Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kaip pasiruošti daiktų pakavimui prieš vežimą į Vokietiją: patirtis iš vidaus
Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir pasakysiu tiesiai – daiktų pakavimas prieš vežimą į Vokietiją retai kada būna toks gražus ir tvarkingas, kaip vaizduojame brošiūrose. Paprastai tai chaosas, klijų likučiai, ieškant pasidūrusio atsuktuvo paskutinę minutę ir vėlai suprantant, kad senoji sofa tiesiog neišlenda pro duris. Vokietija šiuo atžvilgiu gana specifinė – ten tikimybės, kad ką nors praras ar sugadins, yra mažesnės nei, tarkime, keliant į pietus, bet techniniai reikalavimai ir griežtumas dėl dokumentų gali nustebinti net patikriausius klientus. Reikia ne tik susidėti viską į dėžes, bet ir sužinoti, kaip tas dėžes uždaryti taip, kad jos neišsiskirstytų ant kelias šimtus kilometrų ilgio autostrados. Štai trumpas vadovas, paremtas mano realiomis keliomis dešimtimis pervežimų.
Dokumentai ir oficialūs reikalai (Kas reikia popieriaus)
Ar tikrai reikalingas inventoriaus sąrašas, ar tai tik priversimas?
Žinoma, kad reikalingas, ir tai ne vien dėl to, kad aš noriu uždirbti už jo rašymą. Vokiška muitinė (Zoll) be jokio gailestingo palikimo gali uždaryti sunkvežimį ir prašyti iškrauti viską, jei nebus sąrašo dviejomis kalbomis. Turiu omenyje, kad tą sąrašą reikia daryti kuo tiksliau, o ne tiesiog parašyti „daiktai“ ir viskas. Ten turi būti nurodyta apytikslė vertė, būklė, o jei yra brangios technikos – serijiniai numeriai. Vieną kartą klientas bandė įvežti „senus daiktus“ be sąrašo, galvodamas, kad tai asmeninis daiktas, ir gaišome 6 valtas pasienyje, kol aiškinomės.
Ką daryti su vokišku adresu, jei dar neturiu buto?
Tai dažna problema, ypač kai žmonės važiuoja dirbti, dar nesuradę būsto. Geriausiai nurodyti darbovietės adresą arba draugo adresą, kur galite laikinai pristatyti. Negalima rašyti „Berlyno centre, kažkur prie stoties“, nes vairuotojui tai nepadės. Jis turi turėti konkrečią vietą, kur iškrauti. Vokietijoje gatvių numeriavimas ir zonavimas gali būti sudėtingas, todėl geriau dar kartą patikrinti „Google Maps“ ar panaudų vietovardį, kad nereikėtų važiuoti aplink.
Ar turiu pildyti kokią specialią formą?
Paprastai, jei tai nėra komercinis siuntinių pervežimas, o asmeninis daiktų gabenimas, reikia „Ummeldung“ (registracijos) dokumentų vėliau, bet patiems daiktams dažnai tereikia to inventoriaus sąrašo. Tačiau, jei vežate automobilį, tai ten jau visai kita istorija – ten reikia vokiškai išversti techninį pasą. Nebūčiau tikras, ar šiuo metu nėra kokios nors naujos elektroninės sistemos, nes EU taisyklės keičiasi kas metai, bet pagrindas visada tas pats – kuo daugiau informacijos, tuo mažiau problemų.
Dėžės, dėžės ir vėl dėžės (Kuo raupyti daiktus)
Kokios dėžės geriausios – naujos ar panaudotos?
Esu matęs abiejų variantų, ir jei tik dėžės nesubyrėjusios, panaudotos visiškai tinka. Tiesa, jei jos buvo naudojamos maistams (ypač sūriams ar mėsai), gali likti kvapas, kurį vėliau sunku išvalyti. Naujos dėžės brangesnės, bet jos tvirtesnės. Jei turite knygų ar sunkios technikos, geriau investuoti į storesnį kartoną. Mano patirtimis sakyčiau, vengti tų mažmeninės prekybos parduotuvėse randamų silpnų dėžių – jos susprogsta vos užkėlus ant sunkvežimio.
Kaip uždaryti dėžes, kad neišsiskirtų?
Nenaudokite virvelių! Tai mano pagrindinė taisyklė. Virvelės pjauna dėžę, o kėlėjai dažnai atsisuka paimti tokią dėžę, nes jos pavojingos. Naudokite gera klijų juostą (pakelių). Užklijuokite ne tik vidų, bet ir apačią, ir viršų, ir gal net šonus, jei dėžė pilna. Vieną kartą važiavome per vokišką banguotą kelią, ir viena dėžė, uždaryta tik dviem juostelėmis, tiesiog atsidarė – indai suskilo. Neklauskite, kaip tai atrodė.
Ar galima dėti knygas į didžiąsias dėžes?
Niekada nėra nieko blogesnio nei per sunki dėžė. Knygos yra sunkios, jei į didelę dėžę sudėsite 30 knygų, niekas jos ne pakels, arba ji tiesiog praplėšsiems apačią. Dedkite knygas į mažesnes, stipresnes dėžes, kad svoris neviršytų 15-20 kg. Vairuotojai ir kėlėjai yra žmonės, o ne ekskavatoriai, o jų nugaros turi būti sveikos. Dar geriau – dalį knygų galite vežti rankiniame bagaže, jei važiuojate su sunkvežimiu ar lengvuoju automobiliu.
Kaip pažymėti, kur kas yra?
Nerašykite „drabužiai“ ant visų dėžių. Būkite specifiškas: „Drabužiai: vaikų kambarys“ arba „Indai: virtuvės 1 dalis“. Pažymėkite ir kambarį, į kurį dėžė turi patekti (pvz., „Virtuvė“, „Miegamasis“). Tai sutaupo laiko iškraunant. Vienas klientas pažymėjo tik savo inicialus, o tarp Vokietijos ir Lietuvos pamiršo, kas kur. Iškrauna mes, o jis stovi ir galvoja: „Kur mano skrybėlės?“. Nerašykite viduje esančių brangių daiktų pavadinimų išorėje (pvz., „Auksiniai grandinėlės“), saugumo sumetimais.
Ar verta pirkti naujas dėžes, ar galiu rasti nemokamų?
Jeigu turite laiko ir norite sutaupyti, užeikite į prekybos centrus, paprašykite dėžių iš po vaisių ar buitinės technikos – jos dažnai būna tvirtos ir nemokamos. Tačiau, jei turite labai brangius dalykus, geriau nusipirkti specialias pervežimo dėžes su paspirtukais. Turiu omenyje, kad skrybėles ar kailinius geriau dėti į dėžes, o ne į maišus. Maišai (net jei tai stiprūs plastikiniai) turi tendenciją subyrti ant vieno kito, ir tai atrodo labai netvarkingai.
Lūžtantis daiktai ir technika (Ką daryti su trapiomis dalimis)
Kaip supakuoti indus, kad neplyštu?
Nenaudokite laikraščių, jei galite išvengti – jie palieka rašalo dėmes, o drėgna orai indai tampa juodi. Geriau naudoti burbuliukų plėvelę (bubble wrap) arba popieriaus servetėles. Kiekvienas indas turi būti atskirai apvyniotas. Tarp indų dėžėje įkiškite daugiau užpildo – tai gali būti suskaldytas popierius, putos, ar net seni drabužiai. Dėžės apačioje padėkite storą pagalvę.
Ar reikia išpakuoti televizorių iš originalios dėžės?
Jei dar turite tą originalią dėžę su polistirolo (putos) įdėklais – tai geriausias variantas. Jei ne, reikės sugalvoti kaip ją apsaugoti. Televizorių negalima gulėti ant ekrano, jis turi stovėti vertikaliai. Apvyniokite jį storu antklodes arba putomis, ir uždėkite ant kietos plokštės. Vienas klientas bandė vežti didelį televizorių uždėtą ant sofos be apsaugos – posūkyje televizorius nuslydo ant grindų. Nebeigyvendinamas vaizdas.
Ką daryti su šaldytuvu?
Pirma ir svarbiausia – jį turiu atitirpinti! Negaliu pakankamai pabrėžti. Jei šaldytuve bus ledas, jis tirps kelias dienas ir vanduo užpils visą krovinią. Be to, jis turi būti išdžiautas, kad neužtruks kvapas. Dar verta uždaryti duris su lipnia juosta, kad kelionės metu jos netiktų atsidaryti – taip nutiko vienam durniui, kuris užmiršo uždaryti, ir durys atsidarė posūkyje, dauždamos viską aplinkui.
Ar saugu vežti kompiuterį?
Stacionarų kompiuterį geriausia išmontuoti – atjungti visas lazdeles, diskus, paimti vaizdo plokštę. Kietasis diskas yra jautrus smūgiams, todėl jį reikia nešti su savimi (jei galima), arba labai gerai apvynioti. Monitorių apsaugokite taip pat kaip televizorių. Nešiojamus kompiuterius tiesiog uždėkite į kuprinę ir paslėpkite tarp drabužių, kad netyčia nebūtų pavogti išvežant (žinoma, tai reta, bet Vokietijoje taip pat būna).
Paveikslai ir veidrodžiai – kaip juos apsaugoti?
Veidrodžius ir paveikslus reikia apvynioti popieriumi, o tada padaryti „kryžių“ iš kartono per visą paviršių. Tai neleidžia plyšti, jei kas nors įsmes į dėžę peilį arba ją užguls. Paveikslų rėmus reikėtų apvynioti burbuliukų plėvele, būtent pačius rėmus, nes jie lengvai įtrūksta. Niekada negulėkite paveikslų horizontaliai – visada vertikaliai, kaip ir knygas.
Baldai ir išmontavimas (Ar reikia laužti namus)
Ar turiu išsukti lovą?
Didžiąją dalį laiko – taip. Tai ne tik sutaupo vietos sunkvežimyje (kas sumažina kainą), bet ir apsaugo baldus nuo pažeidimų. Lovos galvos atramas reikia atskirti, o čiužinį supakuoti į specialį maišą (plastikinį). Tiesą sakant, dauguma vokiškų butų durų yra standartinio dydžio, o Lietuvoje dažnai pasigamina didesnių baldų, kurie tiesiog neišsilenka pro koridorių.
Kas su spintomis ant ratukų?
Tai patogu, jei spinta yra tuščia. Jei ji pilna drabužių, ratukai gali atsikabti arba sulūžti svorio. Be to, patysems drabužiams nėra labai sveika važiuoti taip – jie susiglamgsta. Geriau išimti drabužius, sudėti į dėžes, o spintą išmontuoti (jei įmanoma) arba uždengti. Jei spinta neina išmontuoti, užsegti duris su lipnia juosta, kad neatsidarytų.
Ar vairuotojas padės išmontuoti baldus?
Dauguma vairuotojų yra tik vairuotojai, jie ne stalius. Jei užsisakote pilną paslaugą su kėlėjais, tada taip, bet jei tik pervežimą – tikėkitės, kad jis atveš ir iškraus. Jis gali padėti nukreipti arba uždėti ant sunkvežimio, bet nebegėlės laikyti jūsų spintos, kol jūs aštuonis minutes bandote išsukti paskutinį varžtą, kuris užsirūgino. Pasirūpinkite atsuktuvais patys.
Kaip uždengti minkštuosius baldus?
Minkšti baldai (sofos, foteliai) turi būti uždengti, kad nesuteptų ir nesitrintų. Geriausiai tinka specialūs baldų užvalkalai (stori plastikiniai maišai) arba storos senos lagaminės (paklodės). Nenaudokite plonų plastikinių maišelių – jie plyšta, o oda gali nudžiūti nuo trinties. Vieną kartą matęs, kaip brangi oda sofa buvo prarasta, nes ją užklijuojo lipnia juosta tiesiai ant odos… vaizdas buvo tragiškas.
Kelionės smulkmenos ir problemos (Kas nutinka kelyje)
Ar galiu vežti maistą?
Vokiška muitinė labai griežta dėl maisto produktų, ypač mėsos ir pieno produktų iš šalių, kuriose yra ligų (Lietuva kartais patenka į sąrašus). Geriau nebandyti vežti dešrų ar sūrių dideliais kiekiais. Džiovinti makaronai, konservai, aliejus – tai gerai. Vieną kartą mums reikėjo suvalgyti 10 kilogramų obuolių pasienyje, nes muitininkas sakė, „negalima“. Geriau suvalgykite čia.
Ką daryti su alkoholiu?
Asmeninio naudojimo alkoholis (kaip vynas, alus) dažniausiai praeina be problemų, jei kiekis normalus (tarkim, keli buteliai). Jei bandoma vežti dešimtis dėžių degtinės, tai jau įtariama kaip prekyba ir gali būti konfiskuota, ir bauda didelė. Geriau nepaisyti kvapo, kai atidarote sunkvežimį, jei ten daug alkoholio – muitininkai uodą turi kaip šunys.
O jei vairuotojas pavėluoja?
Kelionėje į Vokietiją visada įvyksta kažkas nepageidaujamo – automagistralės remontai, eismo incidentai, blogas oras. Vairuotojas gali pavėluoti valanda ar dvi. Nereikia iš karto skambinti ir šaukti. Geriau susitarti dėl pranešimo. Aš visada sakau savo vairuotojams – praneškite klientui, jei vėluosite. Tačiau, žinote, vokiečiai yra disciplinuoti, bet kai kelyje susiduria su lenkų sunkvežimiais, chaosas garantuotas.
Ar reikia suteikti prieigos raktus vairuotojui?
Jeigu jūsų nėra vietos, turite padėti raktus kaimynui arba žinomam asmeniui. Aš esu girdėjęs istorijų, kai vairuotojai palikdavo krovinius kieme, o kas nors nukradžia dėžę su „batais“ (kurioje buvo auksas). Žinoma, tai retas atvejis, bet geriau būti atsargiam. Pasitikėjimas – gerai, bet saugumas – dar geriau.
Kaip elgtis, jei dėžė atėjo sužalota?
Prieš pasirašant dokumentus, kad viskas gera, tikriname krovį. Jei matote, kad dėžė sutrupėjusi, užrašykite tai ant dokumento (krovininio kvito). Negalima pasirašyti „viskas OK“ ir po to skųstis. Vokietijoje viskas remiasi dokumentais. Jei parašysit, ir vėliau rasit sulūžusį vazą, draudimo kompanija jums nieko ne sumokės. Buvo atvejis, kai klientas nepatikrino, o vėliau rado sugadintą kompiuterį – dėl to teismai truko metus.
Muitinė ir Vokietija (Griežti žmonės)
Ar sustoja pasitikrinimui?
Statistiškai retai, tik jei sunkvežimis atrodo įtartai arba yra didelis krovinys. Tačiau jei važiuojate „savaitgaliais“ arba naktimis, tikimybė didesnė. Turėkite pasirašytą inventoriaus sąrašą rankinėje, o ne dugne. Muitininkas gali paprašyti atidaryti vieną-dvi dėžes atsitiktinai. Jei viskas tvarkingai, jie leidžia toliau.
Kas nutinka, jei trūksta dokumentų?
Gali tekti grįžti atgal arba mokėti baudą už neteisėtą įvežimą. Vokietija moka pinigus iš baudų, tad jie ieško pretekstų (ne, juokauju, bet jie yra griežti). Geriau pasidaryti dokumentų kopijas ir turėti originalus. Jei vežate daiktus, kurie yra senesni nei 6 mėnesiai, gali tekti mokėti PVM (Mokesčio pridėtinę vertę), nors asmeniniai daiktai dažnai atleidžiami nuo to, jei įrodote, kad gyvenote ne Vokietijoje bent 12 mėnesių.
Išvada
Kaip matote, tas pasiruošimas daiktų pakavimui prieš vežimą į Vokietiją nėra rocket science, bet reikalauja kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Nerašiau čia jokių idealizacijų, tiesiog girdėjau ir pats mačiau daugybę istorijų, kai žmonėms nusišypsojo sėkmė tik todėl, kad gerai užsegėjuos dėžę arba turėjo pasirašytą lapelį. Geriau investuoti šiek tiek laiko į tvarką dabar, nei vėliau gailėtis sulūžusių prisimenamų daiktų svetimoje šalyje. Sėkmės kelyje ir tikimės, kad jūsų keliais eismas bus mažesnis.