Kaip paruošti baldus kraustymuisi į Vokietiją mikroautobusu: Neoficialus gidas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau daugiau nei dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo idealiai supakuotų porceliano rinkinių iki to, kaip buitinė technika užkrenta kelyje, nes kas nors nusprendė, jog sėdynės gali būti rėmėjas. Kraustymasis į Vokietiją mikroautobusu atrodo paprastai: prisikrauti ir važiuoti, tačiau realybėje tai sudėtingas logistinis ritmas. Dažniausiai problemos kyla ne iš to, kad kelią blogai suplanavome, o dėl to, kad žmonės visiškai neturi supratimo, kaip elgiasi mediena ir gipso kartonas ant gruntuoto kelio. Štai kodėl reikia žinoti keletą smulkmenų, kad išvengtumėte nesklandumų pasienyje ir kad jūsų sekcija atvyktų į Miuncheną arba Berlyną tokią pačią, kaip buvo Vilniuje. Ne visada viskas eina pagal planą, bet paruošimas sumažina stresą pusiau.

Apie pakavimą ir medžiagas

Kur pradėti rinkti dėžes?

Pradėkite žiūrėti ne į prekybos centrus, o į smulkių parduotuvių arba statybinių prekių sandėlius, kurie išmeta empty boxes. Turguje nusipirkti dėžių yra pinigų švaistymas, kurio turbūt norite išvengti, jei jau renkatės mikroautobuso variantą. Ilgai galvojau, kur geriausia gauti stambesnes dėžutes, ir manau, kad geriausia kreiptis į elektros prekių parduotuves – ten dėžės storos ir tvirtos. Taip pat nepaisykite „Facebook“ grupių, kur žmonės dažnai išduoda vaizdų po remontą. Tik nedaryk tos klaidos, kuria dažnai kaltinami pradedantys – imkite vienodo dydžio dėžes, jas žymiai patogiau krąšyti į kėbulą.

Ar tikrai reikia pirktį burbulinę plėvelę tiesiog spintai apvynioti?

Be abejo, tai yra viena iš tų investicijų, kurios atsiperka. Kiekvienas kartas, kai matau, kaip klientas bando „taupyti“ ir apvynioja spintą senais laikraščiais, aš žinau, kad atvyks nulūžusių durų. Burkulinė plėvelė ne tik apsaugo nuo tepalų, kurie būna mikroautobuso grindyse, bet ir sulaiko drožules, kad jų neimtų barstyti po visą kabiną. Ypač jei turite blizgių paviršių, be šios plėvelės niekas neisiųskytų. Tai brangu, tikrai, bet palyginti su tuo, kiek kainuoja nauja virtuvės fasado dalis – tai vargšų išlaida.

Kaip supakuoti indus, kad jie nesužlugtų kelyje?

Čia yra klasika. Nenaudokite keptuvės kaip dėžutės, nors ir taip daro dažnai. Paimkite mažesnes dėžutes, kiekvieną lėkštę apvyniokite į popierių arba servetėles (geriau ne spalvotus, kad neispilktų dažų), o tarpumus užpildykite sulaužytamis dėžių dalimis. svarbu užpildyti visus tuščius tarpus, nes jei girdsite barškėjimą vairuojant, vadinasi, indai juda. Būna taip, kad vairuotojas staigiai stabdo, o tu turi viltis, kad tavo senoji močiutės porcelianinė arbatinė nenukrito ant grindinio.

Ar vertaardyti baldus prieš išvežant?

Aš visada sakau – išardyk viską, kas galima. Nors kai kurie baldų gamintojai sako, kad jie suprojektuoti taip, kad išsilaikytų, realiame kelyje Vokietijoje, kur asfaltas kartais būna blogesnis nei mūsiškiame kaimo gatvėse, riešai susitraukia. Esu matęs, kaip atskiria virtuvės staliukai nuo pagrindo, nors buvo pritvirtinti sraigtų. Taigi, išimkite stalviršius, nuimkite duris (ypač šaldytuvo, jei vežate seną), ir išimkite visus stalčius. Tai ne tik sutaupo vietos, bet ir sumažina sugadinimo riziką.

Ką daryti su lovos rėmais?

Lova yra vienas sunkiausių dalykų tiems, kurie nežino kaip. Rėmas turi būti išardytas į elementarius dalis. Jei turite „Waterbed“ tipo lovą, tai visai kita istorija – ten reikia specialių žinių, kaip nuleisti vandenį be nuskandino namų (tai joks juokas, buvo atvejų). Paprastą medinę lovą tiesiog išarinkite. Svarbiausia – nepalikite kaiščių ir varžtų vienoje krūvoje, užsukite juos atgal į jų vietas arba sudėkite į pažymėtą maišelę, kad paskui nebūtų galvojimų, kur šis raktas priklauso.

Ar reikia užsegti knygas ir kitus sunkius daiktus?

Knygos – tai pragaro svoris daugeliui vairuotojų. Niekada nepildykite didžiųjų dėžių knygomis iki viršaus, jas nebeukels niekas. Paimkite mažas dėžutes ir užpildykite jas tik pusiau arba tris ketvirtadalius. Knygos yra tankios, ir jei dėžė suirs, turėsite problemų su kelionių draudimu. Dar geriau, jei knygas galite paduoti paštu, tačiau jei jums svarbios, supakuokite jas horizontaliai, ne vertikaliai, kad nesukryžiuotų nugarų.

Reikalingos kniedės ir juostos?

Kiekvienam baldui, kuris neturi fiksuotos dangčio ar durų, reikia uždėti kniedes arba stiprią lipduką. Pats dažniausiai naudoju juodą šiūkšlių maišų type juostą – ji laiko kaip priežastis. Naudoti tik lipdukus be kniedžių yra rizika, ypač jei vairuotojas staigiai pasuks posūkyje. Tai tas dalykas, kurį dažniausiai pamiršta padaryti namuose ir vėliau gauna „nepageidaujamų“ atvirų spintų vaizdą.

Kelionės eiga, vairuotojai ir krovinio tvarkymas

Kiek laiko trunka kelionė iki Vokietijos?

Paprastai tai yra nuo 12 iki 18 valandų, priklausomai nuo to, kur tiksliai važiuojate – į Hamburgą, Miuncheną arba kažkur į gilumą. Tačiau reikėtų įskaityti ir sustojimus, ir tai, kad mikroautobusas važiuoja lėčiau nei lengvasis automobilis, ypač apkrovęs. Jei vairuotojas važiuoja vienas, jis privalo daryti poilsio pertraukas, todėl neskubėkite vadinti kas valandą ir klausti „kur jūs“.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dažniausiai – taip, jei yra vietos. Mikroautobusuose, kuriais vykdomi tarptautiniai pervežimai, dažnai yra 3-4 vietos keleiviams. Tačiau nepamirškite, tai ne prabangus turistinis autobusas, o darbo vieta. Jūs galite sėdėti šalia, bet vairuotojui reikia ramybės ar bent jau galimybės pasiklausyti savo muzikos arba radijo (o ne jūsų nepykstantių pastabų). Dar vienas dalykas – jei užsibrėžiate, kad kelionė truks 10 valandų, o ji užtrunka 14, neskųskite vairuotojui. Jis nemano jūsų pykti.

Kokia tvarka kraunami baldai į mikroautobusą?

Tai yra menas. Sunkiausi ir didžiausi daiktai (šaldytuvai, skalbimo mašinos, spintos) keliauja apačioje, priešakyje, tiesiai prie sienos. Viršuj eina lengvesnės dėžės ir minkšti baldai. Jei kas nors įmes į vidų kepurę be dėžės, ji užliks po svoriais. Esu matęs, kaip po sunkios spintos buvo užspausta dviračio rėmas (kurį reikėjo išardyti), ir rezultatas buvo... na, pasakykime taip – dviračio nebebuvo.

Ar vairuotojas gali padėti pakrauti ir iškrauti?

Formaliai taip, tačiau tai priklauso nuo sutarties. Yra firmų, kuriose vairuotojas dirba tik vairuotoju, o yra tokių (kaip mano), kur mes įsitempiame ir padedame. Nenaudokite vairuotojo kaip nemokamo krovikso, jei jis jau pavargęs po 1000 km kelionės. Knygų dėžes nešti gali ir jūs. Tiesa, yra atvejų, kai vairuotojas atsisako nešti labai sunkių daiktų be keltuvo, jei nėra pagalbininko, todėl pasirūpinkite draugais namuose.

Kaip elgtis su daiktais, kurie gali sužaloti kitus?

Aštuoniakojės, smailūs metalo kampai, ūkiai – viskas tai turi būti uždėta į specialias apsaugas (kampų apsaugas) arba gerai užpakuota. Kartais žmonės užmeta ant grindų paprastą antklodę ir mano, kad tai apsaugos. Neapsaugos. Metalas perkelia smūgį tiesiai į šoną, o antklodė tik sulaiko dulkes. Užtikrink, kad aštrių daiktų nebūtų laisvai, jei jų negali uždėti į dėžes.

Ar saugu palikti brangius daiktus kablyje?

Nepatariu. Nors dauguma vairuotojų sąžiningi, yra ir tokių, kurie „užmiršta“ arba „pamato, kaip kažkas nupuolė“. Pinigus, brangius papuošalus, dokumentus neškite krovininiame skyriuje. Juos pasilikite sau rankinėje bagaže. Logistikoje yra posakis: „jei tai turiu, tai aš tai atsakyčiau“ – tačiau tai nėra taisyklė. Geriau saugokite save negu viltis į draudimą.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Pirmiausia – neskambink kiekvieną penkias minutes. Kelionėse į Vokietiją įvyksta staigių dalykų: avarijos, muitinės patikros, blogi orai. Vairuotojas negali atsakyti į telefoną, kai vairuoja lietingoje autostradoje 140 km/h (arba kiek ten leidžiama). Palaukite, parašykite žinutę, paklauskite ramiai. Viską sužinosite. Kartais vėlavimas gali būti dėl to, kad kiti klientai vėluoja krauti.

Ar galiu nuvykti su savo šunimi į Vokietiją?

Taip, bet turi tai pranešti iš anksto. Mikroautobuse turi būti tarša (nors patarčiau patikrinti, ar nebus alergijos vairuotojui). Šunis turi būti ant pavadėlio arba narvelyje. Negalima, kad jis bėgiotų po saloną. Yra firmų, kurios atsisako vežti gyvūnus dėl šiukšlių, bet dažniausiai susitariame. Tiesa, įsivaizduok, kas bus, jei šuo susirgs kelyje... tai išvis košmaras.

Ar vairuotojas gali parsivesti papildomų krovinių iš Vokietijos?

Tai yra vadinamasis „backward cargo“. Dažnai vairuotojai, kad uždirbtų daugiau, ieško grįžtant krovinių (dažniausiai šiukšlių arba statybinių medžiagų). Jei turite tai prieštarauja jūsų sutarčiai (pvz., tvarsitės švarią mašiną), tai užduokite klausimą. Aš asmeniškai visada sakau, jei tai nekenkia jūsų baldams, gali, jei ne – ne. Bet nenaudokite kelionės kaip prekybos maršruto be sutarimo.

Dokumentai, muitinė ir biurokratija

Kokius dokumentus reikia tur�ti kelyje?

Būtinai reikia turėti asmens dokumentą (pasą arba ID kortelę), vairuotojo pažymėjimą (jei vairuojate pats), ir techninį pasą. Jei baldai nėra nauji (perkami parduotuvėje), dažniausiai jums nereikia mokesčių deklaracijos, tačiau yra svarbu turėti krovinių sąrašą (inventorių). Be jo, muitinė gali uždelsti transportą. Muitininkai mėgsta tvarką, o ne pasakojimus apie tai, ką vežiate.

Ar reikia mokėti mokesčius už naudotus baldus Vokietijoje?

Jeigu šie baldai yra asmeniniai, buitiniai naudojimui ir jie jums priklauso daugiau nei 6 mėnesius, mokesčių mokėti nereikia. Tai taikoma ES taisyklėms. Tačiau jeigu kraustotės ir nuspręsite, kad nereikalingą stalą parduodžiuot kaimynui už 100 eurų – tai jau gali būti komercinė veikla, apie kurią reikia pranešti. Būkite sąžiningi, nes muitinės sistemos susijusios.

Ką daryti, jei mane sustabdo muitinė Lenkijoje arba Vokietijoje?

Neliūdėkite, tai yra standartinė procedūra. Atsakykite tiesiai, parodykite dokumentus. Nenaudokite juokų tipo „aš vežu sprogmenis“, tai nesužavės pareigūnų. Jeigu jie nori patikrinti, kas yra dėžėse, leiskite jiems. Jeigu viskas tvarkingai, jums leis tęsti kelionę. Kartais sustabdo tik todėl, kad reikia atlikti rutininę kontrolę, o ne todėl, kad atrodote įtartai.

Ką rašyti inventoriaus sąraše?

Rašykite kuo tiksliau. Ne „baldai“, bet „medinė spinta, 2x2m, ruda“. Ne „indai“, bet „porceliano rinkinys, 12 asmenų“. Jeigu dingsta kažkas brangaus, be šio sąrašo bus labai sunku įrodyti, kad tai buvo ten. Aš visada liepiu klientams fotografuoti atidarytas dėžes prieš uždarydami. Tai padeda ir vairuotojui ir sau. (Nors dažnai tiesiog uždarome ir pamirštame, bet gerai, kad būtų).

Ar turiu deklaruoti elektroniką?

Naują elektroniką (pvz., televizorių, kompiuterį), kurios nupirkta mažiau nei prieš 6 mėnesius, gali tekti deklaruoti. Yra ribojimai (pvz., 430 eurų vienam asmeniui), viršijus reikia mokėti PVM ir muito. Jeigu tai senas televizorius iš namų, problemų neturėtų būti. Tik nepamirškite įjungti jį pasienyje, jei prašys parodyti, kad veikia.

Kaip elgtis su vaistažolių arba receptiniais vaistais?

Vežkite vaistus su originaliomis etiketėmis. Jeigu tai stiprūs vaistai (pvz., morfinas ar panašiai), būtina turėti gydytojo pažymėjimą, kad jie skirti jums asmeniškai. Nieko neleiskite svetimiems žmonėms. Muitinė labai griežtai žiūri į narkotikus, net ir jei tai jums reikalingi vaistai. Geriau dėl to paklausti gydytojo iš anksto.

Ar reikia draudimo keliui?

Techniškai ne, tačiau labai rekomenduoju. Yra daugybė situacijų (aukštas vanduo, avarija, vagystė), kai be draudimo liksite be daiktų. Užsakykite „CMR“ draudimą. Jis nėra brangus, bet apsaugo jūsų turtą. Nors dauguma vairuotojų sako „aš važinėju saugiai“, tai nepasitikėkite vien žodžiais. (Sužinojau tai, kai vienas vairuotojas užsidegė variklis viduryje niekur, ir mes visi stovėjome valandą).

Kainos, pinigai ir nepageidaujami netikėtumai

Kiek vidutiniškai kainuoja toks pervežimas?

Kainos svyruoja labai priklausomai nuo kuro kainos ir sezono. Vidutiniškai galite tikėtis nuo 400 iki 800 eurų už kryptį (Lietuva – Vokietija), jei tai bendras krovinys (kai samdate vietą). Jei užsakote visą mikroautobusą sau, tai gali kainuoti nuo 1000 iki 1500 eurų. Reikėtų pasidomėti dabartiniais tarifais, nes jie keičiasi kasdien. Ir nemandagūs užkalbinėjimai „o gal pigiau?“ dažnai sužadina tik vairuotojo pyktį.

Ar galiu sumokėti kortele arba tik grynaisiais?

Geriausia susitarti iš anksto. Mažosios firmos dažnai mėgsta grynaisius, nes taip išvengia mokesčių (ir tai yra nelegalu), tačiau didelės, profesionalios logistikos kompanijos priima ir pervedimus. Jeigu mokate grynaisiais, visada prašykite kvitos. Niekada nesiųskite pinigų pavedimu be sutarties.

Kas nutinka, jei baldai sužaloja kambarį į kurį įvežame?

Tai gana dažna problema, ypač su vokiškais namais, kur durys yra siauros. Jeigu vairuotojas pažeidė sieną arba grindis, jis privalo tai atsakyti. Tačiau jeigu jums nė neįspėjote, kad duris reikia išimti, o jis bandė priveržti pernelyg didelę spintą – tai ne jo kaltė. Patikrinkite matmenis namuose ir praneškite vairuotojui.

Ar verta duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nėra privaloma, bet jeigu vairuotojas padėjo nešti sunkius daiktus, buvo mandagus ir atnešė viską į butą antrame aukšte be lifto, tikrai pagarba. Duokite 10-20 eurų arba pasiūlykite kavos/pietų. Tai kuria gerą atmosferą ir gali padaryti, kad jis ateityje dirbs su jumis geriau. (Asmeniškai aš visada primirštu duoti, bet vairuotojai to neprašo).

Ką daryti, jei atvykęs randu sužalotą daiktą?

Pirmiausia – nefotografuokite po to, kai iškraėte. Reikia fotografuoti tuoj pat, kai atidarote duris. Parašykite į CMR konosamentą pastabą „sužalota“ ir pasirašykite kartu su vairuotoju. Jeigu vairuotojas atsisako pasirašyti, skambinkite į dispečerinę. Be šio dokumento draudimas nieko nebus mokės. Jau mačiau, kaip žmonės bandė teisti be įrodymų – pralaimi.

Ar galiu atšaukti užsakymą paskutinę minutę?

Galite, bet tai kainuos. Jei vairuotojas jau atvažiavo pas jus prie namų, o jūs nusprendžiate nevažiuoti, jums teks mokėti už išvažiavimą ir laiką. Paprastai tai apie 50-100 eurų, priklausomai nuo to, kiek jį ten laukėte. Būkite sąžiningi, laikas – tai pinigai.

Kokios yra dažniausios problemos su keliu į Vokietiją?

Viena didžiausių problemų yra Lenkijos keliais ir mokesčiai už važiavimą (vinietės). Kai kurie vairuotojai bando apeiti mokesčius keliukais, kur vėliau užstrigsta purve arba pažeidžia važiuoklę. Geriau pasirinkti maršrutą su mokesčiais, nes taip sutaupysite laiko ir nervų. O dar tas triukšmas ant greitkelių... (kartais galvos skamba).

Ar reikia rūpintis vieta automobiliui Vokietijoje?

Jei vairuotojas išvežia daiktus ir išvažiuoja, ne. Jei jis pasilieka nakvynei, jis pats rūpinsis vieta. Tačiau jei esate dideliame mieste centre, kvartalinėse zonose gali būti sudėtinga pristatyti. Turite pasirūpinti leidimu stovėti arba parvežti daiktus į artimesnę gatvę.

Kaip sužinoti, ar firma nėra sukčiai?

Patikrinkite atsiliepimus internete (ne tik savo svetainėje, kurioje visi yra „puikūs“). Užduokite klausimą apie draudimą. Jei jie sako, kad „mes niekad nesužalojame“, tai yra melas. Viską sužaloja. Klientas turi būti atsargus. Yra nemažai „dirbančių iš bagažinės“ firmų, kurios dingsta su kroviniu. Tikrinkite juridišką informaciją.

Ar galiu vežti alkoholį ir cigarus sau?

Taip, bet tam yra ribojimai. Asmeninis naudojimas leidžiamas, tačiau jeigu vežate 100 litrų degtinės, tai tikrai nebus laikoma asmeniniu naudojimu. (Nors vienas klientas sakė, kad tai jo vestuvių atsarga, kuri užtruko dvejus metus... vadinasi, ne). Geriau neperžengti ribų, kad nebūtų konfiskuota.

Ką daryti su piemenų šunimi (German Shepherd) kelyje jei turiu alergiją?

Tikėtina, kad kalbate apie vokiečių aviganius... o gal ne. Jeigu alergiškas šunims, pasakykite tai iš anksto. Bet jei tai jūsų šuo, vairuotojas gali atsisakyti vežti, jei alergijos simptomai trukdys vairuoti. Svarbu rasti kompromisą. (Aš pats nemėgstu šunų mikroautobuse, jie plaukuoja).

Ar svarbu nurodyti tikslią iškrovimo vietą?

Labai svarbu. „Berlynas“ nėra adresas. Reikia gatvės, namo numerio, pašto kodo. Vairuotojas gali praleisti valandą važiuodamas ratu ir ieškodamas vietos, o jums tai gali kainuoti papildomų pinigų už laiką. Naudokite „Google Maps“ koordinates.

Galima užsisakyti pervežimą atgal iš Vokietijos?

Taip, dauguma firmų siūlo šią paslaugą. Jeigu planuojate parsivežti naujus daiktus arba grįžti atgal, susitarkite dėl nuolaidos už abi kryptis. Taip bus pigiau. Kartais netgi gali atsitikti, kad tas pats vairuotojas ves jūsų baldus į Vokietiją ir parsiveš atgal po savaičių.

Išvada

Galiausiai, kraustymasis į Vokietiją mikroautobusu nėra taip baisu, kaip gali atrodyti iš pradžių, jeigu tik pasirūpinkite detaliais reikalais. Svarbiausia yra ne tiek rinktis brangiausias dėžes, kiek atsakingai nustatyti prioritetus ir suprasti, kad kelyje įvyksta neprognozuojamų dalykų. Pasitikėkite savo instinktais pasirinkdami vairuotoją, bet nepamirškite patikrinti dokumentų. Tikiuosi, šie patarimai padės jums išvengti tų bėdų, su kuriomis teko susidurti man ir mano klientams per šiuos dvidešimt metų.