Kaip pasirinkti patikimą vežėją kraustantis iš Vokietijos?

Sveiki, draugai. Šiandien kalbėsim apie dalyką, kuris kiekvieną metą vargina tūkstančius lietuvių, gyvenančių Vokietijoje ir planuojančių grįžti namo ar tiesiog persikelti. Esą šioje srityje praėjau virš dvidešimties metų – mačiau viską, nuo idealiai sutvarkytų konteineriukų iki tokių istorijų, kad oda šiaušia. Kraustymas tai ne tik fizinis darbas, tai visai nervų sistema, todėl labai svarbu sužinoti, kaip pasirinkti patikimą vežėją kraustantis iš Vokietijos, kad nepirktum katė maiše. Dažnai žmonės klysta sprendžiant pagal kainą vien, o tada vėliau skambina su liūdnomis akimis, kad baldai neatvyko arba atvyko sulaužyti. Būtina atkreipti dėmesį į detales, kurias paprastai praleidžite akyse, skubintieji. Čia nėra jokia rocket science, bet reikia proto.

Kainos ir paieškos galvosukis

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Čia nėra vieno atsakymo, bet stengsiuosi numesti realius skaičius. Jeigu turite standartinį butą (tarkim, 2-3 kambariai) su baldais, tai kaina svyruoja nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo to, kiek daugiau turite daiktų ir kur tiksliai Vokietijoje esate. Vakarų Vokietija (Miunchenas, Štutgartas) brangnesnė dėl atstumų, o rytuose (Berlynas, Dresdenas) gali būti šiek tiek pigiau. Tačiau neapsigaukite, jeigu kas pasiūlys 300 eurų už pilną sunkvežimio krovą – tai arba apgavystė, arba jūsų daiktai važiuos su keliomis kitomis šeimomis savaitį.

Kodėl kainos toks skirtumas tarp skirtingų firmų?

Tai vienas dažniausių klausimų. Vienos firmos ims brangiai, kitos pigiai, ir atrodo, kad paslauga ta pati. Skirtumas dažnai slypi tame, kas įskaičiuota. Brangesnės firmos dažnai į kainą įtraukia pakavimo medžiagas (dėžės, bukles, lipdukus), krovėjų darbą abiejuose galuose ir draudimą. Pigesnės – tik nuvežia krovą, o už krovimą mokate atskirai kaip ant prekystulio (tai yra labai nepatogu, kai nustebiate galutinės sumos). Be to, degalai Vokietijoje brangesni nei Lietuvoje, tad tas skirtumas taip pat užsidengia.

Ar verta klausti kaimynų ar pažįstamų apie vežėją?

Absoliučiai taip, bet su nugaros sąmonė. Pažįstamas gali pasakyti: "O, man važiavo Gerhardas, važiavo gerai", bet jūs nežinote, ar Gerhardas tais metais nebuvo prakeiktas ar nebuvo gėręs. Geriausia ieškoti atsiliepimų internete, ne tame "Facebook" grupėje, kur visi vienas kitą gina, o tiesiog Google paieškoje. Žiūrėkite ne tik penkių žvaigždučių kiekį, bet ir tai, kas rašoma komentaruose – kaip įmonė elgėsi, kai kažkas nutiko (pavyzdžiui, buvo pavėluota ar sulaužyta koja nuo sofos).

Ar saugu užsisakyti vežėją per "pigu.lt" ar panašius portalus?

Žiūrėkite, aš turiu savo nuomonę. Ten yra daug puikių specialistų, bet yra ir daugia "popierinių" firmų, kurios neturi savo sunkvežimių. Jie tiesiogima užima užsakymą ir parduoda jį brangesniame rate kitam pervežėjui. Jums gali atrodyti, kad taupote, bet tada pradeda žaisti telefonų bumas – jums skambina vienas, vėliau kitas, ir galiausiai prie jūsų namų atvažiuoja vairuotojas, kuris net nežino, ką reikia vežti. Geriau rasti tiesioginę įmonę.

Kas dėl avanso – kiek reikia mokėti iš karto?

Niekada nemokėkite 100 procentų iš karto. Tai yra pagrindinė taisyklė. Normalus vidutinis avansas yra nuo 10 iki 30 procentų, kad įmonė galėtų užsiskaityti degalams (jei ten jie yra savo) ir rezervuoti datą. Jei kas prašo mokėti viską iš karto per pavedimą prieš pradedant darbus – bėkite. Turėjau atvejį Berlyne, klientas sumokėjo viską, o vairuotojas "sugojo" pavėluoti tris dienas, nes jau gavo pinigus ir jam nebuvo motyvacijos važiuoti laiku.

Ar galima keliauti kartu su vairuotoju sunkvežimyje?

Daugelis klausia, ar gali sėdėti šone. Techniškai – taip, jei yra vietos (miegamasis vieta), tačiau dauguma firmų to nedaro dėl draudimo ir saugumo nuostatų. Be to, 10-12 valandų kelionė sunkvežimiu nėra pramoga. Jums ten bus triukšminga, šalta ar karštu, o vairuotojas dirba. Geriau sutvarkykite savo kelionę atskirai, nes taip bus ir saugiau, ir patogiau. Nors, jei esate be pinigų bilietui, kai kurie "liaudiški" vežėjai gali sutikti už papildomą butelį degalų (tai neoficialus pasiūlymas, žinoma).

Ką daryti, jei manęs per daug daiktų ir netilps į mažą sunkvežimį?

Tai klasika. Klientas sako: "Aš turiu tik du lagaminus ir dvi kėdes", o tada atvyksta, o ten visa buto apyvarta. Būkite sąžiningi (nusimenu kažkaip, kaip klientas iš Miuncheno taip apgavo, kad teko skambinti papildomam sunkvežimiui). Jeigu abejojate, paprašykite įmonės atvykti ir įvertinimo vietos arba nufotografuokite daiktus ir siųskite sąrašą. Geriau turėti didesnį sunkvežimį su laisva vieta nei mažą, į kurį netelpa šaldytuvas.

Patikimumas ir rizikos

Kaip patikrinti, ar įmonė tikrai egzistuoja?

Labai paprasta. Užsukite į jų tinklalapį, suraskite adresą ir "Google Maps" pažiūrėkite, ar ten tikrai yra sandėlis ar biuras, o ne tuščia pieva. Taip pat patikrinkite, ar jie turi tinkamą licenciją (žaliasių lapų fone) pervežimui. Europoje tai reglamentuota, ir kiekvienas legalus vežėjas turi savo numerį. Jei numerio nėra – vairavimas be dokumentų, ir jei jus sustips policija, jūsų daiktus gali konfiskuoti (kaip buvo atvejis prie Hanoverio).

Ar verta rinktis lietuviškus vežėjus ar vokiškus?

Čia būna įdomu. Lietuviški vežėjai dažnai lankstesni, kalba jūsų kalba, supranta tą mūsų mentalitetą (kai reikia "kaip nors susiderėti" laikais). Vokiškos firmos yra griežtesnė, tikslesnė, brangesnės, bet labai reguliarios. Jeigu jums svarbi kokybė ir viskas pagal instrukciją – imkite vokietį. Jeigu norite taupyti ir judeti greičiau – lietuvis dažnai bus geresnis pasirinkimas, tik patikrinkite jo draudimą.

Kas yra CMR sąrašas ir kodėl jis svarbus?

CMR – tai tarptautinis vežimo dokumentas, be kurio neįmanoma legaliai vežti krovinių tarp šalių. Jis turi būti užpildytas tiksliai: ką vežiame, kiek svorio, kiek vietų. Be to, ten turi būti įrašyta krovos vertė. Žiūrėkite, kai pasirašinėjate, nes jeigu užrašysite "nulinę vertę" (kaip kai kurie neraštingi vairuotojai mėgsta daryti), ir dingsta jūsų televizorius, draudimas nieko neatmokės. Būkite budrūs.

Ar turi būti sutartis pasirašyta prieš kraustymą?

Be abejo. Žodinis susitarimas nieko nevertas, ypač kai kalbame apie tūkstančius eurų vertės turtą. Sutartyje turi būti aiškiai parašyta: iš kur į kur, kokia kaina, kas įeina į kainą, koks atsiskaitymo grafikas ir kas nutinka, jeigu kažkas sulužina. Jei vežėjas sako "ką čia rašyti, mes žmonės sąžiningi" – tuomet jis ne profesionalas.

Kaip elgtis, jei vairuotojas atrodo įtartai?

Gerkite kavą ir stebėkite. Jei jis atvažiavo su seniu, daužytu sunkvežimiu be firmos logotipo, elgiasi agresyviai arba kelia neaišklaus klausimus apie tai, kas yra dėžėse – neduokite jam daiktų. Geresnis budras šaukimas į kitą firmą, nei vėliau gaišti lauką pašte ieškodant savo drabužių. Instinktas čia svarbiau už kainą.

Ar dažnai įvyksta nuskendimų ar avarijų?

Per 20 metų mačiau viską. Nuskendę sunkvežimiai per potvynius (prieš keletą metų Vokietijoje buvo blogai), avarijos autostradose, degalai išsilieję. Todėl kaip pasirinkti patikimą vežėją kraustantis iš Vokietijos reiškia pasirinkti tą, kuris turi ne tik OC (civilinės atsakomybės) draudimą, bet ir krovinių draudimą (Kasko tipo dalykas). Be to, paprašykite, kokia draudimo kompanija, jei tai įmonė iš "ofšorų" – vėl rizikuosite.

Ką daryti, jei prieš pat išvykimą reikia atidėti kelias dienas?

Būkite žmogus ir praneškite iš karto. Mes turime savo grafikus, ir jei jums pasikeitė planai, mes galime susiderėti, jei informuojate ne prieš pat valandą. Jei pranešate savaitę iš anksto – paprastai problema nėra, tik gali kilti papildomas mokestis už sandėliavimą (jei jau buvome atvykę). Tiesiog nedarykite "ghosting" (pradingdama), tai labai erzina.

Ar įmanoma pasitikėti įmonė, kurios svetainėje yra gramatinių klaidų?

Panašu kaip su tais pažintimis. Jei jie negali susitvarkyti su tekste, kaip jie susitvarkys su jūsų brangia porcelianu? Tai nėra 100 proc. ženklas, bet dažnai rodo, kad tai nėra ilgaamžis verslas, o tik "pavienis projektas" užsidirbti. Tačiau čia gali būti ir tiesiog blogas vertėjas (tai yra svarbu).

Eiga, dokumentai ir smulkmenos

Ar reikia išpakuoti visus daiktus prieš patį vežimą?

Nereikia, bet verta. Visus skysčius (aliejus, valymo priemones) reikia uždaryti į maišelius, kad neišsilietų. Aš mačiau kaip vienas vaza su sultimis sugriovė visą kliento drabužių krovą. Baltijos jūroje (tai pavyzdys, kad ne visada tik Vokietija). Elektros prietaisai geriau, jei turi originalią pakuotę, jei ne – užsukite juos į plėvelę.

Ar vežėjai turi savo krovėjus ar aš turiu rasti?

Tai priklauso nuo paslaugos, kurią užsakote. Užtenka paprašyti: "Ar tai yra 'Door to Door' su krovimu?" Dažniausiai į kainą įeina vairuotojas, kuris gali padėti krauti sunkius daiktus, bet jis ne krovėjas. Jei norite, kad jie iškrautų visą butą ir įneštų į naująjį be jūsų kišimosi – tai kainuos brangiau ir reikės specifiai užsakyti krovimo komandą.

Kaip apskaičiuoti, kiek dėžių man reikės?

Tai keistas klausimas, bet klausiate. Paprasta taisyklė: vienam kambariui reikia apie 10-15 vidutinių dėžių. Tačiau lietuviai dažnai kaupia daiktų daugiau nei amerikiečiai. Geriau turėti kelias dėžes daugiau, kurios tuščios nukeliaus atgal, negu trūkti vienos ir viską kabliuoti į mašinos keleivio vietą (kas yra saugumo pažeidimas).

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Taip, galite, bet yra niuansų. Alkoholio daugiau negu tam tikra kiekybį (tai priklauso nuo šalių susitarimų, neprisimenu tikslios skaičiaus dabar) gali būti laikoma prekyba, o ne asmeniniam vartojui skirta. Maistas geriau sandarius, kad nekvepėtų, nes vairuotojas gali atsisakyti vežti puvintį sūrį, jei jis užteršia viską.

Kas nutinka, jei sunkvežimis nepraeina į mano gatvę Vokietijoje?

Vokietijoje gatvės yra siauros, ypač senosiuose miestuose. Jei sunkvežimis negali užvažiuoti prie pat durų, tenka krauti į mažesnę mašiną (priedėlį) arba vežti rankomis. Tai kainuoja papildomai. Būtinai nurodykite adresą ir paklauskite ar jie gali ten patekti 20-tonės sunkvežimiukui.

Ar reikia iš anksto deklaruoti brangius daiktus ( paveikslus, juvelyrus)?

Absoliučiai taip. Jeigu turite paveikslą, kuris kainuoja 10 tūkstančių, ir jo nenurodote, o jis dingsta, gausite tik minimalią atlyginimą (paprastai pagal svorį, t.y. kelias eurus už kg). Toks dalykas turi būti įrašytas į CMR ir apdraustas atskirai. Nerašiau, bet (tai yra labai svarbu) geriau tokius dalykus vežti patys.

Kiek laiko trunka kelionė iš Vokietijos į Lietuvą?

Standartiškai tai viena diena (12-14 valandų) vairuotojui. Tačiau reikia prisiminti, kad vairuotojai turi poilsio laikus. Jei jis važiuoja vienas, gali tekti sustoti. Taigi jei išvyksta ryte, Lietuvoje gali būti rytoj arba poryt. Nereikia spausti, nes pavojinga.

Ar galiu sekti savo krovą realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS sekimą, tačiau ne visos suteikia prieigą klientams. Dažniausiai tiesiog skambinate vairuotojui arba dispečeriui ir klausiate "kur jis?". Vairuotojai kartais meluoja, kad artėja, nors dar guli prie A9 autostrados (prieš Miuncheną), būdami pavargę.

Kas dėl pianino ar labai sunkių baldų?

Tai ne tas pats kaip nešti sofą. Pianinams reikia specialių kėdžių ir patirties. Paprašykite, ar jie kada nors vežė pianiną. Jei vairuotojas nusilenka ir sako "neproblem", tai gali būti pavojinga. Pianinas gali nukristi ir sulaužyti koją, ne tik savo.

Ar galiu vesti savo naminį gyvūną?

Galite, bet tik kabinoje su vairuotoju (jei jis sutinka), o ne krovinių skyriuje. Ten tenka šalti ar karšti, o gyvūnui tai neįmanoma. Be to, reikia pasiimti veterinarinius pažymėjimus. Dažniausiai gyvūnus veža patys savo automobiliais.

Ar įmanoma užsisakyti dalinį užsakymą (t.y., dalį mašinos)?

Taip, tai vadinama "Share load" arba dalinis krovinys. Tai pigiau, bet ilgiau. Reikia laukti, kol surinks visą mašiną. Jeigu skubate, tai ne jums. O jeigu norite taupyti ir neturite daug daiktų – puikus variantas, tik atidžiau pažiūrėkite, ką kitas veža (nors tikrai tik nežinote kas ten guli šalia jūsų dėžių).

Kas dėl tarpininkų (brokerių)?

Jie tiesiog suranda vežėjus ir uždirba ant maržos. Jie nieko neveža patys. Jei norite pigiau – ieškokite tiesiogiai vežėjo. Jeigu norite, kad kas viskas suorganizuotų ir jums nereikėtų galvoti – brokeris gali padėti, bet už tai sumokėsite.

Ar reikia mokėti PVM?

Tai techninis dalykas. Jeigu užsakovas yra asmuo (fizinis), PVM į kainą įeina arba ne, priklausomai nuo įmonės. Jeigu įmonė veža įmonės daiktus (B2B), tada vežia be PVM su mokesčių atskaitomybe. Paprastam žmogui šitoj vietoj reikia tiesiog žiūrėti į galutinę sumą sąskaitoje.

Ką daryti, jei atvykęs vairuotojas reikalauja daugiau pinigų, nei buvo sutarta?

Atidarykite sutartį ir rodykite jiems duris (tai yra metafora). Jei sutartyje parašyta 1000 eurų, o jis reikalauja 1200 už "neplanuotus laiptus" – tai jo problema, nebent jūsų tikrai buvo 5 aukštai be lifto ir jūs tai nenurodėte. Būkite stipri, nes kai kurie vairuotojai mėgina išnaudoti situaciją, matydamas, kad esate beviltiškoje padėtyje su dėžėmis ant gatvės.

Ar yra sezoniniai svyravimai kainose?

Taip, tikrai. Rugpjūtis ir birželis (vaikai į mokyklą, studentai) yra "karščiausi" laikai. Tada kainos šokteli 20-30 proc. Žiemos mėnesiai, ypač sausis-vasaris, gali būti pigesni, nes mažiau žmonių kraustosi. Planuokite išvykimą anksčiau, jei norite taupyti.

Pabaigos ir išvados

Kas daryti, jei daiktai atvyko sulaužyti?

Visų pirma, nedėkite parašo CMR dokumente apie viską gerai. Turite surašyti "Protestą" pačiame dokumente – nurodyti, kas sulūžo (pavyzdžiui, "lūžo stalo koja, skardinės sutrupėjo"). Jeigu pasirašote, kad viskas OK – vėliau nieko nebegalėsite padaryti. Tada skambinkite į draudimą.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet jei jis padėjo nešti sunkius daiktus trečiajau aukštą be lifto ir buvo mandagus, 10-20 eurų arba maistas (kavos, sausainiai) gerai sušildys ryšius. Lietuviai mėgsta pasidalyti, tai mūsų kultūros dalykas.

Kaip apskaičiuoti galutinę kainą, jei nežinau tiksliaus vietos?

Paprašykite fiksuotos kainos. Jeigu jie negali duoti fiksuotos, tai gali būti pavojingas signalas. Gali būti, kad jie laukia, kiek jūsų "apvalus" 20 kubų taps 30 kubų (kaip jie skaičiuos). Fiksuota kaina apsaugo jus nuo staigmenų.

Ar verta drausti daiktus per savo namų draudimą?

Verta pasitikrinti savo draudimo polisą. Kartais jis apima ir perkėlimą, bet dažniau tik laikymą namuose. Geriau pasitikėti vežėjo draudimu, kuris turi būti galiojantis visoje Europoje.

Kas nutinka su dėžėmis, kurias aš pats nupakavau blogai?

Jei viduje išsilieja skysčiai ar sužudo daiktą dėl blogo pakavimo – vežėjas neatsakingas. Jis atsako tik už tai, kad saugiai vežė dėžę, ne už tai, ką joje supakavote. Užpilkite daugiau popieriaus!

Ar galiu palikti dėžių vairuotojui, kad jis jas išneštų į namus?

Taip, jei sutartyje nėra parašyta, kad klientas turi būti pasiruošęs priimti krovą iš karto. Tačiau geriau būti ten, kad niekas nedings (nors tai retai nutinka, geriau saugu).

Galutinis patarimas – ką daryti pirmiausia?

Sukurkite sąrašą daiktų. Ne tą, kurį rašo ant popieriaus su pieštuku, o normalų Excel'į. Nurodykite apytikslę vertę. Tai padės ne tik tau, bet ir vežėjui suprasti, ką reikia vežti. Tada skambinki ir klausk. O kaip pasirinkti patikimą vežėją kraustantis iš Vokietijos – tai klausimas ne apie kainą, o apie jausmus.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Ypač jei kraustote ne sezono metu arba turi didelį kiekį daiktų. Niekada nedarykite to per telefoną parašius SMS – rašykite el. paštu, kad būtų įrodymų. Vokietijos lietuviai dažnai derinasi, mes mėgstame šnekėtis.

Galiausiai, neskubėkite. Kraustymas – tai procesas. Geriau praleisti dieną ieškant geriausio varianto, nei mėnesį gyventi su nervų išsilydžiu dėl sugadintų baldų. Sėkmės kelyje namo!