Kaip organizuoti logistiką kraustantis į Vokietiją ekonomiškai: patarimas iš vidaus

Sveiki, čia vėl aš. Po beveik dvidešimt trejų metų šioje srityje, manau, galiu šiek tiek pasakyti apie tai, kaip veikia šis pasaulis, ir tai, ką jums sakoma brošiūrose, nėra visada visa tiesa. Kraustymasis į Vokietiją yra nuotykis, kuris gali ištuštinti piniginę, jeigu žinai tiksliai, kur ieškoti bėdų. Dažnai žmonės klausia, kaip organizuoti logistiką kraustantis į Vokietiją ekonomiškai, ir atsakymas nėra paprastas „nuomokite mažesnę mašiną“. Tai yra sudėtingas žaidimas su tūriu, svoriu ir, kas svarbiausia, sugebėjimu neužstrigti pasienyje be dokumentų. Štai kas iš tikrųjų laukia jūsų kelyje ir kaip išvengti tų klaidų, kurias aš mačiau ne kartą.

Pagrindiniai dalykai apie kainas (ir kodėl jos kyla)

Kiek tiksliai kainuoja kraustymasis į Vokietiją?

Čia nėra vieno atsakymo, nes viskas priklauso nuo to, kiek daug daiktų turite ir ar bandote susivežti sovietinę skalbyklę, kuri sveria toną. Vidutiniškai, jeigu kalbame apie standartinį vieno buto pervežimą iš Lietuvos, say, į Miuncheną ar Berlyną, turėtumėte numatyti biudžetą nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Tačiau jeigu norite sužinoti, kaip organizuoti logistiką kraustantis į Vokietiją ekonomiškai, turite pamiršti apie „pamatu“ kainas ir galvoti apie kubinius metrus. Mažiau daiktų = mažiau degalų, o tai yra pusė viso išlaidų.

Ar verta nuomotis mašiną ir važiuoti patys?

Galbūt. Jeigu esate jaunas, drąsus ir turite vairuotojo pažymėjimą (o ne tik teisę), taip. Bet prisiminkit vieną klientą iš Kauno, kuris nuomavosi 3.5 tonos sunkvežimį ir nuplėšė spoilerį vokiškame garaže. Remontas jam kainavo daugiau nei sutaupyta. Taigi, jeigu klausiate, kaip organizuoti logistiką kraustantis į Vokietiją ekonomiškai, savo jėgomis tai gali būti pigiau, tik jeigu sugebate vairuoti tokią monstrą mieste. Ir ne, B kategorijos teisėms 3.5 tonos mašina dažnai nebeužtenka dėl papildomų svorių.

Kada geriausia vykti, kad būtų pigiau?

Žiema. Sincera. Niekas nenori kraustytis sausio 15-ąją, kai Vokietijoje -10 laipsnių ir sningia. Firma gali numesti kainą, nes kitaip vairuotojas guli užkampyje. Tačiau rizikuojate, kad jūsų pianinas sušals. Bet jei kalbame tik apie baldus, rudenį ar žiemą užsakymų mažiau, todėl ir galima derėtis dėl kainos.

Kodėl degalų kaina taip įtakoja kainą?

Vokietijoje mokestis už kelius (Maut) yra milžiniškas. Jis priskaičiuojamas prie degalų. Taigi, kai degalai brangsta, pervežimo kaina šuoliais kyla aukštyn. Mes negalime to kažkaip suvaldyti, tiesiog turime pridėti prie sąskaitos. Kartais žmonės pyksta, bet aš jiems sakyčiau – pykite ant naftos korporacijų, ne ant manęs.

Ar galima kažkaip įsprausti savo daiktus į kitą mašiną?

Taip, tai vadinama „dalinis krovinys“ (dalbinis pervežimas). Jeigu neturite pilnos mašinos daiktų, mes galime jums surasti vietą kitoje mašinoje, kuri važiuoja tuo pačiu keliu. Tai tikrai vienas geriausių būdų, kaip organizuoti logistiką kraustantis į Vokietiją ekonomiškai, nes mokate tik už užimtą vietą. Bet ten reikia laukti, kol mes surinksime kitus klientus, tad tai nebus „šiandien išvykstam“.

Kas nutinka kelyje ir dokumentai (su kuo reikia susidurti)

Kokius dokumentus tikrai reikia turti savo rankose?

Jūsų asmens dokumentą, vairuotojo pažymėjimą (jei vairuojate patys) ir, labai svarbu, krovininę sąskaitą-faktūrą. Be jos, jeigu sustaty jus „Polizei“, galėsite sėdėti ir aiškinti, kad tai ne jūsų daiktai, o pusbrolio. Jeigu pervežate vertingus daiktus, reikės TM8 formos (jeigu iš ne ES šalių), bet iš Lietuvos tai paprasčiau.

Ar tikrai reikia inventorinio sąrašo?

Absoliučiai taip. Vokietijai tai šventa. Jie turi žinoti, kas vyksta per sieną. Nerašykite „baldai“ – rašykite „2 sostai, 1 stalas, 3 dėžės su indais“. Jeigu sąrašas bus pernelyg gerybis, muitinė gali nuspręsti patikrinti viską išsamiai, o tai laiko. Tiesiog gerai užpildykite tą lapelį (t.y. nebijokite detalių).

Kas daryti, jei mašina sugenda kelyje?

Tai man yra įprasta. Vieną kartą mums sugedo „Scania“ netoli Hanoverio, ir mes stovėjome šešias valandas. Jeigu pasirenkate firmą, paklauskite, ar turi techninę pagalbą Vokietijoje. Jeigu važiuojate patys, turite turėti „ADAC“ ar panašią draudimą, nes vilkimas ten kainuoja kaip nenas parduodamas BMW.

Ar galiu vežti mažiau svarbius daiktus kabine?

Ne. Tai griežtas draudimas. Vokiečiai to nepalieka net su smėliuku. Kabina turi būti švari, nuo vairuotojo drabužių iki maisto. Jei sulaipinsiant rasi dėžę su apavaisiais iš vilkiko, gali gauti didelį baudą. Taip, aš mačiau, kaip vienas vairuotojas bandė paslėpti ten televizorių... baigėsi blogai.

Ar sunku įveikti Vokietijos muitinę?

Iš Lietuvos į Vokietiją, kai abi šalys yra ES, tai techniškai nėra „muitinė“ tokiame supratime, kaip anksčiau. Yra tik kontrolė. Bet jeigu keliaujate per Čekiją ar Lenkiją, ten gali būti patikros. Geriausia turėti visus dokumentus vienoje dėžutėje, kad niekas nebeliektų.

Ką daryti, jei vairuotojas nemoka lietuviškai ar angliškai?

Tai dažna problema. Dauguma vairuotojų kalba tik rusiškai ar savo gimtąja kalba. Patariu susitarti dėl ryšio žmogaus iš anksto. Arba bent jau turėti „Google Translate“ paruoštą ofline. Niekada nežinai, kada reikės pasakyti, kad avarinis stabdžiai neveikia.

Vokietijos specifika (ir kodėl jie tokie griežti)

Kodėl negali važiuoti bet kuriuo keliu?

Sunkiasvoriams transportui yra griežti apribojimai. Negalima važiuoti pro miestų centrus, esamus „Umweltzone“ (ekologinėse zonose), jei mašina neturi atitinkamos žalios kortelės. Jei bandysite važiuoti pro centrą su „Senąja“ mašina, bauda bus didelė, o maršrutas turės būti keičiamas akimirką.

Ar tikrai reikia mokėti už stogo pakėlimą?

Taip. Vokietijose namai dažnai turi siaurus laiptus arba aukštus balkonus. Jeigu vairuotojas turi naudoti autokraną arba specialias juostas, tai papildoma paslauga. Žmonės dažnai nustemba, kai sužino, kad kelti sofą į trečią aukštą per langą kainuoja 150 eurų. Bet kaip kitaip? Padėti ant pečių ir nešti aukštyn? Nebent jūs esate kultūristas.

Kaip su miestų vietomis (parkavimas)?

Tai košmara. Berlyne ar Hamburge vieta sunkvežimiui rasti beveik neįmanoma. Reikia turėti iš anksto susitarta dėl vietos. Kartais reikia net gauti specialų leidimą iš miesto savivaldybės, kad užimtum vieną eismo juostą valandą. Nuo to priklauso, ar sėkmingai ir pigiai įvyks jūsų planas, kaip organizuoti logistiką kraustantis į Vokietiją ekonomiškai, nes gaištas laikas = pinigai.

Ar galima kraustytis sekmadienį?

Vokietijoje galioja ramybiosios dienos ir poilsio įstatymai (Sonntagsruhe). Sekmadienį negali būti jokio triukšmo. Tai reiškia, kad negalima nešti baldų, negali būti girdimas kabinimo triukšmas. Jeigu bandysite, kaimynai iškviels policiją greičiau negu spėsite išlipti iš mašinos.

Kas yra „Einwohnermeldeamt“ ir ką jie reikalauja?

Tai registracijos tarnyba. Jums reikės ten kreiptis iš kair. Dažnai jie reikalauja patvirtinimo, kad jūs tikrai gyvensite tame adrese. Kartais reikia parodyti pervežimo sutartį, kaip įrodymą, kad atvykote su daiktais ir nebešokinėjote.

Ar reikia rūpintis šiukšlių ivežimu?

Taip, kai išpaknuojate dėžes, susidarys kalnas šiukšlių. Vokiški dėžės (Karton) ir plėvelės (Folien) turi būti surūšiuotos. Negalima tiesiog mesti visko į vieną krūvą. Ten yra griežtos taisyklės, o už šiukšlių mėtymą ne toje vietoje gali baigti teismas (pataisau – bent jau labai didelė bauda).

Paslaugų pasirinkimas ir spąstai (į ką nepulti)

Kaip atpažinti blogą pervežimo firmą?

Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, tai ji tikrai netiesa. Jei jie siūlo pervežti butą už 300 eurų į Miuncheną, bėkite. Tai gali būti „kelionių“ kompanija, kuriims pavogia jūsų daiktus arba reikalauja išankstinio mokėjimo 100 % ir dingsta. Patikrinkite apžvalgas, bet ne tas, kurios atrodo, kad jas parašė vienas žmogus per vieną naktį.

Ar saugu mokėti iš anksto?

Niekada nemokėkite viso sumos iš anksto. Įprasta yra padėti nedidelį užstatą (depozitą), pvz., 10–20 %. Likusią sumą mokėkite tik tada, kai daiktai yra pas jūsų namuose ir matote, kad jie sveiki. (Nors kartais aš prašau daugiau, jei turiu nuomoti specialią techniką, bet tai kita istorija).

Kuo skiriasi „ Forwarding“ agentas nuo pervežėjo?

Agentas tiesiog suranda mašiną. Jis nieko neveža pats. Pervežėjas turi savo vairuotojus. Jeigu norite sužinoti, kaip organizuoti logistiką kraustantis į Vokietiją ekonomiškai, dažnai pigiau kreiptis į tiesioginį pervežėją, iškirpdamas tarpininką. Bet agentas gali surasti geresnę kainą, jeigu turi daug kontaktų.

Ar verta pirkti draudimą?

Be abejo. Vokietijoje keliai yra slidūs, vairuotojai mieguisti. Jeigu jūsų brangus indas sudužo be jūsų kaltės, ir neturite draudimo, jūs nieko negausite. Draudimas kainuoja nedaug, palyginti su nuostoliais. Aš asmeniškai visada rekomenduoju jį įsigyti, ypač jei vežate elektroniką.

Kas daryti, jei daiktai atvyko sugadinti?

Nufotografuokite viską nedelsiant. Nedelsiant! Negalima pajudinti daiktų, kol ne užfiksavote žalos. Tada skambinkite brokeriui. Jeigu stojote į ginčą be foto įrodymų, pralaimėsite. Vokiečai mėgsta dokumentus ir įrodymus.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada. Ypač jei jūsų data lanksčia. Jeigu galite laukti savaitę-dvi, kol jiems surinks pilną mašiną, gausite didelę nuolaidą. Užsukite tiesiog ir paklauskite: „Gal galite pigiau, jeigu aš jums padėsiu surasti dar vieną klientą?“. Kartais tai veikia.

Kodėl kai kurios firmos atsisako mažų užsakymų?

Nepelninga. Jeigu jūs turite tik keturias dėžes, jiems neapsimoka važiuoti su 40 tonų sunkvežimiu tik dėl jūsų. Tenka ieškoti smulkių pervežėjų arba siuntų tarnybų (DHL ir pan), kurios gali būti brangesnes už dėžę, bet pigiau už pilną mašiną.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Vokietijoje tai nėra būtina, bet dažnai pagerbama. Jei vairuotojas padėjo nešti sunkius daiktus ir buvo mandagus, 10–20 eurų arba kavos puodelis nepadarys žalos. Lietuviškas įprotis duoti arbatpinigių visada palieką gerą įspūdį.

Smulkmenos, kurios dažnai pamirštamos (bet svarbios)

Ar galima vežti maistus?

Taip, bet atsargiai. Jeigu tai yra mėsos ar pieno produktai, gali kilti klausimų dėl kilmės ar galiojimo laiko. Geriau išgerti visus alaus butelius prieš važiuojant (juokuoju, tik dalį). Vaisius ir daržoves vežti galima, tik gerai susukite, kad nesutrauktų kitų daiktų.

Ką daryti su vaistais?

Jeigu turite receptinius vaistus, turite turėti receptą arba daktaro pažymėjimą su savimi. Ypač jei tai yra stiprūs vaistai, sulaikymo priemonės. Vokiška policija gali būti įtari dėl neleidžiamų medžiagų.

Ar reikia išpakuoti viską iš karto?

Geriau taip, bent jau dėl to paties „Einwohnermeldeamt“. Bet jeigu pavargote, palikite dėžes garaže. Tiesiog nepamirškite, kad Vokietijoje dažnai būna problemų su pelėsiu, jeigu dėžės stovi drėgnoje vietoje. (Žinau, skamba keistai, bet aš mačiau namus, kurie buvo sugadinti dėl to).

Kaip apsaugoti baldus nuo drėgmės?

Panaudokite užklotas. Vokietija drėgna, o vagonai kartais būna šalti. Jeigu uždėsite sofą tiesiog ant grindų be uždangalo, ji gali sušlapti. Tai paprasta dalykas, bet apie kurį dažnai pamirštama, kai susiruožia greitai.

Ar verta vežti automobilį užpakalineje priekaboje?

Galima, bet tai reikalauja specialios licencijos ir dokumentų. Negalite tiesiog užsegti savo „Audi“ ant ratų ir vilkti už sunkvežimio be specialios leidimų. Jeigu jus sustos policija, gali konfiskuoti ir mašiną, ir vilkiką.

Kas nutinka, jei pavėluoju į susitikimą su vairuotoju?

Vairuotojas laukia valandą. Po to jis pradeda skaičiuoti stovėjimo mokestį. Jų laikas yra pinigai. Jeigu jūs užstrigote eilėje „Burger King“ (kaip vienas mūsų klientas), nenukreipkite pykčio į vairuotoją, kai jis jums parašys papildomą sąskaitą.

Ar galima sekti savo daiktus gyvai?

Dauguma šiuolaikinių firmų siūlo GPS sekimą. Jei jie nesiūlo, klauskite. Tai suteikia ramybės, ypač kai važiuojate pirmą kartą. Žinoti, kur tavo daiktai yra 3 ryto, yra vertinga.

Kodėl negaliu duoti savo dėžių kitam žmogui, kad jis juos padėtų mašinoje?

Dėl draudimo. Jei kas nors nukrito ir susižalojo, draudimo kompanija nekompensuos, jei nebuvo profesionalus vairuotojo komandos narys. Žinoma, jei tai jūsų žmonas ar brolis, galima sugebėti susitarti, bet oficialiai – ne.

Pabaigos mintys (ir realybė)

Ar verta viską daryti paties?

Jei turite laiko ir nervų – taip. Jei norite ramybės – mokėkite profesionalams. Kraustymasis yra stresas, o logistika yra tik viena jo dalis. Kartais sutaupyti 200 eurų neverta tų nervingų dienų.

Kur dažniausiai žmonės suklysta?

Nesuteikia tikslaus adreso arba nenurodo, kad gatvė yra uždasta remonto darbams. Vairuotojas pravažiuoja 50 km aplinkui ir paskui reikalauja kompensacijos. Patikrinkite adresą du kartus.

Ar Vokietija tikrai tokia tvarkinga?

Taip, kai kalba eina apie taisykles, bet ne visada, kai kalba eina apie jūsų daiktų saugumą. Pasitikėkite savo instinktu ir pasirinkkite patikimą partnerį, o ne pigiausią.

Kokį patarimą duotum pirmą kartą kraustantisiam žmogui?

Gerai susirūpinkite dėžėmis. Jeigu viskas gerai supakuota, pusė problemų išnyksta. Ir nepamirškite kava pasiimti vairuotojui, tai padeda išvengti blogos nuotaikos.

Ar aš vis dar myliu savo darbą?

Po 23 metų... kartais sunkiau, bet kai matai laimingą šeimą naujame name, supranti, kad verta. Tiesiog būkite kantrūs su mumis, vairuotojais, mes irgi tik žmonės (kartais pavargę).

Taip, štai kaip tai atrodo iš mano pusės. Tikiuosi, kad šie patarimai padės jums suprasti, kaip organizuoti logistiką kraustantis į Vokietiją ekonomiškai, be nereikalingo streso ir permokėjimų. Sėkmės kelyje!