Kaip pasirinkti tinkamą mikroautobusą baldų pervežimui Vokietijoj: praktinis vadovas iš vidaus

Sveiki, va, vėl susirinkome kalbėti apie tą patį – krovinius ir vairavimą. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidesimt penkerius metus ir per tą laiką mačiau viską: nuo puikių, idealiai suplanuotų reisų iki tokio chaoso, kad net aš sužiūrėdavau. Klientai dažnai klausta, kaip pasirinkti tinkamą mikroautobusą baldų pervežimui Vokietijoj, atrodytų paprasta klausimas, tačiau čia yra daugiau niuansų nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Nepriklausomai nuo to, ar planuojate pervežti vieną sofą į Miuncheną, ar visą namų ūkį į Hamburgą, techninė buklė ir pasirinkimas nulems jūsų nervus ir piniginę. Štai kas tikrai svarbu, kai renkatės transportą šiam specifiniam darbui, ir kodėl reikia ne tik žiūrėti į kainą lentelėje.

Techniniai dalykai, kurie iš tikrųjų svarbūs

Kokia talpa geriausia baldams?

Čia dažniausiai visi klysta. Žiūri į „kubus“ ir galvoja, kuo daugiau, tuo geriau. Bet tarkime, vežate standartinį dvivietę sofą ir stalą. Jums nereikia 20 kubų monstrau, nes tiesiog užkelsit tuos daiktus į gylį ir negalėsite jų ištraukti Vokietijoje be griovelio. Kaip pasirinkti tinkamą mikroautobusą baldų pervežimui Vokietijoj pagal tūrį? Geriausiai tinka maždaug 12–15 kubų, jeigu tai tik dalis krovinio. Tada patogu užkrauti ir iškrauti per šonines duris, o ne tik per galines. didelis mikroautobusas tampa savotiška bedugne, kurioje baldai apšyla ir susidaužo važiuodant per vokiškus bangelius.

Ar reikia prailgintos版 (pailginto) mikroautobuso?

Pailginti variantai, tie 4–5 metrų ilgio „ilgieji“, atrodo puikiai, kai žiūri į juos stovėdami aikštelėje. O kai reikia suktis Berlyno centre, kur gatvės siauros, o statybos aikštelės kiekviename kampe? Tada prasideda nervai. Esu matęs, kaip vairuotojas valandą bandė įvažiuoti į kiemą, nes neapsisuko. Taigi, ilgis turi būti kompromisas tarp krovinio vietos ir manevringumo. Jeigu baldų nedaug, imkite standartinį, jeigu daug – geriau jau du reisai su mažesniu, nei vienas su milžinišku, kurį teks nešti ant rankų (o juokinga, bet taip nutinka).

Ką daryti su grindimis – reikia apsaugos?

Absoliučiai taip. Aš kartą nusipirkau naudotą „Fiat Scudo“ ir buvau laimingas, kad pigiai gavau, o paskui metus kankinausi su rūdžių dėmėmis, kurios atsirado nuo drėgnų kojų. Grindys turi būti padengtos fanera arba specialia guma. Jeigu nuomatejate mikroautobusą baldų pervežimui į Vokietiją, patikrinkite, ar ten nėra didelių plyšių. Sofos koja įkliūna tarp skydelių – ir viskas, sugriuvo apmušalas. O vokiečiai tikrai nemėgsta, kai atvežate sugadintus daiktus.

Ar svarbus variklis – dyzelis ar benzinas?

Žinoma, dyzelis, jeigu galite rasti. Benzinas su dideliu svoriu ant galvos vartoja tiek kuro, kad jums imsą vėduoti. Vokietijoje kuras irgi nebe toks pigus, nors pigesnis nei Lietuvoj. Esu matęs, kaip vyrai su benzininiais „Transitais“ važinėjo, o kuro sąskaitos buvo didesnės nei man su senuoju „Sprinteriu“. Bet čia jau jūsų reikalas, tiesiog dėmesio. Dar vienas dalykas – automatikos ar mechanikos. Per kalnelius Vokietijoje (juokinga, bet ten jų taip pat yra gana daug, ypač pietuose) mechanika patikimesnė, jeigu jums šalta, o automatika gali šokti.

Kaip su kėdėmis – reikia išmontuoti visas?

Geriausiai būtų išmontuoti visas, išskyrus vairuotojo. Kiekviena kėdė svoriui, kiekviena kėdė – vietai. Kartais tikrai lieka viena kėdė šonui, jeigu ten važiuoja keleivis, bet jeigu tik krovinys – išimkite viską. Esu matęs, kaip vienas vaikinas išmontavo tik pusę ir vežė spintas, jos užgriuvo ant likusių kėdžių ir jas laužė. Vėliau teko mokėti už kėdžių remontą. Taigi, tuščia erdvė – jūsų draugas, o ne kėdės.

Ar turi būti liftas?

Tai klausimas penkių tūkstančių. Jeigu turite stiprias nugaras ir pagalbininką Vokietijoje, galit be lifto. Bet jeigu vienas? Tada liftas būtinas. Ne visur yra krano, o vokiečių sanklodos dažnai yra antrame aukšte be lifto. Buvau tokių situacijų – keliai sušokuoti, o reikia nešti 100 kilogramų spintą nulipti. Liftas kainuoja, bet jis išgelbės jūsų nugarą ir laiką. Tačiau žiūrėkite, kad liftas būtų veikiantis, o ne tas, kuris užstringa pusiaukelėje.

Ratai: ar reikia padangų su spyruoklėmis?

Galvojate, kad juokingu klausiu? Ne. Kai mikroautobusas pilnas, paspaudimas ant ratų didžiulis. Vokietijoje keliai geri, bet važiuojate pro miestus, ten yra greičio mažinimo kalneliai. Jeigu padangos „plikos“ arba su per mažu protektoriau, pradeda šokti. O kai šoka – šoka ir baldai. Geriau įsidėkite kokias nors papildomas amortizatorines pagalves (jei tinka modeliui) arba tiesiog nevažiuokite 120 km/h pilname.

Kodėl klimato kontrolė svarbi?

Nebent norite, kad jūsų baldai įgijo „vonio“ kvapo arba susitrėkė nuo karščio. Vasarą Vokietijoje kartais būna tokios karštos, kad oras viduje įkaista iki 50 laipsnių. Medis pajuodsta, o odinės sofa gali net išplisti. Žiema – atvirkščiai, drėgmė. Gera ventiliacija arba kondicionierius padeda išlaikyti tinkamą mikroklimatą. Ne dėl jūsų komforto (nors ir tai), o dėl krovinio.

Vokietijos specifika ir dokumentai

Ar sunku gauti leidimus važiuoti į Vokietiją?

Jei mikroautobuso masė neviršija 3,5 tonos, tai jums nereikia jokio specialaus tarptautinio vežėjo leidimo. Tiesiog vairuotojo pažymėjimas (kategorija B) ir techninis pasas. Bet jeigu pasirenkate didesnį mikroautobusą, tarkime, 4 tonų, tuomet reikia C kategorijos ir visų tos biurokratijos. Kaip pasirinkti tinkamą mikroautobusą baldų pervežimui Vokietijoj, kad nekiltų rūpesčių su policija? Patikrinkite techninį sąsiuvinį, jeigu ten parašyta „N1“ arba „M1“, ir viskas tvarkoje. Esu matęs, kaip užsieniečiai sustodavo ant sienos su 3,9 tonų „Mercedesu“ ir B kategorija – baigdavosi blogai.

Ką daryti su „Umweltplakette“ (ekologine žyme)?

Tai būtina dalykas visiems miestams. Be šios lipdukos (žalios, geltonos arba raudonos) negaliva įvažiuoti į daugumą Vokietijos miestų centrų. Jos kaina nedidelė, bet baudos didelės. Užsukite į bet kurią degalinę arba internetą prieš važiuodami ir užsakykite pagal jūsų numerius. Nenuvažiuosite be jos, net jeigu ir norite. Kartais vokiškas įprotis taikyti taisykles yra labai griežtas.

Ar reikia mokėti kelių mokestį (Maut)?

Jeigu mikroautobusas lengvas (mažiau nei 3,5 t), tai maut mokėti nereikia, netgi greitkeliais. Tai didelis pliusas palyginti su sunkvežimiais. Tačiau jeigu nusprendžiate paimti sunkesnį variantą, tada reikia įsirengti „Go-Box“ ir mokėti už kiekvieną kilometrą. Tai brangu. Todėl dirbant su mažais kroviniais, 3,5 t limitas yra tas auksinis standartas, kai kalbame apie pinigus.

Kas dėl minimalaus atlyginimo (Mindestlohn)?

Tai yra viena pavojingiausių vietų. Jeigu vykstate į Vokietiją dirbti (t. y. krovinio išvežimas į/ iš Vokietijos laikomas kabažu), tai įmonė turi mokėti vairuotojui vokišką minimalų atlyginimą. Tai apie 12 eurų valandinai (gali keistis, patikrinkite dabartinę sumą). Jeigu policija sustabdo ir pamato, kad tai ne tik asmeninis reisas, o komercinis, ir įmonė nemokėjo – baudos milžiniškos. Asmeniniam pervežimui (kai vežate savo baldus) tai netaikoma, bet riba plona.

Ar verta drausti siuntą?

Be abejo. Žinote, kaip Vokietijoje vairuotojai elgiasi? Greitai. Nė viena avarija, o tik sustojimas ir „bump“. Ir jūsų vertinga vitrina suskyla. CMR draudimas arba kasdieninis draudimas padės bent dalį pinigų atgauti. Nebūkite tokie kaip tas mano klientas, kuris taupė 50 eurų ant draudimo, o paskui prarado 2000 eurų vertės baldus. Nėra tas džiaugsmas.

Kaip elgtis su muitine?

Jei baldai yra naudoti ir juos vežate į savo naujus namus (persikraustymas), tai muitinės procedūros paprastos, dažniausiai tik deklaracija. Jeigu prekiaujate (pirkote ir parduodate), tai tai jau importas. Reikia PVM mokėti. Geriausiai susitvarkyti dokumentus iš anksto, nes sienosje laukti gali ilgai. O jeigu neteisingai parašysite prekių deklaraciją, tai tiesiog gražins atgal.

Ar saugu važiuoti naktį?

Vokietijoje naktimis eismą mažiau, tačiau yra daugiau „gegužių“ (tiek vokiškai, tiek lietuviškai vadinamų sunkvežimių, kurie tyčia sustoja poilsiauti ne tam skirtose vietose). Esu girdėjęs istorijų, kai apiplėšė pilnus sunkvežimius, tiesiog sustabdę juos ant autostrados. Su mikroautobusu saugiau, bet vis tiek nerekomenduočiau stovėti bet kurioje poilsio aikštelėje be apsaugos. Geriau užsukti į mokamą, su vaizdo kameromis.

Ar reikia greičio apribotuvo?

Juridiškai Vokietijoje lengvieji automobiliai ir iki 3,5 t mikroautobusai gali važiuoti 130 km/h (rekomenduojamas greitis) arba net 140 ar 160, kai leidžia. Tačiau su pilnu kroviniu 120 km/h jau yra kažkoks baisumas. Geresnės padangos leidžia daugiau, bet saugumo sumetimais mažiau. Taip pat, kai važiuojate lėčiau nei 60 km/h autostradoje, privalote įjungti variklio stabdį (hazardus). Tai įstatymas, ne gudrybė.

Pakrovimo, tvirtinimo ir iškrovimo niuansai

Kaip geriausiai užtvirtinti baldus?

Nenaudokite virvių! Jos pjauna baldus. Naudokite diržus su raketėmis (spanner) arba gumines juostas. Viena vertus, guminės juostos yra pigios ir patogios, bet kitur – jos atšoka, jeigu yra šalta. Geriausiai diržais įstrižai per visą krovinį. Atsimenu vieną atvejį, kai vairuotojas užtvirtino spintą viena virve, ji nutrūko ant posūkio, spinta nuskriejo į galines duris ir jas išlaužė. Nėra gražu.

Ar verta pirkti specialius dėklus užsidegimui?

Jei pervežate brangius baldus, tai taip. Apsauginės plokštės, burbuliukai, storos plastikinės dangos. Vokietija gali būti drėgna, o jeigu durys nuteka? Tada viskas bus suplauta. Neteisinga nuomone, kad „užsimegzu“ ant dangčio – ne, neįsimegzu. Užsidėkite popieriaus lipdukus ant kampų, kad nesitrintų.

Kaip su šoninėmis durimis?

Jeigu mikroautobusas turi šonines duris (slystamąsias), tai yra didelis privalumas. Galima įkišti ilgą lentą tiesiai per šoną, neįkišant ją į galą ir nesusukant kaip vyną. Bet tikrinančiu, ar jos neužstrigo. Kartais užšąla žiemos, tada ten nieko neatidarysi. Ir tepkite judamas dalis, nebus problemų.

Ar reikia kuprinės su įrankiais?

Būtinai. Vokietijoje degalinių mechanikų paslaugos kainuoja kaip nupirkti naują mikroautobusą (beveik). O čia paprastai paslysta atsarginis rato raktas arba nutrūksta diržo įtvara. Turi turėti žiūrėti, kaip pataisyti bent laikinai. Be to, sugebėti pritvirtinti duobę padangoje (jeigu leidžia) taip pat naudinga įgūdis.

Ką daryti, jeigu neužtenka vietos?

Nekraukite ant stogo! Vokietijoje daug tiltų ir žemų overpass‘ų. Jeigu dėsite baldus ant stogo, tikrai juos prarasite. Geriau jau užkabinti priekabą (jeigu vairuotojo pažymėjime yra BE kategorija). Užkabinti priekabą pigiau nei pirkti naujus baldus klientui iš savo kišenės. Ypač kalbant apie aukštus spintas ar „L“ formos sofų dalis.

Ar svarbu, kad būtų langai?

Tik jeigu jums smarku. Krovininiame mikroautobuse langai dažniausiai uždaryti arba turi grotas. Langai suteikia pravažiuojamąją šviesą, bet taip pat gali būti pažeidžiami (nuo akmenų) arba padidina „šaltąjį“ mostą. Jeigu daug važiuojate, be langų bus tyliau ir šilčiau, o vairuotojas mažiau pavargsta.

Kaip išvengti baldų judėjimo?

Užpildykite tuščias vietas. Jeigu tarp sofos ir sienos yra 30 centimetrų tuščios vietos, sofa pradės šokti. Uždėkite ten pagalves, tuščias dėžes, arba viską suvirpinkite diržais. Taisyklė paprasta: „jeigu galiu padėti ranką tarp daiktų, reiškia, jie judės“. Tai taisyklė, ne rekomendacija.

Realijos, pinigai ir patirtis

Ar verta nuomoti ar pirkti?

Jei tai vienkartinis reisas į Vokietiją – nuomokite. Jeigu planuojate važiuoti reguliariai – pirktite. Noma su pilna draudimo suma gali svyruoti, bet jums nereikia rūpintis technine priežiūra. Pirkdami gausite pigiau, bet kai kas suges (o tai bus blogiausiu momentu), pinigai teks išleisti. Aš pats daugiau mėgstu savo, žinau, ką turiu (tikiuosi).

Kodėl kainos skiriasi tarp įmonių?

Nes vienos įmonės moka vairuotojus normaliai, o kitos – ne. Taip pat, kuro kaina, mikroautobuso amžius. Jeigu pas jūs kainos per žemos, tai gali būti, kad vairuotojas važinės be poilsio arba su „suktu“ skaitikliu. Aš nerekomenduočiu rinktis pigiausią, kai kalba eina apie baldų pervežimą į Vokietiją. Gali būti, kad jūsų baldai nukeliaus į kažką kitą (kaip sakau, „pasisavins“).

Ar galima sutarti su vairuotoju tiesiogiai?

Galima, bet rizikuojate. Jeigu kas nors nutinka (policija, avarija, dingimas), neturite kontrakto. O jeigu vairuotojas pasiskaitys? Dirbant su įmone, yra sutartis, atsakomybė, draudimas. Nors ir brangu, tačiau saugu. Asmeniškai aš niekada nesutartinčiau su „kišeniniu“ vairuotoju dėl brangaus krovinio.

Kaip elgtis su klientu Vokietijoje?

Vokiečiai yra tikslūs. Jeigu sakote „ateinu 12:00“, reikia būti 11:55. Jeigu vėlatejate, skambinkite. Jie mėgsta planus. Aš kartą buvau vėluojamas dėl sijos uždarymo ir nesuinformavau, klientas vos nešaukė. Nors kultūringi, bet laiko nežinojimas juos daro labai nervinus. Geriau daugiau pranešti.

Ar gera idėja veži „atgaline kryptimi“ (backload)?

Gera dėl pinigų, bloga dėl laiko. Jeigu turite laiko, ieškokite krovinio atgal. Tačiau atminkite, kad Vokietijoje dažnai reikia įrenginių (keltuvų) iškrovimui, kurių jūs neturite. Geriau vežti paprastus dalykus – dėžes, paletus, baldus. Ne mašinas.

Ką daryti, jeigu pasigirdo keipas?

Nesilaikykite! Važiuokite į pirmąją serviso stotelę. Jeigu važiuosite toliau, variklis gali „užsidegti“ arba pilti alį. Remontas Vokietijoje brangus. Geresniu atveju – tai bus paprasta dalis (pvz., termostatas), blogesniu – variklio galva. Nekaupti problemų.

Ar verta turėti GPS navigaciją?

Žinoma, bet ne telefoną, o normalią navigaciją su sunkvežimių režimu. Telefonas ves pro mažus kaimelius, kur keliai 2,5 metro pločio, o jūs esate 2,2 metro pločio su veidrodžiais. Buvo atvejų, kai „kalnu“ nukirpo veidrodžius. Navigacija su išankstiniu aukščio ir pločio nustatymu išgelbės.

Kas dėl poilsio laiko?

Jei važiuojate kaip įmonės darbuotojas, turi laikytis poilsio taisyklių. Jeigu asmeniškai (savo baldai), tuomet laikotės savo galimybių, bet nepražudykite. Vokietijoje gan daug poilsiaviečių (Rasthof), kurios yra nemokamos, bet gylis jose mažas. Galima rasti ir „Wohnmobile“ zonas, kurios pigiau.

Ar yra kažkokių „baltųjų dėmių“ žemėlapyje?

Žinoma, miestai kaip Frankfurtas ar Stutgartas yra baisiai užstatyti ir sunku privažiuoti. Ten reikia labai gerai žinoti adresą arba turėti vietinio pagalbininką. Nerekomenduočia važiuoti į centrus be vietinio žinojimo, jeigu nežinote, kur yra „Lieferzone“ (pristatymo zona). Gausite baudą už stovėjimą ten, kur negalima.

Ar saugu palikti baldus mašinoje naktį?

Jei mašina neužrakinta arba be apsaugos – ne. Geriau rasti saugomą aikštelę arba apsistoti viešbutyje su stovėjimu. Vokietijoje vagystės iš mašinų nėra tokios dažnos kaip Prancūzijoje, bet įvyksta. Ypač jeigu matote „lietuviais“ ar „lenkais“ numeriais – kartais įtariami, kad ten gali būti kažkas vertingo.

Ką daryti, jei klientas atsisako priimti prekę?

Tokios situacijos buvo. Jeigu prekė sugadinta arba ne ta, ką užsakė – jis turi teisę. Jeigu jis tiesiog „pakeitė mintį“, tuomet jums gali tekti vežti atgal arba kažkur sandėliuoti. Visada šituos dalykus aptarkite prieš važiuodami ir užsirašykite sutartyje. Nėra nieko blogiau nei stovėti prie vartų ir nežinoti, ką daryti su 2 tonų sofos.

Ar reikia kalbos žinių?

Angliškai užtenka daugumai situacijų, bet vokiškai pagelbėja su senesniais žmonėmis arba policijoje. Pakanka kelios frazės „Guten Tag“, „Ich habe eine Lieferung“. Niekas nesitikia iš jūsų Nobelio premijos už vokiečių kalbą, bet pagarbos rodyti reikia.

Kodėl seni „Sprinteriai“ tiek populiarūs?

Nors jie seni, jie atlaiko daug. Variklis (2.1 arba 3.0 CDI) stiprus, detalių daug. Tačiau jie įkaista ir vartoja daug degalų. Bet jeigu reikia vežti sunkų krovinį, „Sprinteris“ yra tas, kuris nenuvils. Na, nebent jau visiškas „šrotas“, tada ne.

Kaip pasirinkti tinkamą mikroautobusą baldų pervežimui Vokietijoj, jeigu biudžetas ribotas?

Ieškokite techninių trūkumų. Jeigu rūdys ant kėbulo – blogai, jeigu ant rėmų – gana normalu. Variklis neturi dūmuoti. Pirmiausia žiūrėkite į pavarų dėžę (arba šoktų) ir į važiuoklę. Saloną visada galima apkloti fanera, o variklio keitimas kainuos daugiau nei mašina (tai ne išgalvojimas, tikros kainos).

Ar verta investuoti į vaizdo registratorių?

Absoliučiai taip. Vokietijoje daug „raudonųjų“ fenerių. Jeigu avarija ne jūsų kaltė, registratorius išgelbės nuo baudų ir ginčų. O jeigu įstrigstate ant sienos, tai taip pat pagelbės įrodyti, kad ne išsigimote. Nedidelė investicija už didelį ramybę.

Galutinė patirtis – ką išmokau po 20 metų?

Kad geriausia mikroautobusas yra tas, kuris neleidžia jums susirūpinti. T. y., jis tiesiog važiuoja. Jeigu visą laiką klausotės, ar sulaiko ar ne, tai blogas pasirinkimas. Rūpinkitės technine būkle, o ne spalva ar mp3 grotuvo buvimu. Baldams svarbu stabilumas, o jums – ramybė.

Išvada

Viskas baigiasi taip, kaip ir prasidėjo – reikia sąžiningos ir techniškai tvirtos mašinos. Kaip pasirinkti tinkamą mikroautobusą baldų pervežimui Vokietijoj nėra mokslas, bet reikalauja atidumo ir realumo vertinimo. Nenukrypkit nuo pagrindinių principų: patikrumas, tinkamas svoris ir geras tvirtinimas. Neklauskite tuų, kurie sako, kad „užteks ir seno „Zuko““, kas nors iš jų tikrai praras savo krovinius po pirmo posūkio. Kelias į Vokietiją ilgas, bet su tinkama paruošimu jis tampa tiesiog darbu, o ne košmaru. Sėkmės kelyje ir saugių važiavimų, tikrai verta pasirūpinti iš anksto.