Kaip pasirinkti tinkamą paslaugą persikraustant į Vokietiją ir neužsiduoti

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtą amžių, pervežinėju žmones ir jų gyvenimus per sienas. Galiu pasakyti viena – teoriškai viskas atrodo paprasta: sudarome sutartį, užkrauname, važiuojame, iškrauname. Tačiau realybėje, kai kalbame apie persikraustymą į Vokietiją, viskas dažnai būna kur kas chaotiškiau. Pasitaiko vairuotojų, kurie „užmiršta“ kelią, arba dokumentų, kurie staiga tampa netinkami. Todėl labai svarbu suprasti, kaip pasirinkti tinkamą paslaugą persikraustant į Vokietiją, kad jums nereikėtų vėliau rinkti skiaučių iš galvos. Ne, aš ne čia išleidžiame reklamines brošiūras, tiesiog noriu, kad žinotum, į ką įsitempti.

Apie paiešką, kainas ir tą, kodėl viskas brasta

Kaip pasirinkti tinkamą paslaugą persikraustant į Vokietiją, kad nepasigailėtum?

Tai, kad ieškote pigiausio varianto, yra didžiausia klaida. Žiūrėkite ne į kainą pirmiausia, o į tai, ką jie duoda. Ar turi transportą? Ar jis ne suirus? Kaip pasirinkti tinkamą paslaugą persikraustant į Vokietiją? Paprasta: klauskite apie draudimą. Jei jie sako „viskas bus gerai“ ir nieko neįtraukia į sutartį, bėkite. Geriausia pasirinkti tuos, kurie nebijo parodyti savo veidų ar atsiliepimų, nors ir juos dabar visi išgalvoja. Patikimumas čia svarbiau už eurą.

Kiek iš viso gali kainuoti toks reikalas?

Kainos šokinėja kaip šiltuose vandenyse. Viskas priklauso nuo tūrio ir nuo to, kur tiksliai Vokietijoje važiuojate. Jei į Berlyną ar Miuncheną – brangiau, dėl užstrigimų ir didelių miestų mokesčių. Beje, degalai Vokietijoje irgi ne vynas. Vidutiniškai gal tikėtis nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų, jei tai būtų pilnas namas. Reikia tiksliai parodyti, ką turite, tada ir paskaičiuos. Negaliu dabar čia tiksliai pasakyti, be apžiūros tai būtų melavimasis.

Ar verta kreiptis į didžiąsias pervežimo firmas?

Didelės firmos turi savus standartus, tačiau dažnai jums teks susidurti su biurokratija. Užpildysite šimtus formų, o vėliau gali atvykti vairuotojas, kuris nežino, ką daryti. Mažesnės įmonės dažnai yra lankstesnės, jei, žinoma, jos ne sukčiai. Turiu omenyje tas, kurie dirba „iš kelio“ be jokios teisinės formos. Geriausia rasti vidutinio dydžio, kurie turi patirties ir su Lietuva, ir su Vakarų rinkomis.

Kodėl vienas kainuoja 200, o kitas 500 eurų už tą patį kiekį?

Nes tas, kas kainuoja 200, greičiausiai važiuos su savo sena „Gazelės“ tipo mašina, o daiktus, jei pavojingai pasislinks, nebus už ką atsakyti. O tas, kas kainuoja 500, turi apdraustą krovinį, tinkamas pakuotes ir, svarbiausia, atvyks laiku. (Arba bent jau bandys). Atsiliepimai čia nieko nebeišduoda, gali būti, kad parašė pačiai sesuo. Žiūrėkite į kompleksą.

Ar galima pasitarti su draugais, kurie jau važiavo?

Galima, bet atminkite – vienam žmogui tiko, kad daiktai buvo purvini, kitiems tai būtų tragedija. Jei draugas sako „važiuokit su juo, geras vaikinas“, tai nebūtinai reiškia, kad jis profesionaliai išmano persikraustymą į Vokietiją procesą. Asmeninė patirtis gali būti klaidinga. Patikrinkite, ar jiems nebuvo užkliuvo vokiška policija ar muitinė, tada išgirsite tikrąją tiesą.

Kaip suprasti, ar firma ne sukčiai?

Jei reikalauja viso mokėjimo iš karto prieš darbą – šaukite pagalbą. Normalios įmonės ima avansą, o likutį – padavus daiktus arba iškrautus. Dar vienas signalas – jei neturi fizinio adreso arba veikia tik per „Facebook“ puslapį be jokių nuotraukų iš realių darbų. Gerai, kai sutartyje aiškiai parašyta, kas nutinka, jei kažkas sugenda.

Ar reikia kreiptis į ekspertų pagalbą ar užtenka pažiūrėti internete?

Internete daug reklamos, bet mažai realybės. Ekspertų pagalba (tarkim, tarpininkų) gali padėti išvengti kalbos barjero su vokiečiais, bet tai kainuos. Jei nemokate kalbos ir bijojat dokumentų, tai tikrai verta. Bet jei turite laiko ir norite pamėginti patys, pirmiausia perskaitykite forumus, ten žmonės dažniau rašo tiesą be įdėjų.

Dokumentai, muitinė ir vokiškas biurokratas

Kokius dokumentus būtinai reikia tur�ti su savimi?

Sąrašas ilgas, bet pagrindai paprasti. Asmens dokumentai (pasai, tapatybės kortelės), vairuotojo pažymėjimas (jei važiuojate patys), techninės apžiūros liudijimas. Be to, reikia sutarties su pervežėju, kurioje aiškiai numeruojami daiktai. Jei važiuojate visiškai turtu (t.y. keičiate gyvenamosios vietos adresą), reikia ir deklaracijos dėl panaikinto tarpmuitinio apmokestinimo. Be šitos popieriaus gali būti nemalonumų sienoje.

Kas dėl to inventoriaus sąrašo? Ar jis tikrai toks svarbus?

Labai svarbus. Vokiečai mėgsta tvarką, ir jei sąraše parašyta „sofa“, o paimtas „sofa su foteliu“, gali kilti įtarimų. Inventoriaus sąrašas turi būti detalus, idealiai su numeriais ant dėžių. Buvau atvejų, kai dėl blogai sukurto sąrašo žmonėms teko mokėti brangiai muitą, nes muitininkai manė, kad prekiaujate naudotais daiktais. Gerai, kai pervežėjas pats tai sutvarko.

Ar tikrai reikia mokėti muitą, jei tai ne nauji daiktai?

Jei persikraustote į Vokietiją gyventi ilgam (registruojatės), tai daiktai, kuriuos naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesių, gali būti atleist nuo muito. Tai vadinama „Transfer of Residence“ taisyklėmis. Bet čia yra „pavojinga zona“ – jei darbate Lietuvoje ir važiuojate tik „weekend“ galva, tai jau gali būti prekyba. Tada mokesčiai bus dideli.

Kas nutinka, jei pamiršau kurį nors dokumentą Lietuvoje?

Tada prasideda nervai. Jei trūksta techninės apžiūros ar draudimo policijos, gali baudą užrašyti pačioje sienoje arba neleisti važiuoti toliau. Kartais reikia, kad kasnis atvežtų dokumentą, o tai laikas ir pinigai. Geriausia viską padėti į vieną mietą (dėžę) ir laikyti pas vairuotoją, o ne bagažinėje po kripštais.

Ar sunku susitvarkyti su vokiška muitine, jei nemoku kalbos?

Gali būti baisu, bet dažniausiai kalba angliškai. Jei ne, lieka rankų ir kojų kalba. Tačiau dauguma profesionalių pervežėjų žino šiuos standartus ir gali padėti komunikuoti. Jei važiuojate patys, pasiimkite išversta kvitą arba susirašykite su kuo nors, kas padėtų telefonu. Muitinės tarnautojai gali būti griežti, jei matai, kad viskas chaotiška.

Ar yra kokių nors specialių draudimų, būtinų Vokietijai?

Ne tik būtinų, o privalomų. Transporto priemonė turi būti apdrausta pagal tarptautines draudimo „žalias kortas“ sistemą. Be to, patariu apdrausti krovinių atsakomybę. Vokietijoje jei patašote kažką svetimo kelyje ir sukeliate avariją, be civilinės atsakomybės draudimo užkliupsit į didžiules problemas iki 1000 eurų ir daugiau (priklausomai nuo žalos). Nežinau dabar tikslų skaičių, jie keičiasi kiekvieną metą, bet tikrai daug.

Ar reikia deklaruoti grynusius pinigus?

Taip, jei jų daugiau nei 10 000 eurų. Nereikia mokėti mokesčio, bet būtina užpildyti deklaraciją. Jei ne ir už jus sugaus, pinigus gali konfiskuoti arba bausti. Tai jau nebe pervežimo srities dalykas, bet svarbu žinoti, jei vežate savo turtą pinigine forma.

Kelionės eiga, vairuotojai ir „nepatogūs“ dalykai

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Lietuvos į Vokietiją?

Tiksliai pasakyti negaliu, nes priklauso, kur įsirengiate. į Berlyną nuvažiuoti galima per 10-12 valandų jei važiuojate be stabdymų (kas neleidžiama), o į Miuncheną ar Hamburgą užtrunka ilgiau. Dar reikia atsižvelgti į stabdymus poilsiui, remontus ar eismo spūstis, kuriose Vokietijoje pilna. Skirkite dieną, o geriau dvi, jei tai didelis persikraustymas su iškrovimu.

Kas daryti, jei vairuotojas užsnūdžia arba vėluoja?

Tai reali problema. Būna, kad vairuotojai pavargsta, yra taisyklės, kiek jie gali vairuoti. Jei jis sako, kad reikia miegoti, jūs jo nepriversit. Jei vėluoja be priežasties, skambinkite į dispatcherio centką. Kartais tiesiog pasitaiko techninių gedimų, pavyzdžiui, užgęsta „FREONAS“ arba plyšą padangos, ir tai užtrunka. Geriausia turėti kontaktą ne tik su vairuotoju, bet ir su vadovu.

Ar galima važiuoti kartu su vairuotoju kabinete?

Dauguma firmų neleidžia dėl draudimo ar taisyklių. Kabinėje viet nėra, ten darbas. Bet kai kurie, ypač mažesni pervežėjai, gali sutikti už papildomą mokestį arba gerai prašant. Tačiau nenusimanykite, kad tai bus kelionė su komfortu. Ten būna kvapai, dūmai ir vibracija. Geriau susitarti dėl savo transporto arba laukti vietoje.

Ar saugu palikti daiktus mašinoje naktį, jei sustojote poilsiui?

Patariu niekada taip nedaryti, jei mašina ne pilnai užrakinta arba neužstumta saugumo aikštelėje, kurioje yra apsauga. Yra atvejų, kai iš „vilkikų“ stovėjimo vietų pavogami kroviniai. Gera įmonė pasirūpins saugumu, bet ir jūs patikrinkite, ar durys uždarytos. Vokietijoje stovėjimo aikštelės dažniausiai saugios, bet lenktynininkai visada su savimi turi turėt akis ant galvos.

Kas jei mašina sugenda Vokietijos autostradoje?

Tai košmara. Autostradoje greičiai dideli, tad sustoti pavojinga. Reikia iškviesti pagalbą (geltonas automobiliai), kurią Vokietijoje aptarnauja „ADAC“ arba pan. Ši paslauga gali būti brangi, jei neturit jokios pagalbos narystės. Įmonė turėtų turėti savo techninės pagalbos partnerius. Buvau matęs, kaip mašina degė autostradoje, tai labai nemalonu.

Kaip elgtis su vokiškais greičio ribojimais ten?

Jei vairuojate didelę mašiną (virš 3,5 tonų), jums visur galioja greičio ribojimai, net tose vietose, kur lengviesiems leidžiava važiuoti kaip nori. Dažniausiai tai 80 km/h. Netylkit tobulai, kad gautumete baudą. Vokiečių policija naudoja lasereles ir dažnai stovi pasislėpusiuose vietose, ypač prie miestų riboženklų.

Ar sunku įvažiuoti į miesto centrą su sunkvežimiu?

Labai sunku. Daugelyje Vokietijos miestų yra „Umweltzone“ – ekologinės zonos. Jei jūsų mašina neturi atitinkamos žalios (geltonos, raudonos) kortelės, įvažiuoti draudžiama, ir baudos didelės. Be to, siauros gatvės senamiestyje gali tiesiog nepraleisti. Geriausiai viską iš anksto suderinti su vairuotoju, kur jis gali statyti mašiną, kad nespėtumit nešti dėžių per pusę miesto.

Daiktų pakavimas, smulkmenos ir nesusipratimai

Ar pervežėjai duoda dėžes ar reikia savų?

Tai priklauso nuo paslaugos rūšies. Kai kurie duoda, bet už tai papildomai imasi. Kaina už dėžę gali būti nuokrypiai didelė, perkas parduotuvėje brangiau nei čia. Gera įmonė pasiūlys pasirūpinti dėžėmis arba ją įskaitys į kainą. Patarkau - pasidarykite savo iš prekybos centrų, jei norite sutaupyti, tik tikrinkite, kad jos nelūžtančios.

Kaip supakuoti lūžtantį daiktą, pvz., indus?

Nenaudokite laikraščių, jei norite, kad indai neapsitrintų spaudos. Geriausia naudoti burbuliukų plėvelę (putplasčio). Kiekvienas indas turi būti atskirai apvyniotas ir tarpusavyje padėtas ne per daug tankiai. Kartais žmonės užpildo dėžę taip, kad ji sverdžia toną, ir tada pabrėžti nėra įmanoma. Pakavimas – tai pusė sėkmės.

Kas su baldais, ar juos reikia išmontuoti?

Dideli baldai (spintos, lovos) beveik visada turi būti išmontuoti, kad prisuštų į liftą ar duris. Vokietijos butuose durys dažnai siauresnės nei čia. Profesionalus pervežėjas turi su savimi įrankius ir atsakinga už išmontavimą bei montavimą vietoje. Patikrinkite tai sutartyje – jei rašo „krovimas“, tai gali reikšti, kad jis tik nešios rąstą nebesusirūpindamas, kaip jį surinkti.

Ar galima pervežti augalus?

Galima, bet yra niuansų. Sausumoje augalai gali išdžiūti, o šaltuką – užšalti. Be to, pervežiant tarp šalių, gali būti apribojimų dėl kenkėjų ar žemės supervelės (kvaila, bet yra tokių taisyklių). Dažniausiai augalus veža atskirai, ne su pagrindiniu krovininiu, kad jie netrūktų degalų kvapų (jei benzinas nuteka ar kažkas tokio). Geriausia juos paduoti sau automobiliu.

Kas jei aš nežinau tikslaus adresso iš karto?

Tai dažna situacija, kai žmonės dar ieško būsto. Galima sutarti, kad krovinys bus nugabentas į sandėlį Vokietijoje laikinai. Tai kainuos papildomai, bet sutaupys nervų. Negerai jei vairuotojas atvažiuoja į miestą, o adresas „prie tokių-to namų“ neegzistuoja. Tada laukiate valandas, kol išsiaiškinat, kur eiti.

Ar imkite pervežti pianinus ar klavyrus?

Imame, bet tai brangu. Pianinas tai ne sofa, jis sveria 300-400 kg. Jam reikalingi speciali technika (keltuvas) ir daugiau žmonių. Jei bandysite pervartyti su dviem vyrais, gali baigtis nugaros sulaužymu arba instrumento sunaikinimu. Verta investuoti į profesionalų, jei brangus jums turtas.

Ką daryti, jei pasiekus vietą paaiškėja, kad daiktai netelpa?

Tai blogiausias scenarijus. Kartais žmonės klaidingai apskaičiuoja tūrį. Tada reikia ieškoti papildomo transporto vietiniame pervežėje, o tai kainuoja dvigubai. Geriausia dar Lietuvoje padaryti apžiūrą ir leisti specialistui įvertinį, kiek „kubų“ užims daiktai. Nekad taip nebūtų. (Bet vis tiek kas nors visada pamiršta pasakyti apie dviratį rūsyje).

Ar atsakingate už tai, jei pagalvoju ką nors netyčia?

Įmonė atsiskaito tik už tai, ką pažymėjote inventoriuje. Jei patys supakavot ir viduj sprogo butelis su vynu, tai jūsų problemos. Jei supakavo jie – jų. Beje, nepamirškite išimti vertingų daiktų (pinigai, brangūs papuošalai, dokumentai) išvežti su savimi, nes juos prarasim ne dėl blogo noro, o dėl kvailumo ar pavogimo.

Finaliniai patarimai ir išvados

Kas daryti, jei pervežėjas reikalauja daugiau pinigų vietoje?

Nemokėkite! Jei sutartyje kaina fiksuota, jie neturi teisės reikalauti daugiau, nebent jūs papildomai pageidavot ką nors daryti (pvz., nešti į 4 aukštą be lifto). Jei jie grasina niek nebeišduoti, skambinkite policijai. Vokietijoje tokie dalyai sprendžiami griežtai, ypač jei tai turi atrodyti išprievartavimas. Žinoma, jei jūs pats padariau klaidą ir prirašiau daugiau daiktų, tai tada gynėsis nebeiseis.

Ar verta aiškintis su „TÜV“ ar panašiais dalykais?

Jei pervežiate savo automobilį, tai taip, reikės jo techninės apžiūros, kad užregistruotumėte. Jei tai tik baldai, pervežėjui rūpi tai, kad mašina būtų tvarkinga. Kai kada reikia leidimų, jei pervežate ypatingus krovinius (pavojingi, perdidži), bet įprastam persikraustymui to nereikia. Nebent jūsų daiktai yra kažkas tokio, kas atrodo kaip statybos atliekos.

Kaip elgtis su šiukšlėmis po iškrovimo?

Vokietijoje šiukšlių tvarkymas yra griežtas. Negalima tiesiog mesti visko į bendrą konteinerį. Reikia susirasti „Wertstoffhof“ (reciklavimo centrą) arba sumokėti už šiukšlių ivežimą. Geras pervežėjas pasiūlys pasiimti ir pakavimo medžiagas (dėžes) atgal, kas dažnai būna nemokamai arba už mažą mokestį, kad nereikėtų jų deginti.

Galų gale, ar vertu viską daryti paties?

Jei turite nedaug daiktų ir gerą draugą su „priekaba“, kodėl ne? Tačiau jei kalbame apie visą gyvenimą, persikraustymas į Vokietiją – tai stresas. Užtektų vieno sugedusio nugaros disko, kad prarastum visus taupymus. Profesionaliai paslauga pasirodo pigiau, kai suskaičiuojat savo nervus laiką.

Taigi, reziumė. Nereikia būti genius, kad suprastum, kaip pasirinkti tinkamą paslaugą persikraustant į Vokietiją, bet reikia būti atidžiam. Žiūrėkite ne į reklamas, o į žmonių akis ir sutartis. Pasirūpinkite dokumentais ir draudimu. Ir labiausiai – nepasitikėkite tiems, kas pasiūlo „puskainio“, tuomet ir paslauga bus tokia. Gerai suplanavus šį procesą, galėsite mėgautis nauju gyvenimu Vokietijoje be nepykstančių kaimynų arba sugedusių baldų. Sėkmės kelyje!