Kaip pasirinkti tinkamą paslaugą persikraustymui į Vokietiją: patarimai iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir, pasakyti tiesą, mačiau viską. Nuo tada, kai klientai bandydami sutaupyti vežėsi sofas atbulais „Golf“ tipo automobiliais, iki tų situacijų, kai vairuotojai dingdavo su visa turta viduryje Vokietijos autostrados. Persikraustymas į Vokietiją atrodo paprasta užduotis – šiaurės vakarai, geri keliai, EU viduje, jokios muitinės. Tačiau realybė yra daug sudėtingesnė. Rinkoje gausu brokerių, kurie nieko neveža, o tik parduoda užsakymus, ir „ekskursinių“ vairuotojų, kurie neturi nei draudimo, nei įrangos. Jei norite, kad jūsų baldai atvyktų sveiki, o nervai neišsilygtų prieš pat Miuncheną, reikia žinoti, ką ieškoti. Štai mano, kartais šiokį tokį netvarkingą, bet labai tikrą, vadovą.

Kainos ir paieška (arba kodėl taip brangu?)

Ar tiesa, kad persikraustymas į Vokietiją kainuoja milžiniškus pinigus?

Nebūtinai milžiniškus, bet tikrai ne tas pinigus, kuriuos sako kaimynas. Viskas priklauso nuo to, ką tiksliai vežiate. Jei tai tik kelios dėžės ir du kėdės, gali užtekti ir keleto šimtų eurų, bet jei kraunote visą butą, tai kaina svyruoja. Yra žmonių, kurie sako, kad pervežti kėdę kainuoja tiek pat, ką ir sofoną – tai melas. Sudėtingumas, svoris, kėlimas į aukštą be lifto (o Vokietijoje daug senų namų be jo) – viskas tai brangina. Persikraustymas į Vokietiją turi savo kainą, kurią susideda ne iš oro, o iš kuro, kelių mokesčių (Maut) ir, labiausiai, darbo.

Kodėl viena firma siūlo 500 eurų, o kita 1500 už tą patį daiktą?

Tai klasikinis klausimas. Jei skirtumas toks didelis, tai 90 proc. atvejų tas, kas siūlo pigiau, arba apgaulininkas, arba tiesiog nežino, ką daro. Pigiųjų pasiūlymų paslaptis dažnai slepiasi tai, kad jie nebus tie, kurie vežia. Jis yra brokeris, kuris suras „kurį nors vairuotoją“ su „kuriuo nors mikroautobusu“. O tas vairuotojas gali neturėti draudimo. Aš vieną kartą mačiau, kaip toks „pigus“ pervežėjas paliko kliento daiktus gatvėje, nes reikėjo užkelti į trečią aukštą be lifto, o jis nebuvo to susitaręs. Geriau mokėti daugiau už garantą.

Ar verta daryti išankstinį apžiūrą (smali įvertinimas)?

Būtina. Negalima tiesiog pasakyti „aš turiu du kambarius“ ir laukti kainos. Vienas du kambary gali būti tuščias, kitas pilnas knygų ir pianino. Esu matęs situacijų, kai klientas telefonu sako, kad daiktų „nedaug“, o atvažiavęs matome, kad reikalingas 20 tonų sunkvežimis. Tai sukarsto visus grafikus. Persikraustymas į Vokietiją reikalauja tikslumo. Mes dažnai važiuojame pažiūrėti, ar išvis įvažiavimas į kiemą yra įmanomas su sunkvežimiu, ar ten neapsirus gatvės ženklo „Įvažiavimas draudžiamas“.

Kas įeina į kainą, o ką papildomai gali paprašyti?

Čia yra ta vieta, kur dažniausiai kyla konfliktai. Standartinėje kainoje dažniausiai yra pats vežimas ir pakrovimas/iškrovimas. Bet kas, jei reikia išmontuoti spintą? O jei reikia supakuoti visas lėkštes? Arba jei Vokietijoje reikia statyti ilgas nešiojimo juostas, nes negalima privažiuoti prie pat durų? Pakavimo medžiagos – dėžės, burbuliukai, lipdukas – tai visada papildomai, nebent sutarta kitaip. Užkėlimas į ketvirtą aukštą be lifto Vokietijoje (ypač Miunchene ar Berlyne) gali kainuoti kaip ir pusė darbo.

Ar įmanoma gauti fiksuotą kainą?

Galima, ir tai geriausias variantas. Bet ji turi būti užrašyta sutartyje, o ne tik žodžiu ar žinutėje. Jei jums sako „apytiksliai 1000 eurų“, tai būkite tikri, kad galutinis sąskaitos faktūros sumos bus apie 1300. Fiksuota kaina apsaugo ir jus, ir mus, jei sulaikymai ties sieną ar eismo spūstys užtrunka ilgiau nei planavome (nors Vokietijoje spūstys yra kasdienybė). Persikraustymas į Vokietiją su fiksuota kaina leidžia ramiau miegoti naktį.

Kada geriausia kreiptis ir rezervuoti datą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Ypač jei planuojate kraustytis vasarą arba prieš mokslo metų pradžią rugsėjo 1-ąją. Tada visi vairuotojai užimti, o kainos šuoliauja aukštyn. Geriausia kreiptis mažiausiai mėnesiu iki, o dar geriau – dviem. Tada galime suderinti grafiką taip, kad vairuotojas nevažiuotų naktimis, o būtų poilsę išsimiegavęs. Pavasaris ir ruduo yra ramesni, tai galima gauti ir nuolaidą.

Dokumentai ir saugumas (kurie dažnai dingsta)

Kokius dokumentus turi turėti vairuotojas?

Minimalus rinkinys yra vairuotojo pažymėjimas, techninis pasas ir transporto priemonės draudimo polisas (žalias kortelės). Bet svarbiausia yra sutartis ir CMR dokumentas. CMR – tai tarptautinis krovinių pervežimo dokumentas, be kurio jūsų daiktai Vokietijoje gali būti laikomi neteisėta prekyba. Be CMR, jei sustabdys policija, gali padaryt didžiulį priekaištą. Persikraustymas į Vokietiją be šių popierių yra lošimas.

Ar jūsų įmonė turi draudimą?

Žinoma, mes turime atsakomybės draudimą. Jis dengia žalą, jei, pavyzdiui, vairuotojas užvažiuoja į šulinius arba sudega sunkvežimis (ko Dievas gelbėjęs). Bet yra dalykas, kurį žmonės dažnai pamiršta: standartinis draudimas apmoka tik kelias eurus už kilogramą. Jei vežate brangų pianiną ar šiuolaikinius elektronikos daiktus, verta susitarti dėl papildomo draudimo. Nereikia būti genijumi, kad suprastum – 10 eurų už kg neatsigins 5000 eurų kainuojančio kompiuterio.

Kas daryti, jei daiktai pasidaro sugadinti pakelyje?

Pirmiausia – nieko nekelkite ir nebraižykite. Reikia užfiksuoti žalą vietoje. Parašykite pažeidimo protokolą ant CMR dokumento (vokiškai tai „Schadensfeststellung“). Jei vairuotojas atsisako pasirašyti, skambinkite iš karto policijai – Vokietijoje tai labai padeda. Tada susisiekite su mumis. Esu matęs, kaip žmonės iškrauna viską, o tik paskui pastebi, kad sofo nugarėlė įtrūkusi. Tada sunkiau įrodyti, kad ne jie patys to padarė namuose.

Ar reikia deklaracijų, jei judame ES viduje?

Formaliai – ne, tai yra prekių judėjimas ES viduje. Bet (čia aš galiu klysti, bet praktikoje taip yra) jei turite labai daug naudotų daiktų, kurie atrodo kaip prekės sandėliui, muitinė gali sustabdyti ir klausti. Ypač jei važiuojate per Lenkiją ar Čekiją. Geriau turėti sąrašą daiktų su apytikre verte, tikrai nebus piktai. Tai apsisaugoje nuo nereikalingų klausimų.

Ar reikia pasirašyti kokį nors specialų kontraktą?

Būtina. Žodinis susitarimas nieko nereiškia teisme. Sutartyje turi būti aiškiai parašyta: kas veža, kiek kainuoja, kada atvyksta ir kas atsitinka, jei kažkas pasidaro. Jei jums siunčio tik „PVM sąskaitą faktūrą“ be sutarties, tai pavojinga. Persikraustymas į Vokietiją – tai rimtas verslas, o ne draugų pagalba. Esu matęs, kai žmonėms nebuvo grąžinta užstato, nes nebuvo sutarties su grąžinimo sąlygomis.

Kas tas „Einwohnermeldeamt“ ir kaip tai susiję su persikraustymu?

Tai ne mūsų, bet vokiškas dalykas. Tai registracijos biuras. Vokietijoje privaloma užsiregistruoti gyventojas per 2 savaites. Ir jie kartais klauso, iš kur atvykote. Jums gali prireikti mūsų CMR kopijos kaip įrodymo, kad jūs tikrai atvažiavote iš Lietuvos, o ne iš mėnulio. Tai smulkmena, bet gerai, jei turite dokumentą po ranka.

Vokietijos specifika ir logistika (kur dažnai suklystame)

Kiek laiko užtrunka kelionė į Vokietiją?

Priklauso, kur važiuojame. į Berlyną ar Hamburgą nuvažiuojame per dieną (apie 12-14 valandų vairo), bet į Miuncheną jau reikia nakties. Reikia atsižvelgti į poilsio laiką. Vairuotojai turi savo taisykles – negali važiuoti 24 valandas. Aš sakiau klientui, kad atvyks ryte, o vairuotojui teko ilsėtis, ir atvyko vakare. Klietas bura už pyktį, bet saugumas aukščiau. Persikraustymas į Vokietiją nėra lenktynės.

Ar galima važiuoti savaitgaliais ar šventėmis?

Į Vokietiją galima, bet iškrauti miestuose – ne. Vokietijoje griežtai reglamentuotas triukšmas. Daugelyje miestų (ypač Bavarijoje) draudžiama iškrauti krovinius sekmadieniais ir šventėmis. Taip pat yra taisyklės apie „Ruhezeit“ (ramybės laiką) – paprastai nuo 13:00 iki 15:00 ir po 19:00 valandos negali triukšmingai vežti daiktų. Jei planuojate atvykti sekmadienį, pasiruoškite miegoti sunkvežimyje iki pirmadienio ryto.

Ką daryti, jei Vokietijoje sunku su parkavimu?

Tai didžiausia galva skausmas. Senamiestyse gatvės siauros, o vietos nėra. Reikia gauti specialų leidimą iš miesto valdžios arba policijos („No-Parking“ ženklas su data). Mes dažnai prašome klientų tai susitvarkyti iš anksto. Jei ne, gali tekti stovėti už miesto ir vežti daiktus mažesniu automobiliu, kas labai brangina. Nerekomenduoju rizikuoti ir statyti sunkvežimį ant takelių – baudos ten milžiniškos.

Ar būtina išmontuoti baldus?

Beveik visada. Didelės spintos, lovos, virtuvės komplektai negali praeiti pro duris ar laiptus keltoje. Be to, surinktas baldas lengviau sugadinti. Mūsų komanda tai padaro profesionaliai, užrašo detalių numerius, kad po to būtų galima susirinkti atgal. Kartais klientai sako „mes patys susirinksime“, o paskui skambina bepročiauja, kad trūksta varžtų. Geriau palikite mums.

Kaip su el. energijos vamzdžiais ir technika?

Viskas turi būti atjungta. Šaldytuvas turi būti išjungtas mažiausiai parą prieš kelionę ir išblaškytas, kad vanduo nenukristų ant kitų daiktų. Plovimo mašina – taip pat. Vieną kartą buvo situacija, kai klientas nebuvo išjungęs vandens, ir atidarę duris išsiliejo visa lietūs viduje sunkvežimio. Teko džiūvinti visus baldus. Persikraustymas į Vokietiją reikalauja atsakomybės.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – galima, jei yra vietos (dažniausiai ne, jei tai 7.5 tons sunkvežimis be keleivių vietos). Bet legaliai tai sudėtinga dėl draudimo. Geriau nenaudoti šitos galimybės, nebent susitarta iš anksto ir įtraukta į sutartį. O be to, 10 valandų kelionė sėdint greta vairuotojo, kuris kalba tik vokiškai ar rusiškai, nėra labai pramoga.

O kaip su šiukšlėmis? Kas jas išveža?

Mes ne išvežame jūsų šiukšles. Mes vežame jūsų turtą. Vokietijoje šiukšlių išvežimo sistema griežta. Negali tiesiog padėti senos sofos gatvėje. Turite susirasti „Wertstoffhof“ (perdirbimo centrą) arba pasirūpinti konteineriu. Kartais klientai prašo mums „užmesti“ senus daiktus kelyje – mes to nedarome. Tai baudžiama.

Raudonos vėliavėlės (kada bėkite toliau)

Kas yra „ekskursinis vairuotojas“ ir kodėl jis pavojingas?

Tai yra žmogus, kuris nuperka seną „Volkswagen“ ar „Mercedes“ keleivinį mikroautobusą, perdažo jį ir važinėja po Europą veždamas „krovinius“. Jis neturi profesionaliojo vairuotojo pažymėjimo, neturi CMR draudimo, neturi įrangos. Jei tokiam vairuotojui sugeda automobilis arba jis dingsta – jūs neturite į ko kreiptis. Jis nėra juridinis asmuo. Persikraustymas į Vokietiją su tokiais vyrukais yra tiesiog lošimas su ugnimi.

Kodėl reikia vengti depozito be sutarties?

Jei jie prašo pervesti 50 proc. arba 100 proc. sumos į asmeninę sąskaitą be sutarties – bėkite. Tai dažniausias apgavystės būdas. Normali įmonė paprašys nedidelio užstato (apie 10-20 proc.) ir išduos sąskaitą faktūrą. Jei atsisako pasirašyti sutartį ir sako „pasitikėk žodžiu“ – tai tiksliai tas, kas jums nereikalingas.

Ar gali kaina pasikeisti kelionės metu?

Neturėtų, jei turite fiksuotą kainą. Bet jei sutartyje rašoma „kaina galutės priklauso nuo faktinio svorio“ – tai būkite tikri, ji padidės. Nekantrūs brokeriai paskaičiuoja mažiau, kad patrauktų klientą, o paskui, kai daiktai jau pakrauti, pradeda reikalauti pinigų už „papildomus kubus“.

Kaip suprasti, kad įmonė yra patikima?

Pažiūrėkite, ne tik į gražią svetainę. Ieškokite įmonės kodo (JAR kodas). Pažiūrėkite, kiek jie egzistuoja rinkoje. Jei sako, kad dirba 10 metų, o svetainė sukurta prieš mėnesį – tai pavojingas signalas. Patikimi vežėjai dažnai turi nuotraukas iš realių darbų, o ne iš „Freepik“.

Ką daryti, jei vairuotojas atvykęs girtas arba agresyvus?

Skambinkite iš karto į mūsų dispečerinę, o jei reikia – ir į policiją. Mes netoleruojame tokio elgesio. Aš asmeniškai išmetčiau tokius vairuotojus iš darbo (ir esu padaręs). Bet, tiesą sakant, su profesionaliomis firmomis tai nutinka labai retai. Dažniau su „laisvais samdininkais“.

Ar verta rinktis mažas firmas ar didžiuosius „žaidėjus“?

Didelios tarptautinės firmos brangios ir dažnai biurokratinės – jums gali atsisakyti dėl vieno sofos. Mažos, patikimos Lietuvos firmos, kurios specializuojasi Vokietijos maršrutuose, dažnai yra geriausias pasirinkimas. Jie žino konkrečius miestus, turi kontaktus, ir jums nepraleis pro 5 vadybininkus. Persikraustymas į Vokietiją su „savo“ žmogumi visada lengviau.

Finaliniai klausimai (prieš išvykstant)

Ar galima vežti maisto produktus ar alkoholį?

Alkoholio gali būti problemos dėl akcizų, jei peržengiate tam tikras ribas (nors ES viduje ribos nėra, bet policija gali nepatikėti, kad tai ne prekybai). Maisto produktus geriau nevežti, ypač skysčius, kurie gali išsilieti. Viskas, ką galima užsigerti ar suvalgyti kelionės metu, vairuotojas gali pasiimti, o likusius – palikite namuose.

Kaip pasiruošti gyvūnams?

Gyvūnai gali važiuoti, bet tik tada, jei turi pasus, čipus ir skiepymus. Ir jie turi važiuoti keleivių salone, o ne krovinyje. Mes nevežame gyvūnų krovinyje, tai yra nelegalu ir nehumaniška. Jei turite šunį, susitarkite iš anksto, kad vairuotojas ne alergiškas.

Ar reikia tikrinti orus?

Vokietijoje oras gali būti kaprizingas. Jei žiemą ten sniegas, tai mūsų vairuotojai sugeba, bet jei jums reikia iškrauti pro sniegą – tai bus problemos. Pasirūpinkite, kad kiemas būtų išvalytas, arba turkite grandines. Vieną kartą užstrigome Harco kalne, nes klientas nebuvo paruošes privažiavimo.

Kas atsitinka, jei nėra kam priimti krovinių?

Tada vairuotojas laukia. Ir laukimas mokamas. Vokietijoje laukimo valanda kainuoja. Jei jūs užstrigote pas daktarą arba darbe, praneškite iš anksto. Nereikia, kad vairuotojas stovėtų prie uždarų vartų ir galvotų, ar jums neatsibodo.

Ar verta duoti arbatpinigių vairuotojams?

Nebūtina, bet labai malonu. Vairuotojai dirba sunkų darbą, fiziškai krauna daiktus. Jei jie padarė visą darbą greitai, saugiai ir be nusiskundimų, 10-20 eurų arbatpinigių (pavargusiems rankoms padėti) sukurs gerą nuotaiką. Jie neprivalo jo priimti, bet tai žmogiškas dalykas.

Ką daryti, jei radau pamirštą daiktą po iškrovimo?

Skambinkite mums. Mes turime „dingusių daiktų“ dėžę. Vairuotojai dažnai randka mažus dalykus – auskarus, raktus, vaikiškus žaislus – po to, kai jūs jau išvykote. Mes juos išsiunčiame paštu arba pristatome kitą kartą, kai važiuojame tuo maršrutu.

Kaip apmokėti paslaugas?

Geriausia banko pavedimu, taip yra saugiausia ir viskas užfiksuota. Grynaisiais pinigais mokėti nerekomenduojama – nėra įrodymo, kad sumokėjote. Jei kas nors įkyriai reikalauja grynųjų „be PVM“ – tai juodasis rinkos dalykas, ir jūs neturite jokios garantijos.

Ar galima persikraustyti be jokios įmonės?

Galima, jei turite draugą su vairuotojo pažymėjimu ir sunkvežimių. Bet tada visą atsakomybę nešate jūs. Jei pasidaro žala – jūs mokate. Jei policija sustabdo – jūs kalbatės. Profesionalus persikraustymas į Vokietiją nusiperka ramybę.

Išvada

Taigi, trumpai tariant – neskubėkite pasirinkti pigiausio varianto. Persikraustymas į Vokietiją yra sudėtingas procesas, kur reikia ne tik sunkvežimio, bet ir žinių apie Vokietijos taisykles, draudimą ir logistiką. Pasitikėkite patirtimi, o ne gražiais svetainės paveikslėliais. Gerai sudaryta sutartis ir normalus bendravimas su vadybininku išgelbės jums daugiau nervų nei sutaupyti 50 eurų. Ir atkreipkite dėmesį į smulkmenas – parkavimas, liftas, šiukšlės. Visos šitos detalės sudaro sėkmingą persikraustymą. Sėkmės kelyje (ir vokiškai – „Gute Reise“)!