Kaip organizuoti patogų daiktų pervežimą iš Vokietijos?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką matau viską – nuo idealiai supakuotų prabangių interjero detalių iki to, kaip žmonės bando užsegti duris į pilną „Renault Traffic“ su lipnia juosta. Daiktų pervežimas iš Vokietijos atrodo paprasta verslo logika, tačiau realybėje čia susitinka du pasauliai: vokiška tvarka ir rytietiškas „kažkaip greitiau“ mąstymas. Čia ne tik apie tai, kaip užsisakyti mašiną, bet ir kaip išvengti situacijų, kai jūsų kroviniu nusprendžia pasipildyti kitas keleivis, arba kai vairuotojas praranda signalą kažkur A9 automagistralėje. Pasakysiu tiesiogiai, be jokių marketingo apvokių, kaip tai vyksta iš vidaus, kad jums neužtekto nervų.

Pradiniai žingsniai ir paieškos

Ar verta rinktis brangesnį pervežėją?

Žinau, ką galvojate – kodėl mokėti daugiau, jei galima rasti kurį kur kas pigiau? Tačiau mano patirtis rodo, kad daiktų pervežimas iš Vokietijos pas pigius paslaugų teikėjus dažnai baigiasi tais pačiais nervais. Brangesnės firmos dažniausiai turi draudimą, kurį iš tikrųjų galima panaudoti, o ne tik popieriaus lapą su smulkiu šriftu. Vieną kartą matęs, kaip klientas taupė 50 eurų, o paskui teko mokėtis už sulūžusė pianiną. Nebegu, kas ten buvo su ta dėže, bet skausmas buvo realus.

Kiek laiko užtruks daiktų pervežimas iš Vokietijos?

Tai labai svyruoja. Jei tai tiesiog kelios dėžės iš Miuncheno, tai gali atvykti po dviejų dienų, jei vairuotojas gyvas ir negeria per daug. Tačiau jei tai didesnis kraičio iš Berlyno pervežimas, tenka laukti, kol mašina surenka kitus siuntinius (tą taip vadinamą konsolidaciją). Paprastai skaičiuokite nuo trijų iki septynių darbo dienų. Ir nereikia man rašyti penktadienio vakare, kodėl dar neatvyko – Vokietijoje penktadieniais po pietų jie jau miega, o lietuviai tik pradeda verkti.

Kaip geriausiai supakuoti daiktus?

Nesigailekite lipnios juostos. Vokietijos keliai, nors ir gerokai mūsiškių, bet yra aštrūs posūkiai. Jei turite stiklinių daiktų, juos reikia įdėti į dėžes su putomis. Buvau mašinoje, kur buvo supakuoti indai be jokių tarpinų – nuvažiavome 500 metrų ir viskas buvo susitikę viename dideliame grumste. Geriau pasilikite parduotuvėje kiek daugiau dėžių, negu vėliau rinkti šukes. Ir užrašykite ant kiekvienos dėžės, kas viduje, nes vairuotojas nežino, kur jūsų keptuvė.

Kas dėl to, kad aš pats turiu nuvežti?

Žinoma, galima važiuoti paties, ypač jei turite savo furgoną. Bet tada susidursite su tuo pačiu daiktų pervežimo iš Vokietijos ritualu – muitinės dokumentais. Be to, ką darysite, jei mašina suges Vokietijos kaime? Krovinių pervežimo kompanijos turi techninę pagalbą, o jūs liksite su pilna mašina keptuvių priešais „Gas station“ su dešrelėmis. Svarbu įvertinti savo jėgas – tie keliai su dideliu svoriu nėra lengvi.

Ar reikia dėti kraičio į dėžes?

Be abejo. Jei ką nors nešate atvirai, gali nukristi, užkliūti ar susigraužti kitą krovinį. Yra tokių klientų, kurie atveža „ką nors ant ratukų“ ir mano, kad tai saugu. O vėliau stebisi, kodėl rėmas nulūžo. Krovinių pervežimas iš Vokietijos reikalauja standartizuoto pakavimo. Naudokite europines dėžes, jos geriau įsilenkia į mašiną ir neslysta. O ir dėžės lengviau stumti.

Ką daryti, jei daiktų nėra daug?

Tada tuomet ir būna sudėtingiausia. Vairuotojams nelabai apsimoka važiuoti dėl vienos kėdės, nebent jis jau yra kelyje ir turi vietos. Geriausia susisiekti su logistika ir klausti, kada jie turi tuščios vietos („backload“). Kartais gali gauti nuolaidą, nes tau padeda užpildyti mašiną grįžtant. Bet nereikia laukti paskutinės minutės – tada gali tekti mokėti pilną kainą.

Ar įeina ir dviračiai į tą pačią mašiną?

Įeina, jei jie yra išmontuoti arba pakabinami ant specialios atramos. Jeigu juos tiesiog numesate ant grindų, gali užimti per daug vietos arba įtrinti kaimyno sofos rankenėlę. Vieną kartą gavome dviračių partiją, kuri nebuvo išmontuota, ir teko žaisti tetrisą dvi valandas. Nurodykite iš karto, kad tai dviračiai, kad būtų suplanuota erdvė.

Kaip susitarti dėl vietos?

Būkite konkretūs. Jei gyvenate name be lifto, pasakykite iš karto. Vairuotojai nemėgsta nešti sunkių daiktų į penktą aukštą per laiptus, ypač jei tai nėra sutarta. Daiktų pervežimas iš Vokietijos į senus namus Vilniuje ar Kaune gali tapti košmaru, jei anksčiau neįspėjote apie platų koridorių ar žemus lubas.

Ar galima pasitikėti skelbimais Facebook?

Galima, bet ant savo pačių atsakomybės. Ten daug „savivežių“, kurie nėra profesionalios firmos. Jie gali atvežti, o gali ir ne, o jei kažkas dingsta, teismų kelias ilgas. Asmeniškai aš visada patariu rasti tuos, kurie turi internetinę svetainę ir atsiliepimus, nors ir ten kartais nutinka permainos. Bet bent jau yra kam skųstis.

Kainos, terminai ir kelių realijos

Ką tiksliai reiškia „konsoliduotas krovinys“?

Tai reiškia, kad jūsų dėžės keliauja kartu su kitų žmonių daiktais. Vairuotojas surenka mašiną iš keleto vietų Vokietijoje ir paskui veža į Lietuvą. Tai pigiau, bet ilgiau. Daiktų pervežimas iš Vokietijos šiuo būdu yra populiariausias, tačiau būkite pasiruošę, kad jūsų kroviny gali būti apačioje, todėl iškraunant paskutinis. Kantrybė – aukso vertė.

Ar būna, kad vairuotojas atsisako vežti?

Būna. Kartais atvažiuoja prie jūsų namų Vokietijoje ir mato, kad tai ne keli kėdės, o didelė sofa, kuri neįeina į liftą, arba svoris per didelis. Jei užsidarėte fiksuota kaina, tai jūsų problema, jei ne – gali paprašyti papildomai. Visada geriau nufotografuoti daiktus ir išsiųsti vadybininkui, kad žinotų, ką reikia gabenti.

Kodėl kainos skiriasi tiek stipriai?

Kuro kainos, mokesčiai už važiavimą po Vokietijos miestus ( Umweltplakette ), ir vairuotojo darbo užmokestis. Nors daiktų pervežimas iš Vokietijos atrodo standartizuotas, bet kai kurios firmos moka savo vairuotojus geriau, todėl ir kaina aukštesnė. Taip pat įtakos turi sezoniškumas – prieš naujus metus arba vasarą viskas brangsta.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja?

Vėluoja visi. Kelių eismo įvykiai, muitinės, blogas oras – tai kasdienybė. Jei jis vėluoja dvi valandas, nereikia panikuoti. Jei dieną – skambinkite į dispečerinę. Kartais jie tiesiog užmiršta paskambinti klientui (ypač, jei dispečeris yra jaunas ir neįsibėgėjęs). Būna, kad vairuotojas tiesiog pramiega po viena iš tų Vokietijos poilsio aikštelių.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Dauguma firmų siūlo GPS stebėjimą, bet dažniausiai tai atnaujinamas kas valandą arba kai mašina sustoja. Neprašykite manęs rašytinę kas penkias minutes – vairuotojas turi vairuoti, o ne rašyti pranešimus. Geriausia tiesiog susitarti dėl pranešimo prieš atvykstant. Daiktų pervežimas iš Vokietijos nėra kurjerio siunta su pica, tai ilgas procesas.

Ką daryti su paletėmis po to?

Jei daiktus atvežė ant paletės, paletė dažniausiai priklauso pervežėjui. Jis ją pasiims iš karto arba vėliau kitu reisu. Nepjaukite jų, jos brangios. Kartais klientai mano, kad paletė – tai dovaną, bet ne – tai įmonės turtas. Užteks padėti ją ant šalies, kad netrukdytų.

Ar saugu vežti brangią elektroniką?

Saugu tik su draudimu. Geriausia įsigyti „All risk“ draudimą, kuris apima ir vagystes, ir gaisrus. Vieną kartą (man atrodo tai buvo net prieš dešimt metų) buvo vogtas sunkvežimis su elektronika prieš pat Lenkijos sieną. Be dokumentų ir draudimo klientas gaudavo nulį. Taip pat, uždėkite antspaudus ant dėžių – matysite, ar kas nebuvo atidaryta.

Kokie dokumentai yra būtini muitinei?

Pagrindinis dalykas – sąskaita-faktūra (invoice). Ji turi būti aiški, su nurodytu siuntėju ir gavėju, taip pat prekių pavadinimais ir verte. Jeigu daiktų pervežimas iš Vokietijos vykdomas tarp kompanijų, reikalingas Intrastat arba Exports deklaracijos numeris. Asmeniniam naudojimui paprastai užtenka pažymos, kad tai nėra prekybinis krovinys, bet muitininkai patikrina labai griežtai.

Ar reikia mokėti PVM ar akcizą?

Jei pervežate naujas prekes, žinoma, taip. Jei tai naudoti daiktai (baldai, automobiliai), tenka mokėti mokesčius pagal vertę. Ypač griežtai tikrinami automobiliai ir motociklai – ten akcizas suvalgo visą malonumą. Nustokite klausti, ar galima „sutriuškinti“ vertę – muitinės sistemos mato viską.

Vokietijos specifika ir muitinės subtilybės

Kas dėl šunų ir gyvūnų pervežimo?

Tai visai kita istorija, ne daiktų pervežimas iš Vokietijos. Tam reikia specialių mikroautobusų su ventiliacija. Paprastame furgone šuni bus per karšta arba per šalta. Be to, reikia pasai, žymėjimai (chipas) ir skiepai. Ne kiekvienas vairuotojas sutiks vežti gyvūną, nes kai kurie bijo arba neturi leidimo. Domėkitės iš karto specialiomis kompanijomis.

Ką daryti, jei kažkas sulūžo kelyje?

Jeigu pastebėjote sužalojimą iškart atidarant mašiną – reikia užfiksuoti tai vairuotojo buvimo akimis. Parašykite pastabą į CMR sąskaitą. Jei praleidote tą momentą ir vairuotojas išvažiavo, turbūt gausite nulį. Vienas klientas pranešė apie sulaužytą koją po savaitės – ką aš galiu padaryti po to? Joks teismas neturi įrodymų.

Ar imami pinigai už liftą?

Imami. Jei nėra galimybės iškrauti rankomis, reikia hidraulinio liftedžio. Mažos kompanijos jo dažnai neturi, todėl tenka ieškoti didesnių. Taip pat, jei gyvenate name, kur reikia naudotis lifto, o jis mokamas, tai taip pat kainuoja. Pasitikėkite, viskas, kas už papildomą pastangą, kainuoja.

Ar dirbate sekmadieniais ar švenčių dienomis?

Vokietijoje sekmadieniais vairuotojams draudžiama vairuoti sunkvežimius (išskyrus keletą išimčių). Taigi, daiktų pervežimas iš Vokietijos sekmadienį nevyksta, nebent jau yra kelyje ir važiuoja į Lietuvą. Taip pat, Vokietijoje yra daug švenčių, kai viskas uždaryta – tai ne mūsų kaltė, tiesiog tokia jų kultūra.

Kas jei aš susiradau vairuotoją pats?

Tada tu esi savo boss. Tik reikia su juo sudaryti sutartį arba bent nuomonių. Būkite atsargūs su mokėjimu – nesiųskite privalomųjųjų išanksto, nebent tikrai tikite. Yra atvejų, kai vairuotojas pasiima avansą ir dingia. Geriau mokėti grynaisiais pristatymo metu arba pavedimu po pristatymo (jeigu pasitiki).

Ar reikia įvertinti grįžtamojo krovinio galimybę?

Kai kurie klientai klausia, ar galima nusiųsti atgal kažką. Vokietijoje grįžtantis tuščias vairuotojas gali pasiimti krovinį pigiau. Jei planuojate eksportuoti kažką atgal, pasakykite iš karto – gauti dvipusį bilietą (round trip) gali būti pigiau. Tačiau daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą dažniausiai būna vienas kryptis, o grįžtant jie veža mašinų dalis arba medieną.

Kas dėl to, kad reikia išpakuoti vietą?

Nesiųskite vairuotojo į savo butą, kol jis neprižiūri krovinių. Jis atiduoda dėžes prie durų, o toliau – tavo reikalas. Neprašykite jo padėti surinkti baldų – jis nesiuntė ir nėra baldų meistras (nors kai kas iš jų tikrai įgūdžius turi, bet ne visi). Tai ne įtrauka į jo pareigas.

Ar galima vežti pavojingus krovinius?

Degalus, aerozolius, dažus – tai pavojingi krovinių (ADR) kategorijos. Paprastas furgonas negali to vežti legaliai. Reikia specialios licencijos ir mašinos. Jei bandysite paslėpti, o sprogs – atsakomybę neš ne tik vairuotojas, bet ir siuntėjas. Geriau nedaryti problemų sau ir kitiems.

Kodėl vairuotojai nemėgsta važiuoti į centrą?

Vokietijos miestų centrai dažnai yra zonos, kuriose uždrausta važiuoti sunkvežimiais arba reikia brangios leidimų ( Umweltzone ). Jei reikia vežti į centrą, tikrai reikia tai žinoti iš anksto, kitaip gausite baudą, kurią teks mokėti jums. Daiktų pervežimas iš Vokietijos į centrines dalis (pavyzdžiui, į Miuncheno senamiestį) reikalauja gerai išplanuoto maršruto.

Pristatymas ir problemos sprendimas

Kas dėl to, kad adresas neteisingas?

Patikrinkite adresą du kartus. Nenorėčiau vėl girdėti istorijų, kaip vairuotojas važiavo į vieną gatvę, o klientas laukė kitoje. Google Maps kartais meluoja. Jei adresas sudėtingas, nurodykite orientyrus – pavyzdžiui, „už Maximos rodomojo“. Taip sutaupysite valandą neramios paieškos.

Ar galima atidėti pristatymą dėl savo kaltės?

Galima, bet tai kainuos. Vairuotojo laikas – tai pinigai. Jeigu jis turi laukti porą valandų, kol jūs susirandate raktus, gali būti paskaičiuota stovėjimo mokestis. Būkite punktualūs, arba bent jau praneškite iš anksto, kad vėluosite. Gerus santykius lengviau išlaikyti bendravimu, o ne pyktis.

Ką daryti su šiukšlėmis po išpakavimo?

Dėžės, popierius, plastikas – viską palikite pas save arba išmeskite į konteinerius. Vairuotojas negali pasiimti jūsų šiukšlių, jam reikia vietos grįžtamam krovinui. Nėra nieko blogiau, nei kai klientas sako: „Imk šitą dėžę, ji man nebeprireiks“. Aš jums ne šiukšlių savininkas.

Ar veža į kaimus?

Veža, bet tik jei ten gali privažiuoti sunkvežimis. Jei ten smėlėtas kelias arba žemas tiltas – ne. Užtenka vieno kartą, kai mašina įstriga purve, kad daugiau ten niekas nebevažiuotų. Sutarkite dėl pristatymo iki artimiausio asfalto tako arba didelio kelio.

Ką daryti jei vairuotojas neatsiliepia?

Kartais jie tiesiog negali kalbėti, vairuoojant. Jei neatsiliepia valandą – skambinkite į biurą. Daiktų pervežimas iš Vokietijos – tai komandinis darbas, dispečeriai dažniausiai žino, kas vyksta. Nebijokite būti erzinti, geriau tiksliai žinoti, kur yra jūsų turtas, negu galvoti blogiausius variantus.

Ar reikia palikti arbatpinigių?

Nebūtina, bet jei vairuotojas padėjo nešti sunkias dėžes į trečią aukštą be lifto, bent gėrimo ar nedidelio dėkingumo žodžio verta. Tai gerai įvertinama, ir kitą kartą jis gali priimti jūsų užsakymą greičiau, nors aš garantuoti negaliu.

Kas jei aš pats galiu nuvykti prie mašinos?

Tai puiku. Taip sutaupote laiko, jeigu mašina negali privažiuoti prie namų. Susitarkite dėl susitikimo vienos didelio parkavimo aikštelėje arba prie prekybos centro. Tada užkraunate savo daiktus į savo automobilį ir važiuojate ramiai. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad tada nebegalioja draudimas nuo momento, kai jums perduodamas kroviny.

Ar galima keisti pristatymo vietą paskutinę minutę?

Galima, jei mašina dar neįvažiavo į miestą. Jei jau važiuoja pas jus, pakeisti adresą be papildomo mokesčio neįmanoma – vairuotojas praranda laiką ir degalus. Būkite atsakingi, planuokite iš anksto. Logistika – tai ne žaidimas „The Sims“, kur viską galima pakeisti vienu paspaudimu.

Kodėl kartais būna didelės eilės muitinėje?

Todėl, kad visi nori važiuoti tuo pačiu metu. Yra tokios dienos, pavyzdžiui, prieš šventes, kai eilės kyšo iki Kalvarijos. Daiktų pervežimas iš Vokietijos tada užstringa ir gali užtrukti papildomą parą. Nėra ką daryti, reikia kantrybės. Muitininkai atlieka savo darbą, nors jiems ir pasirodo, kad jie lėti.

Ar yra kokių nors paslapčių, kaip greičiau gauti daiktus?

Vienintelė paslaptis – turėti tvarkingus dokumentus ir draugiškai kalbėti su vadybininkais. Jei esi šaltas ir reikalaujantis, gali būti pastumtas į eilės galą. Žmonės dirba su žmonėmis. O ir taip, dėl to, kad pažįsti ką nors viduje, padeda, bet tai ne visada įmanoma rasti.

Išvados

Tiesiog nuspręskite, kas jums svarbiau – kaina ar ramybė. Daiktų pervežimas iš Vokietijos nėra rocket science, bet reikalauja kantrybės ir supratingumo. Jei viską tvarkingai paruošiate ir nedirbate nervus vairuotojui, viskas praės sklandžiai. O jei bandysite viską išpešti už pusę kainos... gerai, tada gausite tiek, kiek užmokėjote. Sėkmės kelyje ir stengkitės nebūti tie klientai, kurių visi bijome.