Kaip padengti persikraustymo išlaidas į Vokietiją? Realus patarimas iš 20 metų vairuotojo

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, ir vis dar stebiuosi, kaip žmonės nespėja pasiruošti finansiniam šokui, kai sužino, kiek kainuoja kelionė į vakarus. Kasdien gaunu laiškus ar skambučius, kuriuose žmonės klauso tų pačių dalykų. Visiems rūpi vienas dalykas – pinigai. Sunku kaltinti klientus, nes infliacija, kuro kainos ir visokie mokesčiai tik didėja, tad natūralu, kad norite sužinoti, kaip padengti persikraustymo išlaidas į Vokietiją be didelio nuostolio. Paprastai sakant, yra kelios galimybės – nuo darbdavio paramos iki valstybinių išmokų, tačiau viskas tai priklauso nuo to, kiek gerai susitariate su darbuotojais ir ar mokate skaityti smulkius spausdintus raštelius.

Tiesioginiai pervežimai yra tik maža to pyramidės dalis. Dažniausia problema iškils ne tuomet, kai vairuotojas atveja paimti baldų, o tuomet, kai reikia pateisinti kiekvieną centą prieš Vokietijos biurokratus ar savo vadovą. Būna, kad klientai susiskaityną pačius ir pagalvoja, kad viskas aišku, o paskui gauna laišką iš „Finanzamt“, kur viską sugriauna. Štai kodėl reikia žinoti ne tik kuro kainas, bet ir tai, kur kreiptis dėl pagalbos.

Darbo davėjo parama ir biurokratinės klostys

Ar darbdavys privalo sumokėti už persikraustymą?

Tai ne taip paprasta kaip atrodo. Jeigu persikraustote į Vokietiją dėl darbo, darbdavys gali padengti išlaidas, tačiau dažniausiai tai nėra įstatymu privaloma, nebent tai nurodyta jūsų sutartyje arba kolektyvinėje sutartyje, kuri yra labai populiari vokiškose firmose. Vokietijos įstatymai numato tam tikras išmokas (Umzugskostenvergütung), jeigu persikraustymas yra „būtinas dėl darbo“. Vokiškai tai skamba kaip „betriebsbedingt“. Tačiau jeigu pats nusprendžiate keisti gyvenamąją vietą be darbdavio reikalavimo, jis gali tiesiog nuspausti peukčius. Tad pirmiausia žiūrėkite į sutartį, o ne į viltis.

Kiek paprastai galiu tikėtis išmokos iš firmos?

Čia nėra fiksuotos sumos, tai labai priklauso nuo to, kokia firma jus pasamdė ir kokios jos geros ar blogos days. Paprastai didelės korporacijos, tokių kaip automobilių gamintojai ar bankai, turi geresnes sąlygas – gali padengti viską, įskaitant baldų pervežimą, netgi laikiną butą (Wohnung). Mažos šeimos firmos dažnai siūlo tik simbolinę sumą, pvz., 500 ar 1000 eurų, arba tiesiog padengia kuro išlaidas. Buvo atvejų, kai firmos mokėdavo po 3000–5000 eurų, jei tai buvo aukšto lygio specialistas, bet toks dalykas retas. Reikia derėtis dar prieš pasirašant sutartį, o ne tada, kai jau pakrovėte dėžes į viličią.

Kaip teisingai sudaryti sąskaitą, kad darbdavys ją priimtų?

Čia yra viena svarbiausių vietų, kur dažnai suklystama. Negalite tiesiog paduoti lapelio su užrašu „pinigai reikalingi“. Vokietijai reikalingos detalesnės sąskaitos (Rechnung), kurioje būtų nurodyta jūsų informacija, automobilio numeriai (jei tai pervežimo firma), atstumas kilometrais ir konkrečios paslaugos. Be to, sąskaitoje turi būti aiškiai parašyta, kad tai yra „Umzugskosten“. Jeigu sąskaita bus netvarkinga, pvz., be PVM mokesčio arba su klaidingu adresu, „Finanzamt“ ją atmestys, ir tuomet teks klausinėti, kaip padengti persikraustymo išlaidas į Vokietiją iš savo kišenės. Visada reikia pasidomėti, ar darbdavys turi tam tikrą formą, kurias turi užpildyti pervežėjas.

Ar darbdavys gali mokėti tiesiogiai man į rankas?

Techniškai gali, tačiau tai labai nepopiaru dėl mokesčių. Jeigu jis jums tiesiog išmokė pinigų į rankas ar į sąskaitą be sąskaitos-faktūros, tai gali būti pripažinta kaip jūsų papildomas atlyginimas, nuo kurio turėsite sumokėti pelno mokestį. Geriausia, kai pervežimo firma išrašo sąskaitą tiesiogiai darbdaviui, o jūs nieko nebeleidžiate per save. Taip išvengsite galvos skausmo su mokesčių inspekcija vėliau. Vokietijai labai svarbi skaidrumas, todėl viską reikia daryti „pagal knygą“, net jei tai atrodo per daug sudėtinga paprastam žmogui.

Ką daryti, jeigu darbdavys atsisako mokėti?

Tada reikia žiūrėti į sutartį. Jeigu ten parašyta, kad jis privalo, o neprivalo – turite problemą. Tačiau jeigu sutartyje yra punktų apie „Reisekosten“ ar „Trennungskosten“, galima bandyti įrodyti, kad persikraustymas yra susijęs su darbo pradėjimu. Buvo atvejis, kai vienas vairuotojas man pasakojo, kad jo draugas teisme atsisėjo prieš firmą dėl 1500 eurų ir laimėjo, bet tai truko metus. Ar verta? Galbūt ne, jeigu laikas brangiau už pinigus. Geriau iš anksto susitarti.

Valstybinės paramos ir išmokos (Jobcenter / Agentur für Arbeit)

Ar galiu gauti pinigus iš Vokietijos darbo biržos (Agentur für Arbeit)?

Taip, tai yra viena efektyviausių priemonių, kaip padengti persikraustymo išlaidas į Vokietiją, jeigu jau turite darbo sutartį, bet dar nepradėjote dirbti, arba esate registruotas kaip bedarbis. Vokiečiai tai vadina „Umzugskostenbeihilfe“. Jie gali padengti ne tik pervežimo išlaidas, bet ir neturtinių daiktų pervežimą (pvz., automobilį), netgi dviračius. Svarbiausia – tai turi būti ekonomiškai pagrįsta. Jeigu darbdavys jums moka atlyginimą, kuris leidžia gyventi gana gerai, „Jobcenter“ gali nuspręsti, kad jums galite patys sumokėti už pervežimą. Čia viskas labai individualu.

Kokius dokumentus reikia pateikti iš anksto?

Gausybę. Reikės darbo sutarties, kvietimo į darbą, kopijų iš pasų, sąskaitų (Angebote) iš pervežimo firmų (bent trijų, kad parodytum, kad rinkotės ekonomiškiausią variantą). Be to, reikia užpildyti specialų prašymą (Antrag). Būna, kad vienas neteisingai užpildytas langelis atidėliaja visą procesą mėnesį. Rekomenduoju tiesiog eiti į vietinį „Jobcenter“ arba „Agentur für Arbeit“ ir klausti konsultanto, nes internete informacija dažnai pasenusi arba per daip sudėtinga suprasti žmogui, kuris nebuvo susidūręs su vokiška biurokratija.

Ar ši išmoka priklauso nuo mano šeimos dydžio?

Taip, labai tikėtina. Jeigu keliunate su šeima, išmokos gali būti didesnės, nes laikoma, kad reikia didesnės erdvės (kambario kvadratūros) ir daugiau daiktų. Taip pat, jeigu turiite vaikus, gali būti skiriama papildoma parama jų mokslui ar lopšeliui, nors tai jau nebe tiesiogiai persikraustymo išlaidos. Prieš kreipiantis, verta suskaičiuoti, kiek kvadratinių metrų užimate dabar ir kiek užimsite Vokietijoje – jiems tai svarbus rodiklis. Kai kurie mano klientai sakydavo, kad jiems davė daugiau, nes buvo 3 vaikai, nors pats darbas buvo paprastas.

Kas yra „Wohnungsbeschaffungspauschale“ ir ar tai susiję su persikraustymu?

Tai viena iš tų vokiškų frazių, kurių nenori girdėti vėlų penktadienio vakarą. Tai nėra tiesiog pinigai persikraustymui, bet tai yra fiksuota suma (paprastai apie 600-1000 EUR), kurią „Jobcenter“ gali sumokėti už tai, kad radote būstą. Tai yra dalis tos pačios istorijos. Taigi, kai galvojate, kaip padengti persikraustymo išlaidas į Vokietiją, neapsiribokite tik pervežimu – užsirašyk ir šią sumą, nes ji gali padengti tarpininko mokestį (Maklergebühr) arba pirmą įmoka už butą (Kaution).

Ar galiu gauti pinigus, jeigu dar neturiu darbo, bet tik ieškau?

Tai yra sudėtingesnė situacija. Jeigu esate registruotas bedarbis Lietuvoje ir norite vykti į Vokietiją ieškoti darbo, Lietuvos darbo birža gali suteikti nedidelę išmoką (mobilumo paramą), tačiau tai yra tikrai nedidelės sumos. Vokiška „Agentur für Arbeit“ paprastai neleidžia pinigų persikraustyti žmogui, kuris neturi darbo sutarties. Jie sako: „pirma raskite darbą, paskui mes kalbėsim“. Yra išimčių, jeigu turite labai aukštą kvalifikaciją, bet toks dalykas retai pasitaiko paprastiems vairuotojams ar statybininkams.

Savo jėgomis ir biudžeto planavimas

Ar verta vežti daiktus pats arba su draugais?

Klausimas ne dėl pinigų, o dėl nervų. Iš pradžių atrodo, kad nusipirkti viličią (Anhänger) už 500 eurų ir važiuoti pats yra pigu. Bet pridėkite degalus (Vokietijoje brangiau, nei Lietuvoje, nors dabar skirtumas mažesnis... ar gi aš su savo reikalais susipainiojau? Ne, degalai vis tiek brangesni), greitį (viličia su vairuotoju negali važiuoti greičiau nei 80 km/h vokiškose greitkeliuose, jeigu nėra specialių leidimų), ir nakvynęs. Jeigu užtrunkate 2 dienas, prarasite darbo dienas. Dažnai pasirodo, kad profesionali pervežimo firma kainuoja tik šiek tiek brangiau, bet sutaupote nervus ir nugarą.

Kiek kainuoja vidutiniškas pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Čia labai plačias spektras. Jeigu turite tik kelių dėžių ir sofos, gali tekti mokėti nuo 800 iki 1200 eurų už dalinį krovinį (tai yra, kai jus sumontuoja su kitu klientu viename sunkvežimyje). Pilnas namas (2-3 kambarių butas) su baldais gali kainuoti nuo 2500 iki 4000 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia išmontuoti baldus, ar yra sunkių daiktų (pijaninas, safe). Vakar kalbėjau su viena firma, ir jie sakė, kad kainos šoktelėjo, nes reikia brangiau mokėti vairuotojams dėl Vokietijos minimalaus atlyginimo (Mindestlohn). Taip pat, jeigu gyvente penktame auke be lifto, pridėkite dar 200-300 eurų už nešiklius.

Kaip sutaupyti ant pakavimo medžiagos?

Pakuotės dėžės (Kartons) kainuoja prabangiai, jeigu jas perkate iš pervežėjų. Jie uždirba ant jų tikrai gerai. Geriausias būdas – eiti į bet kurį prekybos centrą (pvz., Lidl, Aldi, Kaufland) ir klausti vadovo, ar galiimėti dėžių. Dažniausiai jas išmes ir tikrai duos nemokamai. Taip pat, seni laikraščiai ar drabužiai tinka taip pat gerai kaip popieriaus plokštės, tik reikia atidžiau susidėlioti, kad stikliniai daiktai nesusilaužytų. Nekomercinis patarimas – nenaudokite plastikinių dėžių, jose daiktai slide'ina ir susidaužo labiau.

Ar verta vežti senus baldus į Vokietiją?

Mano asmeninė nuomonė – tik jeigu tai yra brangios antikvarinės paslėptės arba labai jums brangios atmintys. Vokietijoje naudoti baldai (Gebrauchte Möbel) yra pigūs, o kartais net nemokami (per „ Kleinanzeigen“ arba gatvėse su užrašu „Zu verschenken“). Kaina už sunkvežimio kubą yra tokia, kad dažnai pigiau nusipirkti naują sofą Miunchene nei vežti seną, jau atsitrenkusią sofą iš Panevėžio. Taip pat, vokiečiai yra griežti dėl kenksmingų medžiagų – jeigu jūsų sofa yra sena ir gal turi kokių dėmių, ji gali būti sustabdyta sienoje arba netgi neleistą įvežti (nes nėra CE ženklo).

Kaip apskaičiuoti, kiek pinigų reikės pasiimti su savimi į rankas?

Nepaisant to, kaip padengti persikraustymo išlaidas į Vokietiją per įstaigas, visada turėkite grynųjų pinigų. Vokietija vis dar labai mėgga grynusius pinigus (Bargeld), nors ir vis daugiau eina kortelėmis. Reikės pinigų degalams (jei važiuojate patys), maitinimui kelyje (Autobahn restoranai yra brangūs, geriau nusipirkti sumuštinių Lietuvoje), galbūt nakvynei motelyje. Taip pat, kai atvykstate į naują butą, jis gali būti tuščias – nėra net tualetinio popieriaus. Tarkime, kad 300-500 eurų grynųjų turėtų užtekti pirmiems trims dienoms, kol niekas nebeveikia.

Rizikos, draudimas ir nepageidaujamos situacijos

Kas nutinka, jeigu vairuotojas sugadina daiktą?

Tai yra mano blogiausias košmaras. Paprastai visos firmos turi draudimą (Haftpflichtversicherung), tačiau jis dažnai apdengia tik daiktų vertę pagal jų amžių (zeitwert), o ne naują kainą (Neuwert). Jeigu jums sugadina 5 metų senumos televizorių, gausite pinigus, už kuriuos nusipirksite naudotą, o ne naują. Būtinai užpildykite žalos protokolą (Schadensprotokoll) vietoje, nepamirškite nufotografuoti. Turiu omenyje, kad jeigu pasirašysite, kad „viskas tvarkoje“, o paskui namuose pastebėsite, kad indaplovė nebeveikia, niekas jums nieko neduos.

Ar reikia drausti daiktus pervežimo metu?

Taip, tai būtina. Yra specialus draudimas, vadinamas „Transportversicherung“. Kai kurioms firmoms jis įskaičiuotas į kainą, kitoms – tai papildomas pasirinkimas. Nepriklausomai nuo to, ar darbdavys moka, ar ne, pasirūpinkite, kad draudimo suma (Versicherungssumme) atitiktų jūsų daiktų vertę. Buvo atvejis, kai vienas klientas neįsirašė į sąrašą brangų paveikslą, ir jis nukrito... gaila, bet nieko negavo. Žodžiu, žiūrėkite į smulkmenas.

Kas daryti, jei sunkvežimis užstrigs sienoje arba vairuotojas neatvyks?

Tai reali grėsmė. Ypač žiemą. Jeigu turite sutartį su darbdaviu dėl pradėjimo darbo rytoj, o vairuotojas užstrigo Poznanėje, esate įkalinti. Tokiu atveju skambinkite į pervežimo firmą ir reikalaukite alternatyvaus sprendimo (pvz., krovininio taksi arba greito pervežimo). Jeigu jie negali suteikti, turite teisę reikalauti žalos atlyginimo, tačiau tai ilgas procesas. Geriausia turėti rezervinį planą – gal galite patys nusivažiuoti su svarbiausiais daiktais automobiliu?

Ar galiu atšaukti pervežimą paskutinę minutę?

Galite, bet tai kainuos. Vokietijos įstatymai ir firmų taisyklės nustato, kad jeigu atšaukiate vėlai (pavyzdžiui, mažiau nei 48 valandos iki išvykimo), turi sumokėti didelę baudą (Stornogebühr), nes vairuotojas jau yra planavo savo maršrutą ir galėjo praleisti kitą užsakymą. Firmos mums sakė, kad tokia bauda gali siekti net 50 proc. nuo sutartos kainos. Taigi, jeigu nėra 100 proc. tikrumo, geriau nelikti.

Kaip elgtis su muitinės (Zoll) klausimais?

Jeigu persikraustote į Vokietiją gyventi ilgiau kaip metus, jūsų asmeniniai daiktai (ne prekės) yra atleidžiami nuo muito ir PVM. Tačiau reikia pateikti sąrašą (Warenliste) su vertinimu. Būkite sąžiningi, jeigu vežiate 10 naujų iPhone dėžių – tai nėra asmeniniai daiktai, tai verslas. Muitininkai gali sustabdyti ir patikrinti. Vieną kartą man teko padėti klientui, kuris bandė įvežti 5 kartonų cigaretę (ne jam, o „draugui“). Gerai, kad tik bauginėjo, bet daiktai konfiskuoti. Nedarykite to.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Taip, yra toks dalykas kaip „Einwohnermeldepflicht“ – registracijos mokestis mieste. Tai nėra tiesiog persikraustymo išlaida, bet tai būtina mokėti kiekvienam, kuris atvyksta gyventi. Tai kainuoja maždaug 10-30 eurus, priklausomai nuo miesto. Taip pat, jeigu neturite vokiškos vairuotojo pažymėjimo (Führerschein), gali tekti eiti pirmą pagalbos kursus arba keisti pažymėjimą, o tai taip pat kainuoja. Kartais apie tai pamirštama, kol jums nebaus už vairavimą be galiojančio dokumento.

Patirtys ir praktiniai patarimai iš kelių

Kodėl reikia palikti vietą sunkvežimiui prie buto?

Tai labai praktinis dalykas. Vokietijos miestai, ypač senamiestyje, yra susuktos gatvelės. Jeigu vairuotojas negali užstoti tiesiog po langais, jis gali atsisakyti iškrauti arba reikalauti papildomo mokesčio už nešimą per 200 metrų. Prieš išvykstant pasižiūrėkite „Google Street View“, ar ten gali važiuoti 40 tonų sunkvežimis. Jeigu ne, derėkitės dėl mikroautobuso (7.5t) panaudojimo. Taip sutaupysite nerved ir pinigus.

Ar galiu pasitikėti visomis pervežimo firmomis Lietuvoje?

Deja, ne. Rinka pilna „pieninių“ firmų, kurios užsiima „skubiai pigiai“. Jie dažnai neturi tinkamo draudimo, vairuotojai dirba be poilsio, o daiktai gali būti išmesti ant kiemo. Jeigu kainos atrodo per geros, kad būtų tikros (pvz., 1000 eurų už visą namą iš Vilniaus į Berlyną), tikėkitis problemų. Geriau mokėti šiek tiek daugiau už firmą, kuri turi svetainę, atsiliepimus ir realų biurą, nei rizikuoti visais turtu.

Kaip susitvarkyti su šunimi ar katės pervežimu?

Gyvūnai – tai atskira istorija. Negalima tiesiog uždėti šuns į bagažinę. Reikia mikroschemos (Chip), pasų gyvūnui ir vakcinacijos pažymos. Kelionėje turi būti vanduo ir vėdinimas. Vokietijoje labai griežtai žiūri į gyvūnų gerovę. Jeigu vairuotojas pamatys šunį, užrakintą karštame kambelyje be vandens, gali paskambinti į policiją. Planuokite maršrutą taip, kad kas 3-4 valandas būtų sustojimas gyvūnui nueiti į tualetą.

Ką daryti, jeigu butas Vokietijoje dar nebaigtas remontuoti?

Tai klasika. Darbdavys spėja, o butas dar ne. Tokiu atveigu reikia susirasti laikiną sandėliavimo vietą (Lagerung). Dauguma pervežimo firmų siūlo šią paslaugą. Jie užkrauna daiktus į sandėlį Vokietijoje ir laiko juos, kol jums paruošiamas butas. Kainuoja tai, žinoma, papildomai, bet geriau taip nei gyventi tarp dėžių be dušo. Būna, kad darbdavys padengia šias išlaidas, jeigu tai dėl jo kaltės (pvz., vėluoja su apartamentais).

Ar verta drausti patį save kelionės metu?

Jeigu važiuojate patys, turėtumėte turėti kelionės draudimą (Reiseschutz). Vokietijos gydymas yra brangus, jeigu neturite jokių dokumentų. Nors Lietuvoje esame ES, tai vis dar gali būti problemos su tiesioginiu mokėjimu. O jeigu susižeidžiate nešdamiesi sofos laiptais? Tada tai gali būti ir darbo įvykis, bet reikia įrodymų. Geriau būti saugiam.

O tiek „Bürgergeld“ gavėjai – kaip jiems?

Jei gaunate socialinę paramą Vokietijoje, persikraustymo išlaidas gali padengti „Jobcenter“, tačiau jie žiūri labai griežtai. Jie moka tik minimaliausius reikalavimus atitinkančias paslaugas. Negalite pasirinkti brangiausios pervežimo firmos su liftu ir keliems vairuotojais. Jums duos sumą, kurią reikia įsisavinti. Kartais tai reiškia, kad teks patiems keltis dėžes į viličią. Tai nepatogu, bet tokia yra sistemos logika.

Ar galiu susigrąžinti PVM iš pervežimo išlaidų?

Tai klausimas daugiau verslininkams. Jeigu esate fizinis asmuo ir persikraustote į savo butą, PVM negrąžinamas. Jeigu steigiate firmą Vokietijoje ir pervežiate įrangą, tai tikėtina, kad taip, bet čia jau reikia kalbėti su buhalteriu, aš čia ne ekspertas. Paprastam žmogui, kuris tiesiog eina dirbti į gamyklą, PVM grąžinimas nėra aktualus.

Išvados

Visas šitas procesas atrodo sudėtingas tik tol, kol nepradėsite rašyti sąrašų ir skambinti firmoms. Pagrindinis dalykas suprasti, kaip padengti persikraustymo išlaidas į Vokietiją, yra ne tiek rasti nemokamus pinigus, kiek tinkamai panaudoti tas galimybes, kurias suteikia darbdavys ar valstybė. Nebijokite klausti ir derėtis, o svarbiausia – viską užfiksuokite raštu. Pasitikėkite savo intuicija, jeigu kaina atrodo įtartinai žema, vengkite tokių pasiūlymų, kad nenuviltumėt per pusiaukelę. Sėkmės kelyje ir saugių važiavimų!