Kaip pasirinkti logistinius sprendimus perkraustymui į Vokietiją? Sąžiningas patarėjo vadovas

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, ir vis dar stebiuosi, kaip žmonės linksmai renkasi didžiausią sunkvežimį savo mažiems daiktams, kai ruošiasi gyventi užsienyje. Perkraustymas į Vokietiją – tai ne tik tiesiog krovinių gabenimas keliu „Via Baltica“, tai complex procesas, kurį lemia ne tik kaina, bet ir tas patys vokiški reikalavimai, kurie kartais gali apšaluoti kraują. Po šių metų pamenu vieną klientą iš Kauno, kuris nusipirko paslaugą iš nežinomo firmos per „Facebook“ už pusę kainos, ir jo baldai teko stovėti pasienyje tris dienas, nes vairuotojas neturėjo teisingų dokumentų. Todėl, kai susiduriate su dilema, kaip pasirinkti logistinius sprendimus perkraustymui į Vokietiją, reikia ne tik žiūrėti į eurų sumą, bet ir suprasti, kas vyksta „už scenos“. Čia nėra jokių stiklinių bokštų, tik realus gyvenimas, dulkes, vairuotojų nuovargis ir biurokratija.

Kas ten su kainomis ir apskaičiavimais? Kur čia pinigai dingsta?

Kiek maždažiai kainuoja perkraustymas iki Vokietijos?

Tai, žinoma, klausimas, kurį girdžiu kasdien. Čia nėra vieno atsakymo tipo „kainoraštis“, nes viskas priklauso nuo tų pačių kubinių metrų. Jei turite tik kelias dėžes ir sofos, tai kils kitaip nei jei vežate visą butą iš panelinio namo. Paprastai, jei kalbame apie dalinį krovinią, tai gali siekti nuo kelių šimtų eurų, o jei tai pilnas sunkvežimis, tai skaičiai lipa aukštyn. Vakar paskaičiavau vieną komercinį pasiūlymą – ten degalai ir mokesčiai sudarė beveik pusę galutinės sumos. Taigi, neskubėkite sakyti, kad kaina per didelė, kol nematėte išlaidų struktūros.

Kodėl vieni kainą skaičiuoja už metrus, kiti už tonas?

Na, tai jau senas ginčas. Esu matęs ir vieną, ir kitą. Dažniausiai perkraustymui į Vokietiją imama už kubinius metrus (tūrį), nes baldai yra lengvi, bet dideli. Jei kas nors siūlo mokėti už toną, tai gali pasidaryti juokinga, jei vežate plunksnas ir porcelianą. Bet jei turite sunkią metalo furnitūrą ar knygų archyvą, tada tonų skaičiavimas gali būti naudingas. Asmeniškai aš visada patariu klientams orientuotis į tūrį, nes taip aiškiau, kiek vietos krovinyje užimsite. Bet, sakykime, jei jūsų daiktai yra neįtikėtinai sunkūs, tada reikia derėtis atskirai, kad vairuotojo važiuoklė neužlūžtų.

Ar brangu, jei daiktų mažai – tarkim, tik 5 dėžės?

Čia yra gudrus klausimas. Logiška, kad mažiau daiktų – mažiau kainos, tačiau logistikoje egzistuoja sąvoka „minimalus užsakymas“. Vairuotojui neapsimokti važiuoti 800 kilometrų tik dėl to, kad parvežtų penkias dėžes ir uždirbtų penkiasdešimt eurų. Todėl dažnai mažiems kroviniams siūloma dalinė krovinio (part load) paslauga, kai jūsų daiktai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais. Tai gali užtrukti šiek tiek ilgiau, bet bus pigiau nei samdyti atskirą furgoną. Jei norite greičio, turite sumokėti už visą furgoną, net jei jis tuščias.

Kas konkretus įeina į tą kainą, ką moku?

Čia dažniausiai kyla painiavos. Kai gaunate pasiūlymą, klauskite, ar ten įskaičiuotas krovimas abiejuose galuose. Kartais klientai mano, kad „kaina į Vokietiją“ reiškia, kad vairuotojas juos užpaks į dėžes, nuveš, išpaks ir padės ant stalų. O realybėje dažnai kainoje yra tik transportas nuo A iki B. Mano patirtis rodo, kad geriausiai viską užfiksuoti raštu. Jei reikia įrenginėti (pakavimo darbus), tai tai papildomai kainuoja apie 10–15 eurų už valandą vienam darbuotojui (priklauso nuo šalies). Taip pat patikrinkite, ar nėra "mokestis už užsakymo priėmimą", kurios kai kurios firmos imasi be jokio pagrindo.

Ar saugu mokėti avansą?

O, tai yra delicate tema. Esu matęs situacijų, kai žmonės perdavė visą sumą iš karto, o vėliau firmos telefono numerius nebeįmanoma paisyti. Paprastai, jei dirbate su patikima kompanija, pakanka mokėti nedidelį avansą (10–20 proc.) už rezavimą, o likusią sumą – gavus daiktus arba juos išvežiant. Jei nuo jūsų reikalauja 100 proc. išankstinio mokėjimo pervedimu į užsienio sąskaitą, tai man asmeniškai rankos dreba. Nenoriu nieko blogo pasakyti, bet rizika čia didelė. Geriausia sutikti dėl mokėjimo grynaisiais pristatymo metu arba per sąskaitą-faktūrą, kai krovinys jau kelyje.

Vokietijos kelias ir specifika – būtina žinoti

Kaip pasirinkti logistinius sprendimus perkraustymui į Vokietiją, kad nereikėtų gaišti laiko ties muitinė?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje, tai formalios muitinės procedūros nėra taip griežtos kaip keliaujant į Šveicariją ar Norvegiją, tačiau dokumentai turi būti tvarkingi. Vairuotojas privalo turėti CMR kvitą ir sąskaitą-faktūrą. Jei perkraustote turtą, kuris nėra asmeninis, tarkim, įrangą verslui, gali būti papildomų patikrinimų. Bet jei tiesiog baldai iš namų į namus, tai dažniausiai važiuojate „žaliuoju koridoriumi“. Svarbiausia, kad sąraše būtų tikslus daiktų aprašymas, kad neatsirastų klausimų, dėl ko taip daug technikos ar arbatinių serviruotės.

Ar sunku įvažiuoti į Vokietijos miestus dideliu sunkvežimiu?

Galima sakyti, yra šiek tiek „nepatogu“. Vokiški miestai, ypač senamiestiai, nėra pritaikyti 40 tonų gigantams. Praėjusią savaitę vairuotojas skambino ir sakė, kad negali įvažiuoti į vieną gatvę Miunchene, nes ten buvo ženklas „įvažiavimas draudžiamas“. Todėl labai svarbu prieš važiuojant sužinoti, ar reikia mažesnės mašinos (7.5 t arba 3.5 t). Jei kaip pasirinkti logistinius sprendimus perkraustymui į Vokietiją klausimas jums rūpina dėl centro patogumo, ieškokite firmų, turinčių „miesto“ sunkvežimius su liftais. Kitu atveju gali tekti nešti daiktus pusę kilometro per akmenimis grįstą gatvę.

Kas dėl tų vokiškų leidimų (Genehmigung)? Ar tai būtina?

Tai viena dalykų, apie kurias klientai visada pamiršta. Jei reikia statyti pastoliuose ar užimti kelio dalį iškraunant, Vokietijoje tam reikalingas leidimas iš vietinės savivaldybės (Straßennutzungsgenehmigung). Be jo, policija gali nutraukti procesą ir išrašyti didelę baudą. Geri logistikos partneriai tai žino ir suorganizuoja iš anksto, bet tai reikalauja laiko – paprastai 2–4 savaites. Jei atvažiuojate be leidimo ir tiesiog užblokuojate gatvę, tai gali baigtis labai skaudžiai tiek piniginėms, tiek nervams.

Ar vairuotojai iš Lietuvos ar Lenkijos moka vokiškai?

Na, čia kaip susikratysite. Dauguma vairuotojų, kurie reguliariai važinėja į Vokietiją, supranta pagrindinius žodžius: „Ausgang“, „Einfahrt“, „Polizei“. Bet ne tikėkite, kad jie galės sudėtingai aptarti su vokiečiu prižiūrėtoju techninius niuansus. Esu matęs, kaip vairuotojas bandė aiškinti rankomis, kodėl mašina užstrigo. Todėl jei jums reikalingas ryšys su vietinėmis tarnybomis, geriau, kad logistikos įmonės dispečeris arba jūs patys turėtumėte vokiškai kalbančio žmogaus telefono numerį. Nereikėtų klaidintis, kad kiekvienas vairuotojas yra dar ir vertėjas.

Ką daryti, jei gatvė prie namų per siaura tuščia mašinai?

Tai klasika. Pasirodo, Google Maps rodo, kad važiuoti galima, bet realybėje tarp namų telpa tik „Volkswagen Golf“. Tokiu atveju turi dvi galimybes. Pirma, vairuotojas palieka mašina artimiausioje didelioje aikštelėje (taip vadinamame „transshipment point“), o tada atvykta mažesnė mašina sukelia daiktus prie durų. Antra, nešti rankomis (jei tai nėra sofa). Žinoma, antrasis variantas brangesnis, nes užtrunka daugiau laiko. Todėl, kai planuojate kaip pasirinkti logistinius sprendimus perkraustymui į Vokietiją, visada pasižiūrėkite į savo būsto vietovę „Google Street View“ iš viršaus – ar ten yra vietos stambioms mašinoms.

Ar ten kažkokie ypatingi mokesčiai už šiukšles ar pakuotes?

Taip, Vokietijoje labai griežtai tvarkoma atliekų problema. Jei po iškraunimo jums liks daug pakuotės medžiagos (dėžės, plėvelės, stretch wrap), negalite jos tiesiog mesti į pirmą pastebimą konteinerį gatvėje. Vokietijai tai yra nelegalus šiukšlių išvežimas. Geriausia susitarti su vairuotoju, kad jis paima atgal šiukšles, jei tai įtraukta į sutartį, arba patys nuvykti į vietinį recykliavimo centrą (Wertstoffhof), kur dažnai reikia specialios kortelės. Nemanau, kad norite pradžiuginti savo naujų kaimynų, užpildę jų konteinerius lietuviškomis dėžėmis.

Apie rizikas, draudimą ir visus tuos niuansus

Kas, jei kažką sulaužys ar pamete? Kas atsakomybė?

Tai yra baisiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Pagal CMR konvenciją, kuria remiamasi tarptautiniai pervežimai, vežėjo atsakomybė yra ribota (paprasčiau tariant, apie 8.33 SDR už kilogramą). Tai nėra dideli pinigai, jei dingsta brangus paveikslas. Todėl VISADA susitarkite dėl vertybių draudimo. Yra specialus perkraustymo draudimas (All Risk), kuris užtikrina, kad jei sofa nukrenta laiptuose arba vairuotojas užvažiuoja į duobę ir sudaužo keramiką, jums bus išmokėta rinkos vertė. Pasirašydami dokumentus patikrinkite, ar įmonė turi galiojantį draudimo polisą, ir nebijokite prašyti jo kopijos.

Ar draudimas veikia automatiškai, kai pasirašau sutartį?

Ne, ne visada. Kai kurių įmonių sutartyse mažu šriftu parašyta, kad draudimas taikomas tik tada, jei krovinį pakuoja patys jų darbuotojai. Jei jūs patys supakavote dėžę su stiklu ir ją uždėjėte į mašiną, o ji nuvirto, vairuotojas gali sakyti: „Aš čia kaltas ne esm“. Taigi, jei norite visiško saugumo, geriau užsisakyti ir pakavimo paslaugą. Asmeniškai aš visada primenu, kad savo rankomis supakuotas daiktas yra kaip „loterija“ – kas jo viduje, žino tik pakavėjas.

Kaip pasirinkti logistinius sprendimus perkraustymui į Vokietiją, jei turiu labai brangų pianiną ar antikvariatą?

Čia jau nebe standartinis perkraustymas. Tokiems daiktams reikalingi ne tik „stipri-nugaros“ vairuotojai, bet ir speciali įraba: kranai, juostos, pneumatinij priemonių. Be to, reikia įvertinti, ar pianinas įeis pro duris (kartais reikia išimti langus ar net pakelti pro balkoną). Rinkdamiesi partnerį, klauskite, ar jie turi patirties su „Heavy lift“ arba atsargiais krovimais. Nenaudokite pigių firmų, kurios dirba su „buitiniais technikos pervežimais“, jums reikia profesionalų. Vienas neteisingas judesys – ir praradate tūkstančius eurų bei meninę vertę.

Ar saugu perduoti raktus nuo naujo buto vairuotojui?

Praktiškai – taip, tačiau reikia pasitiki. Dažnai klientai negali būti vietoje iš karto, todėdu atiduoda raktus. Aš patariau padaryti paprastą protokolą: užfiksuoti, kad raktai perduoti tam tikram asmeniui, ir gauti raštišką patvirtinimą, kad jie grąžinti. Yra buvę atvejų, kai vairuotojai sukeitė raktus arba juos pametę, o tada prasideda „kieno kaltė“ žaidimas. Jei galite, siųskite atstovą arba artimą žmogų, kuris gali priimti daiktus. Pasitikėjimas yra gerai, bet dokumentai – dar geriau.

Kas nutinka, jei vairuotojas susižaloja ar susiduria su avarija kelyje?

Tai nėra malonu, bet tai gyvenimas. Jei įvyksta avarija, vežėjas turi pranešti dispečeriui ir parengti avarijos protokolą (Europos avarijos pranešimas). Jūsų daiktai tampa draudimo įmonės „nuodėmės“ objektais. Jei avarija įvyko Lenkijoje, gali tekti laukti kelias dienas, kol bus išsiųsta kita mašina arba bus organizuojamas perkrovimas. Svarbiausia – nepanikuoti. Gerai, jei turite tiesioginį telefono numerį įmonės vadovui Lietuvoje, kuris gali paaiškinti situaciją vokiškai vietinei policijai.

Procesas – nuo pakavimo iki iškraunamo vietos

Ar jie patys pakuoja, ar aš turiu viską paruošti?

Galimas abiejų variantų derinys. Jei pasirenkate „pilną servisą“, tai atvyksta komanda su dėžėmis, burbuliukine plėvele, lipnia juosta ir viską užrašo. Jei taupote pinigus, tai galite supakuoti patys, bet tada turite būti tikri, kad dėžės atitinka standartus (negali būti per daug sunkios, kad neišsilytų). Girdėjau, kad vienas klientas į dėžę užpylė knygas ir uždarė lipnia juosta be vidinio užpildo – žinote, kas atsitiko? Dėžės dugnas iškrito. Pakavimas – tai pusė sėkmės.

Kiek laiko vidutiniškai užtrunka tas kelionės?

Tai priklauso nuo maršruto. Jei važiuojate tiesiai į Berlyną ar Hamburgą, tai gali užtrukti 12–14 valandų vairuotojo darbo laiku (su poilsiais). Jei reikia važiuoti į Bavariją (Miunchenas, Niurnbergas), tai tai jau 18+ valandų. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojai turi poilsio intervalus (tachografai). Negalima tiesiog važiuoti 20 valandų iš eilės (nors kai kas ir bando, tai nelegalu). Taigi, jei jums sakoma „atvyks rytoj“, tikrinkite, ar tai realu, ar tai tik optimistinė prognozė.

Ar galiu siųsti dalį daiktų vėliau, kai jau apsigyvensiu?

Žinoma, tai vadinama „daliniu kroviniu“ arba siuntimu. Bet čia gali kilti bėdų su muitine (jei daiktai keliauja atskirai, gali kilti klausimų, kodėl dalis turto išvežta vėliau). Taip pat mažos siuntos gali brangiai kainuoti, jei jas veža kurjeriai. Geriausia viską sudėti į vieną reisą. Tačiau jei palikote garažą ar sandėlį Lietuvoje, tai vėlesnis pervežimas į Vokietiją įmanomas – tiesiog susitarkite dėl papildomo transporto.

Ar galima vežti maisto produktų ar alkoholio?

Čia būkite atsargūs. Asmeniniam vartui – taip, galite turėti keletą butelių vyno ar degtinės, tai nėra prekyba. Bet jei bandysite vežti 100 litrų alkoholio be licencijos, tai gali būti įvertinta kaip kontrabanda arba reikalaujantis mokesčių prekybos kroviniu. Maisto produktai turi būti originalioje pakuotėje, kad veterinarinė kontrolė (jei sustotų) neturėtų klausimų. Negerai, jei pervežiate mėsos gaminius be etikečių. Vokietija labai griežta dėl maisto saugumo standartų.

Ar reikia būti fiziškai vietoje, kai mašina atvyksta?

Idealiu atveju – taip. Bet jei negalite, reikia turėti atstovą. Vairuotojas negali laukti valandų, kol jūs važiuojate iš darbo. Jis turi grafiką ir kitos pristatymas. Be to, reikia pasirašyti CMR pristatymą ir patikrinti, ar dėžės neprarastos. Jei nieko nėra vietoje, vairuotojas gali išvežti daiktus į sandėlį, o tada jums teks mokėti už sandėliavimą (kuris Vokietijoje yra prabangus). Geriau sutikti dieną ir valandą iš anksto (arba bent jau dieną prieš).

Ką daryti su baldais, kurie neina pro duris ar į liftą?

Tai reali problema, ypač senosiuose pastatuose. Profesionali komanda turėtų turėti įrankius baldų išmontavimui ir montavimui. Jei jūsų sofa per didelė, ją reikia išskręsti. Neklauskite, ar galima ją perstumti jėga – sužinosite, kokia yra sofa ir sienos trapumo santykis. Prieš važiuodamas nufotografuokite pro duris ir susiderėkite, kad montavimas įskaičiuotas. Buvo atvejų, kai sofa liko kieme, nes klientas nenorėjo mokėti už išmontavimą.

Realios gyvenimo situacijos ir blogi patarimai

Girdėjau istorijų apie tai, kad daiktai dingsta arba yra grobiami. Ar tai tik mitas?

Deja, ne mitas. Yra pasitaikę „pilkojoje zonoje“ veikiančių grupių, kurios seka užsakymus internetu ir grobia krovinius, ypač jei jie yra brangios elektronikos ar alkoholio. Todėl niekada nerašykite savirašiuose „Vežu 5000 EUR vertės elektroniką“ ar „Vežu brangų vyną“. Rašykite „Buitiniai daiktai“, „Baldai“, „Knygos“. Taip pat sekite savo krovinį GPS trackeriu, jei įmanoma. Geri logistikos paslaugų teikėjai turi sekimo sistemas, kurias rodo klientams.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą iš 10 gautų?

Mano 20 metų patirtis sako: niekada. Jei vidutinė rinka siūlo 2000 eurų, o kas nors siūlo 800, tai ten kažkas negerai. Gali būti, kad tai studentai su furgonu, kurie neturi draudimo, arba tai apgaulinga schema (paima avansą ir dingsta). Kartais pigiausias variantas tampa brangiausiu, kai reikia išsipirkti iš nelaimių. Rinkitės vidutinę kainą, kurioje atspindi mokesčiai, darbo užmokestis ir degalai.

Ar galiu vežti savo dviratį ar net motorolerį su tais pat baldais?

Taip, bet dviratis turi būti gerai užfiksuotas (pakavimas specialiu stovu arba pakabintas), kad neaptrinti kitų daiktų. Motoroleris ar mopedas – tai jau sudėtingiau, jis laikomas transporto priemone, gali reikėti papildomų leidimų (jei kuro bakas pilnas) arba specialaus užrakinimo. Geriau susitarti dėl dviračio iš anksto, kad jis nebūtų įkištas tarp sofos ir šaldytuvo, kur gali būti pažeistas.

Kas dėl padėkos (tiptingo) vairuotojui? Ar tai įprasta?

Lietuvoje ir Vokietijoje kultūra šiek tiek skiriasi. Vokiškai vairuotojai yra profesionalai ir jiems moka atlyginimą, jie netikisi „arbatpinigių“. Tačiau jei vairuotojas padėjo nešti sunkias dėžes trečiajame aukšte be lifto, o tai nebuvo įtraukta į sutartį, tai nedidelė padėka (10–20 eurų) arba pakvietimas į kavą bus labai įvertinta. Nenaudokite šito kaip privalomo, bet kaip žmogiško dėkingumo ženklą. Žmonės visada dirba geriau, kai jaučiasi pagerbti.

O dėl to, kad vokiečai griežti su triukšmu?

Tai tiesa. Ypač sekmadieniais ir švenčių dienomis Vokietijoje galioja griežti triukšmo apribojimai (Ruhezeit). Jei jūsų vairuotojas atvyks sekmadienį ryte ir pradės mesti dėžes į sunkvežimį arba kalbėtis mobiliuoju garsiai, kaimynai gali iškviesti policiją vos per 10 minučių. Todėl labai svarbu suplanuoti atvykimo laiką darbo dienomis arba susitarti dėtyje su kaiminais iš anksto. Nemanau, kad norite pradėti gyvenimą naujame mieste su konflikto policijoje scena.

Visų pirma, nereikia būti specialistu, kad suprastum – kaip pasirinkti logistinius sprendimus perkraustymui į Vokietiją reiškia rasti žmones, kuriuos pasitiki. Pasitikėjimas šioje srityje brangiau už auksą. Rinkitės tas įmones, kurios neduoda tuščių pažadų, kalba realiomis kalbomis apie laiką ir rizikas, ir turi aiškių sutarčių. Nenusiminkite dėl to, kad pasirinksite brangesnį variantą, jei jame įskaičiuotas ramumas ir jūsų šeimos saugumas. Gerai suplanuotas kelias su patikimu partnieriu padarys šią sudėtingą kelionę kur kas mažiau stresišką.