Kaip pasiruošti kraustymui iš Vokietijos į Lietuvos butą: Vadas iš vidaus

Gyvenau šioje srityje beveik dvidešimt metų ir matydavau viską – nuo tų, kurie krausto vieną krepšį, iki tų, kurie pervežia visus namus su senu sovietiniu pianinu. Kraustymas iš Vokietijos į Lietuvos butą nėra tiesiog logistika, tai nervų provažas, jeigu nepasiruoši tinkamai. Vokiečiai disciplinuoti, mūsų keliai geresni, bet bet kas gali nutikti per ribą. Dažnai žmonės klausia, kaip pradėti, o aš vis sakau – pradėkite nuo galvos, ne nuo dėžių. Štai jums realus pasakojimas apie tai, kaip išgyventi šį procesą be didelio streso ir nesusibrauti su pinigais.

Kainos ir pasirinkimo painiava

Kiek apytiksliai gali kainuoti toks kraustymas iš Vokietijos?

Čia ne vienas atsakymas, nes žiūri, kiek turite daiktų. Jei tai tik keli krepšiai ir lova, galite susitvarkyti už kelis šimtus eurų, tačiau jei statote pilną konteinerį su visa buto įranga, skaičiai svyruoja nuo dviejų tūkstančių ir daugiau. Viskas priklauso nuo to, ar reikia pakavimo paslaugų, ar tai bus "dalinis krovinys". Paskaičiuokite taip: vienas kubinis metras kainuoja maždaug 150-250 eurų, priklausomai nuo sezono. Žiema pigiau, vasarą – brangiau, visiems verčiantis važiuoti atostogaujančiais.

Ar verta rinktis brangesnę firmą ar paieškoti pigiau?

Mano patirtis sako, kad pernelyg pigiai niekas negali dirbti be nuostolio, o tas nuostolis dažnai padengiamas iš jūsų kišeno vėliau. Esu matęs situacijų, kai atvyksta senas "Scania" be lifto, o vairuotojas sako, kad reikia papildomai mokėti už nešimą rankomis penktame aukšte. Geriau pasirinkti vidutinę kainą, tarkime, firma turi realų sandėlį ne vieną virtualų adresą, o atsiliepimai nesiskamba kaip vieno asmens parašyti.

Kodėl kainos skiriasi tarp "part load" ir pilno krovinio?

"Part load" arba dalinis krovinys yra tada, kai jūsų daiktai važiuoja kartu su kitų žmonių daiktais viename sunkvežimyje. Tai paprastai pigiau, bet ilgiau, nes reikia surinkti visus klientus ir išpilti juos keliose vietose. Pilnas krovinys, kai sunkvežimis yra tik jūsų, brangiau, bet jūs žinote tikslų atvykimo laiką. Jeigu skubate perkelti į Lietuvos butą, geriau imti pilną, jeigu laiko netruksta – dalinis gali būti iki dviejų savaičių kelionėje.

Ar reikia įsipareigoti raštiškai iš karto?

Absoliučiai taip. Buvau girdėjęs istorijų, kai žmonės sutardavo telefonu, o vėliau vairuotojas pareikalauja dvigubos kainos "paprastai todėl, kad taip yra". Rašytinė sutartys (arba bent jau el. paštu patvirtintas sąrašas su kaina) yra jūsų draugas. Žinoma, yra firms, kurios dirba ir ant garso žodžio, bet tos vis mažiau, o rizikuoti su butu iš Vokietijos pervežimu nėra verta.

Kas nutinka, jeigu aš neteisingai įvertinu daiktų kiekį?

Tai dažna problema. Žmogus sako "aš turiu tik du sofas", o pamiršta paminėti, kad turi dar du spintas, virtuvės komplektą ir dviratį. Tada vairuotojas atvyksta ir sako, kad daiktai netelpa į mažą sunkvežimį. Reikia mokėti už antrą važiavimą arba didesnę mašiną. Geriau permatuoti butą Vokietijoje ir padaryti sąrašą nei gaudyti papildomų sąskaitų.

Ar galima kažkaip taupyti ant pačių pervežimų?

Taip, jeigu patys supakuosite ir paruošsite daiktus prieš pat duris. Vairuotojo laikas yra pinigai – jeigu jis praleidžia tris valandas supakuodamas jūsų indus, tai kainuos brangiau nei jeigu jis būtų tik pakrovęs. Taip pat, jeigu galite patys atvežti daiktus į sandėlį Vokietijoje (pavyzdžiui, Miunchene), tai gali būti šiek tiek pigiau nei važiavimas į gyvenvietę gilumon.

Biurokratija ir dokumentų chaosas

Kokius dokumentų reikia tur�ti patvirtinti kelią?

Pagrindinis dalykas yra sandorio sutartis (Frachtbrief), kurioje turi būti aiškiai surašyta, ką pervežiame. Be to, jeigu pervežate daugiau kaip tam tikrą vertę (paprastai tai keletas tūkstančių eurų), gali reikėti deklaruoti Muitinėje, nors dažniausiai tai nereikalinga, jeigu tai asmeniniai daiktai po gyvenimo Vokietijoje. Geriau visgi pasitikslinti arba pasidaryti paprastą daiktų sąrašą su apytikslėmis vertėmis.

Ar reikia mokėti Vokietijos "Müll" (šiukšlių) mokestį?

Daugeliu atvejų ne, jeigu tai ne komercinis siuntini, o asmeninis. Tačiau jeigu statote konteinerį su siukslėmis (kažkas nusprendžia vežti senus grindis), tai gali būti problematiška. Vokiečiai labai griežti dėl šiukšlių atsiskyrimo. Jeigu vairuotojas pastebės, kad vežate statybines atliekas be dokumentų, jis gali tiesiog atmesti krovinį.

Kas daryti su garantiniuose lapuose?

Praktiškai nieko. Jeigu pervežiate drabužių siuvimo mašiną ar televizorių, garantijos dažniausiai galioja ES viduje, taigi Lietuvoje jos galiotų taip pat. Verta pasidžiaugti tą kortelę prieš kraustymą iš Vokietijos, kad neprarastumėte prieigos prie remonto. (Nors dabar daug kas viskas yra elektroninėje sistemoje, bet senesniems daiktams popierius gali praversti).

Ar Muitinė Lietuvoje gali sustabdyti mano daiktus?

Teoriškai taip, praktiškai tai retai nutinka asmeniniams siuntiniams. Jeigu vairuotojas turi visus dokumentus, daiktų sąrašą, ir tai nėra prekyba, jie praleidžia greitai. Esu matęs, kai sustabdė vyrą, kuris bandė atvežti 5 litrines statines su alkoholiu, tai jau buvo kita istorija. Tiesiog būkite sąžiningi savo sąraše.

Ar reikia draudimo?

Kaip ekspertas aš visada saku – įsiprašykite. Nors vairuotojai yra atsakingi, bet jeigu katastrofa įvyksta, gali būti sunku gauti iš jų pinigus be teismo. Asmens draudimas (Haftpflichtversicherung) paprastai kainuoja nedaug, tačiau duoda ramybės. Atsimenu vieną atveją, kai sunkvežimis užsidegė (ne mūsų, draugiškos firmos), ir žmogus prarado visus baldus be draudimo.

Kaip elgtis su duomenų apsauga (paštas, bankai)?

Krausdamas iš Vokietijos į Lietuvos butą, nepamiršk nurašyti adreso. Vokiečiai greitai išsiunčia pašto peradresavimą (Nachsendeauftrag), tai kainuoja tik keliasdešimt eurų, bet užtikrina, kad neparinksite sąskaitų, kurios jums nebeaktualios. Bankų reikalai paprastesni – dažniausiai galima viską tvarkyti internetiniu banku.

Pakavimo niuansai ir kas negerai

Kokias dėžes naudoti – specialias ar paprastas?

Nebūtina pirkti brangių "profesionalių" dėžių, jeigu norite taupyti, bet jos turi būti stiprios. Naudokite standartinių dydžių (apie 50x40x40), nes taip lengviau krauti į sunkvežimį. Senos "bananų" dėžės iš parduotuvės gali būti per daug sumūvėjusios ir plyšti po svorio. Kartais naudojame ir plastikines dėžes (krovinines), jos yra super, bet reikia jas grąžinti.

Kaip supakuoti lėtus daiktus (indai, stiklas)?

Čia nėra paslaptis – daug popieriaus. Naudokite ne vientisus laikraščius (jei turiu tokių), o gerai suminkyta balta popieriaus lapus. Kiekvieną lėkštą apvyniokite atskirai. Tarp dėžės sienelių ir indų įkiškite daugiau užpildų. Jeigu dėžė barška kai ją krenti (nešioti), tada blogai supakavote.

Ar galima supakuoti daiktus į lagaminus?

Galima, bet tai gali būti problematiška vairuotojui, jeigu jis nori padėti lagaminus ant vienos krosnelės. Lagaminai neturi standžių sienelių, todėl jie gali suirti po svorio. Geriau sudėti lagamino turinį į dėžę, o lagaminą suskleisti ir taip pat padėti. (Arba tiesiog pasakykite vairuotojui, kad tai yra jautri daiktų grupė).

Ką daryti su skysčiais (valymo priemonės, aliejus)?

Aš visada patariu jas išpilti arba duoti kaimynams Vokietijoje. Skysčiai išsilyja, o paskui jums tenka valyti visą krovinį – buvau matęs, kaip virtuvės komplektas buvo visas aliejaus, o kiti daiktai sugadinti. Jeigu labai reikia, užsukite kamščius gerai ir uždėkite juos į plastikinius maišus.

Ar verta supakuoti drabužius į vakuomo pakus?

Tai puikus dalykas taupyti vietą, ypač jeigu turite daug pūkuotų striukių ar antklodžių. Tačiau įspėju – vakuomo pakai yra labai sunkūs, kai jie suspaudžiami. Viena tokia dėžė gali svėreti kaip mašina, ir vairuotojas gali nusivilti. Geriau nedaryti per daug didelių vakuomų.

Ką daryti su brangiais daiktais (juvelyriniai dirbiniai)?

Jokiu būdu neleiskite jų į benziną. Brangiausius daiktus pasilikite pas save ir vežkite asmeniškai arba naudokitės paštu su draudimu. Logistikos kompanijos dažnai neturi draudimo tokio tipo daiktams, arba jis labai ribotas. Pinigus ir dokumentus taip pat nešikite su savimi.

Ar reikia žymėti kiekvieną dėžę?

Absoliučiai taip. Rašykite ne tik "Drabužiai", bet ir "Virtuvės indai" ar "Miegamojo baldai". Dar geriau, jeigu pažymėsite, į kurį kambarį Lietuvoje reikia ją nuvežti. Tai sutaupo laiko vairuotojui ir jums neprireiks perkrauti dėžių vėliau. Esu matęs, kaip žmonės praleidžia dieną ieškodami vienos dėžės su arbatinukais.

Kelionė ir vairuotojų istorijos

Kiek laiko trunka kelionė iš Vokietijos į Lietuvą?

Paprastai tai trunka nuo 1 iki 3 dienų, priklausomai nuo to, ar tai tiesioginis reisas, ar vairuotojas turi sustoti pasiimti kitų krovinių. Jeigu vairuotojas išvyksta iš Berlyno pietų, gali užtrukti ilgiau dėl eismo. Taip pat reikia atsižvelgti į poilsio laiką – vairuotojai negali važiuoti 24 valandas.

Kas nutinka, jeigu vairuotojas sugenda?

Tai retas atvejis, nes vokiečių technika dažniausiai patikima, bet nutikta. Jeigu tai įvyksta, firma turi siųsti kitą vairuotoją su kitu sunkvežimiu, kad paimtų daiktus. Tai gali padaryti delsą. Gerai, jeigu turite su draudimu, kuris dengia ir laiko praradimą, bet dažniausiai žmonėms tiesiog tenka laukti. (O dar blogiau, jeigu sugenda kelyje prie Kauno ir reikia skubiai rasti vietą laikinai saugoti).

Ar vairuotojas padės iškrauti daiktus Lietuvoje?

Taip, tai įeina į kainą, bet jis nėra baldų surinkėjas. Jis išnešs dėžes į kambarį, bet nenuvers jų ar nesudės lentynų. Jeigu reikia sudėti lovas ar surinkti spintas, tai reikia tartis atskirai, dažniausiai tai papildoma paslauga. Vairuotojų darbas yra fiziškai sunkus, tad jie stengiasi daryti tai kuo greičiau.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Daugelis firmų neleidžia dėl draudimo ir saugumo taisyklių, tačiau kai kurios mažesnės įmonės tai leidžia. Jeigu norite važiuoti, tartis iš anksto. Prisimenu vieną klientą, kuris važiavo su vairuotoju iš Miuncheno, tiesiog norėdamas būti tikras, kad jo "BMW" motociklas nenukris. Tačiau tai retai, ir dažniausiai geriau susitarti, kad jis atvyktų be jūsų.

Kaip susisiekti su vairuotoju kelionės metu?

Dažniausiai jums duos pavardę ir telefono numerį, tačiau ne visada jis gali atsiliepti, nes vairuoja. Geriau susitarti dėl atnaujinimų su firmos dispečeriumi. Jeigu jis sako, kad atvyks rytoj 10:00, tai dažniausiai būna taip, tačiau visada palikite savo numerį atsarginiam variantui.

Ar reikia mokėti už vairuotojo valgį ar nakvynę?

Ne, tai yra įskaičiuota į kainą. Vairuotojai turi savo biudžetus ir dažniausiai nakvoja sunkvežimyje (miegamajame kablyje). Nereikia jį šerti ar prikalbinti, jis nori atlikti darbą ir grįžti namo. Kai kas stengiasi paprašyti papildomo "gėrimo", tai jau nelabai legalu, nors ir nutinka.

Kas daryti, jeigu atvykus daiktai pažeisti?

Pirmiausia, jokiu būdu nepasirašykite dokumento, kad viskas tvarkinga. Jeigu pastebėjote sulūžusią spintelę, užrašykite tai į pristatymo lapą su pažeidimais. Susisiekite su firma ir reikalauokite kompensacijos per draudimą. Neišmeskite sugadintų dalių, gali prireikti nuotraukų.

Atvykimas ir Lietuvos buto realybės

Kas daryti, jeigu butas Lietuvoje dar nebaigtas remontu?

Tai siaubinga situacija, bet nutinka. Jeigu vairuotojas atvyksta, o jūs neturite kur padėti daiktų, jis gali juos palikti sandėlyje (už papildomą moestį) arba iškrauti lauke, kas yra pavojinga. Geriau susitarti dėl laikino sandėliavimo iš anksto, arba pasirašyti sutartį su kaimynu, kad galima laikinai padėti prieš namus (jei oras leidžia).

Ar reikia rezervuoti vietą sunkvežimiui prie buto?

Lietuvoje daugeliu atvejų taip, ypač Vilniuje ar Kaune centre. Jeigu nėra kur pastatyti 16 metrų ilgio sunkvežimio, jis gali stovėti toliau. Tada reikės pernešti daiktus rankomis arba mažesne mašina. Tai kainuos. Patikrinkite, ar galima uždrausti parkavimą tam tikrą dieną.

Ką daryti su senais baldais, kuriuos nebe noriu?

Geriau juos palikti Vokietijoje arba atiduoti kažkam ten. Vežti senas, nenaudojamas spintas į Lietuvą butą nėra protinga – jūs mokate už svorį ir vietą, o paskui vėl jas nešite į šiukšliadėžę. Vokiečiai turi gerai išvystytą "Sperrmüll" sistemą, pasinaudokite ja.

Ar reikia valyti paskutiniame butą Vokietijoje po išsikraustymo?

Be abejo, taip. Vokiečiai labai griežti dėl "Endreinigung" (galinio valymo). Jeigu paliksite nešvarų butą, jie išskaičiuos pinigus iš užstato (Kaution), o tai gali būti brangiau nei samdyti profesionalų valytoją. Užtikrinkite, kad butas švytėtų.

Kaip organizuoti susitikimą su vairuotoju Lietuvoje?

Būkite tikrai laiku. Vairuotojai turi griežtus grafikus, jeigu jums nebus, jis gali važiuoti toliau (į kitą miestą) ir grįžti vėliau, ką už tai paprašyti pinigų. Palikite savo telefono numerį dispečeriui ir būkite pasiruošę paimti skambutį.

Ar galiu paprašyti vairuotojo padėti su montavimu?

Jei jis yra "meistras" ir turi laiko, gali, tačiau ne visi moka tai daryti. Kalbėkite iš anksto. Yra firmų, kurios siūlo "montavimo paslaugas" papildomai. Jeigu jums reikia surinkti kompleksinę sistemą, geriau pasamdyti lietuvišką meistrą, kuris atvyks po to, kai daiktai bus atvežti.

Ką daryti, jeigu vokiečių "Wohnung" (butas) turi liftą, o lietuviškas - ne?

Tai dažna problema. Jeigu Vokietijoje vairuotojas tik pakrauvo į liftą, o Lietuvoje teks nešti penktu aukštu, tai truks ilgai ir gali būti brangiau. Sutarkite dėl nešimo paslaugų iš anksto. Kartais įmonės siunčia papildomą padėjėją tokiems atvejams.

Ar galiu atvežti savo automobilį kartu su daiktais?

Taip, tai labai populiari paslauga. Automobilis pakabinamas ant vilkiko (paprastai su specialia platforma) ir vežamas kartu su krovininiu. Tai pigiau nei vairuoti pats (degalai, amortizacija), ir saugiau. Tik užtikrinkite, kad automobilis turi vairuotojo leidimą (jeigu ne jūsų), o drono (ne, ne drono, o automobilio) raktai paduoti.

Ką daryti su augintiniais per kraustymą?

Augintiniai turi važiuoti su jumis asmeniškai, ne kartu su daiktais benzinu. Sunkvežimys nėra pritaikytas gyvūnams. Yra specialios firmos, kurios perveža šunis ir kates, bet geriau pasiimti savo mašina ar traukiniu, jeigu įmanoma.

Kaip susitvarkyti su internetu Lietuvoje iš karto?

Užsisakykite ryšį iš anksto, bent prieš savaitę. Lietuvos tiekėjai gali sujungti jums per dieną ar dvi. Vokietijos ryšį atšaukite tik tuomet, kai tikrai išvažiuojate, kad liktumėte prieinami telefonu.

O jeigu aš tiesiog nusprendžiu, kad nebesiverčiu su viskuo?

Tai irgi yra variantas. Yra "full service" firmų, kurios ateina, viską supako, išvežia, iškrauna ir net padeda išmesti šiukšles. Tai kainuoja brangiai, bet sutaupo daug nervų. Jeigu esate užimtas arba neturite jėgų, verta investuoti. Kraustymas iš Vokietijos į Lietuvos butą gali būti ir lengvas, jeigu mokate už paslaugas.

Išvados

Viskas baigiasi vienu dalyku – pasiruošimu. Kraustymas iš Vokietijos į Lietuvos butą nėra mirtinas, bet reikalauja kantrybės. Pasidarykite sąrašą, susitarkite su patikima įmone ir nepamirškite, kad tai tik laikinas nepatogumas po kurio laukia jūsų naujas namas Lietuvoje. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, kad jūsų sofos ir indai atvyks sveiki.