Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kaip pasirinkti tinkamą kraustymosi įmonę Vokietijai: neoficialus vadovas iš vidaus
Sveiki, turiu pavardę, bet vadinkite tiesiog Vytu. Šioje srityje darbuojusi jau beveik dvidešimt trejus metus, maždaug nuo tada, kai Lietuva gavo "vaikščiojimo" leidimą į ES, o sienos dar buvo pilnos pasieniečių su šunimis. Per tą laiką mačiau viską – nuo taisyklių, kurios parašytos ant popieriaus lapelio, iki tokių istorijų, kuriomis ne netikėtum. Žmonės dažnai klausia, kaip pasirinkti tinkamą kraustymosi įmonę Vokietijai, nes rinka dabar užtvindyta pasiūlymų, o kaina kartais žiūri kaip iš pasakų. Čia nėra mokslas, bet yra daug smulkių niuansų, kuriuos lemia patirtis, o ne teoriniai vadovėliai. Tie, kurie skamba per daip gražiai, dažniausiai kainuoja brangiausia – nervais.
Kas ir kaip? Pagrindiniai klausimai
Ar brangiau reiškia geriau?
Ne visada, ir netgi retai. Esu matęs firmas, kurios imia po šimtus eurų už valandą, o darbus atliktų taip, kad norėtųsi viską išmesti pro langą. Vokietijoje darbo jėga brangi, taigi jei kaina žemiau rinkos, tai kažkur trūksta – galima tai draudimas, galba nelegaliai dirbantys vairuotojai. Jei kas siūlo pervežti butą iš Kauno į Hamburgą už 500 eurų, bėkite toli. Ten degalviams užteks vos vos, nekalbant apie vairuotojo algą. Tačiau ir didelės kainos negarantuoja, kad jūsų indai nenukris ant grindų. Reikia žiūrėti ne į skaičius, o į tai, kas įeina į tą kainą.
Kodėl negalima tikėti telefoniniu skambučiu?
Nes telefonu visi yra geriausi ir greičiausi. Kai atvyksta konkreti data, pasirodo, kad sunkvežimis sugedo, o vairuotojas užstrigo sienoje. Rašykite el. paštu ar bent prašykite siųsti patvirtinimą žinute. Aš vieną kartą nuklydau – sutikiau su žodiniu pasiūlymu, nes buvo geras draugas ir pažįstamas vadybininkas. Rezultate? Atvyko dvi dienos vėliau, o aš turėjau dirbti su nervinga šeima, kuri jau buvo parengusi skundus. Rašytas įrodymas – tai jūsų draugas, ypač kai reikia reikalauti atlyginimo už vėlavimą.
Kur tikrinti, ar įmonė ne „suklys“?
Žiūrėkite ne tik į „Facebook“ reitingus, kur gali būti užsisegti 500 netikrų paskyrų. Įsivaizduokite situaciją – turi mažą, vos metus gyvuojančią firmą, be jokios istorijos. Vieną kartą gavome skambutį iš kliento, kuris palikdo visus turtus tokiai įmonei, kuri po savaitės išnyko iš žemėlapio. Patikrinkite, ar jie turi realų tinklalapį (ne tik feisbuko puslapį), ar pateikia įmonės kodą. Vokietijoje taip pat verta paieškoti ar jie nėra užregistruoti „Handelsregister“. Jei nieko nerandate, tai rizikuosite.
Kuo skiriasi tarpininkas nuo vežėjo?
Tarpininkas tiesiog suranda vairuotoją ir užima už tai maržą. Tai blogai? Ne, jei jie geri. Bet blogai tada, kai kažkas blogai nutinka, ir tarpininkas sako: „Aš nežinau, susisiekite su vairuotoju“. Vairuotojas gali kalbėti tik rusiškai ar lietuviškai ir nežinoti, ką daryti su CMR sąvartomis. Geriausiai rasti firmą, kuriai priklauso sunkvežimiai, tada ji atsako už viską – nuo pakavimo iki iškravimo. Tačiau jei jūsų krovinys mažas, pvz., tik kelios dėžės, tarpininkai gali surasti pigesnį vietinį variantą.
Ar reikia matyti sandėlį?
Jei įmonė sako, kad turi ofisą Vilniuje centre, bet sandėlio parodyti negali – tai šaltas duša. Esu matęs ofisus, kurie veikia tik iš nešiojamųjų kompiuterių kavinių. Sandėlis arba bent jau aikštelė, kur stovi mašinos, rodo, kad verslas tikras. Patiems Vokiečiams tai labai svarbu – jie mėgą tvarkingą vizualą. Jei atvykstate į kiemą ir ten požemiuje traukiniai, o kieme purvina... geriau pasukite galvą.
Kas su mano daiktais, jei sunkvežimis sugenda?
Tai viena baisesnių situacijų. Vieną kartą važiavome per Vokietiją, A9 automagistralėje, mums tiesiog užgeso variklis. Klientas laukė Miunchene. Ką daryti? Gera įmonė turi draudimą „Atsakomybės pervežiant“. Jei jos neturi, jūs galite likti su pečiais ant kelio daug mėnesių, kol jie bus išspręsdami teismus. Užtikrinkite, kad sutartyje būtų parašyta apie draudimo sumą, bent jau minimalų 1-2 tūkstančius eurų. Tikrai ne 50 centų už kilogramą, kaip kai kurie įrašo smulkiame šrifte.
Kaip suprasti tas „nematomas“ išlaidas?
Paklauskite tiesiogiai: „Ar į kainą įeina liftas?“. O jei namuose nėra lifto? Ar įeina nešėjai, jei reikės nešti 5 aukštus pėsčias? Kartais kainos atrodo puikiai, bet paskui gaunate sąskaitą už „papildomą fizine jėgą“ arba už „nepateisinamą sunkvežimio stovėjimą“. Vokietijos miestuose, ypač centruose, sunku įvažiuoti dideliu sunkvežimiu – gali tekti samdyti mažesnę mašiną („LKW“ su keliamu dangčiu), tai kainuoja.
Ar galiu sutaupyti darydamas pats?
Galite, bet tikrai neužtikrintai. Pakavimas – tai ne tik dėžių dėjimas vieną ant kitos. Vienas klientas bandė taip padaryti, ir jo akvariumas nukrito, nes jis nepadėjo specialaus putplasčio tarp stiklų (nors maniau, kad parašiau jam tai, bet galbūt pamiršau). Jei turite brangių daiktų, geriau leiskite profesionalams tai padaryti. Jie žino, kur reikia padėti „antivibracines“ gumas. O tas dėžių kainą... ji nėra tokia didelė lyginant su sukrėtimu kelyje.
Ką žiūrėti sutartyje? (Ar bent jau stengtis).
Neskaitykite to ilgo teksto su visais „ juridiniais terminais“, jei nesate teisininkas. Bet pasidomėkite vienu dalyku – kas atsitinka, jei jie sugadina daiktą? Ar turi teisę uždelsti pristatymą be baudos? Vienas mano pažįstamas pasirašė sutartį, kurioje buvo parašyta, kad įmonė neatsako už „jautrius daiktus“, jei juos neįpakavo jiems pačių. O jis įpakavo savo brangų porcelianą. Kaip supratote, viskas subyrėjo.
Kodėl vieni reikalauja mokėti 50%, kiti 100%?
Normalu, kad jei įmonė turi pirkti bilietus arba specialiai užtikrinti mašiną jums, ji nori užtikrintumo. Bet 100% išankstinis mokėjimas? Asmeniškai aš to nedariau. (Nors, jei įmonė labai žinoma ir turi gerą reputaciją, tai gali būti ok). 30-50% yra geras standartas. Likusią dalį mokėkite tada, kai daiktai jau pas jūsų namuose arba sandėlyje Vokietijoje. Nieko nedarykite prieš gaudami pristatymo aktą.
Ar jieems tikrai reikalingas visų daiktų sąrašas?
Taip, ir tai ne dėl to, kad jie nori sužinoti, ką turite. Vokietijos muitinė („Zoll“) gali sustabdyti mašiną be jokio priežasties. Jei vairuotojas neturi inventoriaus sąrašo („Packerliste“), gali būti didelė būda. Be to, jei kažkas dingsta, be sąrašo įrodyti, kad jums priklausė „Picasso“ paveikslas, bus neįmanoma. Rašykite viską, netgi tų senų dviračių rūsio gale.
Ką daryti, jei man pasakė, kad įeina 20 kubų, bet tilptų daugiau?
Tuomet turite problemą. Vokietijos įstatymai griežtai reglamentuoja, kiek gali sverti sunkvežimis. Jei jūsų daiktai tampa per sunkūs arba per dideli, vairuotojas gali tiesiog atsisakyti juos vežti. Jis nevažiuos su rizika gauti baudą. Todėl išmatavimai turi būti tikslūs. Geriau pasakykite, kad turite 25 kubus, jei abejojate, nei 20.
Kelionės ir Vokietijos specifika
Kiek tikrai trunka važiavimas iki Berlyno?
Teoriškai 10-12 valandų, jei vairuotojų du. Jei vienas – tai jau trys dienos su poilsio laiku (po 4,5 valandos vairavimo). Nemažai klientų galvoja, kad tai kaip važiuoti į Palangą – nusėdi ir važiuoji. Ne. Čia tarptautinis reisas. Be to, reikia įsivaizduoti, kad gali užstringti sienos (nors dabar jau retai) arba įvykti avarija. Geriausia planuoti savaitę galimybei.
Ar galima važiuoti sekmadienį Vokietijoje?
Ne. Vokietijoje yra griežtas draudimas važiuoti sunkvežimiais (virš 7,5 tonos) sekmadieniais ir švenčių dienomis. Tai vadinama „Sonntagsfahrverbot“. Jei jums pažada pristatyti sekmadienį vakare, tai jie arba meluoja, arba važiuos mažesne mašina (kur tai leidžiama), arba rizikuos baudą, kuri galėtų būti didesnė už jūsų užsakymą. Žinokite šį dalyką, kad nustebtumėte.
Kas nutinka, jei vairuotojas „praleidžia“ muitinę?
Vokietija yra Šengeno zona, taigi techninių patikrinimų dažniausiai nėra (nors kartais tikrinimai įvyksta pasienio zonoje). Bet jei kraunote daug brangių daiktų, gali būti susidomėjimas. Jei dokumentai tvarkingi – viskas gerai. Jei ne – daiktai gali būti areštuoti. Gerai, kad Lietuva jau yra ES, todėl „deklaravimas“ daug paprastesnis, negu kadais anksčiau.
Kodėl jie reikalauja užmokesčio už sunkvežimio stovėjimą?
Nes Vokietijos miestuose (pvz., Miunchenas, Frankfurtas) stovėjimas apmokestinamas. Klientai dažnai neatsižvelgia į tai, kad sunkvežimiui reikia specialios vietos, kurios kainuoja. Jei vairuotojas praleidžia valandą stovėdamas, kol laukiate, kad atidarytumėt duris, jis praranda laiką ir pinigus. Taigi, pasirūpinkite vietą iš anksto arba susitarkite apie šias išlaidas.
Ar gali mane palikti su daiktais gatvėje?
Teoriškai negali, jei nėra jūsų kaltės. Bet praktiškai? Jei jūsų adresas yra „žalioji zona“, kur negali važiuoti sunkvežimis, ir jūs nesate pasirūpinęs leidimu, vairuotojas tiesiog negalės įvažiuoti. Jis gali iškrauti ant gatvės (jei tai leidžia eismo taisyklės) ir važiuoti toliau. Pasidomėkite vietinėmis taisyklėmis apie „Verkehrsbeschränkung“.
Kas dėl „Umweltplakette“ (ekologinio ženklo)?
Tai būtina daugumoje Vokietijos miestų. Be šios žaliosios kortelės sunkvežimis negali važiuoti į miesto centrą („Umweltzone“). Geri pervežėjai tai turi. Jei jūsų vairuotojo nėra – gausite baudą, o mašina bus nutraukta. Tikrai nepatogu stovėti gatvėje su visais baldais ir nežinoti, ką daryti toliau.
Ar vežėjai žino apie „Einbahnstraße“ (vienkryptes gatves)?
Turėtų žinoti, bet visada pasitaiko naujokų arba tie, kurie pasikliauoja tik senais „TomTom“ navigacija. Vokietijos senamiestiai yra labai siauri. Kartais ten ne tik sunkvežimis, bet ir „Volkswagen“ neprapluš. Jei įmonė turi patirties, ji siųs išankstininką su maža mašina, kad užtikrintų kelią.
Pakavimas, rizikos ir kita
Ar jie įpakuoja mano indus?
Turi turėti įrangą tam. Paprastos dėžės netinka. Reikalingas specialus popierius, kuris užpildo tarpus. Vieną kartą gavau skundą, kad kliento tėvų servizetas subyrėjo, nes įmonė taupė ant popieriaus. Nepasakyčiau, kad tai buvo mūsų klaida (mes nevežėme), bet tai rodo požiūrį. Paprašykite, ar jie naudoja „antishock“ medžiagas.
Kas su tais „nepakartais“ daiktais?
Prieš pakavant reikia nufotografuoti viską, kas yra pažeista. Priešingu atveju įmonė gali sakyti, kad tai jūsų padaryta. Vokietijos klientai labai atsargūs, jie tiesiog filmuoja visą procesą telefonu. Geras patarimas – darykite taip pat. Nėra nieko gėda užfiksuoti, kaip jie deda jūsų televizorių į dėžę.
Ką daryti su pianinu?
Tai atskira tema. Pianinas ne tik sunkus, jis jautrus vibracijai. Negalima jo tiesiog pastatyti ant grindų sunkvežimio be įrangos. Be to, reikia patikrinti, ar arės pro duris. Esu matęs, kaip teko išimti langą ar net nuleisti pianino su virve per balkoną, nes liftas buvo per mažas. Tai visos papildomos išlaidos.
Ar verta pirkti jų dėžes?
Paprastai taip. Jų dėžės tvirtesnė („Doppelwandig“ – dvigubos sienelės) ir pritaikytos keltuvėliams („Hubwagen“). Parduotuvėse parduodamos dėžės dažnai suyra, kai ant jų padėsite 30 kilogramų knygų. O jei dėžė suirus pervežimo metu, kas bus su knygomis?
Kas nutinka, jei kažkas sulūžta kelyje?
Jei įmonė atsakinga, turi sumokėti. Bet kiek? Jei sutartyje nėra fiksuotos kainos, jie gali siūlyti „simbolinę“ kompensaciją. Geriausiai iš anksto surašyti brangiausių daiktų sąrašą su vertėmis. (Nors dažniausiai žmonės sužino tai tik tada, kai jau pavėluoja). Nekantraujantys dalykai čia būna blogiausi.
Kodėl reikia sudaryti vertybių sąrašą (pirmosios būtinybės)?
Tai jūsų draudimas nuo vagystės ir sugadinimo. Be to, Vokietijoje yra gana griežtos taisyklės dėl šiukšlių („Mülltrennung“). Jei atvykstate su daug senų daiktų, kuriuos norite išmesti, tai reikia specialiai tvarkyti. O sąrašas padeda susitvarkyti su importu, jei kils klausimų.
Ar įmanoma pervežti vaikus? (Juokingas klausimas, bet klausia).
Vaikus pervežti sunkvežimiu draudžiama (net jei kabinoje vietos yra). Tai yra saugumo reikalavimas. Jei reikia, kad jūsų sūnus ar duktė keliautų su daiktais, reikia organizuoti atskirą automobilį arba traukinį. (Nors kartą mačiau vairuotoją, kurį sūnus lydėjo vasaros atostogų metu, bet tai nelegalu).
Kas su gyvūnais?
Gyvūnus galima vežti tik jei yra specialios sąlygos – vėdinimas, vanduo. Dauguma įmonių atsisako vežti gyvūnus dėl streso ir rizikos. Geriau rasti specializuotą gyvūnų pervežimo paslaugą arba juos vežti patys. Šunys sunkvežimyje gali būti labai išsigandę vibracijos.
Ar jie susitvarko su šiukšlėmis?
Paprastai taip, jei tai yra pakavimo medžiagos (dėžės, plėvelės). Jei jūs norite atsikratyti seno sofos, tai jau kaina. Vokietijoje šiukšlių ivežimas („Sperrmüll“) kainuoja brangiai. Susitarkite iš anksto, ar į kainą įeina „išvalymas“ ar jūs turite rasti savo konteinerį.
Kas daryti, jei atvyksta visiškai kita mašina?
Kadangi pasikeitus situacijai gali būti, kad jūsų užsakytas „volvo“ sugedo, ir atvyksta „scania“. Tai nebūtina blogai, jei talpa yra ta pati. Bet jei atvyksta mažesnis „furgonas“ vietoj 40 pėdų priekabos, tai bėda. Tokiu atveju turite teisę nesumokėti arba reikalauti papildomo reiso. Čia svarbu stebėti, kas vyksta.
Ar galima pasitikėti el. paštu be įmonės parašo?
Jei el. laiškas ateina iš „gmail.com“ arba „yahoo.com“, o ne iš įmonės vardo (pvz., info@pervezimai.lt), tai yra raudona vėliava. Seriuozus verslas turi profesionalų el. paštą. (Nors žinau vieną gudrų vadybininką, kuris naudojo asmeninį dėl patogumo, bet tai išimtis).
Kokias klausimus užduoti vairuotojui atvykus?
Paklauskite, kiek jis bus čia užtruks iškraunant. Jei jis sako „valandą“, o tai turi būti 4 valandos, tuomet jūsų laukia nenuromanti diena. Taip pat patikrinkite, ar mašina švara. Jei vidus purvinas, tikėkitės, kad ir jūsų baldai bus purvini (juoda dulkes iš kelių).
Apibendrinant
Viskas apie tai, kaip pasirinkti tinkamą kraustymosi įmonę Vokietijai, susideda ne iš kainos, o iš pasitikėjimo ir logikos. Jei kažkas skamba per taip gerai, kad netikėtum – tikriausiai taip ir yra. Patirtis sako, kad geriausia pasirinkti tuos, kurie neduoda tuščių pažadų, o atvirai kalba apie rizikas ir išlaidas. Vokietija – šalis tvarkos, ten negalima „susitarti su ranka“, kaip dar kartais čia. Taigi, pasirūpinkite dokumentais, draudimu ir tikrinimo meile, o ne tik ieškokite pigiausio pasiūlymo. Sėkmės persikraustant!