Kaip pasirinkti mikroautobusą daiktų pervežimui iš Vokietijos: Praktinis vadovas be reklamų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo blizgančių „Mercedesų“ kurie sugedą po šimto kilometrų, iki senų „Volkswagenų“, kurie važinėja ir važinėja nors jau ir laikas juos mesti. Vokietija yra lopšis geroms mašinoms, bet ir čia yra daug pakraščių. Kai svarstote, kaip pasirinkti mikroautobusą daiktų pervežimui iš Vokietijos, svarbiausia nenukrypti nuo realumo ir nepervertinti savo galimybių ar biudžeto. Dažnai žmonės vėlasi pirkti defektuotas mašinas, manydami, kad taip uždirbs, bet galiausiai praranda daugiau laiko ir nervų nei pinigų. Čia ne apie tai, kad reikia rasti brangų automobilį, o apie tai, kad reikia rą tinkamą jūsų poreikiams. Tegu šis straipsnis padės išvengti tų klaidų, kurias aš mačiau ne kartą.

Techniniai dalykai, kuriuos reikia žinot prieš važiuojant į aukcioną

Kiek tonų tikrai reikia man? 3.5 t ar mažiau?

Tai vienas dažniausių klausimų. Žiūrėk, jei vaišinėti tik savo reikmenis ar keletą padėklų, 3.5 tonos visiškai užtenka. Problema prasideda, kai tu pradedi krauti brangius metalo laužo gabalus ar statybines medžiagas. Tada 3.5 t tampa per mažai. Be to, jei tu turi „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą, tu gali vairuoti tik iki 3.5 tonų. Jei ims didesnę, reikės teisių, o tai papildomi rūpesčiai. Daiktų pervežimui iš Vokietijos dažniausiai imama būtent ši riba, nes ji lankstžiausia.

Ar verta žiūrėti į variklio galią ar į degalų suvartojimą?

Sunku pasakyti vienaip. Žinoma, 2.2 ar 2.3 litro variklis yra standartas ir jis patikimas. Jei ims mažesnį, pvz., 1.9 TDI iš senų „Transporterų“, gali tekti važiuoti lėtai kroviniu, o to niekas nenori. Degalai Vokietijoje brangesni, bet čia svarbiau, kad variklis netemptų per daug. Aš asmeniškai visada pasakiau – geriau kiekvieną šimtą kilometrų nuleisti po litrą daugiau, nei stovėti prie kelio su uždegus varikliu.

Ką daryti su AdBlue sistemos senais mikroautobusais?

Tai šiandieninė bėda. Senesniuose „Sprinteriuose“ ar „Crafteriuose“, jei jie yra po 2010 metų, AdBlue sistema gaišta daug problemų. Jei matau, kad degalų bakas švarus, o AdBlue bakas užterštas arba šalia matosi kažkokie laužymai, aš nedrįstu pirkti. Remontas kainuoja kaip nenaudota kėdė. Taigi, jei nežinai, kaip tai veikia, geriau ieškoti mašinos be šios sistemos arba pasitikėk mechaniku, kuris ją išjungs (nors tai nelegalu, bet dažnai daroma).

Ar svarbu rėdo (ratų bazės) ilgis?

Labai svarbu. Yra trumpi, vidutiniai ir ilgi rėdai. Ilgas rėdas telpa daugiau, bet jis elgiasi kaip laivas Lietuvos keliuose, ypač žiemą. Trumpas rėdas – manevringas, bet tūpsta mažiau. Daiktų pervežimui iš Vokietijos dažniausiai imamas vidutinis rėdas, nes tai aukso vidurkis tarp talpos ir vairavimo patogumo. Tiesą sakant, važinėjau su ilgu „Sprinteriu“ per Kauno centrą ir buvo siaubingai, negalėjau užsuktu į mažą parduotuvę.

Kokia padangų būklė turi būti idealiai?

Vokietijoje keliai geresni, tai ten gali būti ir padangos vidutinės. Bet kai parsiveži mašiną namo, čia prasideda tiesioginis šiaip sau. Jei padangos be protektoriaus, tu prarandi ne saugumą (o tai svarbu), bet ir pinigus, nes teks pirkti naujas iš karto. Patikrink, ar nėra pavojingai plyšių šonuose. Kartais parduodėjai užmeta dvi naujas priekines, o galinės būna lygios kaip kiaušinis.

Ar verta rinkti automatą ar mechaniką?

Anksčiau būčiau pasakęs – tik mechanika. Bet dabar... (geriau sakyčiau, kad dabar situacija pasikeitė). Naujesni automatai, ypač „Mercedes“ su 7G tronic, gali būti patikimi, jei buvo aptarnaujami. Tačiau jei tai aukcionas be istorijos, imk mechaniką. Automato remontas kainuoja brangiau nei už mašiną paprašys. Daiktų pervežimui iš Vokietijos mechanika yra saugesnis pasirinkimas, nes visada gali išsimesti, jei kažkas ne taip.

Ar reikia žiūrėti į koroziją apačioje?

Be abejo. Vokietijos mašinos ne taip rūdija kaip mūsų, bet jos irgi rūdija. Ypač jei mašina važinėta drėgnose vietovėse ar prie jūros. Pakelk kilimėlį vairuotojo kojoms – ten dažnai pasislepia žalia žaizda. Jei ramažų yra daug, gali tekti keisti rėmus, o tai pinigų reikalauja. Nenusimyk, jei paviršius šiek tiek įdrėskęs, bet jei matai skylius, bėk tolyn.

Kokie yra patikimesni markės? Mercedes, VW, Ford?

Visi turi savo ligų. „Sprinteris“ – tai darbas arklys, bet grandinės ir variklio kaladėlės krenta. „Crafteris“ (pirmos kartos) turi problemų su kėbulu, antra kartą geriau. „Ford Transit“ – patogus, bet vokiški „Transitai“ kartais turi bėdų su elektros instaliacija. Renault „Master“ ir „Trafic“ – pigesni remontuoti, bet jaučiasi truputį „plonesni“. Aš asmeniškai dažniausiai rekomenduoju „Sprinterį“ dėl detalių prieinamumo.

Ar turi būti oro kondicionierius?

Jeigu vasarą veži temperatūrai jautrius daiktus, tai turi būti. Jei tai tiesiog statybinės medžiagos, gali ir būti be jo. Bet žiūrėk, kondicionieriaus remontas Vokietijoje kainuoja brangiai, o Lietuvoje gali rasti pigiau. Jei jis neveikia, naudok tai kaip pretekstą numesti kainą pardavėjui. Nereikia mokėti už tai, kad neveikia.

Ką daryti, jei mašina turi daug km?

Nebijok tų kilometrų, jei variklis skamba kaip laikrodis. Vokietijos kurjeriai važinėja po 300 tūkst. km ir tai nieko. Svarbiau yra priežiūros istorija. Jei nėra knygelės, tai tu lošia. Daiktų pervežimui iš Vokietijos reikalinga mašina, kuri neapsivers pusiaukelėje, o ne tokia, kurioje mažas skaičius prietaise.

Dokumentai, pinigai ir vokiškas biurokratas

Ar reikia mokėti PVM jei esu iš Lietuvos?

Tai sudėtingesnė istorija. Jei tu turi įmonę ir PVM mokėtojo kodą, tu gali pirkti be PVM Vokietijoje, tada sumokai Lietuvoje. Jei esi fizinis asmuo, turi sumokėti vokišką PVM (19%), o tada kreiptis į VMI grąžinimui. VMI gaišta laiką, bet pinigus gražina (jei visus dokumentus pateiksi teisingai). Žiūrėk, kad pardavėjas nedarytų problemų su išrašu.

Kaip sužinoti, ar mašina neįkeista ar nenuvertinta?

Vokietijoje tai yra labai aišku. Yra specialių portalų (pvz., Dekra arba Autobild), kur už keletą eurų gali sužinoti istoriją. Bet paprasčiausia – paklausk pardavėjo parodyti „Fahrzeugbrief“. Ten yra skyreliai apie įkeitimus. Jei mašina buvo įkeista, tai gali būti, kad ją bando slaptai parduoti tarpininkai. Būk atsargus.

Kiek kainuoja eksporto numeriai ir kur juos gauti?

Eksporto numerius (kurie raudoni arba su juodu raidėmis) gali gauti tik tas, kas yra užregistruotas Vokietijoje. Jei tu esi iš Lietuvos, tau reikės tarpininko. Tai kainuoja nuo 150 iki 300 eurų (priklausomai nuo to, kiek greitai reikia). Draudimas įskaičiuotas. Be šių numerių negali legaliai važiuoti namo.

Ar galiu važiuoti su Lietuvos numeriais jei nusipirkau mašiną?

Negali. Kai nuperki mašiną Vokietijoje, jos vokiški numeriai nebegalioja (nuo to momento, kai perduodi dokumentus). Tu turi turėti arba eksporto numerius, arba trumpalaikius numerius (Kurzzeitkennzeichen). Lietuvos numerius uždėsi tik namo, po registracijos. Jei sustosys policija be numerių, bus didelė bėda.

Ką daryti su vokiška technine apžiūra (TÜV)?

TÜV Vokietijoje yra griežtesnė nei mūsų TA. Jei mašina neturi galiojančio TÜV, ją negali važiuoti net su eksporto numeriais (išskyrus trumpą atstumą iki techninės, bet tai rizikuota). Geriausia imti mašiną, kuriai TÜV dar galioja bent pusę metų. Taip tu užtikrini, kad mašina bent jau techninės prasme yra tvarkinga.

Ar reikia mokėti vokišką mokestį už automobilį?

Taip, yra toks dalykas kaip „Kraftfahrzeugsteuer“. Jei nuperki mašiną, tu sumoki ją už mėnesį (arba dalį mėnesio), kai ji užregistruota Vokietijoje. Kai išregistruoji (pateiki eksporto numerius), mokestis nustoka galioti. Tai nėra didelė suma, bet apie ją reikia žinoti, kad neliktum skolingas.

Kaip atrodo teisingas pirkimo-skyrymo kontraktas?

Jis turi būti dvikalbis (vokiškai ir lietuviškai) arba bent jau aiškus. Turi būti nurodytas VIN kodas, numeriai, pirkimo kaina ir data. Jei kontrakte parašyta „kaip yra“ (wie gesehen), tai reiškia, kad vokiečiai neatsakingi už jokius defektus, kuriuos pastumsi vėliau. Taip jie apsisaugo.

Ar saugu mokėti grynaisiais?

Dauguma dalykų Vokietijoje vyksta taip. Bet jei mašina kainuoja 10 tūkst. eurų, grynaisiais nešiotis pavojinga. Geriau susitarti dėl banko pervedimo, nors kai kurie pardavėjai to nemėgsta (nori pinigų dabar ir ne mokėti mokesčių). Aš visada stengiuosi mokėti pervedimu, kad būtų įrodymas.

Kiek laiko galioja eksporto numeriai?

Jie galioja tik tam tikrą laiką, paprastai nuo 5 iki 30 dienų, priklausomai nuo to, ką užsisakė. Jų negalima pratęsti. Jei neatvažiuoji laiku ir sustoja policija, gali konfiskuoti mašiną. Taigi, skaičiuok laiką atidžiai.

Ar reikia Green Card draudimą?

Kai imi eksporto numerius, draudimas jau įskaičiuotas kainoje, bet jis galioja tik Vokietijoje (ir kartais Austrijoje/Switzerland). Norint važiuoti per Lietuvą, reikia įsigyti tarptautinį draudimą (Green Card) iš Lietuvos draudikų. Tai galima padaryti telefonu.

Kur ieškoti ir kaip nesukti ant piršto

Ar geriau eiti į aukcioną (Mobile.de) ar į prekiautoją?

Mobile.de yra kaip didelė skynė. Ten yra ir gerų, ir blogų, ir sukčių. Prekiautojas brangiau, bet duoda mažiau rizikos (ir dažniausiai duoda garantija, nors trumpą). Aukcione gali rasti pigiau, bet ten reikia labai gerai žinoti, ką žiūri. Jei esi pradedantysis, eik prie prekiautojo, bent jau pirmą kartą.

Kaip sužinoti, ar skelbimas tikras?

Jei kaina per žema (pvz., „Sprinteris“ už 2000 eurų su varikliu), tai 100% sukčiai. Jei pardavėjas rašo tik el. paštu ir neleidžia atvykti, bėk tolyn. Tikrasis vokietis visada leis apžiūrėti mašiną. Dar vienas ženklas – jei prašo depozito į užsienio sąskaitą prieš matymą.

Ar verta pirkti mašiną, kuri buvo naudojama kaip keleivinis?

Kartais verta, kartais ne. Jei tai buvo taksi arba mokyklos autobusas, variklis dirbo didelius atstumus tuščias ar su keleiviais, tai gali būti išdegęs. Bet jei tai buvo firma, vežusi savo darbuotojus, priežiūra galėjo būti geresnė. Žiūrėk į saloną – jei jis nuplėštas, reiškia, gyvenimas buvo intensyvus.

Ką daryti, jei randu mašiną su defektu?

Tai yra geriausias būdas uždirbti (arba prarasti). Jei moki už mašiną 3000 eur ir ji turi defektus, gali atvesti į Lietuvą ir pataisyti čia pigiau. Bet tik tada, jei tiksliai žinai, ką taisai. Aš mačiau daug atvejų, kai žmonės vežė „karkasus“ ir jie stovėjo kieme po metus. Jei neišmanai, neimk.

Ar galima pasitikėti vokišku „Fahrzeugbrief“?

Tai pagrindinis dokumentas. Be jo mašina net egzistuoti negaliu (legaliai). Jame turi būti tas pats VIN kodas kaip ir mašinoje. Jei dokumentas pasitrynęs arba jo nėra, nenusipirk. Bus per daug galvos suregistravim Lietuvoje.

Ar reikia vokiškų kalbos žinių?

Padeda, bet ne būtina. Visi geri dileriai kalba angliškai arba turi „Google Translate“ programėlę. Svarbiausia suprasti techninius terminus. Jei nežinai, pasiimk draugą, kuris kalba, arba parsisiųsk vertėją.

Kiek laiko užtrunka visa operacija?

Jei viskas gerai, gali nupirkt ir važiuoti tą pačią dieną. Bet dažniausiai tai trunka 2-3 dienas. Vien registracija numerių gali užeiti vieną dieną (jei ten yra eilės). Nedaryk planų, kad tą vakarą jau būsi namie, nes Vokietijoje viskas veikia lėtai.

Kelionė namo ir kas gali nutikti kelyje

Ar galiu tempti kitą mašiną su tuo mikroautobusu?

Techniškai gali, jei turi tvirtą kablią ir lyną. Bet jei tavo mikroautobusas 3.5 t ir tu tempi 2 t automobilį, tai labai pavojinga (ypač kalnuose arba stabdant). Vokietijoje už tai gali baigtis didelis baudas. Daiktų pervežimui iš Vokietijos geriau nitempti nieko, jei esi tikras savo galėmis.

Ką daryti, jei mašina sugeda kelyje?

Turi turėti „Allianz“ arba „ADAC“ draudimą (jį galima užsakyti kartu su eksporto numeriais). Jie atvažiuos ir pastumkia mašiną arba pataisys vietoje. Be šio draudimo kelionė gali tapti labai brangi.

Ar sunku pravažiuoti muitinę?

Jei turi visus dokumentus (sutartį, išrašą, eksporto numerius), tai nieko sudėtingo. Tiesiog sustoji, rodi dokumentus ir važiuoji. Jei mašina yra įkeista arba turi įtarimų (pvz., per pigu), gali tikrinti detaliau. Būk sąžiningas.

Ar reikia kelti mašiną per keltą?

Priklausomai nuo to, kur esi. Jei šiaurėje (Kiel arba Rostock), tikrai teks. Tai papildomas kaštas (apie 50-100 eurų). Planuok maršrutą taip, kad nereikėtų važiuoti per visą Vokietiją, jei nori sutaupyti.

Kokios yra didžiausios problemos kelyje?

Policija (jei mašina ne tvarkinga), variklio perkaitimas (jei vaziuoji per greitai) arba padangų plyšimas. Patikrink viskas prieš išvykstant. Nėra nieko blogiau kaip stovėti autostradoje su „Avarijnės juostos“ ženklu.

Ar galiu važiuoti bet kuriu keliu?

Su eksporto numeriais gali važiuoti be apribojimų (išskyrus miesto zonas, kur reikia bilieto, bet čia sunku įsivaizduoti mikroautobusą). Tik žiūrėk, kad mašina nebūtų per daug nešvari, nes vokiečiai mėgsta baudžioti už aplinkos taršą.

Ar verta vežti mašina su dalimis viduje?

Jei turi dalis, jas reikia deklaruoti muitinėje (jei jos vertingos). Negali vežti vokiškų numerių arba dokumentų, kurie nepriklauso tau. Tai gali būti įvardyta kaip kontrabanda (nors retai, bet gali).

Kas daryti, jei atvažiavau namo ir mašina nepraeina TA?

Tai blogiausias scenarijus. Teks taisyti arba keisti dalis. Vokietijos TA yra griežtesnė, bet mūsų taip pat gali nutraukti dėl rūdžių. Prieš važiuodamas į Vokietiją, pagalvok, ar nori rizikuoti.

Išvados ir galutiniai patarimai

Viskas apie tai, kaip pasirinkti mikroautobusą daiktų pervežimui iš Vokietijos, susideda iš gero pasiruošimo ir šaltos galvos. Neskubėk pirkti pirmo pasitaikiusio „gryno“ varianto, nes dažniausiai už juos reikia sumokėti dvigubai remontuose. Pasitark su mechaniku, jei pats neišmanai technikos, ir niekada nekelk pinigų iš anksto, ką tik pamatęs nuotrauką internete. Lietuvoje daug gerų servisų, kurie gali padėti po pirkimo, bet geriau išvengti problemų šaltinyje. Sėkmės keliuose ir tikiuosi, kad tavo mikroautobusas tarnaus ilgai ir be gedimų.