Kaip pasiruošti greitam kraustymuisi iš Vokietijos? Vadovas, kuris užtikrina ramybę

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų karštųjų reisų iki tokių katastrofų, kai žmogui tekjo išsikraustyti su viena rankine bagaže. Vokietija – ypatinga istorija, ten žmonės paprastai tvarkingi, bet kai ateina metas išsikraustyti, susidaro chaosas, nes nebežino, kur dėti tą savo tvarką. Daugelis klausia, kaip pasiruošti greitam kraustymuisi iš Vokietijos, kad neteptų galvos ir nerastųsi vėliau, kad šaldytuvas važinėja be durų. Čia nėra rocket science, bet yra smulkmenų, kurios apybraižo tavo nervus. Jeigu planuoji greitą grįžtamąjį į Lietuvą, geriau pasiskubėk su organizavimu, o ne su panika paskutinę dieną.

Biurokratijos ir dokumentų ūkas (Ką reikia turėti iš anksto)

Ar būtina daryti „Abmeldung“ išvykstant iš Vokietijos?

Absoliučiai taip, tai ne tik formalumas. Be Abmeldung (išsiregistavimosi) tave gali bauginti mokesčiai už šiukšles net po metų, jei Einwohnermeldeamt sužinos, kad ten gyveno. Esu matęs atvejus, kai žmonės išvažiavo, „užmiršo“ tai padaryti, o po pusmečio gavo sąskaitas už 6 mėnesius atgal. Vokiškas aparatas to neleidžia. Nuėję į Rathaus (savivaldybę), gausi lapelį, kurį reikės parodyti ir pervežimo įmonei, ir, jei reikės, muitinėje. Tai užtruks penkias minutes, bet sutaupys šimtus eurų. Nedaryk to neapsimanydamas.

Ką daryti su trash (šiukšlių) kortele?

Tai dažna problema, ypač jei išvyksti staiga. Vokietijoje šiukšlinės kortelės (Müllabfuhr) brangios ir jos prijungtos prie adreso. Paprasčiausias būdas – paprašyti kaimynų ar namų savininko, ar nori ją perimti. Kartais pavyksta susiderėti, kad jis sumoka tau. Jeigu ne, teks rašyti prašymą savivaldybei nutraukti sutartį, bet įsidėk į galvą – gali tekti padengti skirtumą, jei sutartis nebaigėsi. Žinoma, kai kurie tiesiog pasigaili kaimyno ir palenda tyčia, bet to aš nepatarčiau – vokiečiai turi ilgą atmintį.

Kaip elgtis su vokiškuoju darbo sutarčių pabaigimu?

Čia ne mano srities kompetencija, bet iš patirties galiu pasakyti – žiūrėk į notice period (atšaukimo laikotarpį). Dažnai žmonės galvoja, kad pasakė „aš važiuoju“ ir viskas, bet sutartyje dažnai būna parašyta 3 mėnesiai. Jeigu neišsivažiuoji laiku, gali likti be darbo užmokesčio ar gauti baudą. Geriau susisiekti su HR dar prieš mėnesį. O dėl tų dokumentų, paimk Arbeitszeugnis (darbo rekomendaciją) – Lietuvoje tikrai gali pravesti, jei ieškosi darbo, nors ir ne visada jos vertinamos pagal teisingumą.

Ar reikia verteiti visus dokumentus į lietuvių kalbą?

Dažniausiai ne, jeigu kalbi lietuviškai ir supranti, ką pasirašai. Bet jeigu reikės kažką daryti Lietuvoje (pvz.,registruoti mašiną), kai kurie ofisai gali užmauty akis ant vokiško teksto. Pažymėjimai apie tai, kad nesi skolingas mokesčių (Unbedenklichkeitsbescheinigung), būtina, kad jie būtų suprantami arba su notaru patvirtintu vertimu. Nereikia versti pirkinių čekių, nebent turi ką nors labai brangaus deklaruoti. Geriau pasilikti originalus, juos visada paprašo.

Ar galima vežti su savimi vaikus be sutuoktinio leidimo?

Tai gana jautri tema. Jeigu važiuoji su vaiku vienas, o sutuoktinis lieka Vokietijoje (arba jūsų santykiai sudėtingi), geriau turėti raštišką sutikimą. Vokiška policija ant sienos su Lietuva tikrai gai užstabti ir paklausti, kurioje motina. Esu matęs situaciją, kai tėvas važiavo į Lietuvą atostogauti su sūnumi, o motinai priėjo į galvą paduoti pranešimą apie vaiko pagrobimą. Gi buvo trys dienas praleisti pasienio poste, kol aiškinos. Geriau padaryti paprastą lapelį su parašu ir turėti jį su savimi.

Daiktų surinkimas ir pakavimas (Kai dėžės baigiasi)

Kur gauti dėžių? Ar reikia jas pirkti?

Nekupkite dėžių! Tai didelė klaida, ypač Vokietijoje, kur jos kainuoja prasčiausiai 2-3 euro už vnt. Eikite į bet kurį supermarketą, parduotuvę arba vaistinę (Dm, Rosmann) ir klausk „Haben Sie Kisten?“. Paprastai jas išmes tiesiai į tavo rankas po to, kai iškrauna prekes. Vienintelis dalykas – reikės geros juostos (Klebeband). Nupirkite porą bobinų Bauhaus arba Amazon, tai pigiau nei dėžės. Tik žiūrėkite, kad dėžės nebutų per daug sugadintos, kad neišsiritu jų kelionės metu.

Kaip teisingai supakuoti knygas? (Svarbu!)

Knygos – didelis priešas. Vieną kartą turėjau klientą, kuris į dėžę subėgė visą savo biblioteką. Rezultatas? Dėžė svėrė 45 kg ir ji tiesiog išslydo per apačią, kai krovėjas ją pakėlė. Knygas reikia dėti į mažas, stiprias dėžesles (pvz., po vyną ar obuolius). Užpilkite ertmes, kad jos jos nešoktų. Ir niekada, girdi, niekada nerašyk ant dėžės „Knygos“, jeigu pats ją nebegali pakelti. Vairuotojas gali atsisakyti jas krauti dėl sveikatos.

Ar galima vežti maistą ir ką daryti su šaldytuvu?

Maisto produktus vežti galima, bet tik uždarytus ir nenusėdtus. Skysti daiktai (drėgnos servetėlės, sriubos, aliejus) – draudžiama, nebent tai yra hermetiškai uždaryta. Dėl šaldytuvo – jis turi būti išjungtas, išlydytas ir gerai išdžiovintas (priešingu atveju bus kvapas per visą sunkvežimį). Duris užsegkite juosta, kad ji atsitiktinai neatsidarytų kelionės metu. Jeigu turi šaldomą maistą – pamiršk, jis neišgyvens kelionės per Europą be šaldiklio.

Ką daryti su vaistais?

Vežkite su savimi būtiniausius vaistus tiksliai tiek, kiek kelyje prireiks. Jeigu turijami receptiniai vaistai, turėkite gydytojo išrašą arba pakuočių etiketes su savo duomenimis. Muitinė gali susidomėti, jei turi didelį kiekį. O dėl tų vokiškų vaistų, kuriuos lieji – geriau juos atiduoti vaistinėje (Altglas), jų negalima mesti į bendrą šiukšliadėžę. Vokietijoje tai labai griežta.

Ar reikia išpakuoti baldus prieš vežant?

Dažniausiai ne, jeigu jie sudažyti. Bet jeigu tai tavo senas, brangus „BMW“ staliukas arba nors antikvarinė spinta, geriau ją apvynioti su burbuliukine plėvele (Luftpolsterfolie). Vokietijos keliai gera, bet vairuotojas gali staigiai stabdyti. Kartais nupirkti porą movų (Kantenkantenschutz) kambariams yra protingiau už tai, kad vėliau Lietuvoje dengiaus įbrėžimus. Naudokime dvigubą juostą – viena laiko, antra užtikrina, kad pirmoji neišslystų.

Ką daryti su pavojingais daiktais (dažai, benzinas)?

Tai griežtai reguliuojama. Negali vežti pilno degalų kanistro (nei 5l, nei 1l), tai yra pavojingas krovinys pagal ADR. Dažus taip pat geriau palikti arba atiduoti kaimynams, nebigu tai yra neuždarytos, džiūvinančios dažų pudros. Jeigu turi kasoletas, šaukštus – tai ne pavojinga. Bet jeigu turi garso aparatūrą su skystais rūkais (vape skystis) – juos reikia sudėti į plastikinį maišelį, kad neišbėgtų, jeigu sprogsta.

Logistika, kainos ir pasirinkimas (Kodėl vieni brangiau?)

Kiek kainuoja greitas pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Kainos svyruoja kaip orai. Jeigu kalbame apie pilną reisą (puspriekabę arba sunkvežimį), tai gali kainuoti nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nu to, kur Vokietijoje esi (Miunchenas arba pasienio miestas kaip Aachen) ir kiek daiktų turi. Kaina taip pat priklauso nuo degalų. Paskutiniu metu ji šoko, tad pervežėjai keliauja kainas. Jeigu tai ne pilnas sunkvežimis, o dalinis krovinys (susidėjimas su kitais klientais), tai gali būti pigiau, bet tuose lauksi savo daiktų ilgiau.

Kada geriausia užsakyti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Optimaliai – 2-3 savaites iki išvykimo. Jeigu skienu „šiandien – rytoj“ už greitą paslaugą teks mokėti Premium kainą (pvz., +30-40%). Be to, gali būti, kad visos geros mašinos jau užimtos. Ypač tai liepos arba rugpjūčio mėnesį, kai visi grįžta iš atostogų. Nežiūrėk, kad diena šventė Vokietijoje – tada vairuotojai negali važiuoti, o tai uždels tavo planus.

Ar verta rinktis „pigų“ variantą be sutarties?

Niekada. Jeigu kas tau sako „pirmyn atgal už 200 eurų“ ir nerašo sutarties, bėk. Tokie „pervežėjai“ dažnai pasiima daiktus, o paskui reikalauja papildomo mokesčio prieš pat namus Lietuvoje (už „iškrovimą“ arba „parkavimą“). Esu girdėjęs istorijų, kai žmonės daiktus gaudavo po savaiciu, nes vairuotojas pasiėmė dar ką nors kelyje. Tik įmonė su CMR draudimu ir raštiška sutartimi garantuoja, kad turtas pasieks paskirties vietą.

Ką daryti, jeigu turi nedaug daiktų (pvz., tik dideles lagaminas)?

Tuomet tau netinka pilnas pervežimas. Tau reikalingas dalinis krovinys (Teilladung) arba siuntų paslauga (pvz., DHL, arba mažesniems kiekiams). Pasiūlyk vairuotojui „keliautojo bagažą“ – kai tavo daiktai važiuoja keleivinio autobuso bagažinėje (jeigu tokių įmonių dar liko). Tai pigiausia variantas. Bet atsimink – ten tali nėra galimybės vežti sofos ar šaldytuvo. Tik lagaminai ir dėžės.

Ar įmoka (avansas) būtina?

Dažniausiai taip, ypatingai jeigu turi taisyti savo vietą arba jei tai brangus reisas. Gerbiami logistikos partneriai paprastai prašo 30-50% avanso. Jeigu kas prašo 100% iš anksto – tai įtartina. Avansas užtikrina, kad vairuotojas tikrai išvažiuoja į tavo adresą, o ne ilsėsis kažkur prie Kelnės, laukdamas geresnio užsakymo. Pasirašyk sutartį, kurioje būtų aiškiai parašyta, kas nutinka, jeigu jis neatvažiuoja (grąžinama pinigų dalis).

Kelionės subtilybės ir pasienis (Kas nutinka kelyje?)

Ar vairuotojas padės man susirinkti daiktus?

Tai priklauso nuo tų sąlygų. Standartinis kainos (tarifas) įeina tik pakrovimas į mašiną ir iškrovimas iš mašinos prie namų durų. Jei reikia nuleisti daiktus iš 4-jo aukšto be lifto, tai papildomai mokama (paprastai 50-100 eurų/valanda). Vokietijoje dauguma namų turi liftus, bet senesniuose apartamentuose (Altbau) gali būti siauros laiptinės. Užsirašyk šią detalę iš anksto, kad nebūtų nustebtumo gale.

Kas dėl Tiražo (mokestis už kelius Vokietijoje)?

Šitą dažnai pamiršta. Jeigu įmonės mašina svoriu daugiau nei 7,5 tonos, ji privalo mokėti mokesčį už kelių naudojimą (Lkw-Maut). Tai jau įskaičiuota į pervežimo kainą. Bet jeigu tu nusileidi išsikraustyti Vokietijos viduryje (pvz., esant tokiai galimybei), užtikrink, kad maršrutas būtų planuotas taip, kad nebūtų nereikalingų užkelių. Vokietijos keliai labai prižiūrimi, bet ir griežtai stebimi kameromis.

Kaip vyksta pasienio kontrolė (Lietuva-Vokietija)?

Dauguma atvejų – jokių problemų, tiesiog važiuoji pro vartus, jeigu esi ES pilietis. Bet jeigu vairuotojas yra iš trečiosios šalies (pvz., Ukrainos ar Baltarusijos), gali sustoti patikrinimui. Turi turėti savo asmens dokumentus. Jeigu veži daugiau kaip 10 000 eurų grynaisiais pinigais (kas retai nutinka per kraustymąsi), tai būtina deklaruoti. Muitinė dažniausia domisi prekių, kurios gali būti parduodamos (komercinės), o ne tavo asmeniniais daiktais.

Ar galima sekti savo daiktus internetu?

Dabar beveik visos įmonės turi GPS sekimą. Gausi nuorodą, kur pamatysi, kur yra tavo „dovana“. Bet nereikia panikuoti, jei mašina stovi vietoje porą valandų – gali būti poilsis, arba degalinė. Vokietijoje yra griežti taisyklės vairuotojų poilsio (tachoografas), jie tiesiog privalo sustoti. Jei stovi ilgiau nei 10 valandų – tada skambink įmonei.

Kas nutinka, jei mašina sugenda kelyje?

Tai bjaurus scenarijus, bet jis įmanomas. Įmonė turi turi turėti pagalbą su technine pagalba. Esu matęs, kad degalų baigėsi tiesiškai po tiltu. Tokiu atveju jie kviečia techninę pagalbą. Jeigu dėl to vėluoja tavo atvykimas – paprastai kompensacijos negausi, nebigi tai užtrunka keletą dienų. Todėl verta turėti pasiduotus drabužius ir higienos reikmenų lagamine su savimi, o ne juos palikti giliausioje dėžėje.

O jeigu aš turiu šunį ar katiną?

Gyvūnai gali važiuoti su tavyje (jeigu važiuoji savo mašina) arba su pervežėju (jeigu susitarta). Turi būti veterinarinis pasas, čipas ir antžeminės pasakos (nuo rabies). Vokietijos veterinarijos reikalavimai griežti. Be to, jeigu gyvūnas važiuoja su vairuotoju, jis privalo turėti užuominą. Ne kiekvienas vairuotoja nori vežti „bėdą“, todėl pasakyk apie tai iš anksto.

Smulkmenos, kurios sumažina stresą (Patarimai iš kiemo)

Ar reikia išvalyti butą Vokietijoje?

Absoliučiai taip. Vokietijos nuomotojai yra žinomi dėl to, kad jie tikrina kiekvieną kampą su pirštine. Jeigu paliksi nešvarų butą, jie nuskaičiuos valymo išlaidas iš tavo deposito (Kautions) – ir tai nebus 50 eurų, o gali būti ir 500. Geriausia susitarti su profesionalia valymo komanda (Endreinigung), kurie duos kvitą. Tai investicija, kuri atsiperka.

Ką daryti su internetu ir telefonu?

Uždaryk sutartis laiku. Vokietijos ryšių operatoriai (Deutsche Telekom, Vodafone) turi ilgų atšaukimo laikotarpių. Parsiuntk formą iš jų puslapio ir užpildyk. Jeigu paliki telefoną numerį ir jis veiks kitoje šalyje (roamingas), gali likti sąskaitų. Telefono aparatus parduok (Ebay Kleinanzeigen) arba atiduok draugui.

Ar verta vežti seną techniką (televizorių, skraidantį robotą)?

Jeigu jis veikia – taip. Jeigu ne – palik Vokietijoje. Vokietijoje yra „Recyclinghof“ – aikštelės, kur galima nemokamai atiduoti elektros atliekas. Už tai nereikia mokėti. Lietuvoje šiukšlių už konteinerį irgi galima padėti tik nedaug, o už didelę techniką gali tekti mokėti. Nedaryk sau galvos su šiukšlėmis, kurioms rūpintis tu jau nemoki.

Kaip susitvarkyti su drabužiais?

Geriausia juos susiūti į didesnes, ne per dideles maišus (Vakuumbeutel), kad užimtų mažiau vietos. Bet nenaudok mašinos siurblio, kad išsiurbtum orą, jeigu dėžės silpnos – gali sprogti. Paprastai tinka tiesiog susukti. O dėl kailinių – juos nešiok ne maiše, o ant kabyklos, kad nesiglamžytų.

Ar verta pirkti draudimą daiktams?

Įmonės turi privalomą draudimą (CMR), bet jis dažnai yra ribotas (pvz., 8,33 SDR kg). Jeigu turi brangų pianiną ar tūkstančius eurų vertės techniką, papildomai draudimas (Versicherung) nebus brangus, bet suteiks ramybės. Vieną kartą buvo, kad vairuotojas užvirto spintelę ant riedėjų, viskas išbyrėjo. Draudimas padengė žalą. Be jo būtų nusivylimas.

Kas dėl to „nepatogaus“ kaimyno?

Jei turi kaimyną, kuris visada stebi, ką tu darai, prieš išvažiavimą pasiduok jam kelias alaus (kaip padėką už gerus santykius) arba tiesiog pasakyk, kad išvykstadi. Tada jis nešauks policijos, kai mašina stovės ant gatvės su įjungtu varikliu 5 minutes. Vokiečiai mėgsta tvarką, bet jeigu ji yra „informuota“, ji ramiau.

Ar galima vežti alkoholį?

Asmeniniam vartojui – taip, tam tikras kiekis (pvz., 10 litrų degtinės, 90 litrų vyno – tai bendri EU normatyvai, bet geriau tikrinti, jei tikrai daug). Bet jeigu turi 500 butelių alaus, tai jau gali būti įtariama prekyba. Geriau išgerti su draugais atsisveikinant. Ką daryti su tuščiais buteliais? Atiduoti „Pfand“ automatuose parduotuvėje ir gauti pinigus atgal. Pfand sistema Vokietijoje – tai nemokamas pinigai, kuriuos nepamiršk paimti.

Paskutiniai nuspėjimai

Sėkmės! Kraustymasis iš Vokietijos nėra pabaiga, o naujas pradžia. Pagrindas – ne baimė, o organizacija. Jeigu viską suplanuoji iš anksto, pasirūpinsi dokumentais ir nesileisi į emocijas brangiai pervežėjui, viskas vyks sklandžiai. Kartais nutinka nesklandumų, bet tai gyvenimas. Svarbiausia – saugiai nukeliauti namo. Kaip pasiruošti greitam kraustymuisi iš Vokietijos? Tiesiog imk ir daryk po trupdalį, o ne visą iš karto. Ir nepamiršk pasidėti vandens butelį į mašiną, keliui.