Kaip pasirinkti mikroautobusą perkraustymui į Vokietiją: veteranas pataria be reklamų

Sveiki, taigi vėl susirinkome kalbėti apie tą patį – krovinius ir keliones. Aš šiame versle jau beveik ketvirtį amžiaus, maždaug nuo 2000-ųjų pradžios, ir nemažai tų mikroautobusų paėmiau į Vokietiją bei atgal. Dažnai žmonės sako: "Oi, reikia perkraustyti dukrai į Miuncheną", "sūnus dirba Hanoveris", ir tada pradedasi rinktis transportą. Čia ne taip paprasta kaip atrodo, nes pasirinkti tinkamą mikroautobusą perkraustymui į Vokietiją reiškia ne tik tai, kad jis turi tilpti daiktus. Tai reiškia saugumą, dokumentus, patikimumą ir tai, kad netyčia nepirktum kelių tūkstančių baudų už kėbulą kuris būna "per sunkus". Štai čaščiuk patarimo iš vidaus, kaip tai viskas dingo ir kaip išvengti tų bėdų, su kuriomis susiduriu kasdien.

Dėl pačios mašinos technikos ir kėbulo

Ar tinka bet kuris "Volkswagen Transporter" su šonais?

Ne visiškai, nors dažniausiai visi šaiposi, kad vokiečių mašinos ir turi važiuoti į Vokietiją. Žiūrėk, čia ne markės klausimas, o techninės būklės ir apkrovos. Tu gali turėti seną "Ford Transitą", kuris vežia kaip arklys, arba naują "Mercedesą", kuris vos nebeveikia. Svarbiausia yra tai, kad kėbulas būtų tvirtas, o ne suvirintas iš dvejų skeveldrų po paskutinią avariją. Kartais atsitokia taip, kad klientas nuomoja mašiną, o ji kelyje užsienia. Tada tas mikroautobusas perkraustymui į Vokietiją tampa didžiausia košmare, nes viskas sustoja ant autostrados A2, o daiktai stovi viduje ir genda.

Ką daryti, jei mašina turi viršyti 3,5 tonas?

Čia yra labai pavojinga sritis. Jei tu pasiimi paprastą mikroautobusą su B kategorijos vairuotojo pažymėjimu, jis negali viršyti 3,5 tonos bendro svorio (mašina + krovinius + keleiviai). Aš dažnai matau, kad žmonės užkrauna tiek daug baldų, kad ratukai atrodo lyg būtų prispausti iki žemės. Vokietijoje kelių policija tikrina tai labai griežtai, ypač netoli pasienio punktų. Jei viršysi 100 kilogramų – gali gauti didelę baudą ir turi skubiai ieškoti krovininio su C kategorija. Geriau žiūrėk į mašinos techninį pasą ir derink svorį, o ne tik tūrį.

Ar reikalinga "galinė pakaba" (pneumatinė)?

Labai praverčia, jei veži sunkius daiktus, bet nebūtina. Tiesą sakant, aš pats esu matęs, kaip seni "Fiat Ducato" su eilinėmis spyruvelėmis važinėja su 1,5 tonos kroviniu ir kažkaip išsiveržia, nors važiuoja kaip laivas. Bet jei turi brangų pianiną ar serverinę spintą, pneumatinė pakaba padės išvengti to, kad mašina "nusėstų" ant gumbų ir sugadintum važiuoklės. Be to, jei mašina bus apkrauta netolygiai (kas dažnai nutinka kai "krauna" vairuotojai be prižiūrėtojo), tai gali sudaryti problemų valdyme.

Ar svarbu, kiek mašina suvartoja degalų?

Svarbu, bet ne daugiau nei patikimumas. Žinoma, jei tu į Vokietiją važiuoji su 6 litrų šimtui varikliu, kai pilnas krovinius, tai gali neįstoti į biudžetą, ypač dabar, kai degalų kainos šokinėja. Tarkime, senas "Iveco Daily" gali "gerti" po 12-13 litrų, tuo tarpu naujesnis "Renault Trafic" su 2.0 dizeliu suvales po 8-9. Bet nenukrypkim – svarbiausia nenuvažiuoti tuščiais talonais tarp Vokietijos ir Lietuvos (kelias apie 1200-1400 km į vieną pusę), todėl ekonomiškas variklis taupo šimtus eurų.

Ar verta rinktis mašiną su automatine pavarų dėže?

Asmeniškai aš labiau mėgčiau mechaninę, nes žinau, ką darau, bet į Vokietiją automatinė yra labai patogi, ypač autostradose, kur važiuoji 130 km/h valandą ir nuolat keiti pavaras vargina. Bet čia yra vienas "nepatogus" dalykas – jei mašina sena ir su automatine pavarų dėže, dažnai įkaista, kai eini lėtai ar stovi spūstyje. Buvo atvejis, kai vairuotojas važiavo pro Frankfurtą, stovėjo spūstyje tris valandas, ir dėžė tiesiog "užvirko". Taigi jei renkies seną automatą – tikrink aušinimo sistemą.

Ar reikalingas keltuvas (liftas) gale?

Tai priklauso nuo to, ką tu veži. Jei tai tik dėžės su drabužiais ir kėdės – nereikia, net trukdyti gaus. Keltuvas daugiau svorio, mažiau vietos kroviniams (jis įeina į tūrį) ir dažnai sužeidžia galinę duris. Bet jei turi šaldytuvą, sunkų stalą ar ratus – be jo bus labai sunku. Aš mačiau, kaip keturi vyrai bandė iškelti "Sub-Zero" šaldytuvą be keltuvo, ir paskui jis nukrito ant porfirijos (bet nenukrito, tik įbrėžė). Taigi vertink savo nugarą, ne tik pinigus.

Ką daryti su padangomis? Žieminės ar vasarinės?

Vokietijoje yra griežtas įstatymas dėl žiemos padangų – jei yra sniegas, ledo arba kelias šlapias ir temperatūra žemesnė kaip 7 laipsniai, turi būti žieminės. Jei nuvažiuosi su vasarinėmis lapkritį – bauda tikrai užkriebės (apie 60-80 eurų), o jei sukelsi avariją – draudimas nemokės. Geriausia pasirinkti "universalas" arba tiesiog sekti orų prognozes. Kasmet matau tą pačią vaizdą: lietuviškos padėjės "užšąla" Kaune, o jau Berlyne nebeina.

Dokumentai, Vokietijos įstatymai ir muitinė

Ar reikalingas TIR ar CMR draudimas?

CMR (tarptautinė vežimo sutartis) būtina beveik visada, jei tai ne tik asmeniniai daiktai, o bent jau verslo reikalai. Taip, net jei tu veži savo senei pianiną, geriau turėti CMR, nes tai yra pagrindas, kad krovinys yra apsaugotas. TIR čia nereikalingas, jei neina pro muitines (tarkin, Lietuva -> Lenkija -> Vokietija, tai ES viduje), bet jei kelyje bus kontrolė, CMR bus pirmasis dalykas, kurį pareigūnas paprašys. Be jo, kaip ir be vairuotojo pažymėjimo, nėra ko važiuoti toli nuo namų.

Ar galiu važiuoti su B kategorijos teisėmis?

Taip, jei mikroautobuso bendroji masė neviršija 3,5 tonos. Dauguma "Vokietijos perkraustymams" skirtų mašinų (kaip "Sprinter", "Crafters") yra būtent šioje svorio klasėje. Bet čia yra gudrybė – kai tu įrenginėji lentynas, grotas ar kitus įrengimus, jos taip pat sveria. Pirkdamas ar nuomodamas mikroautobusą perkraustymui į Vokietiją, pasiklausk apie "faktinę" masę, o ne ne tik "leidžiamąją". Aš pats kartais nusipirkau mašiną, kurios techniniame buvo parašyta 3,5t, bet su įranga ji svėrė 3,3t tuščia. Ką tu į ją įkrausi? Du kėdes? Tada būtų C kategorija.

Ar gali būti problema, jei vairuotojui nėra tarptautinio pažymėjimo?

Esą ES viduje jis nebėra taip svarbus, bet tikiu – geriau turėti. Ypač jei vairuotojas jaunas arba jo veidas atrodo įtartai (kažkas pasakytų stereotipiškai). Policija gali sustabdyti tik pagrindžiam patikrinimui, ir jei neturi tarptautinio (arba bent jau lietuviško su lotyniškomis raidėmis), gali būti nemažai pykčio. Be to, kai reikia parodyti dokumentus krovinio priėmimo vietoje, vokiečiai mėgsta tvarkingus popierius.

Kas daryti, jei sustabdo Vokietijos kelių policija?

Ramybės. Nereikia šokinėti ir verkti. Dažniausiai jie domisi: ar mašina tinkama, ar apkrova neviršyta, ar vairuotojas nenuviręs, ir ar nėra nelegalių migrantų (sad, bet true). Kartais jie tikrina, ar nėra techninių trūkumų, kaip nulūžusiSpyruvė arba degantis žibintas. Turi turėti su savim: vairuotojo pažymėjimą, techninį pasą, draudimo "žalią kortą" (Europos draudimo liudijimą) ir CMR. Jei viskas tvarkoje – tuomet jie netgi nusilenks ir paleis.

Ar reikia mokėti kelių mokesčius Vokietijoje?

Krovininėms mašinoms virš 7,5 tonos yra mokesčiai (MAUT), bet mums su 3,5 tonų mašinomis (arba mažesnėmis) jie netaikomi. Vairuodamas mikroautobusą perkraustymui į Vokietiją mums nereikia jokio vinjetės tipo dalyko, kaip Austrijoje ar Šveicarijoje. Viskas nemokamai, nebent tu nukrypsi į miestus, kur yra "Umweltplakette" (ekologinė zona). Reikia pasidėti tos kortelės (žalia, geltona arba raudona) į priekinį stiklą. Be jos – bauda. Geriau joje klauskite nuomos punkte, jie turi turėti.

Ar muitinė tikrina, kai važiuoji į Vokietiją?

Perkraunant iš Lietuvos į Vokietiją (ES į ES), oficialios muitinės nėra, nebent tu važiuoji pro trečiąją šalį (kaip Baltarusija). Tačiau gali būti fiskinės policijos (Zoll) patikros. Jie domisi, ar neveži cigarečių ar alkoholio virš limitų pardavimui. Jei turi 5 degtines sau (galima 10L su įrašu galvoje) – tai ok. Jei turi 200 degtinių – gausi didelę baudą ir konfiskaciją. Taip pat jie gali domėtis brangia technika, ar nėra vagystės (prie tai visada reikia turėti pirkimo sutartis).

Ar reikia deklaruoti asmeninius daiktus?

Jeigu tai tavo asmeniniai daiktai su kuriuo gyveni ilgiau kaip 6 mėnesius, tu juos gali atvežti be muito (perkėlimo mokestis). Bet jeigu turi dėžę su naujais "iPhone" (tarkim, 50 vnt.), tai jau gali būti komercinis siuntimas. Tada reikia mokėti PVM ir muito. Aš niekada nebuvau matęs, kad kas nors deklaruoja savo senus batus, bet jeigu turi brangų kolekcinių daiktų, verta turėti apžiūrą.

Kaip sužinoti, ar mašina yra "Umweltzone" tinkama?

Klausyk, kiekvienas didesnis Vokietijos miestas turi tas zonas. Senos "dyzelinės" mašinos (be DPF filtro) gali neturėti teisės įvažiuoti į centrą. Jei turi mikroautobusą perkraustymui į Vokietiją, kuris yra "Euro 4" ar senesnis, gali gauti tik raudoną arba geltoną kortelę, kurios leidžia įvažiuoti tik tam tikrose zonose arba visai ne. Prieš važiuodamas į miestą, patikrink kortelę. Nėra nieko blogiau, kaip gauti 100 eurų baudą už važiavimą į "uždraustą" zoną su sofu.

Krovinių pakavimas, dėžės ir kita

Ką daryti, jei daiktai netilpsta į mašiną?

Tai klasika. Visada sako: "o, tik trys kėdės ir viena spinta", o paskaičiuoja – gaunasi 30 kubinių metrų. Jei netilpi, turi arba palikti (kas ne visada įmanoma), arba nueiti į statybas (jei daiktai paslysta), arba skambinti draugui su priekaba. Aš nusipirkau vieną kartą mažesnę mašiną ir teko važiuoti du kartus. Brangiai, bet saugiau. Niekaip nekrauk daiktų ant stogo, jei nėra specialios lentynos – vėjas nupūs o greitį 130 km/h ir taps pavojinga.

Ar reikia uždėti grotas ar lentynas?

Lentynos geriau, jei daugiau dėžių, grotos – jei daugiau šiukšlių ar didelių daiktų. Ką aš sakau – žiūrėk ką veži. Jei tai virtuvės komplektas – geriau priveržti prie sienų. Turi būti tvirtai pritvirtinta, kad neiššoktų į vairuotoją, kai staigiai stabdysi. Vokietijoje stabdymai yra staigūs, ir tas tavo "Bosch" šaldytuvas gali tapti mirtingu sviediniu (tai ne pajuoka, buvo atvejų).

Kaip apsaugoti daiktus nuo drėgmės ir purvo?

Pirmiausia – neužkrauk šlapio žolės. Jei žiara, o daiktai ant grindų – deda paklotą arba plastikinę plėvelę. O jei lietus? Uždarai duris ir važiuoji. Bet čia yra vienas dalykas – dauguma senų "Sprinter" mašinų turi įtrūkimus ant stogo arba ties "C stulpais". Prieš kraunant, pasižiūrėk, ar nelyja viduje. Ne vieną kartą teko džiūvinti kliento drabužius, nes vairuotojas nepastebėjo skysčio tekėjimo.

Ar leidžiama veži augalus ir gyvūnus?

Augalus galima, jei jie neapsaugoti rūgštimi (negalima vežti daug dirvožemio). Gyvūnus – taip, bet turi turėti "Pet Passport" (Europos gyvūno pasą), skiepytas nuo pasiutligės. Katinus šunis rekomenduoju neleisti laisvėje po kabiną, o padėti į transportinę dėžę. Aš mačiau, kaip šuo, išbaidytas sirenomis, pradėjo kandžioti baldus. Ir vairuotojas negalėjo nieko padaryti.

Ar galiu veži maisto produktus?

Ribotai. Asmeniniam vartojimui – taip. Bet jei turi 10 kg dešros, tai gali būti įtarta kaip komercinis siuntimas, o tada reikia veterinarinių sertifikatų. Geriau nevežti mėsos, kiaušinių ar pieno produktų dideliais kiekiais. Vokietijos veterinarija yra griežta. Vaisiai ir daržovės dažniausiai praeina, jei nėra kenkėjų. Aš vieną kartą bandžiau vežti lietuvišką kumpį draugui, ir mane beveik išmetė iš mašinos (už juoką).

Kas daryti su pavojingais krovinais (dažai, benzinas)?

Jokių būdų. Negali veži degalų kanistruose (išskyrus mažus, neviršijančius 10L ir gerai uždarus), o dažai turi būti su atitinkamais etiketėmis. Jei turi daug tokių daiktų, turi kreiptis į profesionalų pervežėją, kuris turi ADR licenciją. Negi tu nori, kad sprogtų tavo mikroautobusas perkraustymui į Vokietiją ant autostrados? Nesimatuok.

Pinigai, pasitikėjimas ir kiti niuansai

Kiek kainuoja toks perkraustymas vidutiniškai?

Čia tiksliai pasakyti neįmanoma, nes kainos svyruoja nuo 600 iki 1500 eurų vienam krypčiui, priklausomai nuo distancijos (į kurį miestą eini: Berlynas ar Miunchenas) ir kiek krovinių. Taip pat svarbu, ar reikia vairuotojo pagalbos krovime. Jei tik nutempti mašiną prie namų ir paleisti – pigiau. Jei reikia įkelti trečą aukštą be liftų – brangiau. Žiūrėk į kuro kainą – tai didžiausia išlaida.

Ar verta nuomotis mašiną patiems ar pasikviesti vairuotoją?

Jei turi vairuotojo pažymėjimą, patirties ir nesi bijantis Vokietijos kelių – nuomokis ir važiuok. Tačiau įsivaizduok: tu važiuoji 10 valandų, paskui turi tiek pat grįžti (tuščia), ir dar turi įvežti daiktus. Tai išsekiančia. Pasamdysi vairuotoją – jam moki už darbą, jam patogu, jų eina ir grįžta su kitu kroviniu. Aš asmeniškai rekomenduočiau pasirinkti paslaugą, jei neturi patirties ilgos kelionės su sunkia mašina.

Kaip pasitikėti vairuotoju, kurį radai internete?

Tai didelė problema. Yra daug gero širdies vyrų, bet yra ir tokių, kurie "pames" tavo daiktus arba reikalaus papildomai pinigų "keliui". Užsirašyk viską raštu (sutartis). Pasidaryk nuotraukas prieš kraunant. Patikrink, ar jis tai draudimą. Ir niekada nemokėk viso sumos iš karto. Palik 30-50% avansą, likusį – atiduok kai daiktai saugiai atvyksta į Vokietiją. Aš mačiau, kaip žmonės sumokėjo pilną sumą, o vairuotojas dingė (tikriausiai nusipirko naują "Fiatą").

Kas daryti, jei vairuotojas atvyksta girtas?

Tuomet tuoduoduoti nedaryk. Duok jam raktus ir sakyk "važiuok". Tai nėra jokia diskusija. Saugumas svarbiau už tavo sofą. Paskambink į policiją arba į firmą. Geriau praleisti dieną ir laukti kito, nei rizikuoti gyvybe. Aš vienąkart nusprendžiau neleisti vairuotojui važiuoti, jis buvo tikrai "ne savo formoje", ir nors buvo pykčio, vėliau padėkojau (jis užsiplėšė kitoje vietovėje be mano).

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju keleiviu?

Taip, dauguma firmų to leidžia, net ir siūlo. Tai gali būti pigiau nei lėktuvas, ir gali prižiūrėti savo daiktus. Bet prisimink – tai nėra turistinė kelionė. Vairuotojas nori nuvažiuoti greitai, ilsėsis po reglamentą, ir gali nenuvažiuoti į parduotuvę priešais tavo namus Miunchene. Tai darbas. Jei esi "keleivis" – elgiasi draugiškai, bet neperkelk ribų. Aš kartos vežiau moterį, kuri norėjo sustoti kiekviename degaline ir pasigydyti. Mes atvykome su 5 valandų vėlavimu.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet labai pageidautina, jei jis padėjo pakrauti, iškrauti ir buvo mandagus. 20-50 eurų (priklausomai nuo darbo apimties) yra normalus dalykas Lietuvoje ir Vokietijoje. Vairuotojai dažnai gauna algą tik iš kilometrų, todėl fizinis darbas neapmokamas. Aš pats visada duodu sau "arbatpinigius", o, kai mane pasamdžia, aš nesužinau, ar gausiu. Bet žinoma, tai ne įpareigojimas.

Ar yra kokių nors "pavojų" kelyje?

Žinoma. Autostradose greičiai dideli, o jei mašina blogai – gali būti avarija. Taip pat yra "Geier" (skraiduoliai) - tai vagys, kurios stebi parkavimo aikštelėse prie mažmeninės prekybos centrų, ir kol tu įeidi į parduotuvę, gali išardyti tavo mašiną. Niekada nepalik daiktų matomoje vietoje, ir visada užrakink duris. Nors Vokietija saugi, vagystės iš mikroautobusų yra dažnos.

Išvados ir galutiniai patarimai

Na va, turbūt parašiau per daug, bet tiesiog norėjau, kad žinotum, į ką įsileisi. Pasirinkti tinkamą mikroautobusą perkraustymui į Vokietiją nėra tik apie tai, kad jis turi keturis ratus ir variklį. Tai yra apie tai, kad nenuviltum tėvų, atiduodami jiems jų gyvenimo daiktus, arba nenusiviltum pats, gaudamas baudą už blogas padangas. Svarbiausia yra ne taupyti ant techninės būklės, nes pirmiausia reikia saugiai nukeliauti į vietą, o tik tada galvoti apie tai, kaip iškrauti. Sekmės kelyje ir laukiu tavo skambučio, jei reikės patariamojo akies (ir ne, aš neversiu tave pirkti "Mercedesą" iš mano draugo).