Kaip organizuoti baldų pervežimą iš Vokietijos mikrųautobusu: Vadovas be puošmenų

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, ir pasidariau taip, kad mačiau viską – nuo idealiai sudėtų krovinių iki visiškai absurdiškų situacijų, kai klientas pasiryžo vežti sofos „BMW“ bagažinėje. Dažnai žmonės klausia, kaip organizuoti baldų pervežimą iš Vokietijos mikrųautobusu, tikėdamiesi, kad tai bus kaip eiti į parduotuvę. Pasakysiu tiesiog: tai yra sudėtingas procesas, kuris reikalauja ne tik pinigų, bet ir kantrybės bei gerų nervų. Vokietija šiuo atžvilgiu yra specifika – ten žmonės tvarkingi, bet kai kyla problemų su dokumentais ar keliu, visa tai tampa košmare. Štai jums mano realus, be jokio uždažinėjimo, žvilgsnis į tai, kaip tai veikia iš vidaus, ir ką turėtumėte žinoti, kad nenusigailėtumėte.

Pagrindai ir paieška

Ką reikia žinoti prieš pradedant?

Viskas prasideda ne nuo telefono skambučio, o nuo supratimo, ką tiksliai vežate. Baldų pervežimas iš Vokietijos nėra tas pats kas kelių dėžių knygų atgabenant. Reikia tiksliai išmatuoti kiekvieną daiktą, nes jeigu vairuotojas atvyks ir sužinos, kad spinta neįlės pro duris (o taip nutinka dažnai), jis tiesiog išvažiuos, o jums liks raudoti. Taip pat, nustatykite biudžetą – jeigu jūsų planai yra „pigiau nei du šimtai eurų“, geriau iš karto užmirškite ir nuvykite dviračiu. Pasiruoškite tai, kad kaina gali šokti upwarde, jei reikės spec. technikos.

Kur geriausia pirkti baldus Vokietijoje?

Nekalbėsiu apie parduotuves, nes ten kainos tokios pačios kaip čia, tik su PVM. Žalias švieselis yra „eBay Kleinanzeigen“ arba „Facebook Marketplace“, o ypač regionuose netoli sienos, kaip Kaliningradas (čia gi netoli... šiaip juokauju, Kaliningras ne Vokietija, bet ten daug lietuvių važinėja). Ten galima rasti solidžių, vokiškų baldų už pusę kainos. Bet saugokitės sukčių – jeigu prekė kainuoja per pigiai ir pardavėjas neseniai susikūrė paskyrą, tai 99 proc., kad jus apguls. Visada prašykite daugiau nuotraukų, ypač detalių, kurios dažniausiai dūžta.

Ar verta važiuoti į IKEA pats?

Žinau, kad daugeliui atrodo, kad tai puikus plan – nuvažiuoti į Vokietijos IKEA, nusipirkti viską ir parvežti. Bet čia tikrai reikia suskaičiuoti, ar tai apsimoka. Sumokėsite už prekes, vėliau už krovinių surinkimą (jeigu nesumontuosite patys, kas yra siaubas), ir dar už pervežimą. Dažnai išeiga brangiau nei užsisakyti čia su pristatymu. Vienintelis privalumas – pasirinkimas. Vokietijoje yra modelių, kur čia nebevezama. Taigi, jeigu jums būtinas tamsiai mėlynas „MALM“ stalas, ką daryti – teks važiuoti.

Kaip rasti patikimą vairuotoją?

Tai yra raktas. Neskubėkite rašyti į pirmą skelbimą su užrašu „Vedu į/Lietuvą kas dieną“. Paieškokite forumuose, paklauskite draugų, galbūt, kurie jau naudojosi tokia paslauga. Patikimas vairuotojas visada turės nuotraukas savo mikroautobuso (ne pavogtas iš interneto). Jeigu jis neleidžia įeiti į vidų arba vengia atsakyti į klausimus apie draudimą, nebevažiuokite. Geriau palikti daiktus Vokietijoje savininkui porą dienų, negu juos prarasti visiems laikams su abejotinu vežėju.

Ką daryti, jeigu vairuotojas neatsiliepia?

Tai labai dažna problema, ypač jeigu skambinate iš Lietuvos numerio jų poilsio metu (pvz., sekmadienį). Vokietijos vairuotojai taip pat mėgsta ilsėtis. Parašykite žinutę vokiškai (galite naudoti vertėją) su trumpu užrašu: „Möbeltransport nach Litauen, wann möglich?“. Jeigu po 12 valandų nėra atsakymo, ieškokite kito. Tas, kuris nesugeba susisiekti per dieną, nebus jums pasiekiamas ir tada, kai šaltukai žings ir reikės sužinoti, kur jis yra.

Kainos ir mokėjimai

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas?

Kainos šokuoja kaip lietus vasarą. Už mažą partiją, pvz., 2 europaltetes, vietinis pervežėjas gali paimti 250–300 eurų. Jeigu reikia pilno mikroautobuso (apie 20 kubinių metrų), tai tiesiogiai priklauso nuo degalų kainos, bet žiūrėkite į 800–1200 eurų ribą. Be to, kainą lemia ir toliau nuo pagrindinių autostradų esantis paėmimo taškas. Jeigu reikia važiuoti į Bavarijos kaimelį, kur neina ne tik „Mercedesas“, bet ir traktorius, tas pasidarys brangiau.

Kodėl kainos toks skirtingos?

Nesvarbu, kad jums atrodo, kad tai tas pats kelias. Vienam vairuotojui reikia grįžti tuščiam (tai jis kelia už šiek tiek mažiau), kitam – tas kelias yra dalis didesnio maršruto. Taip pat įtakos turi ir sezonas. Rugsėjis-spalis, kai visi grįžta iš atostogų ir statomi namai, kainos šokteli. O taip pat... na, kai kurios firmos tiesiog brangiai pinigus uždirba, nes užtikrina kokybę. Nerašysiu vardų, bet yra tokių, kurie veža už du litus ir po to viskas sužlunga.

Ar brangiau, jeigu reikia vežti labai greitai?

„Greitas“ šioje srityje reiškia „brangus“. Jeigu jums reikia, kad baldai būtų čia rytoj ryte, turėsite pasiūlyti vietiniam pervežėjui premiją. Ji gali svyruoti nuo 50 iki 150 eurų virš įprastos kainos. Vairuotojai dažnai turi jau suderintus grafikus, ir jūsų skubos reikalavimas verčia juos keisti planus, išrašyti papildomų dokumentų ar važiuoti naktį. Geriau derėkitės savo laiką iš anksto, nes skubos mokestis gali būti didesnis už pačias baldas.

Kada geriausia mokėti?

Tai yra rizikingiausias momentas. Niekada, girdžiate, NIEKADA nemokėkite 100 % iš karto. Standartinė praktika – 30–50 % avanso, o likutį – gavus prekes pačiam ar kai vairuotojas atvyksta į paskirties vietą. Jeigu reikalauja visą sumą pervesti prieš išvykstant, tai didelė raudona vėliava. Buvo atvejų, kai žmonės mokėdavo ir vėliau mėnesį negalėdami susisiekti su „vadybininku“.

Ar pinigai grąžinami, jeigu aš atsisakau?

Tai priklauso nuo to, kada jūs tai padarote. Jeigu vairuotojas jau važiuoja link jūsų pardavėjo (tarkime, jis jau įveikė 300 km) ir jūs staiga nusprendžiate, kad baldų nereikia, tikėkitės prarasti avansą. Jis savo laiką ir degalus jau išleidęs. Tačiau jeigu jūs atsisakote savaitę prieš kelionę, pagal įstatymus ir paprastą etiką, pinigai turėtų būti grąžinti, nors kai kurie gali bandyti išlaikyti „administracinius mokesčius“.

Ar į kainą įeina kėlimas?

Dažnai skelbimuose parašyta „krovimas įskaičiuotas“, bet tai reiškia tik tiek, kad vairuotojas pakels dėžę nuo žemės į mašiną. Jeigu reikia kelti sofos 4 aukštą be lifto, arba reikia išardyti sunkų sekciją, tai papildomai. Vokietijoje darbininkų užmokestis yra aukštas, todėl pasiruoškite, kad už kiekvieną pradėtą valandą gali tekti mokėti po 50–100 eurų.

Dokumentai ir muitinė

Kokius dokumentus reikia turėti?

Minimalus rinkinys – asmens dokumentas (pasas arba vairuotojo pažymėjimas) ir krovinių sąrašas. Sąrašas turi būti duomenų laikytojo (t.y., vairuotojo) arba siuntos savininko. Geriausia, jeigu sąrašas būtų dvikalbis (vokiškai-lietuviškai) arba bent angliškai. Be to, jeigu pervežate brangius daiktus (virš 1000 eurų vertės), vertėtų turėti pirkimo kvitą.

Ar reikia deklaruoti muitinėje?

Jei baldai naudoti ir skirti asmeniniam naudojimui, paprastai deklaravimas nereikalingas (taip vadinamoji „Muitinės procedūra nevykdoma“). Vokietijoje įleidžiant į ES (jeigu ten neesate) viskas paprasta, o įvežiant į Lietuvą – ten jau mūsų muitinė. Jeigu baldai yra nauji (pirkite parduotuvėje su PVM sąskaita), ir jų verte viršija 150 eurų (ne PVM) asmeniui, teks sumokėti PVM ir galbūt akcizą, nors ant baldų akcizo nėra.

Kas yra CMR sąrašas ir ar jis būtinas?

CMR (Convention on the Contract for the International Carriage of Goods by Road) yra tarptautinės krovinių pervežimo sutartis. Ji yra kaip draudimas vokelyje. Jeigu ką nors dings ar sulūžta, be CMR sunku gauti kompensaciją. Profesionalios kompanijos ją išrašo tikrai. Jeigu vairuotojas sako „man jo nereikia, aš vežu savo daiktus“, tai jūsų rizika. Asmeniškai aš visada rekomenduoju paprašyti CMR, net jeigu tai tik vienas kėdė.

Ką daryti su technine apžiūra?

Mikroautobusas turi turėti galiojančią techninę apžiūrą (TÜB Vokietijoje arba TA čia). Jeigu jūs samdate mašiną su vairuotoju, tai ne jūsų galvos skausmas, bet patikrinti verta. Vokietijos policija nepailės, jeigu mašina pažeidžia dūmų normas arba padangos nėra tinkamos. Užkirstas kelias gali reikšti, kad jūsų baldai stovės kažkur prieš Kelno perėją porą dienų.

Ar reikia „Žalios kortelės“?

Taip, tai privalomas draudimo dokumentas, kuris patvirtina, kad transporto priemonė turi civilinės atsakomybės draudimą užsienyje. Be jos jūsų mašina gali būti uždrausta toliau važiuoti nuo pat sienos. Visiems ES šalių vairuotojams ji būtina. Jeigu vairuotojas jos neturi – nedėkite daiktų į mašiną.

Kelionės eiga

Kiek laiko trunka kelionė?

Standartiškai, kai kalbame apie skverbimąsi per Vokietiją ir Lenkiją į Lietuvą, tai apie 18–24 valandas važiavimo gryžamam atveju. Tačiau tai su poilsio pertraukomis. Dažniausiai vairuotojas išvyksta vakare, naktį važiuoja per Lenkiją (kad neužstrigtų spūstyse) ir ryte atvyksta. Bet neįsivaizduokite, kad tai šašlykų kepinimas – tai pavargęs žmogus prie vairo.

Kuriu maršrutu dažniausiai važiuojama?

Pagrindinis maršrutas yra per Berlyną ir link Ščecino/Zelonos Guros. Tačiau dėl migrantų krizės sienose, dažnai vengiama tiesioginių kelių ir važiuojama šiek tiek į šoną, pro mažesnius miestus. Vokietijoje autostrados (Autobahn) yra mokamos (vienišam automobiliui nemokamos, bet sunkvežimiams mokamos), todėl mikroautobusai dažnai bando apsuką, kad nenumokėtų. Kartais tai sukelia laiko delybas.

Kas vyksta Lenkijoje?

Lenkija yra taiš, kuria pravažiuoti greitu būdu yra sunku. Kelyje A2 yra didžiulės spūstys, o kelyje „S8“ ar „S3“ kelio būklė gali būti... na, tokia, kad prarasite ratą. Be to, ten yra daug mobiliųjų radarų. Vairuotojai ten ypač atsargūs. Taip pat, jeigu reikia sustoti ką nors suvalgyti, Lenkijoje tai pigiau ir skaniau negu Vokietijoje, taigi ten dažnai daromos pertraukos.

Ar saugu važiuoti naktį?

Važiuoti naktį kelyje yra sparčiau, bet ir pavojingesniau. Ypač Lenkijoje, kai kai kuriai transporto priemonei gali neveikti šviesos. Taip pat, ypač šaltu žiemos metu, gali užšalti keliai („ledas“), o vokiečių mašinos su vasarinėmis padangomis tampa nestabiliomis raketomis. Asmeniškai aš visada stengiuosi, kad mano šeima neužliptų į tokią mašiną naktį, bet už darbą pinigai kalba garsiau.

Ar galima gabenti keleivius su baldais?

Tai yra pilnas draudžiamas ūpis. Juridiškai, tą mašiną reikėtų registruoti kaip keleivinę, o ne krovininę. Be to, jeigu vyksta avarija ir draudimo kompanija sužino, kad buvo keleivių be bilietų ir su krovinių sąrašu, draudimas neveiks. Nors žinau, kad daug kas taip daro – „Paimk žmoną ir vaikus, važiuok atgal kartu“ – nerekomenduoju. Taip pat, pačiam vairuotojui atidužus rankos, keleiviai bus didžiausia problema.

Pakavimas ir krovinių saugumas

Kaip užtikrinti, kad baldai neblizga?

Nesiklausykite tų, kurie sako „padėsiu ant šiaudų“ (arba ant pledo). Viskas turi būti užfiksuota. Užrankiai (pakabos, rėmai) turi būti atskirti, uždėti į maišelius ir prikabinti prie pat baldų, kad neprarastumės. Stambūs paviršiai – stalai, spintų durys – turi būti įvynioti į putų plėvelę (bubble wrap) ir kartoną. Ojei (turi o galvoje... šiaip), jeigu neįmanoma įvynioti, bent užkelkite antklodę.

Ką daryti su kojomis?

Kojos nuo baldų visada turi būti atsuktos. Priešingu atveju, jos tikrai lūžta per važiavimą, nes mašina šoka, o kojos spaudžia į grindis arba į kitą baldą. Atsukite jas, įdėkite į atskirą maišelį su užrašu „Spinta A“. Galvasukis yra jūsų geriausias draugas šioje situacijoje.

Ar telpa 1.5 tonos į mikroautobusą?

Techniškai, dauguma mikroautobusų (kaip „Mercedes Sprinter“) gali vežti apie 1 toną kroviniui, jeigu yra keleivių. Jeigu tik kroviniui – galima ir daugiau, iki 1.5–2 t, bet tai yra pavojinga dėl stabdžių ir padangų. Vokietijos policija dažnai sveria mašinas apžiūros metu. Jeigu perkrauta – bauda ir privalomas iškrovimas. Geriau pasakykite tiesą apie svorį vairuotojui iš karto.

Ar reikia išardyti spintą?

Jei spinta yra didesnė nei 2 metrai arba yra kampinė, ji tiesiog neįlįs pro mikroautobuso duris. Jos standartinis aukštis yra apie 1.8 metro. Net jeigu įlįs horizontaliai, ją ten uždėti bus neįmanoma be išardymo. Išardykite ją į panelės, užnumeruokite (1, 2, 3...) ir nufotografuokite surinkimą. Bus daug lengviau surinkti čia.

Kas daryti, jeigu sužalojamas baldas?

Jeigu pastebėjote įbrėžimą atkeliajus, nedelsdami sukurkite protokolą (bendrą įrašą) drauge su vairuotoju. Nenukelkite daikto iš vietos, kol nufotografuosite pažeidimą. Tuomet kreipkitės į draudimo kompaniją pagal CMR numerį. Jeigu vairuotojas bando sakyti „nieko nenematiau“, skambinkite policijai. Be dokumentų, draudimas nieko neapsimokės.

Ar įmanoma vežti mašinos dalis ar techniką?

Taip, bet tai kita istorija. Mašinos dalys turi būti švarios (be aliejaus), kitaip muitinė gali jas uždrausti kaip pavojingas atliekas. Technika (šešėliniai traktoriai, žoliapjovės) turi turėti numerius arba pirkimo dokumentus, kad nebutu įtariamas vagystės. Vokietijoje vagystės iš ūkių yra dažnos, todėl policija dažnai stabdo tokius krovininius.

Išvados

Viskas apie tai, kaip organizuoti baldų pervežimą iš Vokietijos mikrųautobusu, gali atrodyti sudėtinga tik tuo metu, kai pradedate ryškiai planuoti. Jeigu pasitikite intuicija ir nepasiklausote patarimų, gali baigtis blogai – sulūžinta spinta, prarasti pinigai arba nervai. Mano 20 metų patirtis sako, kad geriausia investicija yra ne pigiausias kuras, o patikimas vairuotojas ir geri įrankiai pakavimui. Nesibėgokite skubėti, geriau praleisti dieną darant sąrašius, nei mėnesį ieškant dingusių baldų. Sėkmės kelyje ir tikėkimės, kad jūsų sofa atkeliauja saugiai.