Kaip pasirinkti patikimą prekraustymo įmonę Vokietijos krypčiai: tiesa be kvailų reklamų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo paslaptingai dingusių pianinų iki vairuotojų, kurie užmiršo kelyje, kur jie važiuoja. Kasdien gaunu telefoną, kuriame žmonės klauso, kaip pasirinkti patikimą prekraustymo įmonę Vokietijos krypčiai, kad būtų ramu ir pingai neišleistų. Sakyčiau, rinktis pervežėją yra kaip rinktis žmoną – kartais reikia intuicijos, kartai patikrinti „šeštas papilčius“, o kartai tiesiog pasikliauti, kad jis neapsigs. Rinka užsipildė „grandininių“ firmų, kurios nieko neveža, tik parduoda užsakymus toliau, o tai sukelia chaosą. Čia nėra jokių stebuklingų receptų, bet galiu pasakyti, ką stengtasi išsiųsti į šiukšlinę tų pačių pervežėjų svetaines.

Paieška ir pasitikėjimas (kaip atrasti tuos geri)

Kur geriausia ieškoti tos įmonės?

Nereikia šokti į „Google“ pirmą puslapį ir tikėti, kad ten geriausia. Dažniausiai ten tie, kurie daugiausia sumokėjo už reklamą, o ne tie, kurie geriausiai veža. Paklauskite kaimynų ar draugų, jei jie jau ką nors vežė į Vokietiją, tai bus geriausias variantas. Taip pat, žiūrėkite Facebook grupes, kur lietuviai bendrauja apie gyvenimą Vokietijoje – ten žmonės pasakoja tiesą be reklamų.

Kaip suprasti, ar tai ne suktytės?

Patikrinkite, ar jie turi realų adresą ne tik virtualiuose biuruose. Pabandykite sujungti telefonu – jei atsiliepia robotas ar operatorius, kuris nieko nežino apie logistiką, tai pavojingas ženklas. Geriausiai, kai atsiliepia pačios vadybininkės ar vadybininkai, kurie gali iškart pasakyti, kiek tai kainuos. Ir žiūrėkite į jų transporto priemones – seni „Scania“ su rūdžiais gali būti puikūs darbininkai, o ožys su skambančia reklama gali nieko nevežti.

Ar reikia patikrinti registrą?

Žinoma, bet tai ne visada apsaugo. Pervežėjas gali būti užregistruotas, turėti visas licencijas, bet vairuotojas gali būti „kairės kojos“ (tai tokia frazė). Pažiūrėkite, kiek laiko jie dirba rinkoje – jei metais, tai tikriausiai kažką sugeba. Naujokai siūlo žemą kainą, kad sugautų klientą, bet tada dažnai pasirodo problemų kelyje.

Ką daryti, jei atsiliepia vienas žmogus?

Tai gali būti vadybininkas, kuris dirba namie ir turi du telefonus. Toks variantas tinka, jei jis tikrai vertinamas ir turi gerą reputaciją. Bet ypač atidžiai žiūrėkite, ar jis pateikia sutartį ir ar sutartyje yra jo įmonės duomenys. Kartais būna taip, kad tai tiesiog tarpininkas, kuris paskui parduoda jūsų krovinių kitam, ir tuomet jūs net nebežinai, kas tave veža.

Kodėl reikia vengti tarpininkų?

Jie uždirba ant skirtumo, o tai reiškia, kad jūsų krovinių gali nevežti specialistai, o kas nors pigesnis. Tarpininkas neužtikrina, kad daiktai atkeliaus saugiai, jis tik uždirba pinigus. Geriau rasti tiesioginį pervežėją, kuris turi savo sunkvežimius ir pažįsta savo vairuotojus. Taip sumažėja rizika, kad ką nors prarasite arba kad kaina staiga padidės kelionės metu.

Ar verta skaityti atsiliepimus?

Skaitykite, bet su skepticizmu. Teigiami atsiliepimai gali būti nupirkti, o neigiami – parašyti konkurentų. Ieškokite detalių istorijų, kur žmonės rašo apie tai, kaip įvyko perkraustymas, kaip elgėsi vairuotojai, ar nebuvo pavojų. Jei visi atsiliepimai trumpi ir tipo „Viskas puiku“, tai įtartina. Tikri žmonės dažniausiai rašo ilgiau ir nurodo smulkius niuansus.

Kainos ir pinigai (kam tiek pinigų?)

Ar brangiau reiškia geriau?

Ne visada. Aš mačiau firmas, kurios imasi astronominių kainų, o darbą atlieka blogiau nei „vabalai“. Bet ir per pigiausia pasiūlymą imti neverta – ten gali būti paslėpti mokesčiai. Kaip pasirinkti patikimą prekraustymo įmonę Vokietijos krypčiai pagal kainą? Žiūrėkite ne tik į skaičių, bet ir į tai, kas įskaičiuota – ar pakavimas, ar draudimas, ar kėlimas kranu.

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Tai priklauso nuo tūrio, bet jei kalbame apie butą (apie 30-40 kubinių metrų), tai tai gali kainuoti nuo 1500 iki 3000 eurų. Mažesniems kroviniams, kai reikia dalinio krausto (daugiau kaip 5 kubinius), kaina gali būti nuo 300 eurų. Žinoma, kainos svyruoja priklausomai nuo degalų kainos ir sezono – vasarą brangiau, nes visi nori važiuoti atostogauti.

Kodėl kainos skiriasi tris kartus?

Vieni vežia savo, kiti nuomuoja, treti tiesiog perka užsakymus. Didelės firmos turi didelius išlaidas – biurus, vadybininkus, marketingą, o tai viską padengia klientas. Mažos firmos gali siūlyti pigiau, nes jose dirba šeima – vyras vairuoja, žmona administruoja. Bet ten gali būti problema su draudimu, jei įvyks avarija.

Ar verta imti pigiausią pasiūlymą?

Griežtai ne. Jei visi klausia po tūkstantį, o vienas siūlo už trys šimtus, tai kažkas čia ne taip. Jis gali jums sakyti, kad važiuoja tuščia atgal ir todėl pigiau, bet tai gali būti melas. Tokios firmos dažnai dingsta su kroviniu arba pareikalauja papildomai pinigų pasiekę vietą.

Kokia preliminari kaina ir kodėl ji keičiasi?

Preliminari kaina – tai tik įvertinimas, pamatęs daiktus akimi. Vadybininkas negali tiksliai pasakyti, kol neparodysite, ką reikia vežti. Jei pasakote „du baldus“, o tai išeina du sunkvežimius sofų, tai akivaizdu, kad kaina šoks. Todėl visada reikia daryti apžiūrą arba labai detaliai aprašyti, ką turite.

Ar reikia mokėti avansą?

Dažniausiai reikia, bet tai turi būti nedidelė suma, pvz., 10-20 proc. Jei reikalauja mokėti 100 proc. iš karto, neva už degalus, tai bėkite tolyn. Avansas užtikrina, kad klientas nepasitrauks paskutinę minutę, kai vairuotojas jau važiuoja. Bet mokėkite tik gavęs sutartį ir sąskaitą-faktūrą.

Kokia imona už skubą?

Skubus perkraustymas – tai nuo 50 iki 100 proc. antkainio. Jei reikia vežti šiandien ar rytoj, tai reikia trikdyti planus, ieškoti laisvo vairuotojo. Kartais tai neįmanoma techniškai, nes vairuotojai jau turi grafikus. Geriau derėtis iš anksto, bent savaitę prieš.

Ar kainuoja pakavimas?

Taip, ir tai gali būti nemazai. Profesionalus pakavimas su dėžėmis, burbuliukais ir klijais kainuoja, bet tai verta. Jei bandysite tai daryti patys su senomis laikraščių dėžėmis, galiu garantuoti, kad jūsų taurės sugers. Vokietijoje darbininkai užpakavimą ima apytikriai 10-15 eurų per valandą, plus medžiagos.

Kas yra kubometras tai kaina?

Tai standartinis matavimo vienetas. Maždaug 1 kubinis metras – tai tai, kiek telpa į dėžę 1x1x1 metrą. Už kubinį metrą paprastai imama nuo 50 iki 100 eurų, priklausomai nuo atstumo. Bet nepamirškite, kad sunkūs daiktai (kniaukų, knygų) gali būti brangiau, nes reikia daugiau jėgų užkrauti.

Ar apima draudimas?

Draudimas turi būti įskaičiuotas, bet jis dažnai būra minimalus – pvz., 1-2 eurai už kilogramą. Jei vežate brangius daiktus (tapyba, elektroniką), reikia papildomai susitarti dėl draudimo sumos. Nemanau, kad verta rizikuoti be jo, nes kelyje viskas gali nutikti – ir avarija, ir gaisras.

Kelionės eiga ir vėlavimai (realus gyvenimas)

Kiek laiko užtrunka nuvežti?

Įprastai tai trunka 1-3 dienas, priklausomai nuo to, kur Vokietijoje važiuojate. Jei į Miuncheną, tai ilgiau nei į Berlyną. Bet jei tai dalyvinis krovinys, tai gali užtrukti ir savaitę, nes vairuotojas turi sustoti prie kitų klientų. Būkite nusiteikę, kad tai nebus akimirksinis reikalas.

Kas jei vėluoja?

Nesijaudinkite iš karto. Vairuotojai turi poilsio laiką, juos sustabdo policija, gaisrai kelyje arba tiesiog spūstys Lenkijoje. Paskambinkite įmonės ir paklauskite, kur jie yra. Kartais būna, kad vairuotojas tiesiog užmiego poilsio aikštelėje ir nenuėmė telefono (o taip nutinka dažnai).

Ar vairuotojas padeda pakrauti?

Priklauso nuo sutarties. Jei užsisakėte „krovėjų paslaugas“, taip. Jei tik pervežimą, tai vairuotojas gali atsisakyti nešti 50 kilogramų pianiną, jis yra atsakingas tik už vairavimą. Geriau iš karto susitarti, ar reikia fizinių žmonių, ar tik vairuotojo su liftu.

Kaip su tiražu į Vokietiją?

Vokietija yra daug griežtesnė nei Lietuva. Jei sunkvežimis viršija 7,5 tonos, turi būti tiražas (mokamas už kelią). Jei vairuotojas važiuoja be jo, gausite didelį baudą, o jūsų daiktai gali būti sulaikyti. Patikrinkite, ar įmonė apie tai galvoja, nes tokių istorijų girdėjau nemažai.

Ar reikia iš anksto rezervuoti?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Ypač jei perkraustote pavasarį ar rudenį, kai visi juda. Geriausia rezervuoti mėnesį ar du prieš. Jei skambinate paskutinę minutę, gali tekti eiti į „kišenę“ arba laukti, kol kažkas atsiras.

Kas dėl kelio sąlygų?

Vokietijoje keliai geri, bet autobanai dažnai užstrigę dėl remontų ar avarijų. Žiemos metu reikia būti atsargiems – jei ten sninga, viskas sustoja. Geras pervežėjas visada turi planą B, bet ir taip gali būti, kad jūs turėsite laukti dieną-dvi.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Techniškai taip, jei yra vietos (keleivių vieta). Tačiau dauguma įmonių to nedaro dėl draudimo ar saugumo. Jei labai reikia, derėkitės iš anksto, bet nesiūlykite sėdi ant gniūžtų dėžių – tai pavojinga ir nelegalu.

Kaip sekti, kur yra krovinius?

Dabar dauguma turi GPS stebėjimą. Paprašykite nuorodos ir žiūrėkite, kur jų sunkvežimis lenkia. Tai suteikia ramybės, ypač kai važiuojate brangiais daiktais. Bet nespėkite vairuotojui skambinti kas valandą – jis negali kalbėti vairuodamas.

Dokumentai, muitinė ir rizikos (kai kas blogai)

Kas dėl dokumentų?

Svarbiausias yra CMR sąvoka – tai krovinio kvitas. Be jo, jūs neturite įrodymų, kad perduodėte daiktus. Taip pat reikia sutarties, kurioje būtų aiškiai surašyta, ką vežate ir kokia kaina. Išsaugokite viską, kol daiktai neatkeliauja į vietą.

Ar reikia deklaracijos muitinei?

Jei perkraustote savo asmeninius daiktus (ne prekes), tai dažniausiai nereikia mokėti muito. Bet reikia parengti sąrašą (inventorių), kad muitininkas galėtų patikrinti. Jei ras prekių, gali tekti mokėti PVM ir muitą. Vokietijos muitinė labai tikrina, ypač jei daiktai atrodo kaip nauji.

Kas jei daiktai sugenda?

Skubiai susižinokite su vairuotoju, užpildykite protokolą (nuostolių aktą) ir praneškite įmonei. Nedelskite, kai vairuotojas išvažiuos, bus per vėlu. Draudimo kompanijai reikalingi įrodymai – nuotraukos, aktas. Aš mačiau situaciją, klientas skambino po savaitės, nebebuvo ką daryti.

Ar galima vežti maistą?

Asmeniniam vartui (dešros, sūriai) galima, bet ne dideliais kiekiais. Yra ribojimai dėl gyvūnų ligų. Geriau neišsitempti su kiauliena, jei nenorite problemų pas sieną. Alkoholis taip pat gali būti apribotas – rūkų degtinę be akcizo neįvežsite (tai aišku).

Ką daryti su pianinu?

Pianinas – tai atskira istorija. Jis reikalauja specialios technikos ir patirties. Negalima jo tiesiog užstumti į priekabą. Pasirinkite įmonę, kuri turi patirties su muzikos instrumentais, kitaip gausite brangų metalo laužą vietoj pianino (o girdėjau, kad tokių atvejų buvo).

Ar atsakinga įmonė už praradimus?

Jei įmonė licencijuota, ji turi atsakomybės draudimą. Bet jei tai „vabalai“ be sutarčių, tai gali būti, kad niekas neatsakys. Todėl svarbu pasirinkti patikimą partnerį, o ne pigiausią. Atsakomybės ribos dažnai surašytos sutartyje smulkiu šriftu, skaitykite ją.

Kas dėl galiojančių taisyklių Vokietijoje?

Ten griežtos ekologinės zonos, miestuose negali važiuoti seni, dūmingi sunkvežimiai. Jei įmonės sunkvežimis neturi „Umweltplakette“ (žaliosios kortelės), jis negali važiuoti į centrą. Gali tekti iškrauti pakraštyje ir vežti mažesniu sunkvežimiu, kas brangiau.

Kaip elgtis po atvyksto?

Patikrinkite, ar viskas atvyko. Jei trūksta dėžės, ją pažymėkite CMR sąvokoje (nepasirašykite, kad viskas gerai). Tik tada pradėkite iškrauti. Vairuotojas dažnai nori greitai išvažiuoti, bet jūs turite teisę patikrinti krovinių buvimą.

Ar galima pasitikėti žodžiu?

Nemanau. Versle yra pinigai, o ne žodžiai. Viskas turi būti ant popieriaus. Even if the vairuotojas seems like a good guy (kai kurie tikrai yra geri), bet kai įvykta avarija, jo žodžiai nieko nebevertės. (Čia turiu omenyje, kad geriau užtikrinti save teisiškai).

Ką daryti, jei įmonė nebeatsiliepia?

Būkite kantrūs, bet užkietėkite. Rašykite prašymus, keliaukite į „Vartų technikos tarnybą“ arba teismą. Jei įmonė neatsiliepia, tai blogas ženklas, bet vis tiek reikia siekti savo. Kartai padeda grasinimas viešai skųstis socialiniuose tinkluose – jie bijo blogo reputacijos.

Išvada

Viskas susikerta apie tai, kad kaip pasirinkti patikimą prekraustymo įmonę Vokietijos krypčiai nėra mokslas, o daugiau intuicija ir logiškas mąstymas. Neapsigaukite ant žodžių ir pigių pasiūlymų, geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet būti ramu, kad jūsų daiktai atkeliauja saugiai. Pasitikėkite savo pojūčiais – jei kažkas atrodo įtartina, geriau ieškoti kito. Sėkmės rinkoje ir tikiuosi, jūsų sofos nesugers kelionėje.