Kaip pasirinkti tinkamą kraustymo įmonę iš Vokietijos: patyrusio logisto patarimai

Dirbu šitoje srityje jau gerą dešimtmetį virš dvidešimties metų, ir galiu pasakyti viena – rasti tikrą, ne „pavogtą“, kraustymo įmonę iš Vokietijos yra kaip laimėti loterijoje. Žmonės dažnai šoka į mažiausią kainą, o paskui gauna rūkes, kai dėžės dingsta Berlyno priemiesčiuose. Čia ne tik apie tai, kad pakrauti dėžes į sunkvežimį ir nuvažiuoti iki Vilniaus, tai yra sudėtingas procesas su dokumentais, draudimais ir, deja, su ne visais sąžiningais vežėjais. Tad jei ruošiatės kraustytis, skaitykite toliau, gal ką išmoksite iš mano klaidų ir klientų istorijų, nes rinka pasikeitė, o ne visi įmonės laiku prisitaiko.

Kainos ir piniginiai klausimai

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustymas iš Vokietijos?

Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų ir iš kur tiksliai važiuojate. Jei tai tik kelios dėžės iš Miuncheno, gali tekti už 300–400 eurų, o jei pilnas namas su baldais iš Berlyno, kaina šokteli iki tūkstančio ar daugiau. Tiesą sakant, dabar kainos pakilo, nes degus Vokietijoje nėra toks pigus kaip anksčiau, be to, darbo sąnaudos padidėjo. Nereikėtų stebėtis, jei pasiūlys 50 eurų už toną – tai arba apgavystė, arba jie važiuos be draudimo.

Kodėl viena firma kąia 500, o kita 1000 eurų?

Žiūrėk, čia dažniausiai paslėptos išlaidos arba tarpininkai. Pigi firma dažnai tai yra brokeris, kuris randa „gazelinę“ ir ten sumeta visus jūsų daiktus kartu su kito kliento sofa. Brangesnė kraustymo įmonė iš Vokietijos atvyks su tvarkingu sunkvežimiu, pakels daiktus ant specialių juostų ir užtikrins, kad niekas nesulūžins. O tas pigus? Jis gali pareikalauti papildomai pinigų už kelius ar liftą, kai jau bus pas jūsų namuose.

Ar galima susitarti dėl kainos gyvai?

Kartais, bet ne visada. Jei vairuotojas jau yra vietoje (pavyzdžiui, Duisburge) ir turi tuščią vietą, jis gali nuleisti kainą, kad tik užpildytų mašiną – vadinasi, jums pasisekė. Bet kai jūs skambinate iš Lietuvos kelias savaites iki kelionės, fiksuota kaina yra fiksuota. Ypač jei tai didelės firmos, ten viskas eina per sistemą, vadybininkas tiesiog negali nieko pakeisti be viršininko žodžio.

Ką reiškia „užmokestis už darbo valandas“?

Tai paslaptis, dažnai naudojama, kad uždirbtų daugiau. Jie sako „kraustymas už 50 eurų per valandą“, bet neįsivaizduojate, kiek laiko užtrunka nukelti pianiną iš trečio aukšto be lifto. Galų gale gausite sąskaitą už 10 valandų, nors dėžės nukeltos per 4. Aš visada patariu derėtis dėl fiksuotos sumos už visą darbą, tada žinai, kiek išleisi.

Ar brangiau vežti iš Pietų Vokietijos?

Taip, dažniausiai taip yra. Bavarija arba Baden-Viurtembergas yra toliau, todėl vairuotojui reikia daugiau laiko grįžti arba uždirbti pinigų kelio atgal. Be to, ten daugiau kalnų, kuro sąnaudos didesnės. Jei galite, paimkite daiktus iš šiaurės, iš Hamburto zonos, bus pigiau, bent jau tiek, kai kalbame apie sunkvežimius.

Ar gali būti paslėpti mokesčiai?

Gali būti, ir dažnai būna. Žiūrėkite į sutartį dėmesingai. Kartais įrašyta „mokestis už įvažiavimą į miestą“ arba „uzlaikymo mokestis“, jei jūs vėluosite. Vienas klientas turėjo sumokėti 150 eurų už tai, kad vairuotojas laukė valandą, nes raktai dingo. Geriausia kraustymo įmonė iš Vokietijos viską iškarto parašo stambiai, o ne paslėpia tarp eilučių.

Ar jie tikri, ar tarpininkai?

Kaip atpažinti tarpininką?

Paprasta. Jei svetainėje nėra realių nuotraukų jų sunkvežimių arba visi numeriai prasideda su +44 (Didžioji Britanija), bet jie sako, kad esą Vokietijoje – tai įtartina. Tikra kraustymo įmonė iš Vokietijos turi vokišką registraciją. Be to, jei pokalbio metu jie negali pasakyti, kur yra jų mašina šiuo momentu, tikriausiai jos nėra.

Ar blogai, kad tai tarpininkas?

Ne visada, bet rizikinga. Tarpininkas uždirba nuo skirtumo, jis ieško pigiausio vairuotojo „Freight“ ar „Timocom“ platformose. Vieną kartą klientas skambino verkti, nes tarpininkas nenuvažiavo, o vairuotojas atvyko su subyrėjusiu furgonu ir nekalbėjo nei vokiškai, nei angliškai. Geriau rasti tiesioginį vežėją, nors ir brangesnį, bent jau žinai, ką gauni.

Ar vokiškos firmos geriau lietuviškų?

Čia pavojingas klausimas. Vokiškos firmos brangios ir labai griežtos – jei sutartis sako, kad negali veži augalų, jie neveš. Lietuviškos firmos, dirbančios Vokietijoje, dažniausiai lankstesnės, supranta mūsiškius galvos galą ir, žinoma, kalba lietuviškai. Bet yra ir lietuvių „kiršų“, kurie važinėja be draudimo, tai čia kaip su loterija.

Kur patikrinti firmos patikimumą?

Vokietijoje yra toks dalykas kaip „Transportportal“ arba tiesiog Google Maps rašyti firmos pavadinimą + žodį „Betrug“ (apgavystė). Jei rasite daug skundų, bėkite. Taip pat patikrinkite, ar jie turi tinkamą licenziją (t.y. Euro numeris). Aš pats nebūčiau patikėjęs firmą, kurios nėra „Amt für Güterverkehr“ registre, nes tai duoda bent kokį nors saugumo garantą.

Kodėl kai kurios firmos neturi savo svetainės?

Tai gali reikšt dvi things. Vienas – jie labai maži, dirba „žodžiu“ ir turi pakankamai klientų iš rekomendacijų. Antras – jie nuolat keičia pavadinimus dėl blogos reputacijos. Jei vairuotojas duoda tik savo mobilaus telefono numerį be jokio firmos logotipo arba el. pašto, aš būčiau labai atsargus. Gerai, kai galite sužinoti, kas atsakingas juridškai.

Dokumentai ir draudimas (boring but important)

Ką daryti su draudimu?

Čia svarbiausia. Standartinis CMR draudimas apmoka tik apie 8–10 eurų už kilogramą. Jei turite 500 kg svarbių daiktų, gausite 5000 eurų. O jei tai tūkstančio vertės pianinas? Tuomet reikia papildomo draudimo. Daugelis to nepasako, kol nebūna per vėlu, ir tada prasideda krikštas.

Kas tiek CMR ir kodėl jis svarbus?

Tai tarptautinis krovinio pervežimo kvitas. Be jo jums neįsivaizduojamas legalus pervežimas. Jame turi būti nurodyta, ką vežiama, kiek svorio ir kur važiuoja. Vairuotojas turi pasirašyti, kad gavo daiktus, o jūs – kad juos atidavėte be defektų. Jei vairuotojas atsisako duoti CMR, tuomet važiuokite toliau, nes be šio lapo jūs neturi įrodymų, kad pavedėte jam turtą.

Ar reikia mokėti PVM?

Jeigu esate fizinis asmuo (perkraustote savo daiktus), PVM mokėti nereikia, jei pateikiate pareiškimą, kad tai asmeniniai daiktai. Jei esate įmonė, tai taip, reikės PVM sąskaitos faktūros. Dažnai vokiškos firmos bando įsprausti PVM asmenims, sakydamos, kad taip turi būti – tai melas. Geriau tai iškarto išaiškinti.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?

Jeigu tai naudoti daiktai ir jūs persikraustote į Lietuvą (keičiate gyvenamąją vietą), dažniausiai muitinės deklaravimas nereikalingas, t.y. atleidžiate nuo mokesčių. Bet jei vežate naujus kompiuterius su etiketėmis, tai gali būti problema. Mano klientą kartą sulaikė, nes jis nešė 5 naujus telefonus, sakė, kad dovanojai. Nepatogu buvo, teismo eina ne vienerius metus.

Kokie dokumentai reikalingi užsienyje gyvenantiems?

Reikės asmens tapatybės dokumento, dažniausiai ir registracijos (Anmeldung) kopijos, kad įrodytumėte, iš tikrųjų gyvenote Vokietijoje. Jei nebegyvenate ten, o tik vežate daiktus, gali kilti klausimų, kodėl taip vėluojate. Kraustymo įmonė iš Vokietijos dažnai padeda suformuoti šiuos dokumentus, jei jie protingi.

Visa kita (kas gali nutikti kelyje)

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Techniškai galima, jei yra vietos kabinoje (būna dviejų vietų). Bet dauguma vairuotojų nemėgsta keleivių, jie nori važiuoti ramiai, groti savo muziką ir miegoti be liūdnų akių šalia. Be to, jei įvykių avarija, ir jūs ten busite su jais, draudimas nebus tas pats. Geriau susitikti paskirtyje, o ne nuvaziuoti su juos per visą Europą.

Kiek laiko trunka kelionė?

Iš Berlyno iki Vilniaus – tai maždaug 12–14 valandų važiavimo, bet su poilsiais tai būna 1-2 dienos. Jei jie turi kitų krovinių išsidėsčiusius kelyje (pvz., Hamburge, Poznanėje), gali užtrukti ir savaitę. Būtinai klauskite, ar tai „tiesioginis reisas“ arba jie renka krovinius (t.y. nustotės po kiekvieno kampo).

Kas nutiks, jei vairuotojas pavėluoja?

Pasakykime taip: vairuotojai žmonės taip pat, gali užstringti eismuose Vokietijoje arba sulūžti sunkvežimiui. Jei pavėluoja valanda ar dvi, nebesibūkite. Jei neatsiliepia į skambučius dvi dienas – tada jau panikuokite. Buvo atvejis, kai vairuotojas užmigo poilsio zonoje ir išjungė telefoną, o žmonės jau policiją skambino, manydami, kad vogė mašiną.

Ar jie išmontuoja baldus?

Geriausios firmos taip ir daro. Jie turi savo įrankius ir išmontuoja spintą, pakoja į pledus ir vėl surinkta Lietuvoje. Pigesnės firmos pasakys „mes tik vežame“, tai reiškia, kad jūs turite viską padaryti pats arba samdyti montuotojus atskirai. Pasitikėkite, jei turite seną, didelę vitriną, geriau pasirinkti tą, kurioje įrankiai yra.

Kaip su augalais? Galima veži?

Tai nelegalu be fitosanitarinių dokumentų, jei augalai yra žemės ūkio kultūros (pvz., medeliai sodinti). Bet keli geranės vazoninės gėlės namams? Dažnai praleidžia, jei tai ne komercinis kiekis. Vokietijos muitinė gali būti griežta, ypač jei matyti žemę. Aš nebūčia griežtai draudęs, bet rizikuojate patys, jei sulaikys.

Ar saugu veži brangius daiktus (juvelyrus, pinigus)?

Kategorinis ne. Neneškite pinigų ar brangių papuošalų krovežimyje. Net jei turite draudimą, draudimo kompanijos neduos išmokos, jei dingsta grynieji pinigai ar maži, brangūs daiktai, kurie nebuvo užrašyti inventoriuje. Pasilikite juos pas save arba vežkite asmeniniu automobiliu, o ne su kraustymo įmone iš Vokietijos.

Kokios dėžės geriausios?

Nenaudokite mažmeninės prekybos parduotuvės dėžių, jose storas kartonas, bet jos netvirtos. Geriausiai tinka tam skirtos dėžės („Moving boxes“), jos turi specialias rankenas ir išlaiko svorį. Jei dėžė suirs apačioje, gausite nukritusius indus. Vokietijoje tokių dėžių galima nusipirkti „Obi“ ar „Bauhaus“, bet ten brangu.

Kas daryti, jei sulūžo daiktas?

Pirmiausia – nufotografuokite žalą dar prie vairuotojo. Užrašykite į CMR protokolą, kad buvo sužalota. Jei vairuotojas pasirašo, vėliau bus lengviau gauti pinigus iš draudimo. Jei paliksite jį nuplūsti, o paskui skambinsite po savaitės, jis pasakys „aš nieko nežinau, gal jūs patys sulūžinėjote“.

Ar mašina gali atvažiuoti į miesto centrą?

Sunkvežimis (40 tonų) negali važiuoti į senamiestį arba siauras gatves. Jums gali tekti perkrauti daiktus į mažesnį furgoną (šitaip vadinamas „shuttle“ paslauga), o tai kainuoja papildomai pinigų. Jei gyvenate centre, iš anksto pasakykite adresą ir paklauskite, ar ten gali pavažiuoti 18 metrų ilgio monstras.

Ar reikia įmokėti avansą?

Normalu, jei tai 10–20 procentų. Jei jie reikalauja 100 proc. iš anksto – bėkite. Aš pats girdėjau istoriją, kai žmogus sumokėjo visą sumą, o vairuotojas dingęs. Geriausia kraustymo įmonė iš Vokietijos dirba taip: avansas užsiskaitymo, likutis – atidavus daiktus Lietuvoje. Taip saugiau abiem pusėms.

Ar dirba savaitgaliais?

Vokiškos firmos dažniausiai nedirba sekmadieniais, tai jų šventė, o Lietuvos vežėjai dažnai važiuoja ir tada, kad praeitų rinkliavas. Tačiau jei reikia iškrauti sekmadienį Vokietijoje, tai gali kainuoti dvigubai. Geriau planuoti išvežimą penktadienį arba šeštadienį ryte.

Kaip apskaičiuoti tūrį ($m^3$)?

Nereikia matuoti kiekvieno knygyno milimetruose. Pakanka pažiūrėti į kambarį. Jei kambarys 3x4 metrai ir pilnas, tai maždaug 20–25 $m^3$. Geriau padaryti vaizdo įrašą ir nusiųsti vadybininkui – jis akimi matys daugiau nei jūs liniuote. Žinoma, jei turite daug baldų, skaičius didesnis.

Ar verta rūpintis pakavimu?

Jeigu turite laiko ir norite taupyti – rūpinkitės. Pakavimo medžiagos (dėžės, burbuliukai) kainuoja. Bet jei firmoje sako, kad jie „pack“ (pakoja), tai dažnai reiškia, kad jie tiesiog užmes viską į dėžę be užpildo, o tuomet važiuojant viskas susidaužo. Geriau pasirūpinti patys, jei jums rūpi brangūs daiktai.

Kas su šiukšlėmis?

Vokietijoje yra griežtos taisyklės. Negalima tiesiog išmesti šiukšlių į gatvę ar mišką. Vairuotojas gali atsisakyti vežti jūsų atliekas, jei jaučia, kad tai pavojinga arba nelegalu. Geriau susitvarkyti patys vietinėje savivaldybės pervežimo punkte („Wertstoffhof“), kai jau išsikraustote.

Ar galiu siųsti dokumentus su krovežiu?

Galima, bet aš nerekomenduoju. Jei tai svarbi sutartis arba originalai, gali pasimesti arba susiraukyti. Vairuotojas dažnai meta visus popierius į vieną krūvą prie keleivio sėdynės. Geriau siųsti DHL arba paštu, bus saugiau ir greičiau, tikrai.

Išvados

Na, kaip ir viskas, ką galiau pasakyti iš savo patirties. Svarbiausia – nebijokite klausti ir nedarykite sprendimų impulsyviai, vien tik pagal kainą. Geriausia kraustymo įmonė iš Vokietijos ne tą, kuri pažado saulę ir mėnulį už 50 eurų, o ta, kuri kalba realiomis kalbomis apie draudimą, terminus ir galimas rizikas. Sėkmės kelyje, ir tikimės, kad jūsų daiktai pasieks Lietuvą saugiai, be jokių nemalonumų muitinėje arba kelyje.