Kaip pasirinkti geriausią logistikos sprendimą į Vokietiją?

Sveiki, turiu tiesiog kalbėti kaip yra. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus, ir pasakykime tiesą – rinktis tinkamą logistikos sprendimą į Vokietiją nėra joks lengvas pasivaikštojimas parką. Dažnai klientai užduoda klausimą, kaip pasirinkti geriausią logistikos sprendimą į Vokietiją,许多 tikisi, kad bus kažkokia magiška formulė. Bet realybėje tai mišpinys tarp kainos, patikimumo ir gero sėkmės. Vokietija yra arti, tačiau jų reikalavimai ir tvarka gali privelti šaltus poterius. Čia ne tik apie tai, kad krovinys atkeliauja į tikslą, bet ir apie tai, kad jis ten atkeliauja laiku, be defektų ir be papildomų rūpesčių su muitinės arba vokiškais pareigūnais. Taigi, žiūrėkime į tai iš vidaus.

Pagrindiniai klausimai apie kainas ir susitarimus

Kiek vidutiniškai kainuoja krovinių pervežimas į Vokietiją?

Čia nėra vieno atsakymo, kaip ir su automobiliais – viskas priklauso nuo to, ką vežiate ir iš kur. Jei tai standartinis 33 pėdų tentas su Europos paletėmis iš Vilniaus į Miuncheną, tai kaina bus viena, o jei reikia temperatūros režimo arba projekto krovinio – kita. Taip pat labai didelę įtaką turi degalų kaina, kuri, kaip žinote, šuoliuoja kaip nori. Paprastai, jei kalbame apie dalinius krovininius (FTL), pradėkite nuo to, kiek kainuoja viena kelionė su grįžimu tuščia, tada pridėkite pelną. Žinoma, aš dabar nepaminėjau to, kad Vokietijoje mokesčiai už kelius (MAUT) yra vieni brangiausių Europoje, taigi tai įeina į galutinę sumą.

Kodėl eksponentai siūlo tokias skirtingas kainas už tą patį maršrutą?

Tai klasika. Vienas siūlo 800 eurų, kitas – 1200, ir tu galvoji, kad pirmasis yra genialus, o antrasis – plėšikas. Bet ne visada taip. Kartas nuo karto tas, kas siūlo pigiau, tiesiog nori užpildyti mašiną viena kryptimi, kad bent kažką uždirbtų grįžtant tuščiumis. O kartas nuo kato piguotojas tiesiog nežino, ką daro ir gali neįvertinti PZR (Paliestyvos Riedmenų Zonos) mokesčių arba kitų reikalavimų. Tenka labai atidžiai skaityti, kas įskaičiuota į tą kainą – ar tai yra "viskas įskaičiuota", ar dar reikės mokėti už iškrovą vietoje.

Ar verta imtis ilgalaikių sutarčių su fiksuota kaina?

Jeigu jums reikia nuolatinių pervežimų, pavyzdžiui, kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, tai sutartis gali apsimokėti. Tačiau rizikuojate, kad degalai padidės 30 proc., o jūs liksite įkalinti su sena kaina. Tada tiek vežėjas, kad ir jūs, pradedate jausti nemalonų kvapą. Aš asmeniškai visada rekomenduoju arba ilgas sutartis su kainų koregavimo galimybe (priklausomai nuo degalų arba euro/dollaro kurso), arba dirbti nuo kelionės iki kelionės, jei srautai nėra tokie stabilūs. Stabilumas šioje srityje yra retas svečias.

Kas tas „priedų sąrašas“ ir kodėl jis taip gąsdina?

Kai gaunate pasiūlymą, visada patikrinkite smulkmenas. Pridėti vairuotojo darbo valandas virš 8 valandų, pridėti laukimo laiką prie pakrovimo, pridėti „pemzos“ (gabalinių krovinių) tvarkymą. Vienas kartas man klientas labai nustebo, kai sužinojo, kad jo 20 metrų ilgio plieno grotelės nebeįmiautos į standartinę kainą, nes tai ne europaletė. Tai vėl tos pačios paslėptos išlaidos, kurios gali padidinti sąskaitą faktūrą vos ne perpus. Geriausias būdas – iškarto klausti „ar šioje kainoje yra viskas, kas man reikalinga?“.

Ar galima susiderėti dėl kainos, jei krovinys skubus?

Galima, bet tai dviejų ašmenų kalvis. Jei skubate, tuomet jūsų pasiūlymo galia (jūsų, o ne vežėjo) sumažėja. Vežėjai žino, kad jei reikia vežti „vakar“, tai klientas bus mažiau reiklus kainai. Tačiau jei rasite protingą ekspediatorių, jis gali pasiūlyti variantą, kai jis turi laisvą mašiną netoliese, ir tada kaina gali būti netgi žemesnė rinkos. Viskas priklauso nuo to, kokia to konkretaus momento situacija rinkoje – sėkmė ir timingas čia daro didžiąją dalį.

Kas dėl mokesčių už užtikrinimą (bank garantija)?

Tai dažnai užmirštamas dalykas, ypač dirbant su naujais partneriais. Jei bendrovė neturi pakankamai kapitalo arba istorijos, jos gali reikalauti užtikrinimo, kad atveš krovinį, arba kad jį priims be apmokėjimo iš karto (paskolos). Vokietijos rinkoje tai gan įprasta, ir jei jums siūlo labai geras sąlygas be jokio užtikrinimo – tai gali būti signalas, kad kažkas čia ne taip. Geriau pasidaryti papildomą patikriną.

Vokietijos specifika ir biurokratija

Ar tikrai reikia vokiško sąskaitos faktūros numerio?

Taip, ir tai nėra juokas. Vokietijos muitinė ir mokesčių inspekcija (Finanzamt) yra labai griežtos dėl PVM mokėjimų. Jei parduodate prekes Vokietijos įmonei, jums jų reikalingas jų PVM mokesčio mokėtojo kodas (Steuer-Nummer). Be jo, gali kilti nemalonumų ir uždelsti mokėjimai. Nors dabar yra VIES sistemos, kur galima patikrinti, bet vokiečiai mėgsta, kai viskas tvarkingai jų dokumentuose. Vieną kartą teko laukti apmokėjimo mėnesį, nes klientas užmiršo nurodyti savo kodą, o jų buhalterija užkliuvo.

Ar sunku susitvarkyti su vokiškąja „Green Zone“ (žalioji zona)?

Tai šiandien jau nebe problema, jei mašina yra nauja. Bet jei ketinate įvežti seną sunkvežimį, kuris neturi atitinkamos „Umweltplakette“ (ekologinės kortelės), tai galite užstrigti prie miesto ribų, ypač didžiuosiuose miestuose kaip Berlynas arba Miunchenas. Tokios kortelės kainuoja penkis arba dešimt eurų, bet gali sukelti didelių nervų, jei jos nėra. Tiesa, pastaruoju metu dauguma mašinų jau turi Euro 6 standartą, todėl tai mažiau aktualu, bet vis tiek verta pasitikrinti.

Ką daryti, jei krovinys užstringa muitinėje?

Pirmiausia – nerašyti į mūsų dienoraštį, kad mes kalti. Muitinė Vokietijoje dirba labai tiksliai, ir jei dokumentuose trūksta vienos kabutės arba prekės kodas (HS kodas) pasirinktas ne taip, gaišite laiką. Būna, kad tenka net mokėti saugojimo mokesčius uosto sandėliuose, kol viskas išsiaiškinama. Geriausias patarimas – pasirūpinkite dokumentais iš anksto, o ne tada, kai mašina jau yra prie sienos. Ir visada, bet visada turkite gero brokerio telefoną.

Ar dažnai vokiečiai tikrina krovinius fiziškai?

Ne taip dažnai kaip anksčiau, tačiau tai vis tik įvyksta. Dažniausia tikrina, jei yra abejonių dėl kilmės prekių (pvz., iš Kinijos per Lietuvą) arba jei svorio duomenys atrodo keisti. Esu matęs situaciją, kai 24 tonų įkrova buvo tikrinta su grąžtuku (matuojant temperatūrą) riebaluose. Tai atrodo keistai, bet jie ieško nelegalių mėsos produktų ir pan. Jei viskas tvarkingai – jums net nereikės išlipti iš mašinos.

Ar yra kokių nors specifinių taisyklių dėl vairuotojų poilsio?

Vokietijoje, kaip ir visur ES, galioja taisyklės, tačiau jų kontrolė yra labai aktyvi. Yra ribojimų, kur galima stovėti sunkvežimiui (ne kiekvienoje aikštelėje), yra griežtų taisyklių dėl „Maut“ kvitų. Jei vairuotojas bus pagautas dirbantis su „magnetu“ (nuo kūno) arba falsifikuotu tachografu, baudos yra astronomiškos. Ir tai ne tik vairuotojo problema – tai gali užkliūsti ir siuntėjui, jei jis spaudė vairuotoją vykti per greitai.

Problemos, kurios iškyla kelyje

Kas nutinka, jei mašina sulūžta Vokietijos autostradoje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tada reikia skubios pagalbos (ADAC arba pan.), o tai kainuoja. Jei mašina nebevažiuoja, reikia perkrauti krovinį į kitą mašiną, o tai – dviguba darbo užmokestis ir prastovos. Turiu omenyje atvejį, kai vienas vairuotojas užsidegė sankabą ties Hanoveriu, ir mes turėjome skubiai ieškoti vietinio pervežėjo, kad nenukentėtų šaldytas maistas. Tokiu atveju labai svarbu, kad vežėjas turi „kasko“ draudimą, kuris padengia perkrovimo išlaidas.

Ar dažnai dingsta kroviniai?

Lietuvoje ir Vokietijoje – retai, tačiau tarp šių šalių, kai mašina stovi neapsaugota poilsio aikštelėje, rizika egzistuoja. Ypač jei tai yra brangūs elektronikos arba tabako gaminiai. Nerekomenduoju leisti vairuotojams statyti mašinos kur nors „miške“ taupant vietą. Vokiškose stovėjimo aikštelėse, nors brangios, saugumas yra daug didesnis. Neteisingai pasirinktas logistikos sprendimas čia gali kainuoti visą krovinį.

Kodėl vokiečiai taip griežtai vertina laiką?

Jei sąskaitoje parašyta „Delivery time 08:00“, tai reiškia 08:00, o ne 09:30. Vokiečiai nepraeina pro šalį vėlavimų. Jei vėluojate, jūsų gali neįleisti į sandėlį tą dieną, tuomet mašina stovi, kaupiasi rūpesčiai. Todėl, renkantis transportą, verta pasirinkti tiekėją, kuris moka planuoti maršrutą ir nekelia vilties, kad „kažkaip pravažiuos“ pro kažką.

Kas daryti, jei prekės atkeliauja su defektais?

Čia prasideda daugiausia ginčų. Būtinai reikia užpildyti defektų aktą (protokolą) vietose, iš karto kai pastebite žalą. Negalima pasirašyti gražios sąskaitos ir po to skųstis. Vokietijos klientai dažnai turi labai griežtas procedūras dėl įsipareigojimų neįvykdymo. Jei pažeistas pakavimas – nufotografuokite, užsirašykite, paskambinkite mums. Jei nieko nepadarysite vietos, vėliau įrodyti, kad žala atsirado vežimo metu, bus beveik neįmanoma.

Ar tikrai reikia rūpintis dėl vairuotojo kalbos žinių?

Techniškai ne, bet praktiškai – taip. Jei vairuotojas negali susikalbėti su uoste arba gavėju, prarandamas laikas. Vokiškai kalbantys vairuotojai (arba bent gebantys angliškai išsireikšti) dirba kur kas efektyviau. Aš asmeniškai stengiuosi siūlyti mašinas su vairuotojais, kurie geba bent pasakyti „Guten Tag“ ir suprasti instrukcijas, nes kitaip gali būti, kad jis važiuos į ne tą vartus.

Kaip atpažinti patikimą partnerį

Kaip suprasti, ar firma ne vienkartinis „keliukas“?

Patikrinkite, kiek laiko jie egzistuoja rinkoje. Jei įmonė įkurta prieš pusmetį ir siūlo neįtikėtinai mažas kainas – tai signalas. Taip pat pažiūrėkite jų svetainę. Jei ten nėra normalaus kontaktinio telefono arba adresas rodo kokią nors gyvenamąją vietą vienkiemyje – geriau vengti. Patikimas logistikos partneris turi savo parką arba ilgalaikius sutarčių vežėjus, o ne ieško mašinų „skelbimuose“ paskutinę minutę.

Kodėl kai kurie turi dešimtis įmonių?

Tai dažna schema – jei viena įmonė „užsikrauna“ skolų arba problemų, tiesiog atidaro kitą ir tęsia veiklą. Jei matote, kad savininkai tas pats, o įmonių pavadinimai keičiasi kaip pirštinės, būkite atidūs. Tai nereiškia, kad jie blogi, bet tai rodo tam tikrą nestabilumą. Geriausias logistikos sprendimas į Vokietiją bus tas, kurį siūlo stabilus, ne „vandeningas“ verslas.

Ar reikia važiuoti į jų biurą prieš pasirašant sutartį?

Nebūtinai, jei jie didelė ir žinoma firma, bet jei tai mažas ekspeditorius – taip. Matyt žmogų gyvai ir pamatyti, kaip jis dirba, suteikia daugiau pasitikėjimo. Esu atvykęs pas vienus partnerius į Vilnių, ir ten buvo tokia chaoso scena... Tai nedavė jokių vilčių. O kiti buvo maži bet tvarkingi – su jais dirbame iki šiol. Vizualinis įspūdis svarbus.

Kokias nuorodas (referencijas) reikėtų klausti?

Klauskite ne tik „kas jūsų klientai“, bet „ką jūs vežėte paskutinį mėnesį į Vokietiją?“. Jei jie negali paminėti konkretaus krovinio arba sako, kad viskas yra konfidencialu (nors kalbame apie bendrus tipus), tai įtartina. Geras partneris pasidžiaugs, kad gali pasidžiaugti sėkmingais atvejais.

Ar patikrinti „Creditreform“ ar panašius duomenų šaltinius?

Žinoma, tačiau nereikėtų tikėti tuo aklu. Kartas nuo karto ten būna seni duomenys. Bet jei matyte, kad įmonė traukiama į bankrotą arba turi įrašų dėl mokesčių nemokėjimo – nieko gero iš to neišeis. Saugiau pasirinkti tą, kurio balas yra žalias, o ne raudonas. Tai nėra 100 proc. garantas, bet sumažina riziką nulyne.

Konkretūs krovinių tipai ir niuansai

Kaip vežti ADR ( Pavojingus krovinius) į Vokietiją?

Čia reikia ypatingo dėmesio. Vokietija yra griežta dėl pavojingų medžiagų transportavimo. Vairuotojas turi turėti visus leidimus, o mašina – specialią įrangą. Be to, kai kuriose vietovėse gali būti ribojimai, kada kur gali važiuoti toks transportas. Negerai sugalvoti, kad „pravažiuos pro tą miestą naktį, kad niekas nematytų“ – baudos didelės, o rizika – didelė.

Ar sunku suvežti maisto prekes (sanitarija)?

Tai atskira pasaulis. Mašina turi būti plauta, sertifikuota (ATP sertifikatas šaldomoms prekėms), o vairuotojas turi turėti asmeninę higienos knygelę. Vokiški sandėliai tikrina viską – nuo vairo rato švaros iki to, ar vairuotojas turi švarą drabužių. Jei atvyksite purviname tentu su maistu – jus gražins iš karto, o sąskaitą pataisys sau.

Kas dėl gabalinių krovinių (projektiniai pervežimai)?

Tai reikalauja specialios technikos – žemo važiuoklės sunkvežimių, priedangų. Čia neįeina į standartinį kainodarą. Būna, kad reikia gauti specialius leidimus važiuoti naktį arba su lydėjimo automobiliais, nes krovinys perplačiausias. Vieną kartą teko vežti milžinišką transformatorių, ir mes praleidome mėnesį tik gaudant leidimus iš kelių policijos. Todėl planuokite tokį logistikos sprendimą į Vokietiją labai anksti.

Ar galima suveži atliekas į Vokietiją?

Labai sunku ir be specialių leidimų praktiškai neįmanoma. Vokietija turi griežtas taisykles dėl atliekų importo, nes nori išvengti, kad jas vežtų iš kitų šalių tik tam, kad būtų išgryninta už tai parama (arba tiesiog išvengti savo atliekų mokesčių). Reikalingi sudėtingi dokumentai ir dažnai leidimai, kurių gauti beveik neįmanoma. Geriau to nesiūlyti, jei nenorite būti įtraukti į „juodąjį sąrašą“.

Ar verta rinktis dalinį krovinį (LTL) ar pilną (FTL)?

Jei krovinio trūksta tik kelios paletės, LTL yra pigesnis, bet lėtesnis. Krovinių surinkimo sandėliai (hubai) Lietuvoje arba Lenkijoje gali užtrukti, kol surinks mašiną. Jei jums svarbus greitis, mokėkite už pilną mašiną, net jei ji pusiau tuščia. Taip užtikrinsite, kad vairuotojas tiesiai važiuos į jūsų gavėją be sustojimų. Pasidariau klaidą (tai yra, ne aš, bet mano kolega) prieš metus bandydamas sutaupyti – klientas gavo prekes po 5 dienų vietoje 2 ir buvo labai nepykęs.

Greitis ir kasdienybė

Ar įmanoma atvežti prekes į Vokietiją per 24 valandas?

Iš Vilniaus į vakarinę Vokietiją (pvz., į Duisburgą) – taip, tai realu, jei vairuotojas važiuoja dviem arba jei yra komanda. Jei tai vienas vairuotojas, turi laikytis poilsio taisyklių, todėl 24 valandos yra labiau tarsi „ reklamos šūkis“. Realiau planuoti 48 valandas, kad būtų ramu. Neskubėkite su spaudimu – pavojingiau, kai vairuotojas biški miegas.

Kaip elgtis, jei gavėjas atiduoda prekes tik po kelių dienų?

Tai normalu didžiuosiuose prekybos centruose (pvz., Kaufland, Lidl). Jie turi savo „langus“, kada priima krovinius. Jei atvykstate anksčiau, gali tekti laukti iki kito ryto. Geriausia logistikos sprendimų strategija yra tiksliai susiderėti dėl pristatymo laiko (Time Windows) iš anksto, kad mašina neleistų laiko laukiant.

Dėl ko dažniausiai ginčijasisi vežėjai ir gavėjai?

Dėl pakuojimo būklės ir dėl laiko. Gavėjas sako, kad atvykote vėlai, vežėjas sako, kad laukėte 4 valandas prie vartų. Čia svarbu turėti įrodymus – tachografo spaudinius, vaizdo įrašus (jei yra kamerų), užrašus knygose. Be įrodymų tai žodžiai prieš žodžius, ir paprastai tenka būti tas, kuris turi raštiškus įrodymus.

Ar reikia sekti krovinius realiu laiku?

Būtina. Šiandien be GPS nebeįsivaizduojame. Jei mašina stovi vietoje per ilgai, mes iš karto sužinome ir galime paskambinti vairuotojui paklausti, kas vyksta. Tai leidžia išvengti nemalonumų pabaigoje. Kai klientas skambina ir klaust „kur mano krovinys?“, aš galiu atsakyti tiksliai, o ne „mes nežinome, jis važiuoja kažkur“.

Ar Vokietijoje reikalingi specialūs įrankiai iškrovai?

Dauguma vietų turi vilkikus arba priekabas su galiniais liftais. Bet jei krovinys yra sunkus arba netaisyklingas, gali tekti turėti savo techniką. Vienas kartas teko vežti sunkią mašiną į fermą, kur nebuvo jokios technikos – teko rasti vietinį kraną. Visada klauskite gavėjo, kokia iškrovos infrastruktūra ten yra, kad nenuviltumėtų vietose.

Kokia pagrindinė klaida, kurią daro nauji klientai?

Jie renkasi tik pagal kainą, ignoruodami rizikas. Pigiausias variantas dažnai tampa brangiausiu, kaip sako, kai kažkas nutinka. Nusipirkote bilietą „Lietuvos geležinkeliai“ (pavyzdžiui) už pusę kainos, o jis nevažiuoja. Taip ir čia. Geriausias logistikos sprendimas į Vokietiją ne visada yra pigiausias, o tas, kuris duoda ramybę ir garantiją, kad prekės atkeliauja saugiai.

Taigi, jei dar klausiate save, kaip pasirinkti geriausią logistikos sprendimą į Vokietiją, atsiminkite vieną dalyką – rinktis partnerį, kuris su jumis kalbės tiesiogiai ir nebus nusimovęs ausų, kai iškils problema. Pasitikėjimas ir akivaizdžumas čia svarbiau nei 50 eurų sutaupymai.