, jei dešimt – geriau kreiptis į mus.

Kaip apmokėti už pervežimą?

Geriausiai pavedimu į sąskaitą, kad būtų įrodymų. Kasdienių pinigų (cash) vengiame, nes tai sukelia mokesčių problemų. Didelės firmos dirba tik pagal sąskaitas-faktūras. Jeigu kas kas pasako, kad reikia grynųjų į rankas vairuotojui, tai pirmasis signalas, kad kažkas čia ne taip. Visada turėkite raštišką sutartį, kur nurodyta visų paslaugų kaina.

Ar reikia drausti krovinį?

Taip, būtina. Nors mikroautobusas yra transporto priemonė, jis yra ir krovinys. Jei įvyksta avarija ar gaisras pervežimo metu, be krovininio draudimo prarasite viską. Mes visada įtraukiame draudimą į kainą, bet jei organizuojate patys, nepamirškite šio dalyko. Nekantraujantys klientai dažnai taip elgiasi, o paskui verčia rankas, kai mašina užsidega.

Kokias papildomas paslaugas galite pasiūlyti?

Galime padėti su technine apžiūra, paieška, netgi su įregistravimu Lietuvoje. Kartais reikia padėti surasti dalis arba nuvežti mašiną tiesiai į servą. Mes ne tik vairuotojai, mes ir konsultantai. Jeigu reikia, galime sutvarkyti dokumentus, kad jie atitiktų mūsų įstatymus. Dažnai klientai bando tai daryti patys ir pasigauna biurokratijos.

Kelionės niuansai ir rizikos

Ką daryti, jei mašina sugenda kelyje?

Pirmiausia, neikite iš proto. Skambinkite savo pagalbos paslaugai (jei turite) arba kvieskite vietinę techniną pagalbą. Vokietijoje tai brangu, bet greita. Jei mašina nėra keliama, gali tekti pasikvipti vilkiką. Aš turiu kontaktų, kurie gali padėti bet kurioje Vokietijos vietoje už protingą kainą. Svarbiausia – nenaudokite sugedusios mašinos, galite sugadinti variklį visiškai.

Ar saugu važiuoti naktimis?

Vokietijoje naktimis važiuoti saugu, keliai šviesūs ir tvarkingi. Tačiau reikia atsižvelgti į vairuotojo nuovargį. Jei jis vairavo jau 10 valandų, nebegali važiuoti. Įstatymai griežti, ir mes jų laikomės. Geriau pristabdyti ir pamiegoti, nei rizikuoti gyvybe. Be to, naktimis daugiau sunkvežimių, todėl reikia ypatingo dėmesio.

Kaip elgtis su muitinės patikra?

Jei visi dokumentai tvarkingi, patikra trunka penkias minutes. Jeigu kažkaip įtartinai, gali prailgęti. Būtinai turėkite paruoštus visus popierius: sutartį, techninį, draudimą, asmens dokumentus. Nemėginkite meluoti arba slėpti informacijos apie rida, muitininkai turi savo bazių. Jeigu mašina yra avarinė, geriau tai pasakyti iš karto.

Ar galiu važiuoti tranzitu per kitas šalis?

Taip, jeigu greitai. Jeigu užstrigsite Lenkijoje ilgiau nei numatyta, gali kilti klausimų dėl mokesčių. Be to, kai kuriose šalyse reikia specialių leidimų, jei mašina viršija tam tikrą svorį. Geriausia planuoti maršrutą taip, kiek įmanoma trumpiau ir be per didelių nukrypimų. Vokietija-Lenkija-Lietuva – tai standartinis maršrutas, jis saugus ir greitas.

Kokios dažniausios problemos kelyje?

Dažniausiai – padangų plyšimai ir stabdžių problemos. Vokietijos keliai geros, bet ten daug šiukšlių, o mikroautobusai dažnai vežami pilni. Taip pat geda elektronika, ypač jei mašina stovėjo po atviru dangumi. Todėl prieš išvykstant visada tikrinkite visus skysčius ir padangas. Negailėkite laiko apžiūrai, tai prasmingiau nei stovėjimas šalia kelio.

Ar tikrai reikia plauti mašiną prieš patvykstant?

Atrodytų smulkmena, bet Lietuvos muitinė arba techninė apžiūra gali atmasti dėl purvo, jeigu po važiuokle yra daug rūdžių arba nešvarumų, kurie slepia defektus. Vokietijai perkeiviai dažnai išplauna tik išorę, o apačia lieka nešvari. Pasakykite jiems, kad reikia išplauti ir apačią, arba tai padarykite patys pirmoje degalinėje. Už porą eurų sutaupysite nemažai nervų vėliau.

Ar galima patikėti rida?

Ne visada. Vokietijoje tai nėra toks didelis problem kaip JAV, bet ir čia yra „masterų“. Jeigu rida per maža amžiui, o vairuotojo sėdynė nuplyšusi, tai akivaizdus signalas. Geriausia patikrinti istorija pagal VIN kodą pas gamintoją arba pasitarti su mechaniku, kuris iškart pamatys ar variklis atitinka tą rida. Aš dažnai matau mašinas su 100 tūkst. km, kurios iš tiesų nuvažiavo porą milijonų.

Ką daryti, jei atvykęs sužinojau, kad mašina netinka?

Tai blogiausia situacija. Jei jau mokėjote ir atvežėte, likote su viena išeitimi – parduoti pigiau arba remontuoti. Todėl būtinai reikalinga preliminari apžiūra. Jeigu negalite atvykti patys, raskite vietinį meistrą, kuris galėtų nuvažiuoti patikrinti. Už tai reikia sumokėti, bet tai pigiau nei brangios klaidos. Geriau prarasti 50 eurų už patikrinimą nei tūkstantį už sugedusią mašiną.

Trumpai tariant, pasiruošimas mikroautobusų perkraustymui iš Vokietijos reikalauja kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Neskubėkite, viską patikrinkite dukart ir klauskite tų, kurie šiuo dalyku jau nuskynėja dantis. Sėkmės kelyje ir saugių vežimų.