Kaip pasirinkti optimalų mikroautobusą pervežant į Vokietiją: vadovas iš vidaus

Sveiki, ten dirbu jau beveik dvi dešimtis metų, ir pasakysiu tiesiai – tarptautiniai pervežimai nėra tai, ką rodo gražūs paveikslėliai internete. Dažnai žmonės sako: „ važiuojam į Vokietiją, reikia autobuso“, o tada kyla chaosas, nes ne visi supranta, kad tas pats „Vokietija“ gali būti ir Berlynas, ir kažkas giliau Bavarijoje, kur keliai visiškai kiti. Klientai dažnai klausia, kaip pasirinkti optimalų mikroautobusą pervežant į Vokietiją, kad nebūtų per brangu ir patogu. Atsakymas nėra paprastas, nes vienu metu tenka atsižvelgti į vairuotojo nuovargį, techninius reikalavimus ir tai, kiek tos vokietijos greitkeliai moka už kiekvieną kilometrą. Čia nėra tik apie tai, kad sėdėtum ir važiuotum, tai visiškas kompleksas, kurį stengsiuosi paaiškinti paprastais žodžiais, tiesiog kaip kalbėčiau prie kavos puodelio.

Techniniai dalykai ir ratai (kas svarbiausia)

Ar kiekvienas mikroautobusas tinka važiuoti į Vokietiją?

Nemanau, kad reikėtų čia gaišti laiką ir sakyti, kad viskas tinka. Vokietija yra griežta, ir jie tikrai nebežiūri į senus, rūdžius apiešalus su malonumu. Jei turite seną „Mercedes“ su Euro 4 varikliu, gali būti problemų įvažiavus į „vėdinimo zonas“ (Umweltzone) miestuose. Geriausiai, kai transporto priemonė atitinka bent Euro 5 standartą, o dar geriau – Euro 6. Be to, būklė turi būti priimtina, nes techninė apžiūra ten yra daug griežtesnė nei pas mus, ir jei sustabdys vokiečių policija dėl nutekėjusių tepalų, bus ne smagu.

Ką reiškia „optimalus“ mikroautobusus šiuo atveju?

Optimalus – tai reiškia, kad jis atitinka jūsų biudžetą, bet neuždrausto vairuotojui miegoti ar važiuoti illegaliai. Kalbant apie tai, kaip pasirinkti optimalų mikroautobusą pervežant į Vokietiją, reikia žiūrėti į vietų skaičių. Jei važiuoja 8 žmonės, nebereikia imti 19-viečio, kuris suvalgys degalus kaip bulvius. Optimalus yra tas, kurio masė neviršija 3,5 tonos (jei norite išvengti didelių mokesčių), bet turi pakankamai vietos bagažui. Tai balansas tarp komforto ir sąnaudų.

Ar svarbus ratai skaičius ir variklio galia?

Žinoma, ypač jei keliaujate į kalnuotas vietas, pavyzdžiui, link Miuncheno ar į Bavarijos miškus. 9 vietų mikroautobusas su silpnu dyzelinu gali staigiai prarasti galią kylančiame greitkelyje, o tai pavojinga ir lėtina eismą. Geriau, kai yra „šaukštas“ (turbo) ir bent 120-140 arklių galios. O ratai... na, dauguma važinėja su standartiniais, jei tik nežiūrite į tai, kad viskas turi būti su žieminėmis padangomis nuo lapkričio, kitaip baudos didžiulės.

Ką daryti, jei mikroautobusas sugenda kelyje?

Tai reali situacija, kuri, deja, nutinka ne vieną kartą per metus. Buvau atvejų, kai tiesiškai nukrito kardanas arba užsiveržė variklis Vokietijos autobahe. Jei renkatės pervežimų firmą, pasiklauskite, ar turi techninės pagalbos partnerių Vokietijoje. Niekam nenorėtų stovėti ties A9 magistrale su -5 laipsnių šaltuke ir laukti, kol atvažiuos gelbėtojai iš Lietuvos. Optimalus pasirinkimas yra tas, kuris yra aptarnaujamas.

Ar reikalingas kondicionierius ir kiti papildomi „privalumai“?

Galbūt atrodys keista, bet vasarą Vokietijoje, kai stovite spūstyje prie Hamburgo, kondicionierius nėra prabanga, o būtinybė. Be jo, keleiviai po valandos taps agresyvūs. Tas pasakytina ir apie patogias sėdynes, jei kelionė trunka 12-14 valandų. Taigi, „optimalus“ reiškia ne tik pigus, bet ir su įranga, kuri užtikrina, kad po kelionės keleiviai mums nekeiks.

Dokumentų šūksniai ir vokiečių griežtumas

Kokius dokumentus turi turėti vairuotojas?

Čia svarbiausia yra vairuotojo pažymėjimas (95 kodas) ir CpK kortelė, jei važiuojama didesniu nei 3,5 tonos mikroautobusu. Be to, būtinas tarptautinis keliavimo leidimas. Buvau matęs, kai vairuotojai važiuodavo su „popieriais“, kurie baigėsi gauti prieš metus, o vokiečiai tikrai to nesupranta. Jei kalbame apie tai, kaip pasirinkti optimalų mikroautobusą pervežant į Vokietiją, patikrinkite, ar firma sugeba užtikrinti šią dokumentaciją, o ne tik suteikia ratus.

Kas tas CpK ir kodas 95?

Tai gana sudėtinga sritis, bet trumpai tariant – CpK yra įmonės licencija vykdyti keleivinius pervežimus, o 95 kodas yra pažymėjimas, patvirtinantis, kad vairuotojas išlaikė kvalifikacijos egzaminą. Be šių dalykų, jei sustabdys kontrolė, gali būti ne tik bauda, bet ir transporto priemonės sustabdymas. Nemanau, kad norite aiškinti klientams, kodėl jie stovi kažkur prie Hanoverio.

Ar reikia tarptautinio draudimo (Žalos Green Card)?

Absoliučiai taip. Vietinis KASKO arba civilinis atsakomybės draudimas negalioja užsienyje (išskyrus atvejus, kai yra specialios sąlygos, bet tai retai). Optimalus pasirinkimas įtraukia ir tikriną draudimo polisą. Buvau atvejis, kai klientas bandė taupyti ir važiavo be „Green Card“ – tai baigėsi teismu ir milžiniškomis išlaidomis už nukentėjusiojo automobilį.

Kaip vokiečių policija tikrina tokius mikroautobusus?

Jie turi akis visur. Jie dažnai stovi po tiltais su termovizoriais, matydavo, kas yra salone, ar ne per daug keleivių. Ypač jie žiūri, ar nėra komercinio krovinio ne į tą transporto priemonę. Jei jūsų mikroautobusas yraregistruotas kaip „komercinis“, o vairuotojas neturi CpK – didelė bėda. Todėl, kai galvojate, kaip pasirinkti optimalų mikroautobusą pervežant į Vokietiją, pasirinkite tiekėją, kuris viską tvarko legaliai.

Ar yra kokių nors specifinių leidimų miestuose?

Taip, yra tos pačias „Umweltzone“ – aplinkosaugos zonas. Į jas negalima važiuoti su senais automobiliais, net jei jie techniškai tvarkingi. Reikia specialios žalios kortelės (Umweltplakette), kuri kabinama priekiniame stikle. Be jos, jei įvažiuosite į centrą, foto kamera užfiksuoja numerius ir atvažiuos baudos lapelis į namus (arba į Lietuvą).

Ar taisyklės skiriasi priklausomai nuo Vokietijos žemės?

Šiek tiek taip, pavyzdžiui, greičio limitai arba tam tikros apribojimai sekmadieniais, bet pagrindiniai reikalavimai visur vienodi. Federalinis transporto ministerijumas nustato bendrus standartus. Tačiau vietiniai policininkai gali būti labiau ar mažiau „kruopštūs“. Sakiau, Bavarijoje dažniau stabdo sunkiasvorius, o Šiaurės Reine-Vestfalijoje labiau žiūri į dokumentus. Bet tai mano asmeninė patirtis, gali būti ir klaidinga (aš galiu klysti).

Kelio nuotykiai: kur važiuoti ir kaip

Kur dažniausiai kyla problemos kelyje?

Didžiausios problemos kyla ties didžiaisiais miestais – Berlynas, Miunchenas, Frankfurtas. Ten yra begaliniai statybos darbai ir spūstys. Be to, sunku susirasti vietą sustojimui, jei reikia išleisti keleivius. Optimalus maršrutas dažnai vengia centrų, jei ten nereikia važiuoti tiesiogiai. Taigi, kai svarstote, kaip pasirinkti optimalų mikroautobusą pervežant į Vokietiją, pasitarkite su vairuotoju dėl maršruto – jis geriausiai žino, kur dabra statybos.

Kiek trunka kelionė iš Lietuvos iki Vokietijos?

Įprastai, jei važiuojame į centrą (pavyzdžiui, Berlyną), tai maždaug 12-14 valandų važiavimo. Į vakarus (Kelnas, Duisburgas) – ilgiau, gali užtrukti ir iki 16 valandų, priklausomai nuo eismo. Nereikėtų tikėtis, kad atvyksite per 10 valandų, jei vairuotojas turi laikytis poilsio režimų. Taigi, planuokite laiką su atsarga.

Ar vairuotojas turi teisę važiuoti be poilsio?

Ne, jokiu būdu. Čia griežtai reglamentuja tachografai. Jei mikroautobuso masė viršija 3,5 tonos, turi būti tachografas, ir vairuotojas turi privalomus pertraukas (45 min po 4,5 val važiavimo). Jei jų nelaikys, ir tai išaiškės – baudos už įmonę ir vairuotoją milžiniškos. Negerai, jei jūsų renginio pradžia nukels dėl to, kad vairuotojas miegojo kažkur prie Kauno.

Ką daryti, jei įvykė avarija?

Pirmiausia – saugumas. Reikia uždėti trikampį, šviesos signalus ir skambinti pagalbai. Jei yra nukentėjusiųjų – skambinti 112. Vokietijoje pagalba atvyksta greitai. Labai svarbu turėti visus draudimo duomenus rankinėje. Jei pasirinkote patikimą mikroautobusą, jis turėtų turėti ir šios pagalbos draudimą (Europos assistance). Tai sutaupo daug nervų.

Ar galima važiuoti bet keliu?

Dauguma kelių yra nemokami, tačiau kai kurie greitkeliai (Autobahn) gali būti mokami, jei naudojami tam tikros transporto priemonės (nors dažniausiai lengvieji mikroautobusai nemoka). Tačiau sunkiau yra su mokesčiais už užterštumą, jei masė didesnė. Reikia tiksliai žinoti, kiek sveria jūsų transportas, kad netyčia nepraleistumėte mokamos kontrolės.

Ar yra rekomenduojamos degalinių tinklai Vokietijoje?

Asmeniškai dažniausiai sustoju „Shell“ arba „Aral“, nes ten dažniausiai gali užpilti kokybišką degalų ir pavalgyti. Nors ir brangiau, bet maistas daug geresnis nei pigiuose užkandžiuose. Be to, ten dažniau yra dideli stovėjimo plotai, kuriose gali užsukti ir mikroautobusai be baimės, kad užstrigs.

Pinigai, kainos ir biudžeto valdymas

Kodėl kaina skiriasi priklausomai nuo sezono?

Paprasčiausiai – paklausa. Vasarą visi važiuoja į pajūrį arba į festivalius, o rudenį – į parodas (Düsseldorf, Hannover). Tuomet kainos šokteli aukštyn. Taip pat degalų kaina svyruoja. Jei norite sužinoti, kaip pasirinkti optimalų mikroautobusą pervežant į Vokietiją nebrangiai, bandykite planuoti keliones ne „aukšto sezono“ metu.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia daugiau sustojimų?

Žinoma, kiekvienas papildomas sustojimas reiškia laiką, o laikas – pinigai. Vairuotojas darbo laikas skaičiuojamas nuo išvykimo iki grįžimo. Jei jums reikia sustoti penkiose skirtingose vietose prieš Miuncheną, tai užtruks valandą ar dvi daugiau. Todėl, jei įmanoma, sukelkite keleivius į vieną vietą (pvz., stotį).

Ar turi būti įkainota maitinimas vairuotojui?

Įprastai taip, dauguma įmonių įtraukia vairuotojo dienpinigius (dienos normą) į kainą. Jei ne – turėsite mokėti už jo pietus arba vakarienę. Vokietijoje tai nėra pigu. Už paprastą pietauti gali tekti mokėti 12-15 eurų. Geriau tai iškarto aptarti su pervežėju, kad nėtų nepatogumų.

Kaip apskaičiuoti, koks yra optimalus biudžetas?

Paimkite degalų kainą (prieš tai daugmaž 1,6-1,8 EUR/litras), pridėkite vairuotojo atlyginimą, mokesčius už kelius (jei yra) ir įmonės pelną. Paprastai, 1 km kaina svyruoja nuo 1,2 iki 1,8 eurų, priklausomai nuo mikroautobuso klasės. Jei pasiūlo labai mažai (pvz., 0,50 ct/km) – tai turbūt kažką slepia arba tai „juodasis“ pervežėjas.

Ar galima sutaupyti pasirinkus pigesnį mikroautobusą?

Galima, bet rizikuojate. Pigesnis mikroautobusas gali būti senesnis, su garsesniu varikliu ir blogesniais sėdynėmis. Jei kelionė trumpa (pvz., 2-3 val.), tai gali būti variantas. Bet jei važiuojate per visą Vokietiją – geriau nemokėti už savo nugarą. Kartais sutaupyti 50 eurų pasidaro labai brangu (kaip tas kartas, kai keleivis skundėsi skausmu nugarą po 10 valandų kelionės).

Ką daryti, jei įmonė reikalauja visiško avanso?

Tai normalu, ypač jei reikia išsinuomoti mikroautobusą arba daryti ilgesnę kelionę. Tačiau reikia būti atsargiems, jei reikalauja 100% avanso prieš kelionę be jokios sutarties. Geriau padaryti mažesnį avansą (pvz., 30%) ir likutį sumokėti atvykus į vietą arba grįžus. Tai apsaugo jūsų interesus.

Patogumas, keleiviai ir smulkmenos

Kiek vietų turi būti mikriuke?

Čia labai priklauso nuo grupės dydžio. Jei esate 8+1, tinka standartinis „Sprinter“. Jei daugiau – reikės didesnio. Atminkite, kad „8+1“ reiškia 8 keleiviai ir vairuotojas. Jei sakote 9 žmonės, reikės 9+1 (arba 10 vietų) mikroautobuso. Neužpildykite vietų virš limito – tai baudžiama.

Ar svarbu, ar yra WC mikroautobuse?

Įprastuose 8-9 vietų mikroautobusuose WC nėra. Jei jums būtina – reikės ieškoti specialiai pritaikytų (labai retai) arba didesnių autobusų. Tačiau dažniausiai vairuotojas sustoja degalinėse kas 2-3 valandas, kur galima nueiti į tualetą. Tiesiog reikia tai suplanuoti.

Kaip elgtis su keleiviais, kurie girdi?

Tai klasika. Vokietijoje griežtai draudžiama gerti vairuotojui, o ir keleiviai neturėtų elgtis taip, kad trukdytų vairavimui. Jei grupė „susimiega“ arba linksmai kalba – tai viena, bet jei pradeda triukšminti ir būti agresyvi, vairuotojas gali sustabdyti ir reikalauti, kad nurimtų. Saugumas pirmiausia.

Ar galima vežti gyvūnus?

Taip, bet tik jei jie yra dėžėse arba narveliuose. Neleidžiama, kad šunys būtų laisvi salone, nes tai saugumo pažeidimas. Be to, reikia pasitikslinti, ar konkretus mikroautobusas leidžia vežti gyvūnus (kai kurie gali būti alergiški arba tiesiog švaros sumetimais draudžia).

Ar reikia diržų?

Be abejo. Vokietijoje visi keleiviai privalo užsisegti saugos diržus, jei tokie yra. Jei mikroautobuse jų nėra (senesniuose modeliuose gali nebūti galinių eilių), tai viena, bet jei yra – užsisekti privaloma. Vairuotojas yra atsakingas už tai ir gali gauti baudą už kiekvieną neprisegusį keleivį.

Kaip pasirinkti mikroautobusą, jei važiuoja su vaikais?

Tada reikia tikrinti, ar yra galimybė įrengti vaikų kėdutes. Ne kiekvienas mikroautobusas turi Isofix arba reguliuojamas diržus, kurie tinka mažiems vaikams. Be to, reikėtų pasirūpinti, kad kelionė nebūtų per ilga, kad vaikai nenervintųsi.

Išvada

Taigi, kaip matote, toks pasirinkimas nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Reikia atsižvelgti į techninę būklę, dokumentus, vairuotojo nuovargį ir, žinoma, biudžetą. Mano patirtis sako, kad geriausia nekuklinti ir rūpintis kokybe, o ne tik mažiausia kaina. Tik taip jūsų kelionė į Vokietiją bus saugi ir komfortiška. Sėkmės kelyje ir tepasisekmės rasti tą idealų variantą!