Kaip pasirinkti ekonomiškiausią būdą kraustytis į Vokietiją: praktiškas vadovas

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, tai mačiau viską – nuo tada, kai vairuotojai nešiojo "krepšius" su popieriais, iki šiandieninių GPS stebėjimų. Žmonės visada klausia to paties: kaip padaryti, kad nekainuotų milžiniškai pinigų? Iš tiesų, kaip pasirinkti ekonomiškiausią būdą kraustytis į Vokietiją nėra tikslus mokslas, o daugiau kaip kompromisas tarp laiko, pinigų ir nervų. Kartais atrodo, kad radai pigiausią variantą, bet paskui pasirodo, kad lauki krovinio tris savaites arba turi mokėti už liftą, kurio nėra. Čia ne tik apie tai, kiek užmokesti pervežėjui, bet ir apie tai, kiek laiko bei pastangų tu pats investuoji. Štai trumpai apie tai, kas laukia toje kelionėje.

Kainos ir tai, kas į jas įeina (arba neįeina)

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustymas į Vokietiją?

Tai labai platus klausimas. Jei tu veži tik kelias dėžutes su drabužiais iš Vilniaus į Berlyną, gali užtekti ir 300–400 eurų, jei susirasi dalinį krovinį. Bet jei tai pilnas butas su baldais, čia kalbame apie 1500–2500 eurų, o kartais ir daugiau, jei reikia specialios technikos. Kaina priklauso nuo tūrio kubiniais metrais (m³) ir atstumo. Vokietija didelė, važiuoti į Miuncheną brangiau nei į Hamburgą. Be to, daugelis pamiršta, kad kaina gali pakilti, jei reikia išnešti daiktus iš penkto aukšto be lifto – tada vairuotojai paprašo papildomai už kiekvieną aukštą.

Ar verta laukti dalinio krovinio (shared load)?

Dalinis krovinys yra tas būdas, kai tavo daiktai važiuoja kelyje su kitų žmonių daiktais viename furgone. Tai, žinoma, vienas geriausių būdų, kaip pasirinkti ekonomiškiausią būdą kraustytis į Vokietiją, nes tu moki tik už užimtą vietą. Yra vienas "bet"... turi laikyti galvoje, kad tai nebus "rytoj". Gali tekti laukti savaitę-dvi, kol vairuotojas surinks visus krovinius. Esu matęs situacijų, kai žmonės laukė ir ilgiau, nes firmoms nepasisekė surasti kitų klientų tame pačiame maršrute. Jei skubate, tai ne jums.

Kodėl kainos skiriasi taip stipriai tarp firmų?

Kodėl vienas prašo tūkstantį, o kitas tik penkias šimtus? Pirmiausia, žiūrėkite į vairuotojų kvalifikaciją ir automobilius. Kai kurios firmos dirba "pilka zona" – turi senus furgonus, neleidžia mokesčių, todėl gali siūlyti žemesnes kainas. Bet jei pakeliui kažkas nutiks (avarija, muitinė), tu liksi be daiktų ir be atsakomybės. Brangesnės firmos turi draudimą, CMR draudimą ir normalius darbuotojus. Mano patirtis sako, kad taupyti ant draudimo nėra verta. Geriausia kaip pasirinkti ekonomiškiausią būdą kraustytis į Vokietiją yra rasti vidutinę kainą – ne pigiausią, bet ir ne prabangiausią.

Ar paimate ir dėžutes, ar tik didelius daiktus?

Dauguma klientų man klausia: "Galite tiesiog paimti tai, kas supakuota?" Žinoma, galime. Bet jei neturite dėžučių, mes galime jums jas duoti už papildomą mokestį. Kartais pigiau nusipirkti dėžutes parduotuvėje (arba pasiimti iš prekybos centro nemokamai) ir patiems susipakuoti, nei mokėti mums už pakavimo paslaugas. Susipakavimas pats savaime brangiai nekainuoja, jei turite laiko. Tačiau jei kalbame apie brangius baldus, juos geriau patikėti profesionalams, kad jie nenukristų kraustant.

Kas daryti, jei neturiu pakavimo medžiagų?

Nesijaudink, viskas išsprendžiama. Gali tiesiog nusipirkti burbulių plastiką ir lipdukas. Bet jei nori, kad mes viską padarytume, tai papildoma paslauga. Kartais žmonės bando taupyti ir vynioja indus į laikraščius... paskui atkeliauja į Vokietiją, o viskas suskilę. Vienas klientas taip padarė, vėliau skambino verktis. Taigi, pakavimo medžiagų kaina – tai ne tik "popierius", tai apsauga. Jei norite rasti kaip pasirinkti ekonomiškiausią būdą kraustytis į Vokietiją, susirask medžiagas iš antrų rankų (pvz., "Facebook" grupėse), tai tikrai padės sutaupyti.

Ar verti vieniems važiuoti ar skambinti firmoms?

Ar galiu pats važiuoti su savo daiktais išsinuomavęs furgoną?

Žinoma, tai gali būti pigiausia varianto išvis. Išsinuomi furgoną, įkeli daiktus ir važiuoji. Bet čia yra pavojus. Vokietijoje greičio ribos griežtos, o jei tu nėrai įpratęs vairuoti sunkesniu automobiliu, gali būti problemų. Be to, ką tu darysi su furgonu atgal? Tu turi grįžti tuščias. Tai dvigubai degalų. Jei turi draugą, kuris gali nuvežti tave su automobiliu atgal, tai super. Bet jei ne – suskaičiuok kuro kainas. Kartais išeina brangiau nei užsisakyti pervežimą.

Kas yra tas "dalinių krovinių" reisas ir kodėl jis populiarus?

Jau minėjau, bet pakartuosiu. Dalinis krovinys (angliškai "part load") yra tada, kai furgone yra kelios siuntos. Pavyzdžiui, vairuotojas veža siuntą į Kauną, turi tuščią vietą į Berlyną, jis pasiima tave. Tai logistiškai naudingi abiem pusėms. Dauguma firmų, kurios dirba Lietuva-Vokietija maršrutu, siūlo šį variantą. Tai yra atsakymas į klausimą, kaip pasirinkti ekonomiškiausią būdą kraustytis į Vokietiją, nes dalijasi išlaidomis. Tik žiūrėkite, kad jūsų daiktai nebūtų užkrauti po kitus sunkius daiktus, pvz., metalo konstrukcijas.

Kada tikrai reikalingas pilnas furgonas?

Jei turi didelę šeimą, namus su visa technika, pianinu ir dar garažo daiktų – tuomet dalinis krovinys netelpa. Tau reikia viso furgono (ar net dviejų). Tada kaina didesnė, bet tu turi kontrolę. Tu pasaki, kada važiuoti, ir daiktai neiškeliauja kitur. Jei turi, pavyzdžiui, 30 m³ daiktų, tai tikrai pilnas furgonas. Mažiau – galima galvoti apie dalinį. Kartais klientai sako, kad daiktų nedaug, o paskui atvažiuoja furgonas ir netelpa (nes jie neįsivaizdavo, kiek 1 m³ yra realiai).

Ar vežate ir mažus siuntinius, pvz., tik 5 dėžutes su knygomis?

Taip, vadiname "express" siuntomis arba tiesiog mažomis siuntomis. Bet čia gali būti nelogiška kainų atžvilgiu. Jei turi tik 5 dėžutes, tau gali būti geriau pasinaudoti kurjeriu (pvz., "DPF" ar kitomis didžiosiomis firmomis), kurios turi reguliarius maršrutus. Mes esame labiau orientuoti į krovinius, kurie užima bent 1-2 m³. Jei mums kviečti dėl penkių dėžučių, bazinis nuvažiavimo mokestis gali padaryti tai brangu. Tačiau jei turi ką nors sunkaus, pvz., seifą, tai čia jau kita kalba.

Kiek laiko užtrunka toks kelionė į Vokietiją?

Pats važiavimas priklauso nuo miesto. į Berlyną ar Hamburgą nuvažiuoti galima per 10–12 valandų (su poilsiais), į Miuncheną – ilgiau, apie 14–16 valandų. Bet jei tai dalinis krovinys, pridėkite dieną-dvi surinkimui ir išleidimui. Vieną kartą turėjau klientą, kuris manęs laukė trečią dieną, nes vairuotojas užstrigo prie Lenkijos sienos dėl techninių patikrinimų. Tai realus gyvenimas. Jei skubate, planuokite laiko atsargą.

Vokietijos specifika ir galvos skausmai

Ar sunku pravažiuoti Vokietijos miestuose su dideliu furgonu?

Gali būti labai sunku, ypač senosiuose miestuose centre. Vokietijos gatvės dažnai siauros, o automobilių stovėjimo aikštelės (parkingai) pritaikytos tik "Smart" tipo mašinoms. Didelis furgonas gali tiesiog neprisivaziuoti prie namų durų. Tada tenka iškrauti ant gatvės ir nešti per 50 metrų. Vairuotojai to nemėgsta, todėl gali paprašyti "palydovos" (priežiūros) mokesčio. Jei gyvenate prie sankryžos arba "Užuovėjoje" (dead end), tikrai praneškite iš anksto. Tai svarbu renkantis, kaip pasirinkti ekonomiškiausią būdą kraustytis į Vokietiją, nes ilgas nešimas padidins sąskaitą.

Kas su ta "Umweltplakette" (ekologine žyme)?

Tai būtina daugumoje Vokietijos miestų. Be jos negali važiuoti į "žaliąją zoną" (Umweltzone). Mūsų furgonai tai turi, bet jei važiuoji pats išsinuomavęs, tikrai patikrink, ar tą žymę turi. Bausmės didelės, o nuomotojai gali nukirsti didelę sumą iš tavo kortelės už baudą. Tai toks niuansas, apie kurį dažnai pamirštama, kol nepristato ant miesto centro riboženklo.

Ar reikia mokėti už važiavimą greitkeliais (Autobahn)?

Vokietijoje dauguma greitkelių nemokami (na, išskyrus kai kurius tiltus ar tunelius, pvz., netoli Hamburgo arba "Herrenalb" tunelį). Tačiau jei važiuoji per Austriją ar Šveicariją, tai ten būtina vinjetės. Jei maršrutas eina per šias šalis, tai įskaičiuota į kainą, bet geriau paklausti. Kartais vairuotojai bando sutaupyti ir važiuoja šalutiniais keliais, tai ilgina laiką. Pasakykite iš karto, kad pageidaujate greičiausio kelio, jei laikas svarbiau už 20 eurų sutaupymą degalams.

Ar dažnai sustoja policija ir tikrina krovininius automobilius?

Vokietijoje policija yra aktyvi, ypač netoli sienų arba statybų vietų. Jei daiktai uždengti nelegaliai (neuždengti arba viršija svorį), gali sustoti. Patirtis rodo, kad jei viskas tvarkingai užfiksuota CMR dokumentuose, problema nėra. Bet jei vairuotojas dirba be dokumentų... tada gali būti bėdų. Todėl rinkdamas, kaip pasirinkti ekonomiškiausią būdą kraustytis į Vokietiją, nepasirink firmų, kurios "kažką užmiršta" dokumentuoti. Tuomet gali prarasti laukiant patikrinimo.

Kur geriausia iškrauti daiktus, kad nebūtų problemų?

Idealiai – prie pat įėjimo, kur gali sustoti furgonas. Bet realybėje dažnai tenka sustoti netoliese. Jei turi galimybę rezervuoti vietą (pvz., "Anwohlerparkplatz"), tai būtų puiku. Vokietijai būdinga griežta tvarka, jei pastatysi furgoną kur ne reikia, greitai atvyks "Bärgdienst" (evakuatorius) ir bus labai brangu. Vienas klientas taip padarė Miunchene – paliko furgoną pietams uždraustoje zonoje, ir teko mokėti 150 eurų baudą.

Rizikos, draudimas ir patikimumas

Kas nutinka, jei sužaloju daiktą kelyje?

Tai blogiausia scenarijaus, bet jis įvyksta. Jei tai mūsų (pervežėjo) kaltė, mūsų draudimas turi tai padengti. Mes turime CMR draudimą, kuris dengia žalą iki 8,33 SDR už kilogramą (tai apie 10 eurų). Jei turi labai brangų paveikslą arba rolex laikrodį, geriau juos vežti su savimi rankiniame bagaže arba papildomai apdrausti. Pasirašant sutartį, visada pažymėk, jei turi tokių daiktų. Priešingu atveju, jei sužalojamas, gausite tik standartinę kompensaciją, kuri niekada nebus pilna daikto vertė.

Ar draudimas apmoka viską, kas sugęsta?

Ne visada. Yra vadinamos "išlygos". Pavyzdžiui, jei tu pats blogai supakavai stiklinę vazą ji nulūžta ne dėl vairuotojo, o dėl to, kad ji "jojo" dėžėje, draudimas to nepmokės. Taip pat, jei daiktai buvo jau pažeisti prieš pakrovimą, o mes to nepastebėjome ir nepažymėjome sąraše, bus sunku įrodyti. Todėl svarbu tikrinti būklę prieš įkeliant į furgoną. Užsirašyk visus įbrėžimus.

Kaip pasirinkti patikimą firmą, kad nebūtų apgauti?

Žiūrėkite ne tik į kainą! Patikrinkite reitingus (Google reviews, "Facebook"). Jei visiems rašo, kad "gerai", bet turi tik 5 įvertinimus, gali būti, kad jie sukūrė paskyrą prieš savaitę. Ieškok firmų, kurios dirba jau kurį laiką. Paklausk draugų. Jei kas nors pasakojo, kad "jie atvežė ir išmetė daiktus kieme ir išvažiavo", vengyk tokių. Mano asmeninė patirtis: geriausios firmos yra tie, kurie sako tiesą apie laikus, net jei tai nėra patogu.

Ar reikia sudaryti rašytinę sutartį?

Privalomai. Net jei tave veža "brolio draugas" už alų, parašyk bent kokį dokumentą, kuriame išvardyti daiktai ir jų būklė. Be to, CMR sąvadas (vežimo dokumentas) yra būtinas kiekvienu tarptautiniu reisu. Jis yra pagrindas, jei reikės bylinėtis. Be CMR, tu neturi jokios teisinės galios. Taigi, nepasirašyk nieko tuščio popieriaus. Sutartyje turi būti aiškiai parašyta, kiek moki ir ką gauni.

Kas daryti, jei vairuotojas nepasirodo pažadėtu laiku?

Tai įvyksta. Gali būti techninė gedimas arba avarija. Pirmiausia, skambink į dispečerinę. Jei jie neatsiliepia arba meluoja (sako "jau važiuoja", o jis dar Lietuvoj), turi būti rūpestingas. Jei vėluojama daugiau kaip parą, gali prašyti alternatyvos. Blogiausia, kai firma "dingsta" su tavo daiktais. Todėl, renkantis kaip pasirinkti ekonomiškiausią būdą kraustytis į Vokietiją, venk "mėslenkių" firmų, kurios neturi fiksuoto biuro arba telefono numerio.

Pasiruošimas, dokumentai ir praktiniai patarimai

Kokius dokumentus reikia tur�ti kelyje?

Asmeninį tapatybės dokumentą (pasą arba ID kortelę) būtinai. Jei daiktai priklauso ne tau, o pvz., tėvams, gali prireikti notarinio leidimo (nors retai kada tikrina, jei tu pats esi furgone). Bet jei siunčia dalinį krovinią be tavęs, CMR dokumentas su sąraše yra pakankamas. Jei veži brangią techniką, gali tekti rodyti pirkimo čekius (jei kils abejonių dėl kilmės), tai ypač aktualu jei vairuotojas yra kitos tautybės.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje, muitinės kontrolės (deklaravimo) paprastai nėra, jei tai asmeniniai daiktai, naudojami ir ne nauji. Jei veži naujus daiktus su etiketėmis (pavyzdžiui, 5 naujų televizorių), tai gali būti įtariama prekyba, ir muitinė gali sustabdyti. Bet jei kraustysi savo butą, rūpesčių neturėtų būti. Vienintelė problema gali būti, jei veži alkoholį ar tabaką virš leidžiamos normos.

Kaip sudaryti tą inventorinį sąrašą (packing list)?

Nereikia būti detektivu. Parašyk: "sofa, 2 vnt.", "stalas, 1 vnt.", "dėžė su knygomis, 5 vnt.". svarbu nurodyti apytikrę vertę (pvz., "baldai - 500 eurų"). Tai padeda draudimo atveju. Nerašyk "viskas kažkas", nes tada draudikas nepmokės nieko. Gali tiesiog pasirašyti ant lapelio, bet geriau, jei tai padarys pervežėjas sistemoje.

Ar galima vežti maistą, augalus ar alkoholį?

Maistą (ilgalaikio saugojimo) galima, bet geriau nevežti skysčių, kurie gali išsilieti (pvz., uogienės). Augalus galima, bet tik jei nėra žemės ant šaknų (kova su kenkėjais). Alkoholį galima, tik ribotą kiekį asmeniniam naudojimui. Jei bandysi vežti 100 litrų degtinės, tai bus laikoma prekyba. Aš visada patariu palikti maistą ir skysčius namuose, nes neverta rizikuoti dėl šleivės furgone.

Ką daryti su baldais, kurie neinaisirenka? (klaida: neinaisirenka -> neinaisirenka)

Kai kurie baldai yra monolitiniai, pvz., senosios sofos ar spintos, kurios buvo surinktos kambaryje. Jei jų negalima išardyti, gali tekti išnešti pro langą arba išmontuoti durų rėmus Vokietijoje. Vairuotojai už tai paprastai neima atsakomybės – jie ne statybininkai. Jei turi tokių baldų, apie tai pranešk iš anksto. Kartais pigiau atiduoti tokį baldą kaimynams Lietuvoje ir nusipirkti naują Vokietijoje, nei mokėti už ypatingą nešimą.

Ar galima veži dviratį ar motociklą?

Taip, dviračius vežame dažnai. Reikia tik uždengti juos apsauginiu plastiku, kad neapsibrėžtų kitų daiktų. Motociklas jau sudėtingesnis – jis sunkus ir slysta. Reikia specialių prisegimo juostų. Jei turi brangų motociklą, geriau kreiptis į specifinę motociklų pervežimo firmą, o ne į paprastus "baldų vežėjus", nes gali nukristi (kaip buvo vieną kartą su "Harley" – nuslydo ir įdrisko į šaldytuvą).

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Tai neprivaloma, bet labai vertinama. Lietuviai vairuotojai visada džiaugiasi 10-20 eurų arba kavos/pietų užtikrinimu. Vokietijos vairuotojai (jei dirba su Vokietijos firmomis) gali ir nesitikėti, bet jei padėsite išnešti sunkų daiktą arba suteiksite geroų sąlygų (prieigos prie vandens), jie bus maloniai nustebinti. Tai nėra tas dalykas, kuris užtikrins, kad tavo daiktai nebus sugadinti, bet geriausia turėti vairuotoją drauge, nei priešais.

Ar galima sekti savo krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų siūlo GPS stebėjimą. Gali matyti, kur furgonas stovi. Bet nereikia panikuoti, jei jis stovi vietoje valandą – gali būti pietūs arba įkėlimas kito klientui. Kartais sistema užstringa ir rodo vietą, kur jis buvo prieš dieną. Geriau tiesiog paskambinti dispečeriui ir paklausti "kur jis?". Tai sutaupo nervų.

Kas daryti, jei atvykęs sužinojau, kad netelpu į butą?

Tai klasika. Vokietiečiai nuomoja mažus butus. Jei supirkai visą "Möbelhaus" (baldų parduotuvę), tai ten netilps. Gali tekti išsinuomoti patalpą sandėliavimui (Lagerhaus) Vokietijoje mėnesiui, kol susitvarkysi su įsirengimu. Tai papildomi kaštai, kuriuos reikia įsivaizduoti planuodamas biudžetą. Neapsimokės vežti daiktų, jei neturi kur juos padėti.

Išvados

Visas šitas procesas gali atrodyti baisiai sudėtingas, bet iš tiesų viskas priklauso nuo tavo pasiruošimo. Nėra vieno magiško recepto, kaip pasirinkti ekonomiškiausią būdą kraustytis į Vokietiją, tačiau aiškus planavimas ir realūs lūkesčiai padės išvengti didelių nusivylimų. Svarbiausia – nebesikliaukite į pasiūlymus, kurie atrodo per gerai, kad būtų tiesa, ir visada turėkite atsarginį planą (ir šiek tiek pinigų) atvejui, jei ką nors pamiršite arba kas nors nepasiseks.