Kaip pasirinkti logistikos partnerius persikraustymui į Vokietiją ir neišprotėti nuo streso

Sveiki, galvojau, kad šiandena pasidalinsiu savo patirtimi, nes štai jau 20 metų bėgioju po šias europas, prikraunu ir iškraunu vagonus. Kasdien žmonės klauso to paties – kaip pasirinkti logistikos partnerius persikraustymui į Vokietiją, kad būtų ramu ir negaštum pelno? Sakyčiau, tai tikrovėje yra šiek tiek kaip loterija, jeigu nežaiči dokumentus. Vokietija – tai ne Lietuva, čia tvarka griežtesnė, o vokiečiai mėgsta, kai viskas būna parašyta ant popieriaus. Aš matęs viską – nuo tų, kurie pervežė porą dėžių kaip imperatorių karūnas, iki tų, kurie išsibarstė pusiaukelėje. Tau reikia žinoti, kur ieškoti ir ką slėpia tą "gražų" brūkšnį sąskaitoje. Ne visada brangiausia reiškia geriausia, ir pigiausia – dažniausiai apgavystė. Taigi, nusėskime ir šiek tiek pakalbėkime apie tai, kaip čia viskas vyksta iš vidau.

Ką daryti prieš skambinant firmoms (ir kodėl reikia nepykti)

Ar tikrai svarbu, kai renkatės, kaip pasirinkti logistikos partnerius persikraustymui į Vokietiją?

Žinoma, kad svarbu, bet ne taip, kaip tu galvojai iš reklamų. Dažnai žmonės žiūri į svetainę, o ten tokios gražios nuotraukos su šypsenomis... Žiūrėk, tai dažniausiai stockinės nuotraukos. Kai renkaisi, kaip pasirinkti logistikos partnerius persikraustymui į Vokietiją, reikia žiūrėti į vairuotojus, ne į logotipą. Vieną kartą Vaizgenas (tai toks vairuotojas iš Ukmergės) sako: "Tu čia ką, maniau, aš čia vežu auksą, o ne piltuvus". Taigi, rasi tokį, kuris nemeldžiasi kiekvieną žingsnį, o tiesiog dirba. Patikimumas čia pagrindas, o ne tai, kokia jų buhalterė kalba.

Kodėl kainos skiriasi dvigubai vienodam maršrutui?

Tai yra klasika. Vienas sako "tūkstantį", kitas "du tūkstančius", o trečias tiesiog nuskambėjo ir padėjo ragelį. Kodėl taip? Žiūrėk, kainą daro ne tik benzilas. Ypatingai jei reikia įvežti daugiau nei vieną krovinių mašiną. Vienos firmos ima už "pilną konteinerį", kitos už "kubus". Be to, Vokietijoje yra vietų, kur neįvažiuosi dideliu sunkvežimiu, o turiems važiuoti mažesniu autobusiuku – tai papildomi pinigai. Dar žemiau kainuoja, jei jie tave vežia "kolektyviniame" reise, t.y. tavo dėžės stovi su kieno kitens šonoje. Tai gali pigiau, bet ilgiau.

Ar verta tikėti "Google" recenzijomis?

Na, jeigu ten parašyta "Viskas super", o paštas duotas kažkoks @gmail.com – gali būti, kad parašė pačios firmos seserys. Aš asmeniškai nepasitikiu tuom, kas per daug šypsenos. Geriau pažiūrėk, ar yra kokių nors įkarštų komentarų. Jei žmogus rašo, kad atėjo pavėluoti dvi dienas, bet dalykus atvežė sausus – tai jau geras ženklas, kad bent jau nieko nepražylyno. O jei viskas tik "puiku", tai įtariu. Pasitikėk intuicija, o ne penkiais žvaigždučiais.

Kur geriau ieškoti – skelbimuose portaluose ar draugų rekomendacijomis?

Draugai, sakyčiau, yra geriausias variantas, jeigu tie draugai nebuvo girti persikraustymo metu (kaip buvo mano klientas prieš Drezdeną). Bet dažniausiai draugai pasako "nuvažiavau ir viskas". O tau reikia detalių. Portaluose yra daug "brokerių", kurie tiesiog perkrauna užsakymus kitiems. Jie pačių mašinų neturi. Jei nori tikros logistikos, ieškok tų, kurie turi savo parką, bent jau keletą vagonų. Taip bus mažiau tarpinių, ir žinosi, kur skambinti, jei mašina užstrigs prie Kauno.

Ką daryti, jei firmos atstovai kalba per daug "profesionalia" kalba?

Bėk. Tu mums reikalingas kaip klientas, o ne kaip studentas egzaminui. Jei jie vartoja tokius žodžius kaip "multimodalinis", "intermodalinis" be paaiškinimų tai reiškia, kad tikriausiai patys nežino, ką vežia. Geriausia, kai vadybininkas klauso: "Kiek turite dėžių? Ar yra sofa? Ar reikia išmontuoti?" Tai realūs klausimai, o ne iš enciklopedijos. Gyvenime paprastumas laimėja, o ne tie ilgiai terminai.

Pinigai, kuriuos tu nematai (ir kuriuos tada moki)

Ką reiškia "mokėti už kubą" ir kodėl tai pavojinga?

Tai toks dalykas, kai tave apgauna matematika. Sakoma: "Mokėk už 10 kubų". O tūkstantuką suveži, ten telpa tik 8. Tu sumoki už 10, bet tavo daiktai neužima tiek vietos. Arba atvirkščiai – sako, kad telpa, o paskui vairuotojas sako "negilu, reikia dar vienos mašinos". Geriau sutarti fiksuotą kainą už visą reisą, tada tu nežiūri į tą juodos dėžės tūrį (t.y. matuoklę). O dar geriau – kad jie ateitų ir apžiūrėtų gyvai. Vieną kartą man teko vežti pianiną į Miuncheną, ir klientas sakė "tai mažas pianinas", o jis svėrė toną.

Kodėl draudimas pasirodo brangiausiai nei pervežimas?

Draudimas – tai kaip kojomis ant grindų. Tau jis neaktualus, kol viskas gerai, bet kai ta mašina suvažiuoja į duobę (o Vokietijoje keliai geri, bet duobės būna)... Be to, dažnai firmos rašo "atsakingumas 0,01 EUR už kg". Tai reiškia, jei sulūžta tavo televizorius už 1000 eurų, o jis sveria 10 kg, gausi 10 centų (tiksliau 0,1 euro, aš čia priešniaujant prirašiau). Reikia įsitikrinti, kad yra "visavertis draudimas", o ne kokios nors nosies vertės. Žinai, daugelis to neskaityta ir patenka į bėdą.

Ar galima sutaupyti dėl pakavimo medžiagų?

Sutaupyti galima viską, tik būk pasiruošęs, kad tarsi lėkštės nukris ant grindų. Profesionalios firmos turi savo dėžes, kurios atlaiko vairuotojo, kuris pervedžia raudoną šviesoforą (nors Vokietijoje tai retai nutinka). Jeigu pasiimsi parduotuvės dėžes, kurios anksčiau buvo kiaušiniams, tai gali baigtis liūdnai. Ypač jei veži knygas – knygų negalima dėti į didžiąsias dėžes, nes vairuotojas jos nepakels (nugarą sulaužys). Tas smulkus smėlis, liekantis apačioje, bus visur svetainei.

Kas daryti, jei paskui atsiranda "papildomi mokesčiai" už liftą ar neįveikamą vietą?

Tai taip vadinami "Long carry" mokesčiai. Vokietijos miestuose, pvz., old town'uose, ten siauros gatvelės. Jei mašina negali užvažiuoti prie pat durų, jie turi nešti per 50 metrų. Ir kiekvienas metras – tai pinigai. Klausyk, tai ne jų kaltė, kad tavo namas pastatytas prieš 300 metų be automobilių įvažiavimo. Bet gera firma apie tai pasakys iš karto, o ne tada, kai dėžės jau stovi ant kiemo ir reikia "kažką daryti". Užsimanyk iš anksto, ar yra galimybė užvažiuoti dideliu sunkvežimiu.

Ar tikrai reikia mokėti už surinkimą-išmontavimą?

Jei moki pinigus, tada nereikia kankinti nugaros. Aš mačiau, kaip vyrai patys išmontuodavo spintą ir tada negalėdavo surinkti atgal - likdavo tokios... atliekos. Jeigu turi brangų baldą, kurį nebešoks sužioti, geriau palikti profesnaliai. Bet jei tai IKEA spinta, kuri ir taip drebėjo, tu gali pats. Tik suskaičiuok savo laiką – ar tau verta tris dienas kankintis su atsuktuvu, ar geriau padaryti kavą ir leisti tiems vyrams dirbti (o jie tai daro greitai).

Vokiškas biurokratas ir tavo daiktai

Ar tikrai reikia deklaruoti viską, ką veži į Vokietiją?

Jei tai tavo asmeniniai daiktai ir persikeliate gyventi ilgam, tai daiktai atleidžiami nuo mokesčių (0% PVM ir Importo mokesčio). Bet tai reikalauja dokumentų! Reikia "Verlegungserklärung" arba kitaip tariant deklaracijos, kad tu nebus juodasis rinkėjas. Be to, Vokietijoje muitinė gali sustabdyti net ir viduje jei atrodo įtartai. Vieną kartą manėjo, kad vežu prekes, o tai buvo senelių antikvariatas. Teko rodyti nuotraukas, kad ta spinta stovi jau 20 metų pas mus namie.

Kas tas "Ummeldung" ir kaip jis susijęs su pervežimu?

Tai registracija mieste. Vokiškas kosmaras, kuris prasideda, kai atvažiuoji. Pati pervežimo firma to nepadarys, bet ji gali pateikti "Wohnungsgeberbestätigung" (šiandien pamiršau kaip tiksliai, bet vokiškai tai kažkas tokio) – tai pažyma iš savininko, kad tu čia gyvensi. Be to negausi registracijos. Taigi, kai kalbi su vadybininku, paklausk, ar jie gali pateikti sąskaitą-faktūrą su tuo pačiu adresu, į kurį persikeliate, kitaip muitinė gali nepripažinti, kad tai ne prekybinis siuntinys. Burokracija čia tokia, kad norisi pulti galva į sieną.

Ar vokiečiai tikrina inventoriaus sąrašą?

O kaip! Jie turėtų jį tikrinti labai gerai. Ypač jei tu įveži kažką brangaus. Jei sąraše parašyta "kompiuteris", o realiai yra du "kompiuteriai", gali būti nemalonumų (ir baudos). Geriau parašyk per daug, nei per mažai. Nereikia rašyti "knygos", parašyk "3 dėžės knygų". Mažiau problemų. Tų vokiškų muitininkų nerasti nėra taip lengva, kaip atrodo – jie turi tas akys, kurios matai viską.

Kas nutinka su automobiliu, jeigu jį veži su kitais daiktais?

Automobilis – tai atskira istorija. Jis turi savo važiavimo dokumentus. Jeigu vedi automobilį viduje, reikia deklaruoti kaip transporto priemonę. Jeigu jau jo vairuoji (t.y. vairuotojas veda tavo mašina už tavęs), tai kitokia procedūra. Geriau pasakyti iš karto, kad yra automobilis, kadangi jis užima daug vietos (ir svorio). Ir jokiu būdu neįkišk į jį dėžių – muitinė to nemėgsta, tai vadinama "kaunimas" ir gali būti bauda.

Kaip pasirinkti logistikos partnerius persikraustymui į Vokietiją, kad jie suktųsi su tais vokiškais lapais?

Žiūrėk, tai yra labai svarbu. Mažos firmos, kurios vežia "kaimynystėje" (pvz. Lenkijoje), gali nežinoti specifikinių dalykų, kai reikia įvežti į Miuncheną ar Hamburgą. Turi rasti tokius, kurie reguliariai važinėja į Vokietiją ir žino, kur yra "Zollamt" (muitinė). Jei jie sako "mes nėra čia nieko deklaruosime, tiesiom užvežsim", tai tuoj pat sužinosi problemų. Tikra firma padės ir su formomis, ir patars, kur eiti.

Viskas, ko nepasakys vadybininkas (o reikėtų)

Ar jie išmontuos man spintą, jei aš nesuvedžiu brėžinių?

Dažniausiai vairuotojai yra praktikai. Jie pamato spintą – žino, kur ją atsukti. Nereikia jokių brėžinių, nebent tai yra kažkas tokio, kas sudėta kaip "Lego". Bet jeigu turi tokias sistemines spintas, kurios be instrukcijų neišsiverčia, geriau palikti instrukciją viršuje (o dar geriau – nufotografuoti). Vieną kartą teko laužti spintą, kad ją išneštume pro duris, nes klientas nepasakojo, kad durys yra 70 cm plotio (o spinta 1 metras). Tai buvo liūdna (bet išėjo).

Kas, jei vairuotojas nekalba vokiškai, o turi kažką paaiškinti policijai?

Tai reali problema. Lietuvių vairuotojai dažnai moka rusiškai ir angliškai, bet vokiškai... "Ja, nein". Jei nutinka įvykis kelyje arba sustoja "Polizei", reikia bent jau numatyti, kad vadybininkas gali susisiekti telefonu. Geriausios firmos turi vokiškai kalbančius pagalbininkus arba vadybininkus, kurie gali peršokti į ryšį. Kadangi aš su savo vokišku "Danke šön" daug kur nesugalvojau kalbėti, tai dažnai tekdavo versti klientą pačiam eiti kalbėti su pareigūnais (nors tai ir keista).

Ar galiu vežti maisto atsargas (pvz., dešras, sūrį)?

Techniškai gali, bet yra apribojimų. Mėsą ir pieno produktus į ES (ir tarp ES valstybių tam tikrais atvejais) vežti sunkiau dėl veterinarinių taisyklių. Jeigu turi kelis kilogramus lietuviško sūrio, nieko nepasakys. Jeigu bandysi vežti pusę kiaulės – gali būti nemaža rūpestis. Geriau suvalgyk čia, o ten nusipirk vokišką (nors jis ir bekonio skonio). O taip, Vokietijoje maistas geresnis nei pasakytų (ypaš duona).

Kiek laiko trunka kelionė iš Vilniaus į Miuncheną?

Jei važiuoja vienas vairuotojas ir be stabdymų, tai gal 18-20 valandų. Bet jis turi ilgą poilsį. Taigi, realiai – 1-2 dienos. Jei tai "kolektyvinis" reisas, gali užtrukti ir savaitę, nes jis sustoja pas kitus klientus Lenkijoje, Berlyne... Jeigu tau svarbu laikas, mokėk už "ekspresinį" reisą. Geriau nuleisti šampaną atvykus vakare, nei laukti penkias dienas ir gyventi iš rankinės.

Ar saugu vežti vertybes (juvelyrinius dirbinius, pinigus)?

Niekada nerekomenduoju į dėžes dėti brangius daiktus. Nors firma gali būti sąžininga, bet visada yra rizika (pvz., vogimas stovėjimo aikštelėje). Vertybes vežk su savimi (kabinoje). Pinigus nešk dideliame kieklyje. Vieną kartą mama įdėjo auksinius žiedus į kojinę į dėžę po indais, o vairuotojas net nežinojo ir beveik padovanojo tas kojines labdarių parduotuvėje (na, šipudžiau). Tai tiesiog neįsivaizduojama rizika.

Išgyvenimai iš kelio (ir blogos nuotaikos)

Ar dažnai suyra daiktai?

Suyksta rečiau, nei tu galvoji, bet tai įvyksta. Dažniausiai tai ne taip, kad mašina apsiverčia. O taip, kad vairuotojas, bandydamas išvengti duobės, staigiai stabdo, ir viršuje stovintys dėžės nukrenta. Arba spinta, kuri nebuvo prifikuota prie sienos. Todėl klausyk apie tą "fiksavimą". Gera firma naudoja juostas, ratukus ir apsaugas. Bloga – tik tavo "galvos gerumas".

Kas nutinka, jei sugenda sunkvežimis?

Tai blogiausias scenarijus. Tu stovi Vokietijoje be indų ir lovos. Gera firma turi draudimą ir galimybę išsiųsti kitą mašiną arba permesti krovinią. Bloga – palikia tave lauke ir sako "lauk, kol mes sutvarkome". Aš mačiau, kaip vienas vairuotojas sudegė variklis netoli Frankfurto, ir mes turėjome viską krauti į kitą autobusą. Tai truko 10 valandų. Būk pasiruošęs, kad viskas gali nepaeiti pagal planą.

Ar buvote atidavę daiktus išperkamojo lizingo kompanijai?

Na, tai gana nemaloni istorija. Jeigu tu dar neatsiskaidei už baldus (turi lizingą), jie techniškai priklauso bankui arba parduotuvei. Tu negali juos tiesiog taip išvežti į kitą šalį be leidimo. Vokietijoje tai gali būti laikoma vagyste. Reikia gauti raštišką sutikimą, kad gali išvežti turtą užsienio. Klientas kartais nustemba, kai sužino, kad jo sofa iš tiesų nėra jo, kol neįmokė paskutinės įmokos.

Kodėl vairuotojai taip "neramūs" kai atvyksta?

Nes jie nori baigti ir važiuoti namo. Čia ne jūros kurortas jiems. Jie susiskaičiuoja valandas, kurioms reikia atsipūsti po ilgų kelionių. Jeigu tu neesi pasiruošęs (nesupakavai dėžių), jie pradeda sprusti. O dar Vokietijoje yra griežti taisyklės apie poilsį – jei vairuotojas pavėluoja, gali gauti baudą. Taigi, geriau būk pasiruošęs, kai jie varvėja pro kapą (t.y. pro vartus).

Kaip pasirinkti logistikos partnerius persikraustymui į Vokietiją, jeigu turi labai keletą daiktų?

Tai nieko tokio. Ypatinga jei turi kažką labai neįprasto, pvz., didelį akvariumą su vandeniu (ką daryti negalima) arba pianiną. Tuomet turi rasti specialistus. Paprastas pervežėjas tiesiog pasakys "negaliu". Klausyk, jei jie ramiai pasako "taip, galime", turbūt jau tai matę. O jei pradeda kalbėti, kad tai "pirmas kartas", geriau ieškoti kito. Keikiems daiktams reikia įrangos (kranų, užtvarų), o ne tik gerų norų.

Išvados

Na va, trumpai ir aiškiai (kaip aš galiu būti) tiek apie šitą rūpestį. Persikraustymas į Vokietiją nėra pabaiga pasaulio, jeigu pasiruoši iš anksto. Svarbiausia – neklaidinkies pigumo ir nepasitikėk tuom, kas pažada "Žemą kainą". Pagalvojau, kad rašau šitą straipsnį, kad jums būtų lengviau gyventi. Atsimink, kad visada turi būti pasiruošęs blogiausiam, o tada bus gerai. Sėkmės kelyje ir laukiu tavo skambučio, jei reikės patarimo (arba gero vairuotojo). Ir vis tiek patikrink tuos dokumentus du kartus – niekas nenori problemų prie sienos.