Kaip paruošti baldus ir daiktus kraustymui į Vokietiją? Neoficialus vadovas iš vidaus

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir per tą laiką mačiau viską – pradedant nuo to, kaip žmonės bando susukti sofos į „Volkswagen Golf“ bagažinę, baigiant tomis situacijomis, kai viskas atrojo puikiai, bet vėliau paaiškėja, kad vairuotojas neturi keltuvo. Vokietija yra arti, tačiau kelias Vilnius – Berlynas ar Miunchenas nėra lengvas pasivažiavimas, jei tavyje guli visi tavo gyvenimo daiktai. Daugelis galvoja, kad tiesiog užsidečia dėžę ant kąšės ir važiuoji, bet realybėje kaip paruošti baldus ir daiktus kraustymui į Vokietiją yra tas labiausiai nuspėjamas etapas, kurį dažniausiai nuleidžiamas nuo pečių. Esu matęs, kaip subyrėja prastos dėžės, kaip sugenda baldai dėl blogo užfiksavimo, ir kiek nervų tai sukelia abiem pusėms. Čia ne apie tai, kad reikia pirkti brangiausias medžiagas, o apie protą ir logiką, kuri, deja, dažnai dingsta, kai pradedamas dėžių lipimas. Tegu šis straipsnis būtų tavo stabdis prieš tai, kai pradėsi spardyti dėžes norint jas uždaryti.

Pamirškau, ką rašiau pradžioje... o taip, pakavimo standartai

Ar tikrai reikalingos specialios krokštynos ar uosiuos pats surasiu?

Sąžiningai sakant, po du dešimtmetis darbo galiu pasakyti vieną – geriau netaikyti. Buvau daugybę kartų, kai klientai sako: „Oi, aš turiu krovinių dėžių iš parduotuvės, jos tvirtos“. Tada atvažiuoja vairuotojas, paėmęs tokia dėžę su knygomis ji tiesiog plyšta per vidurį. Specialios perkraustymo dėžės (tos su dvigubu dugnu) kainuoja gal 2–3 eurus daugiau, bet jos išlaiko viską. Jei nori sužinoti, kaip paruošti baldus ir daiktus kraustymui į Vokietiją, pradėk nuo dėžių. Netaupyk ant jų, nes paskui sušaudi ant pleistro bei lipdukų, kai reikės surinkti sugriautus vazos. Stiprios dėžės – tai pusė sėkmės, o kita pusė – tai tai, kas viduje ir kaip tai sufixuota.

Kiek daugiau ar mažiau reikėtų dėti į vieną dėžę?

Čia dažniausia klaida. Matau, kaip žmonės užpildo dėžę iki pat viršaus knygomis ir tada steba, kad nebegali ją pakelti du vyrai. Pats geriausiu atveju dėžė neturėtų svoriu daugiau nei 15–20 kilogramų, jei tai ne smulkmenos. Tarkime, knygos – jos sunkios, jas reikia dėti į mažesnes dėžes, o audiniai, vata ar kilimai gali eiti į didesnes. Vienas kartas vežėme tokį inteligentišką Vytautą, kuris visus savo enciklopedijas supakavo į vieną milžinišką dėžę. Atvykome į Helernės (Vokietija) sandėlį – dėžės dugnas iškrito pakėlimo metu. Visiška nelaime. Svorio balansas labai svarbus, nes vairuotojui bei krovėjams reikia greitai ir saugiai perkelti turtą į automobilį.

Ar verta taupyti ir namuoti naudotas dėžes iš parduotuvių?

Žinau, taupyti yra geras dalykas, bet ne šituo atveju. Parduotuvių dėžės dažnai būna pažeistos, drėgnos arba tiesiog nepritaikytos laikyti sunkiems daiktams, jos tampa minkštos. Turiu omenyje tas dėžes po bananų ar pieno pakuočių – jose kietos kampų pusės, o kitur tik kartonas. Jei kelyje į Vokietiją bus duobės (o kartais Vokietijoje kelio dangos būna blogesnės nei Lietuvoj), tokia dėžė gali susilūžti. Naujų, tvirtų dėžių kaina nėra tokia didelė, palyginti su tavo baldų ar knygų verte. Geras baldų ir daiktų paruošimas kraustymui prasideda nuo investicijos į pakavimo medžiagas, tai nenusipelnęs žodis.

Kuo užpildyti tuščias vietas dėžėse, kad daiktai nešokteltų?

Nenaudok laikraščių, jei juos per daug suspaudi, nes jie nebesugauna smūgių. Geriausiai tinka putŗ plėvelė (burbuliukų), popieriaus užpildai arba netgi seni drabužiai, patalynė. Buvau tokiu atveju, kur klientas dėžę užpildė tik laikraščiais, o viduje buvo porcelianinės lėkštės. Atėjo į Frankfurte – visa viduje susmulkinta laikraščių masė su lėkščių nuolaužomis. Naudok ką nors, kas amortizuotų – putplasčio granulę (tik ne labai daug, kad neišsibarbškytų) arba specialius popieriaus „kamuolius“. Tada tavo dėžė skambes kaip sofos, o ne kaip šakalės.

Ar reikia užsidėti lipdukus ant kiekvienos dėžės?

Be abejo. Be šito neišsiversi. Parašyk, kas viduje, ypač jei tai subtilūs daiktai („Stiklas“, „Knygos“, „Virtuvė“). Dar geriau – pažymėk kur ia reikia vežti, pvz., „Virtuvė, viršutinis stalčius“. Viena kartą atvežėme klientui dėžę su maisto produktais, jos buvo pamirštos pažymėti, ir jos stovėjo vietoje savaitę, kol radome laiko jas atidaryti (kvapas buvo... kaip įspūdingas). Užrašai taip pat padeda vairuotojams suprasti, kur dėti dėžę kelyje – į galą, į priekį ar ant viršaus.

Baldų ir didelių daiktų iššūkiai

Ar tikrai verta išardyti spintas ir komodas?

Apie tai kyla daugiausia diskusijų. Kartais klientai sako: „O ji buvo senelės, ji nelūžta!“. Žiūriu – o spinta yra 2,5 metro aukščio, o laiptai Vokietijoje – sūpynės. Be išardymo ten neįlėsi. Be to, neišardytas baldas kur kas daugiau vietos užima mašinoje, o tai reiškia didesnę kainą. Kaip paruošti baldus ir daiktus kraustymui į Vokietiją, kai šie yra milžiniški? Išardyk. Išimk duris, stalčius, veidrodžius. Taip apsaugosi ne tik baldą nuo pažeidimų, bet ir save nuo papildomo streso, kai mašina nepatalpinama. Kartais netgi atrodo, kad baldas įeis, bet vairuotojas, turintis 20 metų patirties, iš karto pasako – neįeis. Nekilkite su jam ginčytis, jis mato erdvę kitaip.

Kur dėti skruostelius ir smulkius detalės po išardymo?

Tai klasika. Viskas susideda į vieną mažą maišelį, o tada jis dingsta... arba su juo ką nors padaro. Rekomenduoju imti storą, uždarą maišelį (geriausia su užtrauktuku) ir jį pridėti prie to baldo, pvz., lipdukais prklijuoti ant jo nugarinės pusės. Dar geriau – nufotografuok išardymo procesą. Pavyzdžiui, jei turi sudėtingą lovos mechanizmą, nuotraukos padės vėliau viską surinkti be galvos skausmo. Niekada nemaiparašyk skruostelių tiesiog į kišenę – prarasi. Buvau atvejų, kiep po montavimo trūkosta vieno varžto, ir visa sistema neveikė.

Kaip apsaugoti sofas ar balda nuo purvo ir įbrėžimų?

Būtina naudoti storą plėvelę (stretch plėvelę). Ji tempiama apie baldą ir laiko visas dalis kartu. Galima dėti ir storas kartono skydelius ant kampų, nes jie dažniausiai patenka į smūgį. Vienas klientas, kėlęs odinę sofą į Miuncheną, nenorėjo mokėti už plėvelę, sakė, kad „pienas bus švarus“. Rezultatas – sofa atvyko su deguto dėmėmis nuo kėbulų (mūsų vairuotojo mašinos) ir įbrėžimais nuo rėmų. Valymas kainavo daugiau nei tas plėvelės. Oda yra jautri, todėl jos baldų paruošimas kraustymui turi būti ypatingai kruopštus.

Ar reikia išimti vitrinoje stiklus?

Taip, be jokio abejo. Stiklas ypač trapus ir jį lengva palaužti vibruojančioje mašinoje. Jei stiklų negali išimti (pvz., jie įklijuoti), tada juos reikia uždengti storomis dangomis, o viršuje uždėti „x“ formos lipduką (juostelę), kad jei daužtųsi, nesviestu į šalis. Bet geriausiai – išimk ir apvyniok individualiai putų plėvele. Atsimenu vieną atvejį, vežėme baro spintelę su vitrinomis, vairuotojas stačiai sustojo „raudonai šviesai“, stiklas nuslydo nuo atramos... nuo to liko tik stiklo milteliai. Nebūk toks vyras.

Kaip elgtis su kilimais?

Kilimus geriausiai suvynioti vamzdžiu (ne per daug stipriai, kad nesukraipyti) ir uždėti į specialią kilimų dėžę arba uždengti plėvele. Nelekite juos suspausti į dėžes kaip keptas bulves – tai sugadina audinio struktūrą. Jei kilimas didelis (pvz., 4x5 metrų), jis gali būti gana sunkus, todėl reikės pagalbos. Tiesa, daiktų kraustymas į Vokietiją sukilina daug dulkių, todėl prieš suvydant kilimą, jį geriau nuplauti ir išdžiovinti, kad nevežtum dulkių ir purvo į naują butą (vokiečiai to nemėgsta).

Pavojingi ir keisti dalykai, kuriuos suvežiame

Ar galiu vežti alkoholį? Kiek daugiau ar mažiau?

Tai klausimas, kurį girdžiu retai, bet kai girdžiu – turiu pasakyti, kad būk atsargus. Teoriškai, asmeniniam naudojimui galite, tačiau yra apribojimai (pvz., 90 litrų vyno, 110 litrų alaus suaugusiam asmeniui, bet geriau patikrinti aktualią informaciją, nes dėll Brexito ir kitų dalykų keitėsi). Bet jei turi dešimt degtinės butelių – tai jau gali atrodyti kaip prekyba. Dirbau su vienu klientu, kuris bandė įsidėti du šampano butelius tarp drabužių. Viskas būtų gerai, bet vienas butelis sušoko ant kitų dėžių ir sprogo. Drabužiai buvo... sūdyti. Geriau tuos daiktus vežti atskirai, uždėjus tarp jų kažką minkšto.

Kas daro su maistu, ypač su šaldytu produktais?

Nesu tikras, ar verta rizikuoti su šaldytu maistu, jei kelias trunka ilgiau nei parą. Šaldytuve reikia išjungti jį keletą dienų prieš išvykdami (kad susidžiūtų oras), o duris palikti atviras (kad neūžtų). Buvau tokių atvejų, kai žmonės užšaldė mėsą ir dėjo į dėžes su pilnomis ledinėmis, tačiau per karštą vasarą kelyje ledai išsilydo, vėl susisandarė, o mėsa pradėjo „derėti“. Kelionė į Vokietiją trunka, sakykim, 15–20 valandų, bet jei mašina sustoja dėl techninio gedimo ar sienos (užtūros) – gali pavėluoti. Geriau suvalgyk viską prieš išvykdami.

Ar galiu vežti degalus ir chemines medžiagas?

Tai griežtai draudžiama be specialios leidimų ir dokumentų. Dežutės su dežutėmis su kibirkščiais ar balionai su dujomis (pvz., dujų viryklės buteliai) gali sukelti sprogimą ar gaisrą traukinyje/gatvėje (nežinau kaip ten bus su jais). Pats geriausiu atveju – tokius daiktus palik šitaip čia arba atiduok draugams. Viena kartą vyresnė ponia paslėpė dujų balioną tarp dėžių... vairuotojas užuodžia dujas ir vos nesužinojo, kas vyksta. Visiška rizika. Nesinaudokime protingai.

Ar galiu vežti savo augalus?

Galima, tačiau reikia labai atsargiai, kad šaltis ar karštis juos neišdegintų. Taip pat reikia tikrinti, ar neveži kokių kenkėjų ar ligų (tai labai svarbu). Vokietija gali būti griežta dėl augalų importo. Esu mačiaes, kaip žmonės vežia didžiulius palmes, o jas padeda ant grindų ir uždengia – tai netinka, lapai susilaužo. Geriau jas padėti atskirai, kad joms būtų oras ir šviesa. Jei augalas didelis, gali reikėti specialios dėžės. Tiesa, aš asmeniškai neesu didelis augalų meužėjas, nes dažnai jie neatitinka standartų.

Dokumentai, pinigai ir visokie biurokratiniai dalykai

Kokius dokumentus reikia tur�ti su savimi?

Tai ypatingai svarbu. Turi turėti savo asmens dokumentą (pasą ar ID), vairuotojo pažymėjimą (jei pats vairuoji), techninę apžiūrą (kad mašina nebegaliuoti neleistum). Be to, reikia pakartotinį deklaraciją (paveldo deklaracija), jei perveži daugiau kaip 10 000 eurų vertės daiktus (tai labai svarbu jei turi brangų techniką ar baldų). Vienas kartas klientas išvažiavo į Štutgartą ir pamiršo pasą, sienoj (Lenkijoje) buvo dideli nemalonumai. Kaip paruošti baldus ir daiktus kraustymui į Vokietiją be dokumentų? Neįmanoma. Visus dokumentus pasidaryk kopijas ir laikyk atskirai.

Ar reikia sudaryti daiktų sąrašą (inventorių)?

Labai praverčia. Geriausia, jei sąrašas yra dvikalbis (lietuviškai ir vokiškai arba angliškai). Jame turi būti nurodyta, kas kiekio. Jei neįvyksta incidentas (pvz., avarija ar vagystė), šis sąrašas padeda įvertinti nuostolius draudimo kompanijai. O be draudimo... na, tu esi beveik be gynimo. Buvau, kai vienas vadybininkas taip apsėjo savo sąrašu, kad nenukrypė nė vienas centas. Tai sutaupo daug nervų. Taigi, parašyk viską, net jei atrodo smulku.

Ką daryti su drabužiais? Ar reikia juos dėti į dėžes?

Drabužius galima dėti į dėžes, bet tuomet juos reikia susukti (nelegioti), kad taupyti vietą. Geriausias variantas – specialios dėžės su kabykla („wardrobe box“), kurioje drabužiai kabo ant strypų. Taip jie nenugarbamos ir nesiglamdo. Tačiau tokios dėžės brangios. Paprastus drabužius galima dėti į didelius dėžes arba netgi užsegti spintose (jei spinta ne per sunki). Sakyčiau, drabužiai yra lengviausia dalis, jei nesišvaistai vietos su tuščiomis dėžėmis. Pats dažniausiai įsivaizduoju, kad tai daroma vos ne užsidėjus ant galvos (nors tai yra netiesa).

Ar reikia drausti siuntą?

Aš asmeniškai visada patariu. Žinoma, tai papildomas kaštas, bet kas nutiks, jei vairuotojas pataikys į duobę, o tavo brangi kompiuterinė technika sudužta? Draudimas apmokės. Be jo, gausi tik „atsiprašymą“ (kur nieko nevertas). Ypatingai svarbu turėti draudimą, jei perveži brangius daiktus (instrumentai, menas, antikvariatas). Vokietijoje paslaugos brangios, o remontas – dar brangiau. Nenusimanyk, kad „su manuo niekas nenutiks“. Nutiko ir geresniems žmonėms.

Kas daryti, jei vairuotojas vėluoja ar neatsako į telefoną?

Tai įprasta situacija, deja. Kartais tiesiog sunku susisiekti (vairuotojas vairuoja, yra užsienyje, neturi ryšio). Jei vėluoja daugiau nei 2–3 valandas, skambink į dispečerinę. Būk kantrus, nes kelyje gali būti eismo įvykiai, policijos patikros ar techniniai gedimai. Vieną kartą vairuotojas tiesiog užmiglo poilsio aikštelėje ir pramigo... laiku neatvyko. Tai buvo nepageidaujamas įvykis. Taigi, kantrybė – auksas, bet ir reikalauk informacijos.

Pabaiga – kas dar liko nepasakyta?

Ar verta patiems varyti viską ar geriau pasikviesti profesionalų?

Jei turi šešias dėžes ir du kėdes – savaime aišku, varyk pats. Bet jei turi butą pilną baldų, pianiną ir akvariumą – geriau mokėti profesionalams. Jie turi įrangą, patirtį ir žino, kaip įvežti didelius daiktus per siaurus vokiškus laiptus. Kaip paruošti baldus ir daiktus kraustymui į Vokietiją vienam - tai kitaip nei komandai. Profesionalai gali tai padaryti greičiau ir saugiau. Be to, jei kažką nulauži pats, taisysi savo sąskaita, o jei jie – jų draudimo.

Ar reikia palikti buitinę techniką (šaldytuvas, skalbyklė) įjungtą?

Ne, būtinai išjunk ir ištuštink. Šaldytuvą – kaip jau minėjau, kad išdžiūtų. Skalbyklę – nusausink (jei į ją lijo vandenį, jis gali peršalti arba supūti, jei paliksi drėgną). Taip pat išimk visus indus iš šaldytuvo. Vienas kartas klientas paliko pieno butelį... po savaitės kvapas buvo toks, kad teko išventinti patalpą. Nėra nieko blogiau nei sugedęs maistas pervežimo metu.

Galiausiai, kiek tai viskas kainuoja (apytiksliai)?

Kainos svyruoja labai priklausomai nuo to, kiek daiktų, koks atstumas (pvz., į Berlyną arba į Miuncheną) ir ar reikia kėlėjų abiejuose galuose. Minimaliai gali būti nuo 500–700 eurų už mažą kiekį, o didelis butas su visais priedais gali kainuoti ir 2000–3000 eurų. Geriausia kreiptis į keletas firmų ir paklausti įvertinimo. Nekreipk dėmesio į tiek per žemas kainas – ten gali būti paslėpti mokesčiai (pavyzdžiui, už kėlimą į aukštą). Būk atsargus.

Tikiuosi, kad šie patarimai padės išvengti tų klaidų, kuriuos aš mačiau per savo ilgametę darbo patirtį. Sėkmės naujoje vietoje Vokietijoje! (O jei kas blogai – skambink man, paimsiu telefoną... sakyčiau taip, bet tikėtina, kad užsiųsiu į kitą skyrių).