Kaip pasirinkti logistikos paslaugas iš Vokietijos į Lietuvą: patarimas iš vidaus

Sveiki, vaikinai ir merginos. Šiame versle jau buvau virš dvidešimties metų, maždaug nuo tada, kai Vokietija atrodė kaip marsas, o ne kasdieninė maršruto dalis. Dažnai žmonės klausia, kaip pasirinkti logistikos paslaugas iš Vokietijos į Lietuvą, kad nenukristų šaka, o krovinys atvyktų gyvas ir svečas. Tiesą sakant, nėra vieno magiško recepto, bet yra dalykai, kuriuos aš mačau iš pirmos rankos – ir geros, ir blogos patirties. Rinka dabar tokia chaotiška, kad kartais sunku neišsirinkti net sviesto parduotuvėje, o kas ten kalbant apie sunkvežimius. Čia ne apie tuos gražius brošiūrinius atsakymus, o apie tai, kaip tikrai vyksta tas procesas.

Bendrai apie rinką ir tą, kaip viskas vyksta iš tikrųjų

Ar tikrai taip svarbu, ką pasirinksi?

Žinoma, kad svarbu. Bet ne taip, kaip jūs galvojate. Jei keliaujate su viena palete, galite ir rinktis pigiau, o jei statote gamyklą, tai kitas reikalas. Kaip pasirinkti logistikos paslaugas iš Vokietijos į Lietuvą priklauso nuo to, ką tiksliai vežate. Aš mačiau situacijų, kai didelės įmonės sėdėjo ant sulūžusių kėdžių laukdami krovinio, nes pasirinko patikimo partnerio. Taip pat mačiau mažus verslus, kurie sėkmingai vežė kas savaitę tiesiog sutarus su geru vairuotoju. Viskas susideda iš jūsų rizikos apetito.

Kodėl kainos toks šuolis?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Viskas kainuoja – degalai, alkoholis vairuotojams (juokauju, arba ne), muitinės reikalavimai. Vokietija brangi šalis, o mums tenka mokėti už grįžimą tuščia. Be to, rinka dabar labai jautri. Prieš metus kaina galėjo būti 500 eurų, o dabar – 800. Tai ne kasnikas, tai realybė. Negalima lyginti kainų, kurias gavote prieš metus su šiandieninėmis.

Kur geriau ieškoti – Google ar draugų?

Draugai dažnai meluoja arba tiesiog turi vieną atvejį, kuris jiems pavyko. Google yra geras dalykas, bet ten daug reklamos. Aš asmeniškai visada patariu einant į „vagą“ – paklauskite kitų, kurie jau veža iš Vokietijos. Reali patirtis vertesnė už šimtą reklamos. Tačiau jei nieko nežinote, turbūt teks ieškoti internete, bet būkite atsargūs su tuomis įmonėmis, kurios pažada auksą kalnus už pusę kainos.

Ar visada reikia tarpininko?

Ne visada. Jei turite didelį krovinį, galite tartis tiesiogiai su vežėju. Bet tada jūs prisiimate riziką, kad vairuotojas gali išsijungti telefoną. Tarpininkai (ekspeditoriai) už tai imama pinigus, kad jums nereikėtų galvoti apie techninius niuansus. Kaip pasirinkti logistikos paslaugas iš Vokietijos į Lietuvą be tarpininko? Tai įmanoma tik tada, jei patys esate specialistai arba turite patikimą žmogų ten.

Ką daryti, jei skambina pažįstamas vairuotojas?

Jei jums skambina „Toliukas“ ir sako, kad važiuoja iš Miuncheno ir turi vietos, tai dažniausiai geras pasiūlymas. Jis jau yra ten, jis grįžta, kaina bus žemesnė. Bet čia yra vienas „bet“. Jis gali atvykti vėlai, nes turi paimti kitą krovinį kelyje. Toks privatizavimas veikia tik tada, kai jums nėra kritiškas laikas.

Kainos ir sutartys – kur čia yra pavojai?

Kodėl vieni brangiau, kiti pigiau?

Pigiau yra todėl, kad kažką trūksta. Gal tai yra senas sunkvežimis, gal be draudimo, gal vairuotojas dirba be poilsio. Brangiau paprastai reiškia, kad įmonė moka mokesčius, turi naujus mašinas ir atsakingą vairuotoją. Aš nė vieno kartą nesutikau tokio situacijos, kur pigiausias pasiūlymas būtų ir kokybiškiausias. Tai tiesiog neįmanoma šioje srityje.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Bet jei ekspeditorius sako, kad tai „bottom price“, tikėkitės problemų. Aš pats kažkada bandžiau spausti kainą iki minimumo, ir rezultatas buvo toks, kad krovinys atvyko po tris dienas. Dabar jau žinau, kad geriau sumokėti šimtą eurų daugiau ir miegoti ramiai. Derėkitės, bet žinokite tą ribą.

Kas yra „fuel surcharge“?

Tai papildomas mokestis degalams. Degalų kaina šokinėja kaip nori, todėl vežėjai įtraukia šią priemonę. Jei sutartyje to nėra, gali būti, kad kaina tiesiog pakils po mėnesio. Patariu visada klausti, ar kaina fiksuota, ar priklauso nuo degalų. Vokietijoj (taip, taip, taip rašau) degalai brangesni, tai natūralu, kad tai atsispindi ir kainoje.

Ar saugu mokėti iš karto?

Jokiais būdais! Nebent tai yra jūsų senas draugas, su kuriuo geriate alą. Dažniausiai reikia mokėti prieš išvežimą arba gavus dokumentus (pavedimu). Yra daug atvejų, kai įmonės išsikrausto po to, kai surinko išankstines mokėjimas. Aš pats mačiau, kaip dingė 10 tūkstančių eurų vienam klientui. Geriau būkite šiek tiek paranoikas.

Kas daryti, jei kaina staiga pakilo po sutarties pasirašymo?

Jei sutartyje nėra sąlygos, kad kaina gali keistis, tai jie neturi teisės to daryti. Rašykite pareiškimus, reikalaukite grąžinti arba pristatyti už seną kainą. Bet dažnai įmonės bando „užkišti koją“ mažoms firmoms. Svarbu skaityti tą smulkių spausdinimą, kurį niekas niekada neskaitytų.

Ar verta rinktis fiksuotą kainą?

Ilgalaikėms sutartims – taip. Trumpiems reisams – nebūtinai. Fiksuota kaina apsaugo nuo degalų šuolių, bet jei degalai pigėja (kas nutinka retai, bet nutinka), jūs prarandate. Kaip pasirinkti logistikos paslaugas iš Vokietijos į Lietuvą ilgam laikui? Tikrai reikia fiksuotos kainos, kad galėtumėte planuoti savo biudžetą.

Dokumentai ir muitinė – baimės ir realybė

Kokius dokumentus būtinai reikia tureti?

CMR draudimas, sąskaita-faktūra, pakavimo sąrašas. Be šių trijų dalykų jūsų krovinys gali užstrigti pasienyje arba netgi būti konfiskuotas. Aš pamiršau CMR kartą (ne aš asmeniškai, bet mano padėjėjas) ir buvome priversti važiuoti iki Berlyno jį atsiimti. Nusipelnai sau to. Taip pat, jei prekės yra brangios, reikia EX1 deklaracijos, nors mes esame ES.

Ar tikrai reikia EX1, jei važiuojame ES viduje?

Techniškai ne, jei prekės buvo parduotos ir apmokėtos tarp ES šalių. Bet dažnai muitinės pareigūnai mėgaa „užšluostyti“. Jei vairuotojas neturi jokių dokumentų, gali būti problemų. Aš visada liepiu saviems klientams turėti visus įmanomus popierius, net jei jie atrodo nereikalingi. Geriau daugiau popierių, nei nervų šalia sienos.

Kas yra TIR knyga?

Tai senas metodas, bet vis dar veikiantis. TIR leidžia pravažiuoti sienas be muitinės patikros, tačiau jis brangus. Mažoms įmonėms tai nėra labai aktualu, bet dideliems žaidėjams – būtina. Jei klausiate, kaip pasirinkti logistikos paslaugas iš Vokietijos į Lietuvą dideliam kiekiui, tikrinkite, ar turi TIR. Tai greitina procesą dešimt kartų.

Kas daryti, jei dokumentai neteisingi?

Jeigu klaida pastebima čia, Lietuvoje, dar galima kažką pataisyti. Jei Vokietijoje – tai problema. Vokietai yra labai griežti dėl dokumentų. Vieną kartą (tai buvo prieš penkerius metus, gal daugiau) mes neturėjome vieno parašo ant sąskaitos, ir vairuotojas privalėjo laukti dieną, kol atsiuntėme skenuotą kopiją. Nervai šaudė.

Ar reikia draudimo?

Be abejo. Net jei vežate smėlį. Sąlygos su vairuotoju yra tokios, kad jis atsako tik iki tam tikros sumos (pagal CMR konvenciją). Jei vežate kompiuterius už 50 tūkstančių, o vairuotojas užgriūva, gausite tik 10 eurų už kilogramą. Skaičiuokite patys. Papildomasis draudimas kainuoja nedaug, bet sutaupo nervus.

Kodėl taip ilgai trunka muitinės procedūros?

Nes dažnai ten dirba lėti žmonės arba sistema užstringa. O dar dažniau – klijentų kaltė. Jei pateikiate neteisingus kodus arba trūksta duomenų, sistema metą klaidą. Reikia tikslumo. Vokietijos muitinė yra viena moderniausių, bet ir viena griežčiausių.

Problemos ant kelio – kas gali nepavykti?

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda?

Tai įprasta dalyka. Varikliai ilgai nebevažiuoja be remonto. Jei sugenda, turi būti kitas mašina, kuri paima krovinį. Tai vadinama „pervežimu“. Gali užtrukti valandą, o gali ir dvi dienas. Svarbu, kad jūsų ekspeditorius apie tai praneštų, o ne tylėtų. Aš mačiau, kaip mašina stovėjo Štutgarte dvi savaites dėl padangos (neįtikėtina, bet tiesa).

Ar dažnai įvyksta vagysčių?

Vokietijoje – mažiau, nei Lenkijoje, bet vis tiek yra. Ypač pavojingos stovėjimo aikštelės be apsaugos. Jei krovinys vertas, reikia rasti saugų parkingą. Nerekomenduoju leisti vairuotojui stovėti bet kur prie kelio „prie miško“. Tai kaip lošimas rulete. Vienas mano klientas prarado visą krovinį dėl to, kad vairuotojas norėjo taupyti 10 eurų už parkingą.

Kas daryti, jei vairuotojas nepasirodo?

Skambinti ekspeditoriui ir šaukti. Jei jis neatsiliepia, skambti policijai (jei žinote numerius). Dažnai vairuotojai tiesiog užmiega arba praleido važiavimo laiką (tachografas). Bet kartais jie tiesiog dingsta. Tai yra blogiausias scenarijus. Tada jums padeda tik teismas, o tai ilgai. Todėl patikrinkite įmonę, prieš tai kaip pasirinkti logistikos paslaugas iš Vokietijos į Lietuvą, o ne pagal nuotraukas internete.

O jei prekės atvyks sugadintos?

Nepasirašykite apie tai, kad viskas gerai! Pirmiausia padarykite nuotraukas, parašykite pretenziją vairuotojui. CMR draudimas neveiks, jei vairuotojas pasirašys, kad visą atvežė sveiką. Būkite budrūs. Aš mačiau, kaip vienas klientas pasirašė dokumentus be patikrinimo, o namie rado sulaužytus baldus. Nebėra ko padaryti.

Kodėl vairuotojai tokie nuobodžiai telefonu?

Nes jie dirba po 14 valandų per dieną. Nekreipkite dėmesio į jų toną, jei jie atveža krovinią laiku. Jų darbas yra labai stresantis. Bet jei jie elgiasi agresyviai arba neleidžia patikrinti krovinio, tada skambinkite savo kontaktui. Nereikia kantriai tiesti ausų, jei jūsų interesai pažeidžiami.

Ar tikrai taip svarbu supakuoti?

Tai svarbiausia dalis. Vokietijos keliai geros, bet vairuotojas gali staigiai stabdyti. Jei jūsų dėžės nepririštos, jos skris. Aš mačiau, kaip vienas klientas padėjo „vyną“ į dėžę be putų (tikrai be putų!) ir nustebėjo, kad viskas subyrėjo. Supakavimas – tai jūsų atsakomybė, ne vairuotojo.

Specifika: Vokietija ir Lietuva

Ar skiriasi vokiški ir lietuviški vairuotojai?

Vokiški brangiau, bet dažniausiai labiau tikimi. Lietuviai – greitesni, lankstesni, bet kartais per daug rizikuojantys. Kaip pasirinkti logistikos paslaugas iš Vokietijos į Lietuvą, jei jums svarbu laikas? Imkite lietuvius. Jei svarbu ramybė – vokus. Tai stereotipai, bet dažnai pasitvirtinantys.

Kur dažniausiai užstringa siuntos?

Berlyne, prie A9 autostrados arba ties Kaunu (jei jau čia). Vokietijoje dažnai įvyksta spūstys dėl statybų. Lietuvoje – dėl blogo oro arba patikros. Niekada neskubėkite planuoti susitikimą tą pačią dieną, kai numatoma atvykimo data. Duokite sau rezervą bent vienai dienai.

Ar verta kreiptis į didžiąsias įmones (pvz., DHL)?

Jei jums reikia garantijos ir jums nesvarbi kaina – taip. Jei esate mažas verslas – jų kainos jus suvalgys. Didelės įmonės turi standartus, kurie kartais būna per dideli paprastiems žmonėms. O dar ir klientų aptarnavimas ten toks... skambinate ir girdite muziką po penkių minučių.

Kaip elgtis su kalba?

Dauguma vokiškų firmų kalba angliškai, bet geriau, jei jūsų ekspeditorius moka vokiškai. Ten, kur vokiškai kalbama, viskas eina greičiau. Vokietijos muitinėje jei nekalbi vokiškai, gali būti problemų. Tai ne būtina, bet labai padeda.

Ar yra sezoniniai svyravimai?

Žinoma. Prieš Kalėdas – chaosas. Vasarą – taip pat daug prekių. Jei galite, planuokite pervežimus rudenį arba pavasarį. Kainos tada žemesnės, o vairuotojai labiau laisvi. Nors dabar, su tuo trūkumu vairuotojų, sunku pasakyti, kada yra „ramus“ laikotarpis.

Kas daryti, jei prekės atkeliauja į neteisingą adresą?

Vairuotojai kartais tiesiog nueina į neteisingą vietą pagal GPS. Jei mieste yra keletas gatvių su tuo pačiu pavadinimu, gali būti nesklandumų. Būtinai nurodykite koordinates, o ne tik adresą. Vieną kartą vairuotojas važiavo į Vilniaus gatvę, o reikėjo į Vilniaus rajoną – skyrė 50 kilometrų.

Pabaigos užuominos ir praktiniai patarimai

Ar reikia apžiūrėti sunkvežimį prieš išvykstant?

Jei turite galimybę – taip. Bent pažiūrėkite, ar jis ne „kriūva“. Jei mašina rūdijusi, kaip tikėtis, kad jūsų krovinys bus saugus? Aš visada stengiuosi padaryti nuotrauką prieš įkrovą. Tai mano apsauga.

Kaip susitarti dėl iškrovimo?

Pasakykite iš karto, ar jūs turite keltuvą, ar reikia vairuotojui padėti. Vokiški vairuotojai dažnai atsisako dirbti „rankomis“, tai jų sutarties sąlygos. Lietuviai dažniau padeda, bet už tai paprašo pinigų. Sutarkite šį dalyką iš anksto, kad nebūtų nustebimų.

Kodėl taip sunku surasti gerą ekspeditorių?

Nes gerieji dirba su pastoviais klientais ir jų nebereklamuoja. Jie neturi to laiko rinkti naujų. Jei radote gerą, laikykite jį kaip akį. Nedirbkite su kiekvienu, kas pasiūlo pigiau. Stabilumas šioje srityje brangiau kainuoja nei 50 eurų nuolaida.

Ar verta sekti krovinių sekimo sistemas?

Taip, bet nepasitikėkite jomis 100 %. Kartais vairuotojas užmiršta įjungti arba sistema neveikia. Geriau tiesiog turėkite vairuotojo numerį. Asmeninis kontaktas visada geriau už bet kokią programą.

Ką daryti, jei esate nepatenkinti paslauga?

Rašykite atsiliepimą, bet ne grasinkite. Grasinimai veikia tik trumpalaikiai. Geriau tiesiog nebenaudokite jų paslaugų ir papasakokite draugams. Rinka maža, žinoma sklinda greitai. Jei įmonė dirba blogai, ji ilgiau neišgyvens.

Galutinis patarimas – ką daryti rytoj?

Jeigu klausiate, kaip pasirinkti logistikos paslaugas iš Vokietijos į Lietuvą, pradėkite nuo savo poreikių. Ne nuo kainos. Parašykite ant lapo, kas jums svarbiau: kaina, greitis ar saugumas. Tada ieškokite to, kas atitinka šiuos tris kriterijus, o ne tą, kas šviečiaiausia reklamoje.

Ar aš ką nors pamiršau?

Galbūt apie tai, kad reikia gerti kavą su savo vežėju, jei norite, kad jūsų krovinys važiuotų pirmiau. Žinoma, tai šnekos, bet santykiai čia daro stebuklus. Žmogiškasis faktorius visada lieka svarbiausias, net tarp tų vokiškų sunkvežimių.

Išvada

Na, tiek iš manęs šią kartą. Svarbiausia – nebijoti klausti ir nedaryti sprendimų vien based on kaina. Logistika ne tik apie sunkvežimius, tai apie žmones ir pasitikėjimą. Tikiuosi, kad šie šiek tiek chaotiški patarimai padės jums nenukrypti nuo kelio. Sėkmės jūsų siuntoms ir vengkite tų pačių klaidų, kurioms aš buvo liudininkas. O jei nežinote, klauskite, geriau klausti per daug, nei gailėtis vėliau.