Kaip organizuoti dalinius krovinius per Vokietijos teritoriją: tiesa be lakštų

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – teorija visada skiriasi nuo to, ką mato vairuotojas atsitraukęs nuo degalinių postu Miunchene arba Hamburge. Daugelis manęs klausia, kaip tiksliai ir be skausmo įvykdyti dalinių krovinių pervežimus, o atsakymas retai kada yra tiesioginis. Kai kurios firmos vaizduoja viską kaip šventą idealumą, bet realybėje kaip organizuoti dalinius krovinius per Vokietijos teritoriją reiškia nuolatinį sprendimų priėmimą, skambinimą brokeriams ir pragyvenimą su vokišku preciziškumu, kuris kartais aštriau nei reikia. Čia nėra jokių magiškų formulės, tiesiog reikia žinoti, kur yra pavojingiausių vietų ir kaip su jomis susitvarkyti.

Pagrindai ir pradžia (arba kas tas dalinis krovinys iš tikrųjų)

Kas yra tas dalinis krovinys ir kodėl visi su juo kovoja?

Dalinis krovinys, arba LTL (Less Than Truckload), yra tada, kai tūris net užpildo visos sunkvežimio priekabos. Jums reikia vezti dvi ar tris paletes, o ne dvidešimt. Tai ekonomiškai naudinga, bet logistiškai – šnibždas. Vairuotojas turi sustoti prie penkių ar dešimties vietų, iškrauti ir vėl įkrauti, o tai užtrunka. Vokietijoje tai ypač aktualu, nes ten daug mažų vidutinių įmonių, kurios perka mažus kiekius dažnai.

Kur geriausia pradėti ieškoti pervežėjo?

Neklyskite – ne „Google“ paieškoje pirmame puslapyje rasite geriausią variantą (bent ne visada). Pažiūrėkite į vietinius brokerius, kurie turi patirties būtent Vokietijoje. Didelės tarptautinės korporacijos kartais yra per lėtos arba per brangios tokiems smulkiems darbams. Geriausia klausti kolegų arba ieškti specializuotų forumų, kur vairuotojai be reklamos pasakoja, kas tikrai vežia ir nemoka savo vairuotojams algų su vėlavimu.

Ar turiu būti ekspertas, kad suprasčiau kainas?

Nežinojimas yra geras dalykas tol, kol neateina sąskaita. Kainos daliniams kroviniams Vokietijoje labai svyruoja priklausomai nuo rūdos (degalų) kainos ir sezono. Jei jums pasiūlo kainą, kuri atrodo per pigi, 99 proc., kad kažką slepia – pvz., kad vairuotojas miegos vairuotoje, kas neleidžiama, arba kad krovinys nuvažiuos be draudimo. Reikia matyti realų rangą, ne pagalvotą skaičių.

Kada tiksliai reikia skambinti brokeriui?

Nešvaistykite laiko ryte, kai vairuotojai tik pradeda važiuoti. Geriausia skambinti popietę, kai jau aišku, kur yra masinos ir ar yra laisvų vietų. Jei skambinate paskutinę minutę, kai prekės jau paruoštos, gali gauti, kad laisvų vietų nėra iki savaitės galo. Planavimas čia yra pusė sėkmės, nors aš pats pripažįstu, kad kartais ir aš viską užmirštu ir skambinu panikojęs.

Vokietijos specifika (kur ten tiesiog reikia žinoti)

Kodėl būtent Vokietija yra tokia populiari, bet sudėtinga?

Vokietija yra Europos širdis, bet jos arterijos dažnai užsikimšę. Ten yra didžiausi prekybos centrai, terminalai, bet ir griežčiausi taisyklės. Kaip organizuoti dalinius krovinius per Vokietijos teritoriją be žinių apie vietinius ribojimus (pvz., vežimai savaitgaliais) beveik neįmanoma. Be to, ten kalbama ne vokiškai, o „biurokratine vokiečių kalba“, kas visiškai skiriasi.

Ar tikrai autobanai yra tokie geri, kaip sakoma?

Legenda sako, kad ten nėra greičio ribojimų, tačiau realybėje yra daug vietų, kur greitis ribojamas 120 ar net 80 km/h. Ir dar daug „bausmių zonų“ su greičio foto radarais. Jei vairuotojas įsivažiuos į juodą zoną, baudos gali būti didelės, ir jos ateina į įmonę, o ne vairuotojui. Tai reiškia, kad jūsų siunta gali pavėluoti dėl to, kad kas nors nežinojo greičio ribojimo.

Kas daryti su muitinės kontrolėmis Vokietijoje?

Vokietija yra ES šalis, bet jei prekės ateina iš trečiųjų šalių (pvz., iš Ukrainos ar Baltarusijos), kontrolė gali būti griežta. Ypatingai jei prekės keliauja tranzitu. Vieną kartą girdėjau istoriją, kad vairuotojas stovėjo pasienyje su Lietuvos sūrių kroviniu tris paras, nes dokumente buvo klaida viename skaičiuje. Todėl dokumentai turi būti tokie švarūs, kad jiems net dulkių nepriklijuotų (per metafora sakant).

Ar galima važiuoti bet kuriuo keliu?

Techniškai – taip, bet praktiškai – ne. Yra nemažai miestų centrų, kur sunkvežimiams draudžiama važiuoti arba reikia specialių leidimų. Jei nurodote neteisingą adresą (pvz., senąjį, kur dabar gatvės išvis nebėra), vairuotojas užstrigs už miesto ribų ir reikės kreiptis į policiją, kad lydėtų. Tai laiko pinigai.

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka tokio pervežimas?

Jeigu kas nors sakys „tikrai rytoj“, – meluoja. (arba tiesiog yra labai optimistas). Užtrunka nuo 2 iki 5 dienų priklausomai nuo maršruto. Jei krovinys turi būti paimtas iš Šiaurės Vokietijos ir vežtas į Pietus, o ten dar kelios kitos sustojimo vietos, tai niekas nepadės, tai bus ilgai. Geriau planuoti savaitę, o ne dieną.

Dokumentai ir muilas (popieriaus darbas, kuris verkia)

Kas svarbiausia CMR sąraše?

CMR tai yra svarbiausias dokumentas, be kurio masina net neturi teisės nuvažiuoti nuo krovininio aikštelės. Ten turi būti tiksliai nurodytas prekių kiekis, svoris ir būklė. Vieną kartą klientas parašė „12 padėklų dėžių“, o viduje buvo pusė sugriuvusių. Vairuotojas nepasirašė už pastabas, ir vėliau mes nebegalėjome nieko padaryti. Dėmesys smulkmenoms čia privalomas.

Ar reikia eksporto deklaracijos, jei važiuojam į ES?

Jei krovinys ateina iš ne ES šalies į Vokietiją, taip, bet jei tai tik vidaus pervežimas Vokietijoje (pvz., iš Frankfurto į Miuncheną), tai ne. Čia dažnai painiojasi. Viena kartą buvo situacija, kai klientas man siuntė dokumentus su eksporto numeriu, nors prekės vos perėjo iš vieno sandėlio kito gatvės pusėje. Mane tiesiog sukrėtė ta biurokratinė nenuomonė, bet turėjome viską perrašyti.

Kokias klaidas dažniausiai daro su sąskaitomis?

Klaidos PVM koduose – tai klasika. Vokiški partneriai yra labai griežti dėl PVM mokėjimo. Jei sąskaitoje trūksta vienos skaitmens arba pavardė parašyta neteisingai („Petras“ vietoj „Petro“), sąskaitą gali atmesti ir atidėti mokėjimus mėnesiui. Tikrai nerasite. Pinigai užstringa, o įmonei reikia mokėti algas.

Ar reikia draudimo poliso?

Galima važiuoti ir be jo (jeigu norite rizikuoti viskuo), bet aš visada įsiteikiu, kad klientai jį įsigytų. Ypatingai jei tai brangios elektronikos ar maisto produktai. Vokietijoje vagystės iš sunkvežimių nėra tokios dažnos kaip Pietų Europoje, bet įvyksta. Geriau sumokėti keletą eurų daugiau nei gailėtis tūkstančių vėliau.

Kas tie „šaltiniai“ dokumentai?

Tai dokumentai, kurie patvirtina prekės kilmę, pvz., EUR.1 arba pareiškimas apie prekių kilmę. Jei prekės keliauja toliau į Šveicariją arba Norvegiją (ne ES šalis), tai būtina. Be šių dokumentų gali būti taikomi dideli muitai, ir klientas jums neatsiprašys, kad neįspėjote. Aš asmeniškai vieną kartą pamiršau EUR.1 ir klientas teko mokėti papildomai 400 eurų muitų. Nematoma.

Logistika ir terminalai (kur dingsta laikas)

Kodėl kroviniai pradingsta terminaluose?

Terminalai yra milžiniški sandėiai, kur kroviniai yra perkraunami iš vienos masinos į kitą. Kartais ten vyksta chaosas, panašus į šventinį mieste. Vieną kartą vairuotojas numetė 3 paletes ant grindų, o kitas juos pasiėmė į kitą maršrutą į Berlyną vietoje to, kad į Štutgartą. Teko vykti juos gauti atgal. Tai tas momentas, kai nori mesti viską ir eiti gyventi į mišką.

Kas yra tas „Cross-docking“ ir kodėl jums brangu?

Cross-docking tai procesas, kai kroviniai beveik neišlaikomi sandėlyje, o iš karto perkeliami. Tai greita, bet kainuoja. Vokietijoje ši paslauga labai išvystyta, bet jei įsivaizduojate, kad tai pigu, tai klystate. Ten darbo rankos kaina yra aukšta, todėl tokie užsakymai vertini kaip „Premium“ klasė.

Kaip elgtis, jei vairuotojas atsisako įkrauti?

Tai, tiesioginiai, nutinka dažniau negu manote. Vairuotojas atvyksta, pažiūri į 2 metrų ilgio pakas ir sako „nepajėgiu“ arba „neturiu kėbulo“. Tokiu atveju reikia skubiai ieškoti kitos mašinos, o tai kainuoja papildomai. Reikia iš karto nurodyti tikslius išmatavimus, kad vairuotojas žinotų, ką laukia. (Nors žinoma, kai kurie tiesiog tingi dirbti).

Ar galima sekti krovinių judėjimą realiu laiku?

Didelės firmos sako, kad taip. Mažos firmos sako, kad taip, bet realybėje – vairuotojas nusileidžia gerti kavą ir neatsiliepia 3 valandas. GPS sistemose matote, kur mašina stovi, bet kodėl ji stovi – to nežinote. Gali būti, kad įstrigo eisme, o gali būti, kad miegoja, nors darbo laikas jau pasibaigęs. Tokios smulkmenos nulemia pasitikėjimą.

Kokie ypač svarbūs terminai įkrovos/iškrovos metu?

Vokietijoje laikas - tai pinigai. Jei užsakyta 1 valandos įkrova, o sandėlio darbuotojai vėluoja 20 minučių, vairuotojas gali įrašyti laukimo laiką (stand-by time), kurį reikės sumokėti papildomai. Dažnai klientai staigiai nustemba, kai gauna papildomą sąskaitą už „laiką, kai niekas nedirbo“. Reikia tiksliai sinchronizuoti laiką.

Ar paletės standartai Vokietijoje skiriasi?

Taip, jie mėgsta savo „Euro paletes“. Jei atvykstate su lietuviškomis nestandartinėmis paletėmis, gali būti problema jas įtempti į vokiškas sistemines lentynas arba jas tiesiog atsisako priimti. Geriau naudoti EPAL paletes, kurios sutvirtintos ir tinka visiems. Nėra nieko blogiau nei sugedusi paletė, kuri užslenka į vieną pusę.

Rizikos ir problemos (apie kurias nebūna parašyta reklamuose)

Kas daryti, jei prekės atvyksta sugadintos?

Pirmiausia – nieko nepasirašinėkite! Nufotografuokite pažeidimus, padarykite pastabą CMR sąraše. Vokietijos draudimo kompanijos yra labai griežtos ir be įrodymų nieko neišmokės. Aš pats mačiau, kai klientas pasirašė dokumentą be pastabų, o vėliau rado sulaužytą stiklą. Teisme pralaimėjo, nes „formaliai“ viskas buvo tvarkinga.

Ar dažnai vyksta vagystės?

Ne taip dažnai kaip Italijoje, bet Vakarų Vokietijoje yra pavojingų zonų, ypač netoli didžiųjų sankryžų, kur vairuotojai sustoja ilsėtis. Jei turiite brangių krovinių, reikia rasti saugų parkingą su apsauga, o ne nužengti tiesiog po kelio tuneliu. Niekas nenori rytą rasti tuščios priekabos.

Kokios yra pagrindinės problemos su vairuotojais?

Kalbos barjeras ir alkoholis. Kartais vairuotojai negauna normalių sąlygų ilsėtis, todėl jie yra įtampi. Vokietijoje taikomos griežtos taisyklės, todėl net nedidelis neblaivumas gali baigtis masinos konfiskavimu. Reikia rasti patikimus pervežėjus, kurie tikrina savo vairuotojus, o ne tiesiog samdo kas gali.

Ar yra pavojų dėl sezoninių darbų?

Žiemos metu dažnai būna_DELAY dėl sniego, o vasarą dėl karščio (neleidžiama transportuoti tam tikrų prekių, jei temperatūra viršija 30 laipsnių). Beje, nežinau ar žinojote, bet Vokietijoje yra daugiau policijos patikrinų kalnuotose vietovėse, kur tikriną ne tik greitį, bet ir padangų būklę. Negeros padangos – bauda ir draudimas važiuoti toliau.

Kas daryti, jei pervežėjas pareikalauja papildomų pinigų kelyje?

Tai gali būti „scam“ arba reali problema. Jei vairuotojas sako, kad sugedo stabdžių sistema ir reikia pinigų remontui, skambuokite pervežėjui. Neduokite pinigų tiesiai į rankas. Tikra įmonė susitvarkys su technine pagalba arba siųs kitą mašiną. Duoti pinigus vairuotojui – tas pats kas juos mesti į vėją.

Kodėl reikia būti atsargiam su labai pigiomis pasiūlymais?

Nes dažniausiai tokiems atvejams naudojami seni, techniškai netvarkingi sunkvežimiai arba vairuotojai be darbo leidimų. Jei jums pasiūlo kainą, kuri yra 30 proc. žemesnė nei rinkos vidurkis, suabejokite. Vokietijoje paslaugos kaina nedidelę, bet ne tokią mažą. Gali būti, kad jūsų krovinys važiuos kaip „priedas“ ir bus atiduotas paskutinis.

Galutiniai patarimai ir išvados

Ką pasakyti klientui, kuris skubina?

Pasakykite tiesą. Jei sako, kad reikia rytoj, o pasiūlymų nėra, praneškite, kad neįmanoma. Geriau iškarto pasakyti „ne“, nei vėliau ieškoti paaiškinimų. Vokiečiai tai gerbia. Melavimas ir pažadai, kurie neatitinka realybės, sugriauna reputaciją greičiau nei blogas oras.

Ar verta investuoti į sekimo sistemas?

Absoliučiai taip. Nors ir ne visada 100 proc. tikslūs, jie duota mažiau nemigos. Žinoti, kur yra turtas, ramina. Ypač kai vežate dalinius krovinius, kurie turi daug tarpinių sustojimų. Investicija į GPS arba sistemą, kuri siunčia pranešimus apie iškrovą, apsieina daug pigiau nei prarastas krovinys.

Ar ateitis yra automatizuota?

Taip, robotai vis dažniau dirba terminaluose, bet žmogaus faktorius išlieka. Kol kas robotas negalės įtikinti užsieniečio pareigūno arba susitvarkyti su blogu keliu. Teko matyti, kaip pažangus sandėlys sustojo, nes viena kamera užsidegė. Viską turi valdyti protas.

Kas svarbiausia šioje srityje?

Patikimumas. Ne kaina, ne greitis, o tai, kad krovinys atvyktų saugiai. Vokietija yra rinka, kurioje žodis „Pflicht“ (pareiga) reiškia daug. Jei pasakote, kad padarysite – padarykite. O jei nežinote kaip suorganizuoti dalinius krovinius per Vokietijos teritoriją, geriau kreiptis į tuos, kurie tai daro kasdien.

Kam tiksliai reikalingas šis straipsnis?

Tiems, kurie nori suprasti, kas vyksta už uždarų durų. Logistika yra ne tik skaičiai Excel lentelėse, tai ir drąsos skambinti vairuotojui vidury nakties, ir gebėjimas susitvarkyti su biurokratija. Tikiuosi, šie „gyvi“ patarimai padės išvengti bent keleto klaidų, kurias aš padariau prieš daug metų.

Išvada

Apibendrinant, kaip organizuoti dalinius krovinius per Vokietijos teritoriją nėra mokslo, bet tai reikalauja kantrybės, žinių ir realaus požiūrio į situaciją. Niekas nesakė, kad bus lengva – autobanus uždengs rūkas, terminaluose bus eilės, o dokumentuose rasite klaidų, kurių nė nėrėjote. Tačiau pasiruošęs žmogus, kuris žino pavojus ir supranta vokišką sistemą, gali šią sritį pavirsti į pelningą verslą. Svarbiausia – niekada nepasiduoti pirmą kartą, kai pasiseka blogai, ir visada tikrinti duomenis du kartus. Sėkmės keliuose ir tikiuosi, jūsų prekės visada pasieks paskirties vietą laiku.