Kaip pasirinkti mikroautobusų dydį kraustantis į Vokietiją: patarimas iš vidaus

Sveiki, gyvenau šitame versle jau beveik ketvirtį amžiaus, ir vėl gi turiu čia rašyti apie tas pačias problemas. Viską mačiau – nuo idealiai suplanuotų pervežimų iki tokių, kai vairuotojas verčia dėti sofą pro langą, nes neįlėjo į duris. Žmonės dažnai klausia, kaip pasirinkti mikroautobusų dydį kraustantis į Vokietiją, ir visada sakau tas pačias – geriau permoka už vietą nei bandyti suspausti viską į mašiną, kuri tiesiog per maža. Vokietija yra specifika – ten greitkeliai, o bet koks stabdymas dėl blogo krovinio užfiksavimo kainuoja laiką ir nervus. Taigi, jei ruošiatės perkraustyti, neskubėkite spausti "užsakyti" pirmam pasitaikiusiam variantui, o vis geriau pagalvokite apie tūrį. Kalbėsim apie tai, kas tikrai svarbu, be jokių "marketingo" frazių, tiesiog iš praktikos, ką aš ir mano kolegos darome kasdien.

Kas daro įtaką pasirinkimui

Kiek iš tikrųjų kubinių metrų man reikia?

Tai pati sudėtingiausia dalis, nes klientai visada klaidingai vertina savo daiktus. Viską apskaičiuoti paprasta: paimkite aštuonkampį metrą (kubą), įsivaizduokite jį kaip dėžę. Standartinis vieno kambario butas be baldų, tik su dėžėmis, dažniausiai telpa į maždaug 10-12 kubų. Jei turite didelę sekciją arba amerikietišką type virtuvę, tai skaičius šokteli iki 15-18 kubų. Dažniausiai žmonės sako "aš turiu mažai daiktų", o paskui atsiranda dar trys šaldytuvai ir dviratis iš rūsio. Geriau pasiimti šiek tiek didesnę mašiną, nei vėliau ieškoti kur dėti stalą, kuris liko kieme.

Ar telpa dviračiai ar griliai į tokius mikroautobusus?

Tikrai telpa, bet ne taip, kaip įsivaizduojate. Vairuotojai mėgsta, kai dviračiai išmontuojami (nuleidžiami ratai arba nusukamas vairas), nes taip jie užima mažiau vietos ir neapižaloja kitų daiktų. Tą patį galima pasakyti ir apie grilius – jei jis didelis, geriau jį uždengti plevele, kad nejudėtų. Vokietijoje dažnai tokius daiktus veža į sodus, todėl tai nėra reta praktika. Bet nepamirškite, jeigu turite penkis dviračius ir penkias dviračių dėžes, tai gali užimti net 3-4 kubus vien, kas reiškia, kad galvosite nebeatpakuoti lovos. Planuokite erdvę iš anksto.

Ar verta rinktis didesnę mašiną dėl patogumo?

Kartais verta, net jeigu ir permokosite. Didelis mikroautobusas (pvz., 20 kubų) leidžia užkrauti daiktus taip, kad jie nėra suspausti į kiekvieną kampą. Atsimenu vieną atvejį Kaune, kur klientas norėjo taupyti ir ėmė spausti sofą į mažesnę mašiną – rezultatas buvo nulūžusi koja ir įtrūkęs audinys. Kraustantis į Vokietiją, kelionė trunka valandas ar net dienas, todėl jei krovinys užfiksuotas tvirtai ir laisvai, jis nenukentės nuo vibracijos. O jeigu viskas stumdoma su jėga, priešais atvykstant į Miuncheną ar Berlyną, galite rasti tik suskaldytus indus.

Ar aukštis čia svarbus?

Labai svarbu, ypač jei vežate statybinių medžiagų arba ilgesnius daiktų. Standartinis "Ford Transit" turi apie 1.8-1.9 metro aukštį viduje, tačiau jei turite, tarkime, surenkantį spintą, kuri yra 2.2 metro aukščio, ji tiesiog neįeis. Tuomet reikia ieškoti aukštesnių (H2 ar H3) sunkvežimių, o ne paprastų mikroautobusų. Taip pat atkreipkite dėmesį į tą, kad daugelyje Vokietijos miestų yra žemos ribos, ypač senamiestyje, todėl aukštas mikroautobusas gali tiesiog įvažiuoti į tunelį ir... na, geriau to neapgalvoti. Patikrinkite maršrutą.

Vokietijos specifika ir keliai

Ar sunku važiuoti dideliu mikroautobusu Vokietijos keliais?

Vokiškai keliai yra puikūs, bet jie tokie pat užpuoliami, mūsiškiai. Didelis mikroautobusas (3.5-5 tonų) jaučiasi stabiliai greitkeliai (Autobahn), tačiau miestuose gali būti siaurų gatvių, ypač jei keliaujate į senąsias kvartalus. Beje, nepamirškite apie "Umweltplakette" (ekologinę ženklinę) – be jos į daugelį miestų centrų tiesiog neįvažiuosite. Ir nereikia manyti, kad ten viskas aišku, aš ir pats kartais užmirštu pasiimti tinkamą spalvą (geltoną ar žalią), ir vairuotojai tada gauna baudas, kurias reikia mokėti.

Kas dėl greičio apribojimų ten?

Viskas kaip ir čia, tik baudos kur kas didesnės. Krovininiam automobiliui (net jei tai tik 3.5 t mikroautobusas su dėžėmis) dažniausiai galioja 80 km/h greitis greitkeliuose (jei nėra specifinio leidimo). Žmonės visada stebinasi, kodėl vairuotojas važiuoja lėtai, bet tai ne jo kaltė, o taisyklių. Jei reikia skubėti, geriau iš anksto pasakyti, kad ieškome greitesnio varianto, nors tiesą sakant, saugiau važiuoti ramiau. O tas greitis... manau, jis yra 80 km/h, arba 90? Galvoju, 80, bet tarkime, kad geriau nebandyti lenkti policijos.

Ar yra kur pristabdyti pailsėti?

Vokietijoje poilsio aikštelės (Rastplatz) yra visur, bet jose dažnai stovi masyvus sunkvežimiai, ir mažam mikroautobusui ten vietos gali nelikti. Be to, jei keliaujate su pilnu krovininiu mikroautobusu, negalite tiesiog užstoti prie parduotuvės, jei nėra specialios apkrovos zonos. Vairuotojai tai žino, bet jei važiuojate patys (su vairuotoju ar be jo), būkite atidūs. Stovėjimas nelegalioje vietoje Vokietijoje kainuoja brangiai, o dar ir galima būti nuvarytam.

Ar reikia mokėti kelių mokesčius (vignettes)?

Nereikia, Vokietijoje vignetečių nėra (išskyrus kai kurias vietas, bet tai nėra pagrindinė taisyklė), tačiau kai kurie keliai, tuneliai ar tiltai gali būti mokami. Dažniausiai tai taikoma didesniems sunkvežimiams, bet geriau pasidomėti, jei važiuojate per Alpes arba pietinę dalį. Paprastai maršrutą planuodami mes tai įskaičiuojame, bet jei planuojate patys, pasižiūrėkite žemėlapį. O jei keliaujate per Lenkiją, ten reikia "vignettečių" arba eismo mokesčių, tai tikrai ne taip paprasta kaip anksčiau.

Kainos ir biurokratija

Ar brangiau vežti didesniu mikroautobusu?

Ne visada brangiau, bet kitoks. Dažnai mažesnis mikroautobusas gali būti brangesnis dėl to, kad jo reikia daugiau, o darbas vairuotojui tas pats. Kraustantis į Vokietiją, kaina dažniausiai formuojasi pagal nuvaziuotus kilometrus ir valandas. Vienas didelis mikroautobusas gali atvykti pigiau nei du maži, nes sutaupote degalų ir vairuotojo darbo laiko. Tačiau didelės mašinos (virš 3.5 tonų) gali turėti didesnes mokesčius už įvažiavimą į miestus arba specialius leidimus, taigi, viskas balansuojama.

Kas dėl papildomų mokesčių už liftą arba įkėlimą?

Tai pykčio šaltinis. Klientas mano, kad liftas yra nemokamas, bet jis kainuoja, o kartais netgi neįmanomas pristatyti, jei nėra tinkamos vieties. Jei mikroautobusas turi hidraulinį liftą (tailed lift), tai paprastai pridedama tam tikra suma prie galutinės kainos. Ir nepamirškite, jei gyvenate 4 aukšte be lifto, vairuotojai už tai paprašo papildomai, nes ne kas norės nešti 30 kg dėžes nusileidžiant laiptais. Tai normalu, tai fizinis darbas.

Ar draudimas įeina į kainą?

Turėtų įeiti, bet visada patikrinkite. Yra "CMR" draudimas, kuris dengia krovinius kelionės metu, tačiau jis dažnai apribotos sumos (pvz., 10 EUR vienam kg). Jei vežate brangius daiktus (elektros dviračius, pianinus, juvelyrinius dirbinius), privalote tai pasakyti iš anksto. Buvo atvejų, kai klientai pasakydavo vėlai, ir tada draudimo kompanijos atsisakydavo mokėti kompensaciją. Geriau būti sąžiningas ir padidinti draudimo sumą, nei vėliau gailėtis.

Ką daryti, jei pavėluoju su išsikraustymu?

Vokietijoje, kaip ir čia, yra "Stellplatz" taisyklės, bet kalbant apie tai, jei pavėluojate išsikraustyti iš buto, o kitas klientas jau laukia, tai jau problema. Vairuotojai turi grafikus, ir jei jie praleidžia valandą, tai gali būti pabranginta. Tiesa, dauguma vairuotojų yra kantrūs, jei juos prižiūrite kavos ar duonos (keista, bet tai veikia). Bet jei pavėluojate 3 valandas, reikės mokėti laukimo mokestį, nes tai laikas, kai jis negali vežti kito krovinio.

Dažniausios klaidos ir patarimai

Kokia yra dažniausia klaida pasirenkant mašiną?

Klientai per daug pasikliauja savo akimis. Žiūri į savo daiktus ir sako "taip mažai", o paskui pasirodo, kad turi 50 didelių dėžių, kurios nėra susuktos. Kita klaida – nepamiršti apie tai, kad mikroautobuse turi tilpti ir žmogus (vairuotojas), kad galėtų pasiekti paskutines dėžes. Jei užpildysite iki pat stogo, vairuotojas negalės išlipti, ir tada prasideda "logistikos stresas" – viską iškrauti, paimti reikalingą dėžę ir vėl įkrauti. Neapsileiskite tokiuose dalykuose.

Ar verta nuomoti dėžes iš pervežėjų?

Kartais verta, kartais ne. Pervežėjai dažnai siūlo "Euro" dėžes, kurios yra standartinio dydžio ir lengviau sudedamos į kubus. Tai tiesiog palengvina gyvenimą, nes tada žinote tikslų tūrį. Jei kraunate į savo (ne standartines) dėžes, gali likti daug tuščios vietos tarp jų. Kalbu iš patirties – vienas klientas susuko viską į mažas krepšelius, ir mes užėmėme dvigubai daugiau vietos, nei būtų užėmus su didelėmis dėžėmis. Būkite protingi dėl pakavimo.

Ar reikia virvių ar užfiksavimo diržų?

Būtinai. Nors geras vairuotojas visada turi savo rinkinį (juostas, atramas, pagalves), bet niekada nežinai, kas nutiks. Jei turiate something sunkų, pavyzdžiui, pianiną arba akvariumą, jis turi būti užfiksuotas. Kraustantis į Vokietiją, kelionė būna ilga, ir jei kažkas pradės judėti, gali sugriauti viską. Pasirūpinkite tuo, arba bent paklauskite, ar vairuotojas turi pakankamai įrangos užfiksuoti. (Gerai, jei jis pamiršo, mes visada turime atsarginę, bet geriau klausti).

Kas daryti su daiktais, kurie netelpa?

Palikti juos čia arba išsiųsti siuntiniais. Kartais žmonės bando susprogti mašiną, bet tada rizikuojate sugadinti vertingus daiktus. Geriau susiplanuoti dvi keliones (nors brangiau) arba išsiųsti mažesnius daiktus "DPD" arba "UPS". Tiesą sakant, siuntinio išsiuntimas gali būti pigiau nei bandyti įsprausti į pilną mikroautobusą ir tuo pačiu sugadinti baldą. Verta apgalvoti tokį variantą, jei tik turite laiko.

Ar reikia įvertinti sunkumą?

Žinoma, sunkios dėžės su knygomis arba įrankiais reikalauja daugiau energijos. Jei viskas yra labai sunku, vairuotojas gali reikalauti pagalbininko (krautojo). Tai nėra įtraukta į standartinę kainą, kai tiesiog "vežame daiktus". Jei turite rūsį pilną metalo laužo arba akmenų, pasakykite iš anksto. Nesijaukinkite, mes matėme viską, bet mums reikia žinoti, kad galėtume pasiruošti fiziškai ir organizaciškai.

Ar saugu palikti daiktus mašinoje per naktį?

Nerekomenduoju. Nors Vokietijoje nusikaltimų lygis gana žemas, bet krovininiai automobiliai yra taikiniais "plėšikams", ypač prie poilsio aikštelių arba didžiųjų parduotuvių. Jei reikia stabdyti per naktį, geriau rasti saugomą aikštelę arba viešbutį, kurio stovėjimo aikštelė yra saugi. Yra daug istorijų, kai pavogdavo visą krovinį, o klientas likdavo be nieko. Geriau saugokite savo daiktus ir nepalikite jų be priežiūros ilgam laikui.

Kaip elgtis su pažeistais daiktais?

Jei pastebėjote pažeidimą išsikraunant, nedelsdami susisiekite su vairuotoju ir užfiksuokite tai (nuotraukos, rašytinis protokolas). Negalima laukti, kol vairuotojas išvažiuos, tada bus per vėlu. Draudimo kompanijos reikalauja įrodymų, o jei nieko neparodote, mokėti teks sau. Aš kartą mačiau, kaip klientas nieko nesakė, o paskui skambino ir reikalavo pinigų už sulaužytą koją – taip neveikia. Būkite atidūs.

Ar reikia gerti vairuotojui kavą?

Neprivaloma, bet labai padeda susidaryti gerą nuotaiką. Paprastas žmogiškas požiūris gali padaryti tą, kad vairuotojas pasistengs daugiau, padės susidėlioti daiktus arba netgi nenuvils dėl to, kad pavėlavote 10 minučių. Smulkios dovanėlės arba tiesiog pagarba veikia stebuklus. Logistika – ne tik apie dėžes, bet ir apie žmones.

Dokumentai ir formalumai

Kokius dokumentus reikia tur�ti kelyje?

Būtinas turi būti vairuotojo pažymėjimas, techninis pasas, draudimo polisas ir CMR konosamentas (jei tai komercinis pervežimas). Jei tai asmeninis perkraustymas (pervedamas turtas), tuomet gali tekti pateikti sąrašą daiktų (inventoriaus sąrašą), muitinės deklaraciją (jei keliaujate iš ne ES šalies, bet Lietuva ir Vokietija yra ES, tai paprastiau). Visgi, jei daiktų vertė yra labai didelė, geriau turėti įrodymus, kad tai jūsų nuosavybė (pirkimų čekiai ar pan.).

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra Europos Sąjungoje, nėra vidinės muitinės kontrolės, tačiau gali būti policijos patikros. Jei vežate didelį kiekį elektronikos, alkoholio ar tabako, gali kilti klausimų apie prekybą. Įprastas perkraustymas (baldai, drabužiai) nereikalauja deklaravimo. Bet jei vežate, tarkime, 10 naujų nešiojamųjų kompiuterių, tai gali būti įtariama prekyba be licencijos. Būkite sąžiningi.

Kas yra CMR ir ar jis būtinas?

CMR – tai tarptautinis krovinių pervežimo dokumentas. Jis yra būtinas, jei pervežimą atlieka profesinali transporto įmonė. Jis įrodo, kad krovinys buvo priimtas ir bus pristatytas. Jei kraustotės patys su nuomotu mikroautobusu, jums jis nereikalingas (tik jei neversite kitų). Bet jei samdate pervežėją, be CMir neapsieisite, tai jūsų garantija, jei kas nors nueis negerai.

Ar reikia mokėti PVM?

Jei esate fizinis asmuo ir pervežate savo asmeninius daiktus, PVM jums netaikomas (arba jis įskaičiuotas paslaugos kainoje, tai ne jūsų galvos skausmas). Jei esate juridinis asmuo (įmonė) ir pervežate įrangą ar prekes, tada taikoma PVM taisyklė (paprastai 0%, jei abiejų šalių PVM mokėtojai ir pateikiate PVM mokėtojo kodus). Bet štai čia aš galiu klysti, geriau pasikonsultuoti su savo buhalteriu, nes taisyklės keičiasi kasmet.

Ar galima vežti gyvūnus?

Galima, bet reikia pasirūpinti jų saugumu ir patogumu. Gyvūnai turi būti narveliuose arba užsegamuose diržuose, negali būti paleisti laisvėje kabinos arba krovinyje. Reikia turėti veterinarinę pažymą (pasą), nors ES viduje tai nebėra tiek griežta, bet vis geriau turėti pasą su čipu. Vairuotojai dažnai neleidžia vežti šunų be narvelio, nes gali būti alergiškas arba bijo. Susitarkite iš anksto.

Išvada

Na, tiek apie tai. Kaip matote, tas mikroautobusų dydžio pasirinkimas nėra taip paprasta kaip atrodo pirmą akimirką. Svarbiausia – neapsigaukite ir geriau pasiklauskite patyrusių specialistų patarimų, o ne tik savo intuicijos. Kraustantis į Vokietiją reikia ne tik tinkamos mašinos, bet ir kantrybės, bei gerai suplanuoto strategijos. Tikiuosi, šie trumpi patarimai padės išvengti didelių nusivylimų ir nervų, o jūsų daiktai pasieks vietą saugiai. Sėkmės kelyje ir stengkitės nebandyti įsprausti sofos pro langą, tikrai verta to išvengti.