Kaip pasiruošti kraustymuisi į Vokietiją efektyviai ir paprastai?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus. Per tą laiktą mačiau viską – nuo taip vadinamų „paprastų“ persikraustymų, kurie užtrunka savaitę, iki tokių, kai vairuotojas netenka kantrybės prieš pat Berlyną. Žmonės visada klausa, kaip pasiruošti kraustymuisi į Vokietiją, kad nebūtų nervų sugriovimo. Tiesą sakant, nėra vieno magiško recepto, nes kiekvienas atvejis kitoks, bet yra dalykų, kurie kartojasi visą laiką. Jei gerai pasiruošite, tai gali būti net lengvesnis nei įsivaizduojate, nors, žinoma, visada kažkas klysta. Štai mano, šiek tiek netvarkinga, bet nuoširdžia pamokėlė, kaip tai padaryti taip, kad vairuotojas nekeiktų jūsų pavardės.

Biurokratinis chaosas ir popieriaus darbai

Ar tikrai reikia visų tų dokumentų iš karto?

Žinoma, reikia. Vokietija yra Vokietija, be popieriaus ten nieko neveikia. Jums būtinas pasas, asmens kodas, ir jei važiuojate darbo, tai darbo sutartis ar kvitas. Vieną kartą važiavome su vyru, kuris tikėjosi, kad viską išspręs vietoje, pasienyje. Nenusipirko jam tos kavos. Geriau turėk visus originalius ir po vieną kopiją. (Nors dabar daug kas jau ir el. pavidalu, bet vokiškai mėgsta popierų). Be šių dalykų gali būti problemų su įregistravimu, o tai pirmas dalykas, kurį reikia atlikti atvykus.

Ką daryti su vairuotojo pažymėjimu?

Jeigu esate iš ES, tai jūsų lietuviškas pažymėjimas tinka. Jei ne, tai gausite problemų. Ypatingai jei planuojate čia gyventi ilgiau nei pusę metų. Tada reikės keisti į vokišką. Tai nėra taip paprasta, kaip atrodo, reikia eiti į Führerscheinstelle, ten eilės, nervai. Geriau pasirūpinkite šiuo klausimu iš anksto, tik patikrinkite, ar jūsų kategorijos sutampa, nes kartais ten kažkokių gudrybių yra su triračiais ar sunkvežimiais.

Kaip greitai reikia atlikti registraciją (Anmeldung)?

Turiu pasakyti, kad vokiečiai čia labai griežti. Turite 14 dienų nuo atvykimo, kad užsiregistruotumėte gyvenamojoje vietoje (Einwohnermeldeamt). Nebandykite atidėlioti, baudos yra gana nemalonios. Ir dar vienas dalykas – negalite užsiregistruoti be nuomininko sutarties arba sutikimo nuomotojo. Viena pora bandė užregistruotis pas draugą be jo žinios, ir baigėsi labai keistai.

Ar reikia vertinimo lietuviškų dokumentų?

Kai kurie taip, kai kurie ne. Gimimo liudijimas, santuokos – dažniausiai reikia vertimo į vokiečių kalbą. Geriau tai padaryti Lietuvoje, čia pigiau ir greičiau, nei ieškoti vertėjo Vokietijoje, kai jau viskas degia. Ir tikrai nenaudokite „Google“ vertimo, to niekas nepriims. Turi būti prisegtas vertėjo patvirtinimas.

Ar sunku gauti vizą ne ES piliečiui?

Sunku, bet įmanoma. Procesas trunka. Labai ilgai. Reikia surinkti daugiau popierių nei įsivaizduojate – draudimas, pajamos, būstas. Vienas mano klientas laukė beveik tris mėnesius, nors viskas turėjo būti tvarkoje. Vokiškas biurokratas turi savo ritmą, kurio tu nenuversi. Todėl pradėkite rinkti dokumentus dar Lietuvoje.

Kas dėl mokesčių už šunį ar katę?

Gyvūnai turi būti čipuoti ir turi turėti pasą. Be to, Vokietijoje yra mokesčiai už gyvūnus (Hundesteuer), kuris skiriasi priklausomai nuo miesto. Miunchene jis didelis, kaimeliose – mažesnis. Būtinai pasidomėkite savo miesto taisyklėmis, kad nustebintumėte, kai gausite sąskaitą paštu. Ir dar, kai kuriose vietovėse tam tikrų veislių šunys yra uždrausti, tai tikrai ne juokas.

Daiktų surinkimas ir pakavimas (Kas visada klysta)

Ką daryti su dideliais baldais?

Prieš išvežant viską, išmatuokite duris vokiškame bute. Vieną kartą nešėmę sofą per trečią aukštą be lifto, ir... tiesiog negalėjome įvežti į butą. Teko išmontuoti langą. Vokietijoje daug senų namų su siaurais laiptais. Geriau išardyti didelius baldus čia, nei ten verkti virš galvos. Ir užrašykite varžtus į paketą, kurį priklijuokite prie baldų, kitaip nieko nesurenkite.

Ar verta pirkti naujas dėžes?

Neklausykite tų, kurie sako, kad pakanka iš parduotuvės. Jei norite, kad jūsų indai neišsilytų, pirkite specialias kraustymo dėžes. Jos stipresnės. Vienas klientas taupojo ant dėžių, jos sugedo perkeliant kelią, ir jam teko mokėti už indų komplektą du kartus brangiau nei tas dėžės kainuotų. Pinigai sutaupyti ne visada verta.

Kaip supakuoti lėtus daiktus?

Naudojukite storą popierių, ne laikraščius, nes laikraščių dažai gali tepti puodus. O jei supakuosite brangius daiktus, paimkite juos su savimi į mašinos kabą. Vairuotojas yra geras žmogus (dažniausiai), bet jis neatsakingas už tavo tūkstantinio vertės vazą, jei dėžė nukrenta iš sunkvežimio nuo šaligatvio.

Ar galiu vežti maistą?

Gali, bet atsargiai. Mėsą ir pieno produktus geriau palikti čia, muitinė gaišti laiko. Dėlė su sausu maistu (makaronai, konservai) eis, jei nėra pažeista pakuotė. Bet tikrai nebandykite vežti dešros ar sūrio, jei turi kvapo, vokiečai gali būti labai jautrūs dėl to, ypač pasienio punktuose.

Ką daryti su pavojingais daiktais?

Dažai, benzinas, aerozoliai – tai viskas turi eiti atskirai. Negalima tiesiog mesti į bendrą krovinių dėžę. Yra taisyklės, ir jos griežtos. Jei sprogsta ar užsidega visa mašina, nebus juoko. Vieną kartą teko kvieti ugniarius, nes kažkas įdėjo butelį su benzinu tarp drabužių. Nebuvau malonu.

Ar reikia sudaryti daiktų sąrašą?

Labai praverčia. Bent apytikslis. Neišsiveršiant be to, jei dingsta kažkas svarbaus. Be to, jei turi kažką brangaus, tai turi būti įrašyta į draudimo polisą. Rašykite tiesiog „dėžė su virtuvės reikmenimis“, o ne „kas ten yra“. Taupai laiką.

Kelionės ir transporto subtilybės

Kiek laiko trunka važiuoti į Vokietiją?

Priklauso, kur važiuojate. į Berlyną ar Hamburgą gali užtrukti apie 12–14 valandų su poilsiais. Į Miuncheną – ilgiau. Bet prisiminkkite apie eismus. Jei važiuojate per šventes ar atostogas, gali tekti stovėti valandą A9 autostradoje. Planuokite laiką su atsarga. Geriau atvykti anksčiau ir gerti kavą, nei vėluoti prieš vairuotoją, kuris jau nusipirko vietą nakvynei.

Ar vairuotojas padeda pakrauti ir iškrauti?

Paprastai taip, jei tai įtraukta į kainą. Bet jis ne staklininkas. Jei tu turi 30 dėžių ir pianiną, geriau pasirūpink pagalba. Vairuotojas gali padėti nešti dėžes, bet jis neįveš 100 kilogramų spintos per laiptus vienas. Už papildomą ranką reikia mokėti, tai aišku.

Kas, jei sunkvežimis neužsuka į gatvę?

Tai labai dažna problema Vokietijos miestuose senosiose dalyse. Vokietijoje gatvės siauros, daug vienpusių. Jei sunkvežimis negali užvažiuoti, reikės perkrauti į mažesnę mašiną (šuttle). Tai kainuoja papildomai. Iš anksto pasiklausyk vairuotojo arba važiuok patikrinti, ar ten tikrai gali stovėti toks monstras.

Kaip pasiruošti kraustymuisi į Vokietiją, jei važiuoju pats?

Nieko tokio, jeigu turite patirties. Bet jei vairuojate seną automobilį su priekaba, tikrinkite padangas. Vokietijoje greičiai dideli, o jei lūšta padanga prieš Hanoveriu, tai problemų bus daug. Ir nepamirškite „vignette“ ar mokėjimo už kelią, nors daug kur jau yra kameros, kur seka numerius.

Ar būtinas draudimas?

Be abejo. Jei turi turtą, kurį veži, jis turi būti apdraustas. Ne vienas kartą mašina buvo apvogta arba užsidegė. Be draudimo tu prarandi viską. Tai ne pinigai į vėją, o ramybė. Pasidomėkite „transport insurance“ sąlygomis, ar jos dengia ir išsikrovimą.

O jei pamiršau kažką dėžėje?

Padarykite kontrolinį važiavimą prieš išvykstant. Kartais žmonės palieka raktus ar dokumentus ant spintos. Kai vairuotojas uždaro duris ir važiuoja 500 km, sugrįžti brangu. Tikrinti, tikrinti ir dar kartą tikrinti. Aš asmeniškai visada važiuoju aplink mašiną prieš išvykstant.

Vokietijos buities ir gyvenimo realijos

Ar tikrai viskas dirba laiku?

Vokiškas tikslumas – tai ne mitas, bet ne visada. Traukiniai vėluoja, paslaugos gali užtrukti. Bet statybose ar remonte jie tikslūs. Jei sutarsi su meistru, kad jis ateis 8:00, jis bus 7:55. Lietuvoje mes įpratęs „kai bus“, o čia reikia mokėti laikyti savo žodį. Kitip gali nebepašauk.

Kaip su šiukšlinėmis ir atliekomis?

Čia tai atskira tema. Yra Geltonas (plastikas), Mėlynas (popierius), Rudas (maistas), Juodas (kitos). Negalima mėtyti visko į vieną. Ir dar yra „Sperrmüll“ – dideli daiktai (baldai), kuriuos galima išnešti tik nustatytą dieną arba užmokę. Vienas kaimynas išmetė sofą ne savo dieną ir gavo baudą, kurią galėjo nusipirkti naują sofą.

Ar reikia kalbėti vokiškai?

Miestuose su anglių kalba išsiverksi, bet biurokratiniuose reikaluose vokiškai būtinas. Jei ateini pas tarnautoją ir kalbi tik lietuviškai, jis tiesiog nenusigręžia. Nors jie turi teisėti vertėją, bet tai užtrunka. Mokytis kalbos reikia, jei nori gyventi normaliai.

Kur laikyti daiktus prieš įsikraunant?

Jei dar neturi buto, gali reikėti sandėlio. Vokietijoje jie yra, bet kainuoja. Geriau iš anksto susitarti dėl pristatymo datos, kad nebūtų reikia mokėti už laikiną sandėliavimą. Kartais gali susitarti su draugais, bet ne visi turi vietos garaže.

Ar brangu gyventi?

Priklauso nuo miesto. Miunchenas, Frankurtas, Štutgartas – labai brangu. Rytuose, prie Lenkijos sienos, pigiau. Nuoma už 50 kv. m butą Miunchene gali svyruoti nuo 1000 eurų, o mažame mieste už pusę mažiau. Reikia žiūrėti savo kišenę.

Kaip rasti butą?

Internetu, naturally. Yra daug svetainių (ImmoScout24 ir pan.). Bet nuomotojai labai išrankūs. Reikia turėti gerą kreditą (Schufa) ir užtikrintą pajamų šaltinį. Be to, daug kur reikia mokėti „kaution“ – depozitą, kuris paprastai lyg 3 mėnesių nuomai.

Ar saugu?

Vokietija yra saugi, bet dideliuose miestuose yra vietų, kur naktimis nebūtina vaikščioti. Bet palyginus su kai kuriais kaimynais, čia ramu. Tiesiog nenaudok protingų dalykų – neužrakink dviračio prasto užrakno, jį pavogs per 5 minutes.

Pinigai, kainos ir nepageidaujamos staigmenos

Kiek kainuoja pervežimas?

Kainos svyruoja. Jei turi ką tik 5 dėžes, tai gali būti 500 eurų. Jei visą namą, tai kainuos nuo 2000 iki 5000 eurų. Priklauso nuo atstumo, svorio, ir ar reikia liftų. Geriau paprašyti apibrėžtą kainą (festpreis), kad vėliau nebūtų staigmenų, kai vairuotojas pareikalauja pinigų už laiptus.

Kas dėl depozito ar avanso?

Daugelis firmų klauso 10–20 % avanso. Tai normalu. Bet niekada nemokėk 100 % iš anksto. Vienas klientas taip padarė, ir firma išsilydė. Jis niekada nesužinojo, kur dingo jo baldai. Mokėk tik tada, kai daiktai pasiekia vietą arba kai turi sutartį su garantija.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Galima. Ypač jei nėra skubu. Jei gali laukti, kol vairuotojas grįžta tuščia mašina, gali gauti nuolaidą. Taip pat, jei rašai savo atsiliepimus ar rekomenduoji draugams, kartos gali nupjauti kainą. Niekada nekenčia klausti „ar galima pigiau?“ – tiesiog klausk.

Ar mokesčiai už iškrovimą įskaičiuoti?

Kartais įskaičiuota, kartais ne. Yra tokia sąvoka „walking distance“. Jei reikia nešti daiktus toliau nei 20 metrų, gali tekti mokėti už kiekvieną metrą. Už laiptus taip pat imamas mokestis. Svarbu išsiaiškinti šiuos dalykus prieš pasirašant sutartį, kad nebūtų nepageidaujamų diskusijų prieš buto duris.

Kas dėl PVM (MwSt) pervežime?

Jei perveži daiktus į gyvenamąją vietą ES viduje, dažnai galioja 0 % PVM tarifas, jei pateiki dokumentus, kad keičiasi gyvenamoji vieta. Tai gali sutaupyti nemažai pinigų. Bet turi būti tikrai persikraustymas, o ne prekių pardavimas. Muitinė tai patikrina.

Ar verta pirkti naujus daiktus Vokietijoje?

Kartais taip. Baldų parduotuvės čia geros, ir pristatymas pigus. Jei turi senas, sunkias spintas, gali būti, kad pigiau nupirkti naujas IKEAje, nei mokėti už jų pervežimą. Skaičiuok ir palygink. Kartais emocinė vertė nėra verta pinigų.

Ką daryti, jei kažkas sugęsta kelyje?

Jei turi draudimą, skambink jiems. Jei ne, tai skambok firmai. Jei sugedo dėl jų kaltės, turi pristatyti naują arba sumokėti. Bet įrodinėti sunku. Todėl dar kartą – daryk nuotraukas prieš kraunant. Be nuotraukų tu nieko neįrodysi.

Pabaigos mintys ir išvados

Kaip pasiruošti kraustymuisi į Vokietiją? Paprasčiausiai būk atsargus ir neidealus. Tikėkis geriausio, bet ruoškis blogiausiam. Pasirūpink dokumentais, išmatuok baldus ir pasikalbėk su vairuotoju kaip su žmogumi, o ne su robotu. Vokietija nuostabi šalis, gyventi čia verta, tik reikia prasibrauti per tą pradinį biurokratinį rėžį. Sėkmės kelyje, ir tikiuosi, tavo dėžės pasieks paskirtį saugiai. O jei kas nepasiseks – nenusimink, visada galima išsiveržti. (Tik nepamiršk paimt kavos pasidaryti).