Kaip pasirinkti perkraustymo paslaugas į Vokietiją pigiai ir neišprotėti nuo rūpesčių

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, tikiuosi, galiu pasakyti, kad mačau viską. Kasdien susiduriu su žmonėmis, kurie persikėlė gyventi į Vokietiją, ieško darbo arba tiesiog grįžta namo, ir visi vienas kito klauso tų pačių dalykų. Svarbiausia išvis nėra pati kaina, o tai, kad turtas atvyktų saugiai ir laiku. Žinoma, visi nori sutaupyti, o tai yra normalu, ypač dabartiniais laikais, kai infliacija kasa. Taigi, kaip pasirinkti perkraustymo paslaugas į Vokietiją pigiai, nepasiduodant marketinio šlamšto ir neprarandant nervų? Čia nėra jokia mokslas, bet yra keletas gudrybių, kurias išmokau per savo patirtį, kai teko ir pats vežti baldus, ir spręsti ginčus pasienyje. Rašysiu paprastai, be jokių užuolankų, tiesiog taip, kaip kalbėčiau su draugu prie alaus.

Kainos ir pinigų klausimai, kuriuos visiems būtina žinoti

Kiek vidutiniškai kainuoja pigus perkraustymas į Vokietiją?

Kainos šiandien labai šokuoja, tad sunku pasakyti fiksuotą skaičių. Jei nori sužinoti, kaip pasirinkti perkraustymo paslaugas į Vokietiją pigiai, pradžiai turėtum žiūrėti ne į galutinę sumą, o į kainą už kubinį metrą. Vidutiniškai tai svyruoja nuo 80 iki 120 eurų už kubą, priklausomai nuo to, ar tai yra pilna mašina, ar dalinis krovinys. Jei turi mažai daiktų, pavyzdžiui, 3-4 kubus, gali tekti mokėti šiek tiek daugiau už vienetą, nes tenka dalinti išlaidas su kitais. (Tiksliau sakant, 50 eurų už vieną kėdę nebeapsimoka). Orientuokis į tai, kad maža būstelių pervežimas kainuos apie 400–600 eurų, o didesnis – tūkstantį ar daugiau.

Nuo ko tiksliai priklauso galutinė pervežimo kaina?

Svarbiausia yra krovinio tūris, o ne svoris, nors sunkios technikos atveju svoris taip pat svarbus. Taip pat didelę įtaką turi atstumas – į Miuncheną ar Bavariją brangiau nei į tuos pačius Šiaurės Reino-Vestfalijos miestus. Dar vienas dalykas yra prieinamumas – jei reikia nešti daiktus penktu aukštu be lifts, tai kainuos brangiau, nes vairuotojai reikalauja už mokestį už fizinį darbą. Taip pat įvertink, kiek reikės robėti, tarkime, nuo sunkvežimio iki durų, nes kiekvienas papildomas metras gali brangti.

Ar galiu pasirašyti sutartį telefonu ar per el. paštą, ar tai saugu?

Žinoma, šiais laikais viskas daroma elektroniniu būdu, bet aš visada patariu būti atsargiam. Jei kas nors nenori nieko rašyti ant popieriaus ar nesiunčia raštiško patvirtinimo, tai yra signalas – bėk tolyn. Elektroninė sutartis yra taip pat galiojanti, jei ji pasirašyta saugiuose portaluose arba su kvalifikuotu parašu. Vieną kartą turėjau klientą, kuris susitarė "žodžiu", ir vėliau negalėjo nieko padaryti, kai krovinys pavėlavo dviem savaitėms. Rašyk viską, netgi tas mažiausias detalės, kad vėliau nebebūtų nugaros skausmo.

Kas daryti, jei mano daiktų labai mažai, tarkime, tik kelios dėžės?

Tuomet tau tikrai nereikės didelio sunkvežimio, ir tai gali būti pigesnis pasirinkimas. Yra įmonių, kurios siūlo "ekonominius" reisus, kai jos susuka kelis klientus į vieną mašiną. Jeigu turi tik kelias dėžes, gali netgi pagalvoti apie kurjerines paslaugas, nors tai gali brangti dėl svorio. Bet jei tai nėra skubu, gali laukti, kol įmonė surinks pilną mašiną į tavo kryptį, tada kaina gali nukristi dvigubai. Sakyčiau, mažiems kroviniams labiausiai tinkamos būtent dalių krovinių paslaugos, nors reikia kantrybės.

Kodėl viena įmonė kainuoja 300 eurų, o kita 600 eurų už tą patį kiekį?

Čia dažniausiai slepiasi paslaptis vardu "papildomos paslaugos" arba tiesiog blogai apskaičiuotas tranzitas. Pigiausi pasiūlymai dažnai neturi draudimo, arba jis yra simbolinis. Kartais tai tiesiog naujokai, kurie nežino, ką kainuoja degalai Vokietijoje, o paskui jie prideda papildomus mokesčius ant kelio. Gali būti ir taip, kad brangesni įmonės naudoja savo vairuotojus, o pigesnios samdo "laisvus samdinius", kurie gali nežinoti maršruto. (Aš visada sakyčiau – brangu ne reiškia gerai, bet per pigu visada reiškia pavojinga).

Ar į kainą įskaičiuojamos dėžės, stropai ir kitos medžiagos?

Paprastai ne, tai yra atskira pozicija. Daugelis įmonių sako, kad atvyksta su dėžėmis, bet paskui paskutiniame metre pasirodo, kad už jas reikia papildomai mokėti. Geriausia yra pasidaryti dėžes pats iš parduotuvėse, jei turi laiko, arba klausti iškarto, ar medžiagos įeina. Stropų (juostų) kaina nedidelė, bet jei turi daug baldų, tai gali susidaryti gana nemaža suma. Visada klausk "komplesinės kainos", kad nustotum galvoti, ką dar pamiršai įsidėti į biudžetą.

Kaip suskaičiuoti kubinius metrus, kad mane nesukčiautų?

Tai paprasta matematika – ilgis padaugintas iš pločio ir iš aukščio. Bet dažnai žmonės suklysta dėl to, kad baldai nėra standartiniai. Geriausia viską sužiūrėti kaip vieną didelį bloką. Pavyzdžiui, jei turi sofą, kuri yra 2 metrų ilgio ir 1 metro pločio, tai jau 2 kubai. Jei abejoji, nufotografuok savo daiktus ir nusiųsk диспетчeriui, jis turėtų padėti suskaičiuoti. (Aš kartą matau, kaip žmonės bando suspausti viską į 5 kubus, nors ten telpa tik 3). Neapkrauk savęs, geriau permokėti už užtikrinimą, nei vėliau gailėtis.

Ar brangiau vežti į toliau esančius miestus, pavyzdžiui, į Miuncheną ar Hamburgą?

Taip, tikrai. Atstumas čia žaidžia didelį vaidmenį, be to, Vokietijoje yra ir mokesčiai už kelių naudojimą, kurie gali būti skirtingi. Į Pietus (Miunchenas, Štutgartas) dažnai kainuoja brangiau dėl to, kad ten reikia važiuoti per Alpes arba šalia jų, kas kuro sąnaudas padidina. į Šiaurę (Hamburgas, Briuselis) keliai šiek tiek trumpesni, bet ten didesnis eismo intensyvumas, kas taip pat gali užtrukti. (Nebent tu turi draugo vairuotojo, kuris gyvena ten, tada gali būti pigiau). Bet paprastai, kuo toliau į gelmę, tuo brangiau.

Kokios yra dažniausiai pasitaikančios paslėptos išlaidos?

Žiūrėk, dažniausiai tai yra mokestis už "ilgą nešą", tarkime, jei sunkvežimis negali užvažiuoti prie pat namų. Taip pat gali būti mokestis už laukimą, jei tu vėlai atvyksi į susitikimo vietą. Dar vienas dalykas – mokestis už užsienio reisą vairuotojui, nors tai dažnai jau įskaičiuota. Kai kurios įmonės imami mokestį už krovinio iškrovimą aukštais liftais. Būtinai klausk apie tai, kol dar nesi pasirašęs sutarties, o ne tada, kai vairuotojas stovi prie durų su ranka ištiesęs.

Ar įmanoma sutaupyti pats supakuodamas daiktus?

Žinoma, tai vienas iš būdų, kaip pasirinkti perkraustymo paslaugas į Vokietiją pigiai. Jei pats susirinksi dėžes, viską užlipdysi ir užklijuosi, vairuotojui liks tik užkelti tai į mašiną. Tai gali sumažinti kainą nuo 10 iki 20 procentų. Bet žiūrėk, jei blogai supakuosi ir kažkas susilaužys kelionės metu, draudimas to nenugals. (Ypač būk atsargus su indais, juos reikia įdėti į dėžes su putomis, kitaip atvyks tik stiklo smulklys). Sutaupyti galima, bet nelikik savo daiktų be apsaugos.

Rizikos, draudimas ir kaip neišsigąsti

Ar tikrai reikalingas draudimas, ar tai tik pinigų švaistymas?

Kartais atrodo, kad tai tik papildomas uždarbis įmonei, bet pasakyčiau, kad tai būtina. Ypač jei veži brangius baldus ar techniką. Vokietijoje keliai gali būti banguoti, o vairuotojai – (ne visi, bet kai kurie) gali vairuoti šiek tiek greičiau nei reikia. Jei nėra draudimo, ir suduža tavo 1000 eurų vertės šaldytuvas, niekas tau to neatkompensuos. Minimalus draudimas, kurį turi turėti vežėjas pagal įstatymus, yra labai mažas, apie 1-2 eurus už kilogramą. Tai reiškia, jei turi 100 kg svorio sofa, gausi tik 200 eurų. Ar to užteks? Ne.

Kas nutinka, jei vairuotojas praranda mano daiktus arba juos padužo?

Tada prasideda "linksmybės" su dokumentais. Jei turi draudimo polisą, turi užpildyti pretenzijos formą ir pateikti įrodymus, kad daiktas buvo geros būklės. Nuotraukos prieš perkraustant čia labai padeda. Be draudimo, viskas priklauso nuo vairuotojo sąžinės ar jo įmonės geranoriškumo. Girdėjau istorijų, kai įmonės tiesiog „dingdavo“ arba keitė pavadinimus, kad išvengtų atsakomybės. (Žinoma, ne visos tokios, yra ir drausmingų). Bet geriau būti saugiam, nei vėliau ieškoti teismuose.

Ar saugu duoti daiktus į dalinį krovinį, kuriame keliauja ir svetimi daiktai?

Tai yra tas dalykas, dėl kurio daugelis abejoja. Jei pasirinksi patikimą logistikoją, tai saugu, nes jie turi sąrašus ir viską fiksuja. Bet rizika visada yra, kad tavo dėžė gali būti padėta apačioje, o ant jos uždėtas 200 kilogramų pianinas. Viskas priklauso nuo to, kaip gerai vairuotojas užfiksuoja krovinius. Aš visada patariu, jei turi kažką labai trapaus, geriau mokėti už atskirą transportą arba bent jau už vietą viršuje, nors to ir ne visuomet įmanoma pasiekti.

Kaip patikrinti, ar pervežėjas yra tikras įmonė ir ne sukčiai?

Pirma, pažiūrėk į jų internetinį puslapį – jei jis atrodo kaip padarytas per penkias minutes ir turi klaidų, tai pirmas signalas. Antra, surask juos "Rejestrų centro" duomenų bazėje, ar tikrai egzistuoja. Trečia, paklausk draugų ar pažįstamų, gal kas jau naudojosi. Jei reikalauja viso mokesčio iš karto grynaisiais be sutarties, tai 100 procentų sukčiai. (Arba bent jau labai abejotina firma). Tikros įmonės dirba sąskaitomis ir turi visus reikalmingus licencijas.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju į Vokietiją?

Techniškai – taip, daugelis įmonių to neleidžia dėl draudimo sąlygų. Vairuotojas yra atsakingas už savo mašiną ir krovinių, o jei su tavimi kažnutka pasidarytų, bus problemų. Yra pasitaikę atvejų, kad žmonės sėdo į keleivio vietą (jei tokia yra), bet tai yra retas atvejis ir dažniausiai reikalaujama papildomo mokesčio. Aš nerekomenduoju, nebent tikrai esi artimas draugas su vairuotoju. (O ir po 10 valandų važiavimo su vairuotoju, kuris kalba tik rusiškai, gali nudžiugti). Geriau lekti lėktuvu ar važiuoti traukiniu.

Kas daryti, jei vairuotojas reikalauja papildomo mokesčio ant kelio?

Tai yra klasikinis sukčių metodas arba tiesiog neprofesionalumas. Jei sutartyje parašyta, kad kaina fiksuota, tu moki tik tiek. Jei jis pradeda gąsdinti, kad paliks daiktus keliamėje ir važiuos atgal, skambink į savo įmonę ir pareikalauk sprendimo. Jei turi sutartį, tu esi teisus. Kartais dėl to, kad vairuotojai suklysta dėl maršruto arba tenka įveikti sunkesnį kelią, jie bando užsidirbti iš kliento. Neduok pinigų, kol nepasitvirtins situacija su dispečeriu.

Ar sunku atlikti perkraustymą be pilnos inventorizacijos?

Inventorizacija, tai kai sąrašas su numeriais yra ant kiekvienos dėžės. Be jos gali būti daug painiavos, ypač jei turi daug mažų dalykų. Vienas klientas taip pasidarė, o paskui liūdnai žiūrėjo, kaip ieško savo dantų šepetuko tarp dešimčių dėžių. Aš patariu bent jau pažymėti dėžes su numeriais 1, 2, 3 ir parašyti, kas viduje yra ("Virtuvė", "Miegamasis"). Tai užtrunka valandą, bet sutaupo daug nervų paskui. (Nebent turi tik penkias dėžes, tada nėra ką sugadinti).

Ar galima susiderėti dėl pigesnės kainos grynaisiais pinigais?

Kai kurie vairuotojai ar mažos įmonės gali pasiūlyti "nuolaidą", jei sumoki grynais ir be PVM. Tai yra pilnai jūros vagystė, ir aš to niekam nesiūlyčiau. Pirmiausia, tai neteisėta, o antra, jei kažkas negerai, neturi jokio dokumento, kad reikalautum pinigų atgal. Pasirašęs sutartį su PVM, tu esi apsaugotas Lietuvos bei ES įstatymų. (Nors žinau, daugelis taip ir daro, ypač kai veža mažus krovinius iš turgaus). Bet rimtiems perkraustymams – tik legaliai.

Vokietijos specifika: muitinė, dokumenatai ir "vokiškas tvarka"

Kas tokia "Umsiedlungsgut" forma ir kodėl ji tokia svarbi?

Tai yra vokiškas žodis, reiškiantis "perkeliamas turtas", ir tai yra tavo pasas į nemokamą muitinę. Jei pildysi šią formą (Formular 0350) ir parodysi, kad gyveni Lietuvoje mažiausiai 12 mėnesių ir persikeli gyventi į Vokietiją ilgam, nemoki mokesčių už savo daiktus. Be šios formos, gali tekti mokėti PVM ir muito mokesčius, ypač už techniką ar naujus daiktus. Tai yra tų dalykų, kuriuos dažnai pamiršta, bet jie gali sukelti didelių rūpesčių pasienyje. (Arba bent jau reikalauja daugiau dokumentų, nei turi).

Ar sunku gauti šias leidimus, jei aš ne ES pilietis?

Jei esi iš trečiosios šalies, pvz., Ukrainos ar Baltarusijos, procesas gali būti šiek tiek sudėtingesnai. Tau gali prireikti vizos ar leidimo gyventi (Aufenthaltstitel) kopijos. Vokietijos pareigūnai yra griežti ir reikalauja, kad viskas būtų tvarkingai. Kartais reikia parodyti, kad turi nuosavą būstą Vokietijoje arba darbo sutartį. Be to, gali reikėti išversti dokumentus į vokiečių kalbą. (Nesamones čia nepraeis, vokiečiai mėgsta, kai viskas parašyta aiškiai ir jų kalba).

Ar galiu vežti alkoholį ar maisto produktus į Vokietiją?

Alkoholio kiekis ribojamas – galima vežti tik tiek, kiek yra asmeniniam naudojimui, tarkime, kelios buteliai vyno. Jei bandysi vežti dešimt dėžių degtinės, tai bus laikoma prekyba ir gausi didelį baudą. Maisto produktus, ypač mėsą ir pienu, gali būti sunkiau įvežti dėl gyvūnų ligų kontrolės. Geriau nevežti kiaulienos produktų, o jei labai nori, tuomet turi būti originalioje pakuotėje ir neuždaryti (dar neatidaryti). (Viena klientą bandė vežti kiaulienos šonines, tai teismo juos išėmė ir išmetė).

Ar reikia deklaruoti senus drabužius ar buities techniką?

Jeigu tai nėra nauji daiktai su etiketėmis, tuomet paprastai nereikia. Seni drabžiai, naudoti baldai, sena televizoriai – tai yra asmeninis turtas, kurio muitinė nedraudžia. Bet jei turi šviežiai pirkto šaldytuvo, kuris stovi nežymėtas, gali kilti klausimų. Geriau turėti pirkinių čekius, bent jau brangiems daiktams, jei jie nėra seni. Jeigu nebežinai, ar tai nauja, ar sena, geriau pasakyk tiesą, kad naudojai. Vokiečai mėgsta tiesą.

Kas daryti su technika, kurioje yra freonu, pvz., šaldytuvai?

Tai yra svarbus klausimas, nes freonas yra kenksminga medžiaga. Ne kiekvienas vairuotojas gali vežti tokius daiktus, ypač jei jis nėra patvirtintas specialiuose įrenginiuose. Jei šaldytuvas nutekės kelyje, gali būti didelė bauda. Geriau iš anksto pasakyti pervežėjui apie tai. Kartais patartina išpilti freoną (išjungti kompresorių) prieš kelionę, bet tada vėliau reikės užpilti naujo. (Nors dabar dauguma šaldytuvų yra uždaryti ir taip). Bet vienas ar du kartais teko matyti ištekėjusius šaldytus viduje mašinos.

Ar reikia mokėti už šiukšlių ivežimą, jei kažką išmesiu?

Jei kalbame apie tai, kad tu išmeta senus baldus prieš pat kelionę, tai ne, tai ne įeina. Vairuotojas veža tavo daiktus, o ne šiukšles. Bet jei turi dėžių, kurių nereikia Vokietijoje, gali paprašyti, kad jie padėtų jas k nors panaudoti ar išmesti. Už tai gali būti papildomas mokestis, kadangi Vokietijoje šiukšlių ivežimas labai brangu. (Žinau, vienas vairuotojas taip padarė su dėžėmis, ir mums teko mokėti 50 eurų už savaitgalį). Geriau visa tai atsikratyti namuose.

Kokios ypač dažnai kyla problemos su adresu Vokietijoje?

Vokietijoje dauguma miestų turi zonas, kuriose sunkvežimiams negalima važiuoti be specialaus leidimo (Umweltzone). Jei turi butą centro gatvėje, gali tekti iškelti daiktus pakraštyje ir nešti juos rankomis. Be to, dauguma namų turi siaurus laiptus arba neturi lifto, kas daro didelę problemą su dideliais baldais. Būtinai iš anksto nupasakyk situaciją, kad vairuotojas galėtų pasirūpinti mažesne mašina arba papildoma pagalba.

Kelionės eiga, laikas ir kas daro "stresą"

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos iki Vokietijos?

Priklausomai nuo maršruto, bet vidutiniškai tai nuo 12 iki 24 valandų važiavimo. Jei tai yra dalinis krovinys, gali užtrukti ilgiau, nes reikia apsistoti ir iškrauti kitų klientų daiktus. Kartais įvyksta nesklandumų, pvz., eismo įvykiai A9 autostradoje, kas viską sustabdo. (Vokiškos autostrados gali būti tikras pragaras, jei įvyksta avarija). Nereikia tikėtis, kad tavo dėžės atvyks rytoj, jei išvažiavo šiandien. Geriau planuok su atsarga.

Ar vairuotojai padeda krauti ir iškrauti daiktus?

Tai priklauso nuo sutarties. Dažniausiai kaina įtraukiama tik kėlimimas į mašiną, bet ne nešimas į butą. Jei reikia nešti 5 aukštų be lifts, tai yra atskira paslauga, kurią reikia derėtis. Kai kurie vairuotojai yra geri vaikinai ir padeda be papildomo mokesčio, bet to laukti nereikėtų. (Vienas kartą turėjau vairuotoją, kuris nešė pianiną su mano klientu, tai nė neprašė už tai nieko, bet tai yra išimtis). Geriau susitarti iš karto.

Kas jei sunkvežimis negali pavažiuoti į mano gatvę dėl statybų ar medžių?

Tuomet reikia ieškoti sprendimo. Kartais galima statyti mašiną greta ir nešti daiktus šimtus metrų, kas, žinoma, brangiau. Kartais reikia gauti specialų leidimą iš miesto savivaldybės, kad galėtų užvažiuoti į pėsčiųjų zoną. Visa tai užtrunka laiko ir gali padidinti kainą. Jei žinai, kad tavo namai yra sunkiai pasiekiami, pasakyk apie tai iš anksto, kad būtų planuota mažesnė mašina (pavaruotojas).

Ar galiu sekti savo daiktus realiu laiku?

Didelės įmonės dažnai turi GPS sekimą savo svetainėse, tačiau mažos įmonės to neturi. Tuomet gali tiesiog skambinti dispečeriui ir klausti, kur yra mašina. Nepatogu, bet tai realybė. Pas mane buvo atvejis, kai klientas skambino kas valandą ir klausdavo, ar jo sofa jau Miunchene. (Galvočiau, kad jis turėjo svarbesnių reikalų, bet suprantu – jis susirūpinęs). Bet realaus laiko sekimas yra prabanga, ne visada įmanoma pigiai.

O kas, jei vairuotojas pavėluoja su atvykimu dviem dienoms?

Tai yra labai įkyri situacija. Jei pavėluoja dėl techninių problemų, įmonė turėtų pranešti. Jei nepranešia, gali reikalauti kompensacijos, bet tai dažnai būna sudėtinga įgyvendinti. Jeigu tu esi jau Vokietijoje ir laukiai be namų, tai gali būti katastrofa. (Todėl visada turi sau planą B, pvz., pas draugą ar viešbutį). Pavėlavimai yra dalis mūsų verslo, nors mes ir stengiamės jų išvengti. Diena-dvi - tai normalu, ilgiau - jau problema.

Ar verta rinktis mažas lietuviškas įmones ar didžiausias tarptautines?

Mažos įmonės dažnai yra lankstesnės ir gali siūlyti geresnes kainas, nes neturi didelių biudžetų. Didelios įmonės užtikrina patikimumą, bet kaina gali būti dvigubai didesnė. Jei nori sužinoti, kaip pasirinkti perkraustymo paslaugas į Vokietiją pigiai, patariu kreiptis į vidutinio dydžio lietuviškas firmas, kurios specializuojasi būtent šiame maršrute. Jos žino kelius, turi kontaktus ir dažniausiai dirba greičiau. (Be to, su lietuviu lengviau susiderėti, jei išksta nesklandumų).

Ką daryti, jei atvykęs vairuotojas atsisako iškrauti, nes kalba apie "užsakymo neatitikimą"?

Tai gali atsitikti, jei parduodai daugiau daiktų, nei buvo numatyta, arba jie yra per sunkūs. Tada reikia skambinti į centrą ir spręsti problemą. Kartais reikia papildomai mokėti už papildomą valandą arba už antrąją kelionę. Jei pats kaltas, turėsi mokėti. Jei vairuotojas klysta, tuomet tai įmonės problema. Būna ir taip, kad vairuotojas tiesiog tingi dirbti ir ieško išsigavimo. (Tokius vairuotojus mes daugiau nebekviečiame). Svarbu turėti raštišką sutartį su išvardytais daiktais.

Ar galima kaž nors padaryti, kad kelionė būtų greitesnė?

Iš esmės ne, jei tik tau nereikia skubos pristatymo (Express), kuris kainuoja šimtais eurų. Greitis priklauso nuo to, kiek kitų krovinių turi mašina. Jei esi vienintelis krovinyje (pilna mašina), tai gali būti greičiau. Bet tuomet tai ir brangiau. Jei laiko labai trūksta, geriau susiplanuoti ankščiau arba rasti specialistus, kurie daro skubus reisus. (Nes vokiečai mėgsta važiuoti greitai, bet daro tai saugiai, o ne taip, kaip mūsiškiai Kelio įstatymų leidimu). Kantrybė čia tau geriausias draugas.

Na, o trumpai tariant, viskas susideda iš to, kad reikia būti atsargiam ir nebijoti klausti. Perkraustymas į Vokietiją nėra tas dalykas, kurį reikia daryti aklai. Pasirinkdamas patikimą žmogų ir suprasdamas, kaip susiformuoja kaina, gali labai lengvai sutaupyti. Tikiuosi, šios patirtis padės išvengti tų klaidų, kurių aš pats padariau praeityje. Sėkmės kelyje ir tegul tavi baldai atvyka sveiki ir saugiai!