Kaip pasirinkti patikimą transportą daiktams iš Vokietijos?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir, pasirodo, klausimas apie tai, kaip pasirinkti patikimą transportą daiktams iš Vokietijos, visada kyla iš naujo. Gyvenimas su logistika nėra lengvas, o vokiečių tikslumas mums, lietuviams, kartais sukelia šiokį tokį galvos skausmą. Kasdien gaunu telefoną, kuris skamba kaip pranešimas apie gaisrą – klientas nupirko something prieu Berlyno arba Miuncheno, o dabar reikia tai nutempti namo, ir tai kuo greičiau. Tiesą sakant, dažniausiai viskas vyksta sklandžiai, bet kartais būna taip, kad nori plaukti akimis. Štai trumpas vadovas (kaip aš jį matau) išmano žmogaus, kuris matė viską – nuo „Mercedes“ gabenimo iki sofos atvežimo iš „eBay“.

Kur šunių ieškoti ir kaip atskirti gerus nuo blogų

Kur geriausia ieškoti pervežėjų, kad neapvogtų?

Nesu tikras, ar yra viena vieta, kur visi geri sėdi. Žmonės dažniausiai renkasi „Facebook“ grupes arba „Google“ paiešką, įvedę kažką panašaus į pagrindinę frazę. Aš pats dažniausiai patariu ieškoti ne ten, kur pigiau, o ten, kur yra atsiliepimai. Yra specialių krovinių biržų, pvz., „Timocom“ ar „Cargo”, bet ten daugiau profesionalai. Paprastam žmogui geriau klausti draugų arba ieškoti įmonių, kurios turi interneto svetaines su realiais adresais. Jei svetainė atrodo kaip padaryta prieš penkias minutes per naktį – venkite. Geriausiai, kai įmonė egzistuoja ne pirmą dieną.

Ar brangiau reiškia kokybiškiau?

Nebūtinai, bet dažniausiai taip yra. Jei jums kažkas siūlo pervežti pianiną iš Hamburgo į Vilnių už šimtą eurų, tai arba jis vogs jį, arba gabenks be pakabos (ir jis taps malkomis). Kaina susideda iš kuro, kelių mokesčių Vokietijoje (jie ten dideli) ir vairuotojo laiko. Kaip pasirinkti patikimą transportą daiktams iš Vokietijos, nežiūrint į kainą? Žiūrėkite į logiką – jei kaina per žema, vairuotojas teks sprukti per raudoną šviesoforą, kad uždirbtų. Reali kaina turi dengti išlaidas ir palikti šiek tiek pelno. Neklauskite, kodėl tiek brangu, klauskite, kodėl taip pigu.

Kodėl reikia žinoti mašinos kėbulo numerį?

Tai yra vienas svarbiausių dalykų. Turėjau atvejų, kai klientas sutarė su „kurjeriu“ prie „IKECA“ parduotuvės, o už tai atsakingas asmuo atvažiavo seniu „VW Golfu“ su nulūžusia pakaba. Kai prašote pasiūlymo, paprašykite mašinos duomenų. Tikrai patikimas vežėjas niekada nesislėps ir pateiks numerį. Tai jums duoda garanciją, kad jis turi fizinį transportą. Jei jis pradeda vengti šio klausimo ir sako, kad „mes viską turime“, geriau pasirašykite sutartį su kitu.

Ar verti pasitikėti vokiškais brokeriais?

Vokiečiai yra griežti, bet ne visada jie yra tie, kas vairuoja. Dažnai jie tiesiog tarpininkauja – turi didelius sandėlius Frankfurte arba Miunchene. Jie suranda subrangerius (pavaldinius) iš Rytų Europos ir siunčia juos. Kaip pasirinkti patikimą transportą daiktams iš Vokietijos tokiu atveju? Būtina klausti, ar vairuotojas dirba tiesiogiai jiems, ar tai yra samdomas vairuotojas. Tiesioginiai vairuotojai dažniausiai rūpinasi kroviniu labiau. Tarpininkams viskas vienodai – gabeną tiek jūsų skalbyklę, tiek bulves.

Ką reiškia „partijos krovimas“ (Teilladung)?

Tai kai į mašiną kraunama keletas skirtingų siuntų iš skirtingų klientų. Tai pigiau, bet ilgiau. Vokietijoje tai labai populiaru. Prisimenu vieną situaciją, kai klientas laukė sofos dvi savaites, nes vairuotojas ratu važinėjo po visą šalį renkant krovinius. Jei jums skubu, šis variantas netinka. Bet jei norite sutaupyti pinigų ir galite laukti, tai puikus pasirinkimas. Tiesiog aiškiai pasakykite, kad jums nereikia skubos pervežimo (Express), ir kaina taps žymiai malonesnė.

Ar svarbus vairuotojo kalbos žinojimas?

Manau, kad taip, ypač jei reikia kalbėtis su vokiečiu pardavėju. Kartais būna, kad pirkėjas nupirko kažką autodaruose, o ten visi kalba tik vokiškai. Jei vairuotojas nemoka nė žodžio, gali kilti nesusipratimų dėl iškrovimosi vietos ar laiko. Aš asmeniškai visada stengiuosi siųsti tuos, kurie bent jau supranta pagrindinius žodžius. Tačiau turiu pripažinti, kad dauguma vairuotojų sugeba susikalbėti rankomis ir kojomis, tad tai nebėra toks kritinis kriterijus kaip anksčiau.

Kaip patikrinti, ar įmonė nebankrutavo?

Vokietijoje tai galima padaryti labai paprastai, egzistuoja specialūs portalai, pvz., „Bundesanzeiger“. Ten rasite informaciją apie įmonės turtą ir bankroto procedūras. Jei matote, kad įmonė yra pažymėta kaip „Insolvenzverfahren“, bėkite tolyn. Taip pat Lietuvoje galite pasitikrinti Sodros duomenis arba atlikti įmonės patikrinimą „Rekvizitai.lt“. Geriau praleisti dešimt minučių tyrinėjant, nei po mėnesio gaudyti laišką, kad daiktai dingo kažkur sandėlyje netoli Kelno.

Ar galima pasitikėti įmonėmis be interneto svetainės?

Sunku sakyti. Aš žinau keletą vadybininkų, kurie dirba „iš kišenės“ ir turi tik „Facebook“ paskyrą, bet dirba dešimt metų puikiai. Tačiau statistiškai rizika čia didesnė. Jei nėra jokios informacijos internete, kaip jūs gausite atlyginimą, jei jie sugadins jūsų turtą? Be juridinio adreso sutartis pasirašyti yra beprasmiška. Todėl, kai susiduriate su klausimu, kaip pasirinkti patikimą transportą daiktams iš Vokietijos, pirmiausia įsitikinkite, kad įmonė egzistuoja fiziškai.

Pinigai, kainos ir nepageidaujami mokesčiai

Kada reikia mokėti – iš karto ar atvykus?

Tai amžinas klausimas. Esu girdėjęs istorijų, kai žmonės sumokėjo 100 proc. iš anksto, o vairuotojas „išgaravo“. Mano nuomone, geriausia yra mokėti avansą (apie 20-30 proc.), o likusią sumą – gavus daiktus arba gavus nuotraukas, kad daiktai įkelti. Jei pervežėjas reikalauja viso pinigo iš karto ir tai jums neįtiko, nedarykite to. Tai didelė rizika. Yra išimčių, kai reikia sumokėti už prekes iš anksto (pvz., autodetalės sandėlyje), bet tada reikia labai gerai žinoti kam.

Kodėl kaina pasikeičia paskutinę minutę?

Vokietija yra Vokietija – ten kainos už kelių naudojimą (Maut) gali šokti arba gali būti uždarytas kelias. Taip pat gali būti, kad pirkėjas nurodydo neteisingus svorius ar matmenis. Pavyzdžiui, sako, kad yra 2 europalletės, o iš tikrųjų – 4, viena ant kitos. Tada vairuotojui tenka skambinti ir prašyti daugiau pinigų. Kaip pasirinkti patikimą transportą daiktams iš Vokietijos, kad išvengtumėte to? Nurodykite tikslius duomenis. Neteisingi duomenys – tai ne apgavystė, tai tiesiog jūsų klaida, kuri kainuoja pinigus.

Ar į kainą įeina iškrovimas?

Dauguma kainų yra „iki durų“, bet kas tas „durys“? Jei tai trečias aukštas be lifto, tai jau nebe „durys“. Vairuotojas nėra krovikas, jis turi atvežti ir nuleisti žemyn. Jei reikia nešti į butą, tai papildoma paslauga, už kurią reikia mokėti. Aš visada klausiu: „Kiek aukštų? Ar yra liftas?“. Jei nesakote iš karto, vairuotojas gali tiesiog atsisakyti nešti ir važiuoti toliau, palikdamas daiktus kieme. Tai reali situacija, įvykusi Kaune, kai klientas tikėjosi, kad vairuotojas neš 200 kg variklius į rūsį.

Kas daryti, jei pervežėjas reikalauja „pinigų ant rankos“?

Tai gali reikšti dalykus. Vienas – jis nori išvengti PVM mokesčio (kas nelegalu), kitas – jis tiesiog greitai reikia pinigų degalams. Aš nebūčiau per daug griežtas, jei suma maža (iki 100 eurų), bet jei kalbame apie tūkstančius, viskas turi būti per sąskaitą. Pinigai ant rankos be kvito (kwitu) yra pavojingi. Jei vairuotojas pasakyk „Gerai, aš jums paduosiu kvitą“, nebeliekite jo be raštiško patvirtinimo. Be to, mums, įmonėms, mokėti pinigus ant rankos yra tiesiog nepatogu dėl apskaitos.

Ar verta derėtis dėl kainos?

Žinoma, tik ne per daug. Jei jums sakoma 300 eurų, o jūs sūkiojote iki 150, vairuotojas galbūt sutiks, bet jūsų kroviniu jis nebesirūpins. Jis važiuos pirmiau pas kitą, kuris mokėjo pilną kainą. Žmonės dažnai pamiršta, kad kaina – tai ne tik pelnas, tai ir vairuotojo maistas ir degalai. Derėkitės, bet gerbkitės darbą. Kaip pasirinkti patikimą transportą daiktams iš Vokietijos ir nepakenkti sau? Geriau pasirinkti vidutinę kainą nei mažiausią rinkoje.

Kokia vidutinė kaina už kilometrą?

Tai labai plačiai svyruoja. Dabar su kainomis, man atrodo, maždaug 1.2 – 1.5 euro už kilometrą yra normos ribos (vienam kroviniui). Žinoma, jei tai pilna mašina, kaina už km bus mažesnė, o jei tai maža siunta (pavyzdžiui, viena lagamina), tai kaina gali būti ir 2 eurai už km. Nepamirškite apie Vokietijos kelių mokesčius – jie gali sukrauti šimtus eurų tik vienam maršrutui.

Ar galima mokėti eurais (EUR)?

Taip, Lietuvoje jau galime, bet klausimas ar pervežėjas iš Vokietijos nori eurų. Dažniausiai visi sutinka, nes ir čia, ir ten europa. Bet jei pervežėjas iš Ukrainos ar Baltarusijos (dirbantis legaliai), jis gali pageidauti eurų grynaisiais. Svarbiausia susitarti dėl valiutos iš karto, kad nebūtų nustebimų, kai vairuotojas pradeda skaičiuoti kurso skirtumą.

Dokumentai, draudimas ir biurokratija

Kas yra CMR draudimas ir ar jis apsaugo mane?

CMR – tai tarptautinė krovinių pervežimo sutartis. Joje yra punktas apie draudimą. Bet čia yra gudrybė – dažniausiai draudimo limitas yra labai mažas, pvz., 8.33 SDR (specialių traukimo teisių) už kilogramą. Jei vežate brangų fotaparatą, ši suma nebus užtekanti. Todėl reikia klausti apie papildomą draudimą (All risk). Aš kartą patyriau situaciją, kai klientas neteko 5000 eurų vertės motociklo dalių, nes pasitikėjo standartiniu CMR. Nepasitikėkite, klauskite.

Ar reikia daryti preliminariąją sąskaitą faktūrą?

Tai padeda vengti nesusipratimų. Kai aš rašau, kaip pasirinkti patikimą transportą daiktams iš Vokietijos, visada primenu, kad raštas – tai įrodymas. Jei sutarta žodžiu, o vairuotojas pakelia kainą kelio eigoje, jūsų rankose nieko nėra. Sąskaita faktūra (proforma invoice) su užsakyta paslauga užfiksuoja kainą ir sąlygas. Nereikia jos mokėti iš karto, reikia tik gauti patvirtinimą.

Kas daryti, jei prekės pažeistos gavus?

Pirmiausia – nieko nepasirašinėkite! Vairuotojas visada stengsis pasirašyti „gražų“ lapą ir važiuoti. Jei matote, kad dėžė sutrupdyta, rašykite pastabas į CMR važtaraštį (pvz., „Dežė sužalota, matomos įbrėžimai“). Be to, darykite nuotraukas iš karto, dar prie vairuotojo. Vėliau, jau be nuotraukų, įrodyti, kad tai ne jūs sužalojote kelyje, bus beveik neįmanoma. Draudimo kompanijos mėgsta ieškoti plėšikų.

Ar reikia mokesčių už muitinę (jei ne ES)?

Jei pervežate iš Vokietijos (ES) į Lietuvą (ES), tai muitinės procedūros nėra taip sudėtingos, jei tai asmeninis daiktas. Bet jei verslas, tai visada reikia PVM numerio ir atitinkamų dokumentų. Jei daiktai keliauja toliau į Ukrainą ar Baltarusiją, tai čia jau kita istorija – reikia eksporto deklaracijos (EX). Geriau tai pasitikėti brokeriui, o ne bandyti vairuotojui aiškinti, kas yra TARIC kodas.

Kodėl reikia nurodyti prekių kodą (HS kodą)?

Tai būtina draudimui ir muitinei. Jei sate „buitinė technika“, tai per plačia. Reikia nurodyti, ar tai šaldytuvas, ar virtuvės kombainas. Skirtingi daiktai turi skirtingą riziką (šaldytuvai dažniau suyra dėl kompresoriaus). Aš pats retai kada suprantu visus tuos kodus, bet mūsų vadybininkė žino išgalva. Neteisingas kodas gali lemti tai, kad draudimas nebus išmokėtas.

Ką daryti su vokišku „Versandschein“?

Tai tiesiok siuntos kvitas, kurį duoda parduotuvė. Jis nėra transporto sutartis. Jis parodo, kad prekė išleista iš sandėlio. Bet jis nereguliuoja, kas nutinka, jei vairuotojas nuklysta kelyje. Laikykite jį sau, bet pagrindinis dokumentas yra CMR.

Rizikos, problemos ir „kaip nenusivilti“

Kas daryti, jei vairuotojas nerandu adreso?

Tai klasika. Vokiški kaimai gali būti painūs. Geriausia, jei galite nusiųsti „Google Maps“ koordinates (GPS). Vairuotojai dažnai seni mokyklos ir nemoka naudotis šiuolaikinėmis navigacijomis. Jei vairuotojas skambina ir sako, kad yra prie bažnyčios (kur jų Vokietijoje tūkstančiai), nenujaukite – padėkite jam. Niekada nepykite ant vairuotojo už tai, kad jis pasiklydo – jis dirba ir jis pavargęs.

Ar vairuotojas gali atsisakyti vežti, jei jį pasiekia?

Taip, jei jis supranta, kad daiktai netelpa arba yra pavojingi. Pavyzdžiui, jei sakėte, kad yra keletas dėžių, o iš tikrųjų – atviras sunkus įrenginys su aštriais kampais, vairuotojas turi teisę nesugadinti savo mašinos. Jis taip pat gali atsisakyti, jei jaučiasi nesaugiai (pvz., gatvėje, kurioje negalima sustoti). Būkite sąžiningi aprašydami krovinius.

Kaip elgtis, jei vairuotojas atvykęs girtas?

Tai baisiausia situacija. Aš to beveik nepastebėjau per savo 23 metus (dėl griežtų kontrolių Vokietijoje), bet gali nutikti. Jei matau, kad vairuotojas neblaivus, aš neduodu jam kelti daiktų. Skambinu policijai arba įmonės vadovui. Jūsų saugumas svarbiau nei sutartis. Nenaudokitės tokių paslaugų, net jei jie pigūs. Girtas vairuotojas – tai katastrofa laukiama.

Ar safe pirkti transportą iš nelegalių migrantų?

Nesu rasistas, bet žinau, kad tokų pasiūlymų gausu. Jie siūlo pigiai, nes važiuoja tuščia atgal. Bet jei įvyksi avarija – jūs neturėsite į ką kreiptis. Jie neturi draudimo, neturi licencijos. Kaip pasirinkti patikimą transportą daiktams iš Vokietijos? Žiūrėkite į vairuotojo veidą. Jei jis atrodo labai beviltiškas arba nemoka kalbėti jokia kalba, kurią suprantate – rizikuojate. Aš vieną kartą taip patyriau – daiktai atvyko, bet po dviejų savaičių vėlavimo ir be jokios garantijos.

Kodėl vokiečiai nemėgsta, kai skambinate jiems į telefoną?

Jie turi savo kultūrą. Jie mėgsta rašyti el. laiškus (E-Mail). Jei jums reikia kažką pagreitinti, geriau rašyti, ne skambinti dešimt kartų. Tačiau Lietuvoje mes mėgstame „gyvą“ kontaktą. Todėl susitarkite dėl komunikacijos būdo iš karto. Aš stengiuosi aiškinti vokiškiems partneriams, kad mums svarbu skambutis, o jiems aiškinu, kad reikia atsakyti į laiškus.

Ką daryti, jei mašina sugedo Kelne?

Tai ne jūsų problema, tai pervežėjo problema. Jis turi rasti kitą mašiną arba remonto paslaugą. Jūs neturėtumėte mokėti už jo gedimus. Tačiau gali tekti laukti. Jei laukas trunka ilgiau nei 24 valandas, galima reikalauti kompensacijos (priklausomai nuo sutarties). Žinoma, jei tai nėra „Force Majeure“ (nelaimingas atsitikimas).

Ar verta rūpintis apžiūra prieš įkrovimą?

Jeigu turite galimybę, nusiųskite draugą ar pažįstamą Vokietijoje. Bet dažniausiai pasitikime vairuotoju. Jei daiktai brangūs (automobiliai, technika), verta užsisakyti nepriklausomą apžiūrą. Tai kainuoja, bet sutaupo nervų. Pats mačiau, kaip buvo nupirktas „be defektų“ automobilis, kuris neįsileido.

Ką daryti po to, kai viskas baigta

Ar reikia palikti atsiliepimą?

Būtina. Tai padeda kitiems. Jei vairuotojas buvo švarus, punktualus ir mandagus, parašykite. Jei buvo bjaurus ir vėluojo – taip pat parašykite. Tai daroma „Google Maps“ arba transporto forumuose. Ačiuū atsiliepimai padeda man (kaip ekspertui) sužinoti, kas vyksta rinkoje. Be to, tai verčia blogius vežėjus pagerinti savo paslaugas.

Kodėl reikia išsaugoti kvitą iki galo?

Niekada nežinai. Gali būti, kad po savaitės pamiršote, kur dėjote tą brangų variklį, arba jis paaiškės sugedęs. Be kvito, kurį pasirašėte, kad gavote daiktą, draudimo kompanija nė nežiūrės į jūsų skundą. Laikykite tuos lapus mažiausiai metus.

Kaip elgtis, jei liko daiktų atliekų (pakuojimo)?

Vairuotojas dažniausiai pasiima savo pakuojimą (juostas, dėžes), jei tai ne vienkartinės. Bet jei jis paliko šiukšlių kieme, turite teisę reikalauti, kad jis išvežtų. Nereikia būti šaltakraujiu, bet tvarka – tai svarbu. Aš vieną kartą teko mokėti už konteinerį, nes vairuotojas išbarstė plastiko visą kiemą.

Ar galima pasiūlyti vairuotojui arbatą?

Kodėl gi ne? Lietuviškas nuoširdumas arba mažas „bakšišas“ (jei leidžia įmonės politika) gali padaryti stebuklą. Vairuotojas, kuriam gerai nuotaika, gali padėti sudėti daiktus labiau rūpestingai. Žinoma, tai nėra prievolė, bet žmogiškas požiūris visada laimi. (Tik nenaudokite alkoholio, tai ne etiška).

Ką daryti, jei randate dingusį daiktą po iškrovimo?

Skambkite į policiją ir į pervežėją. Jei CMR buvo pasirašytas be pastabų, bus sunku įrodyti, kad jis dingo ne pas jūs. Bet jei matote, kad trūksta dėžės, momentaliai praneškite. Dažniausiai tai būna netyčia užmiršta kitoje vietoje, o ne vagystė.

Ar reikia įvertinti laiko juostas?

Vokietija yra toje pačioje juostoje kaip ir mes, taigi nėra skirtumo. Bet jei rengiatės pervežti iš Ispanijos ar Anglijos, tai kitas reikalas. Dirbant su Vokietija, laikas dažniausiai sutampa, nebent yra vasaros/zimos laiko keitimo periodai (tai kartai sukelia sumaištį).

Išvados

Na, trumpai tariant, rasti normalų pervežėją yra kaip rasti normalią žmoną – reikia šiek tiek laimės ir daug patikrinimų. Negalima tik pasitikėti pirmu sutiktu „Facebook“ skelbimu. Svarbiausia yra ne kaina, o ramybė ir saugumas. Kaip pasirinkti patikimą transportą daiktams iš Vokietijos? Klauskite, dokumentuokite ir būkite sąžiningi. Tada viskas vyks kaip ant riedėjimo. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, jūsų daiktai atvyks saugiai (ir be drastiškų pokyčių).